Konferencijos dalyvius sveikino LSMU Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė.

Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas linkėjo, kad visus stiprintų niekada nenuvilianti viltis, o visi vieni iš kitų išmoktume atrasti bendrystės, dovanojimo ir dalijimosi džiaugsmą.

Aštuoniuose pranešimuose pristatyta pagalba, teikiama šiandien demencija sergantiems žmonėms; aptarta, su kokiais iššūkiais susiduria sergantieji delyru, kaip užtikrinamas demencija sergančio žmogaus orumas ir pagarba jam.

Klaipėdos universitetinės ligoninės kapelionas kunigas prof. dr. Saulius Stumbra pasidalijo mintimis apie demenciją kunigo, o VDU Katalikų teologijos doktorantė sesuo Dominyka Violeta Slepikaitė DP, dvasine asistente dirbanti Utenos socialinės globos namuose, – pašvęstųjų gyvenime.

Monsinjoras doc. dr. Artūras Jagelavičius kalbėjo apie sakramentų teikimą žmonėms, sergantiems demencija.

The post Kauno klinikose vyko mokslinė-praktinė konferencija „Klinikinė pastoracija: orumas ir dvasingumas demencijoje“ appeared first on LAIKMETIS.

„Šie centrai užtikrins prieinamesnę diagnostiką, veiksmingesnį gydymą ir medicinos pažangą“, – teigiama klinikų pranešime.

Branduolinių tyrimų centre įrengtas apie 20 tonų sveriantis ciklotronas, čia bus gaminami specifiniai radioaktyvūs vaistai, būtini pozitronų emisijos tomografijai (PET). 

Šiuo metu Lietuva radiofarmacinius preparatus įsigyja iš užsienio šalių, tačiau kai kurių junginių atgabenti iš užsienio neįmanoma dėl jų trumpo skilimo laiko. Turint galimybę pasigaminti šiuos radiofarmacinius junginius Kauno klinikose, įvairių onkologinių, kardiologinių, neurologinių ir kitų ligų diagnostika taps ankstyvesnė ir tikslesnė.

Žmogaus biologinių išteklių centre arba vadinamajame biobanke bus saugomi žmonių biologiniai mėginiai bei susijusi informacija, kuri galėtų būti panaudota biomedicininių tyrimų tikslais, naujų gydymo ir diagnostikos metodams kurti.

The post Nauji Kauno klinikų tyrimų centrai „užtikrins prieinamesnę diagnostiką, veiksmingesnį gydymą ir medicinos pažangą" appeared first on LAIKMETIS.

Patikrinimas atliktas į inspekcija kreipusis Seimo narei Jurgitai Sėjonienei, ši tai padarė po Anesteziologijos klinikos darbuotojų skundų dėl netinkamų darbo sąlygų.

VDI pareigūnai, siekdami įvertinti bendrą mikroklimatą, atliko Anesteziologijos klinikos darbuotojų anoniminę apklausą. Joje dalyvavo 196 iš 304 darbuotojų.

„Apklausos rezultatai parodė, kad bendroji situacija dėl psichologinės atmosferos Anesteziologijos klinikoje nėra gera, stebimos psichologinio smurto (tiek horizontalaus, tiek vertikalaus) apraiškos darbuotojų kolektyve“, – nurodoma Darbo inspekcijos atsakyme Seimo narei.

„Darytina išvada, kad nors darbdavys ir ėmėsi būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti, tačiau, VDI pareigūnų nuomone, šios priemonės nėra pakankamos darbuotojų psichologiškai saugios aplinkos užtikrinimui, todėl būtina kuo skubiau imtis veiksmingų priemonių užtikrinant, kad darbuotojai darbo aplinkoje nepatirtų psichologinio smurto“, – rašoma jame.

Per patikrinimą taip pat nustatyta, kad darbuotojams darbo laiko režimas skiriamas pažeidžiant maksimalų 60 valandų per savaitę darbo laiką.

Už pastarąjį pažeidimą atsakingam Anesteziologijos klinikos darbuotojui bus skirta bauda, siekianti nuo 240 iki 880 eurų.

Kauno klinikos nurodė atidžiai vertinančios Darbo inspekcijos išvadas ir pateiktas rekomendacijas ir besistengiančios nuodugniai išanalizuoti problemų kilmę, kad imtųsi visų būtinų priemonių, užtikrinančių darbuotojų gerove.

The post Valstybinė darbo inspekcija nustatė psichologinio smurto apraiškas Kauno klinikose appeared first on LAIKMETIS.

Mergaitė mirė praėjusią savaitę, vasario 20 dieną, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Anot prokuratūros, 2008 metais gimusi paauglė į klinikas buvo pervežta iš Vilkaviškio rajono. 
 
Pirmadienį Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariate buvo gautas moters pareiškimas. Jo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo. 

Kaip skelbia prokuratūra, šiuo metu ikiteisminiame tyrime intensyviai atliekami visi procesiniai veiksmai. 

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, tyrimą atlieka atlieka Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

The post Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Kauno klinikose mirusios paauglės appeared first on LAIKMETIS.

Konferencijoje medicinos, teologijos ir teisės sričių mokslininkai-praktikai kalbėjo apie žmogaus fizinės ir psichinės sveikatos programavimą, ekologinės, socialinės bei teisinės aplinkos reikšmę žmogaus gyvenimui, o renginį vainikavo diskusijų forumas.

Renginį atidarė ir sveikinimo žodį tarė Kauno klinikų direktorius dr. Tomas Lapinskas, kuris pabrėžė, jog gyvendami greitai besikeičiančiame pasaulyje turime skirti papildomą dėmesį ilgaamžėms vertybėms, kad turėtume tvirtą, saugumo ir apibrėžtumo jausmą formuojantį pamatą.

Renginio dalyvius sveikino ir konferenciją palaimino J. E. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, sakydamas, kad gyvybės principo negerbimas sukuria slidaus šlaito efektą, vedantį prie vis nuožmesnių gyvybės principo pažeidimo.

Technologijų pažanga sukūrė mums pagundų, kurių anksčiau nežinojo nei mokslas nei žmonės. Technologijų pažanga turi vykti nesulaužydama gyvybės apsaugos principo, nuo jos prasidėjimo, iki natūralios mirties.

Technologijų pažanga sukūrė mums pagundų, kurių anksčiau nežinojo nei mokslas nei žmonės.

Konferencijos dalyvius taip pat sveikino Seimo laikinosios grupės „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ pirmininkė Asta Kubilienė, kuri pastebėjo, jog paskutiniu metu labai agresyviai ir visais įmanomais būdais nešama mirties kultūra: nuo komunikacijos, neurolingvistinio programavimo iki etikečių klijavimo.

Pasak Seimo narės, turime kelti klausimą kaip galėtume visiems nešti gyvybės kultūrą ir užtikrinti pagarbą žmogaus orumui.

Į renginio dalyvius kreipėsi ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras bei Seimo narys Aurelijus Veryga. Pasak jo, Lietuva susiduria su beprecedente demografine krize, kuri kyla nemaža dalimi dėl plataus nenoro turėti vaikų bei nužmoginimo, su kuriuo susiduria negimę kūdikiai.

Jis minėjo paradoksą - visi mes esame žmonės, kurie turėjo galimybę gimti ir nenorime ginti negimusių vaikų teisių. Baigdamas kalbą jis palinkėjo visiems drąsiai atstovėti už kritines vertybes ir tiesą.

Lietuva susiduria su beprecedente demografine krize, kuri kyla nemaža dalimi dėl plataus nenoro turėti vaikų bei nužmoginimo, su kuriuo susiduria negimę kūdikiai.

LSMU Bioetikos katedros sociologė dr. Aušra Rimaitė skaitė pranešimą „Ekologinis nerimas rizikos visuomenėje“. Ji kalbėjo apie dabartinėje visuomenėje kylančias grėsmes gyvybei.

Susiduriame su rizikomis, kurių nėra patyrusios ankstesnės kartos – tai Klimato kaita, GMO, nanotechnologijos, branduolinė rizika. Šios rizikos yra lydimos paralyžiuojančių fobijų, nesaugumo ir nerimo pojūčio, kuris veda prie nesugebėjimo spręsti iškilusias žmogaus gyvybei naujo pobūdžio problemas.

Pranešėja ragino klausytojus negyventi taip, tarsi žmogus būtų vienintelė gyva būtybė pasaulyje ir kurti saugesnį pasaulį, paremta pagarba visai gyvybei.

LSMU Šeimos medicinos klinikos genetikas, prof. dr. Danielius Serapinas skaitė pranešimą: „Embriono genetikos ir neuropsichologijos ypatumai.“ Profesorius pristatė genetikos mokslo poziciją, jog gyvybė prasideda nuo apvaisinimo. Nuo pat lytinių ląstelių susidūrimo momento suformuojamas žmogaus genomas, o besiformuojantis naujas žmogus yra ne tik ląstelių rinkinys, bet ir psichologiją turinti būtybė.

Profesorius kalbėjo apie tyrimus, įrodžiusius, kad embrionai sapnuoja ir turi gebėjimą formuoti asociatyvinius ryšius. Žmogaus istorija vyksta nuo pat pradžios iki jo išėjimo, o jo esmė lieka nekintanti. Prieš gimimą įvykę patyrimai yra svarbi žmogaus raidos dalis, turinti pasekmių visą likusį gyvenimą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tuo metu dar nesame žmonės.

Prieš gimimą įvykę patyrimai yra svarbi žmogaus raidos dalis, turinti pasekmių visą likusį gyvenimą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tuo metu dar nesame žmonės.

LSMU Sveikatos Psichologijos katedros vedėja doc. dr. Giedrė Širvinskienė perskaitė pranešimą „Nėštumas ir moterų emocinė gerovė: iššūkiai ir pagalbos poreikiai.“ Ji atkreipė dėmesį į tai kaip besilaukiančiai mamai būtina socialinė parama.

Nėštumas yra stresą keliantis įvykis, kurio metu vyksta ryškūs biologiniai ir psichologiniai pokyčiai. Vyksta motinystės tapsmo procesas, kai moteris tampa mama, keičiasi gyvenimo prasmės samprata.

Doc. dr. G. Širvinskienė įvardino motinas kaip stiprias ir pažeidžiamas tuo pat metu. Nemaža dalis moterų nėštumo metu patiria depresiją, o įvykus persileidimui ar abortui jų emocinė sveikata dar labiau pablogėja. Tuo tarpu motinos stresas, depresija bei nerimas nėštumo metu didina vaiko emocinių, elgesio ir kognityvinės raidos problemų riziką.

Nėštumas yra stresą keliantis įvykis, kurio metu vyksta ryškūs biologiniai ir psichologiniai pokyčiai.

Prof. dr. kun. Andrius Narbekovas iš VDU Santuokos ir Šeimos studijų centro kalbėjo apie žmogaus orumui kylančius iššūkius dėl naujųjų gyvybės pradėjimo technologijų. Vyraujantis požiūris į žmogaus atėjimą į šį pasaulį yra toks, kurį kun. Narbekovas pavadino reprodukciniu. Tai dehumanizuojantis požiūris, atsiejantis žmogaus orumą nuo gyvybės sukūrimo fakto. Technologija pakeičia sutuoktinių aktą, vaikai imami traktuoti kaip pagaminamos prekės, o vaiko prigimtinė teisė gimti santuokoje, turėti tėvą ir motiną, ir gyventi šeimoje tampa nebesvarbi. Tačiau žmogus yra ne priemonė, o tikslas savaime ir viskas, kas vyksta su žmogumi turi būti pagal jo orumą. Pranešimo metu kun. Narbekovas ragino medikus ir kitus mokslininkus likti ištikimiems žmogaus orumo principams bei prigimtiniam moraliniam įstatymui.

VDU Santuokos ir šeimos studijų centro darbuotoja prof. dr. Birutė Obelenienė skaitė pranešimą „Mokslo pažanga ar reprodukcinės industrijos rinkodaros projektas“, kuriame atkreipė dėmesį į visuomenėje vyraujančią kalbos slinktį.

Tapo įprasta viešoje erdvėje apie nėštumą girdėti vien neigiamame kontekste: neplanuotas, nenorimas, apsisaugoti nuo nėštumo, nėštumo prevencija, abortas saugiau nei nėštumas ir gimdymas ir pan. Tačiau pristatant abortą vis dažniau girdime saugus ir neva mokslu pagrįstas.

Prof. dr. Birutė Obelenienė atkreipė dėmesį, kad teisingi terminai yra mokslo kalbos pagrindas. Kai į terminą įkeliamas jo pavadinimo neatitinkantis turinys, kyla ne tik rizika nesusikalbėti bet ir daromas  spaudimas asmens laisvam ir informuotam pasirinkimui. Pavyzdžiui, šiandien garsiai girdima, jog medikamentinis abortas yra saugus.

Tačiau remiantis PSO saugaus aborto apibrėžimu, jis labiau atitinka nesaugaus aborto terminą: vyksta moters namuose, kur aplinka gali ir neatitikti sveikatos įstaigoms taikomų higienos reikalavimų. Iš kitos pusės, PSO nesaugaus aborto apibrėžimas neapima poabortinių komplikacijų, psichinės ir socialinės sveikatos požiūrio.

Prof. dr. Birutė Obelenienė pastebėjo, kad mokslo pagrįstumą įrodo moksliniai šaltiniai. Kalbant apie medikamentus ir jų pašalinį poveikį, svarbiausias dokumentas yra preparato charakteristikų santrauka. Tačiau žiniasklaidoje yra plačiai eskaluojama šiame pagrindiniame dokumente (kalbant apie cheminį abortą) pašalinio poveikio neatitinkantys duomenys. Akivaizdu, jog sudaromos prielaidos medikamentinį abortą pateikti labiau patrauklų nei yra iš tikrųjų, nes  abortas šiandien tampa preke."

Viešojoje erdvėje nuolatos pateikiama arba melaginga statistika abortų klausimais arba nutylimi svarbūs duomenys – tiek nuo visuomenės, tiek nuo abortą besirenkančių mamų.

Teisininkas, Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Vytis Turonis aptarė konstitucinės teisės į žmogaus gyvybės apsaugą problemas praktikoje. Jis pastebėjo antikonstitucinę tendenciją svarbiausius politinės bendruomenės klausimus spręsti apeinant Seimą ir išvengiant viešo ir skaidraus teisėkūros proceso.

Kritikos susilaukė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėl žmogaus teisių klausimus sprendžiančių poįstatyminių aktų. Pranešėjas davė suprasti, kad nuo to galiausiai nukenčiame visi, nes pasikeitus valdžiai nesunkiai gali būti pažeistos bazinės žmogaus teisės.

Teisininkas taip pat priminė, kad teisės į gyvybę apribojimai yra draudžiami, todėl valstybė ir jos institucijos turėtų būti itin atsargios priimdamos su žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos momentais susijusius teisės aktus.

Pranešimų sesiją baigė VDU doktorantė, akušerė Alina Liepinaitienė, kalbėjusi apie reakcijas į naujagimio netektį šeimos ir sveikatos priežiūros specialisto akimis. Pranešėja dalinosi jautria asmenine patirtimi ir pabrėžė, jog netekties akimirkoje privalome suprasti, jog nesame vieni.

Po prelegentų pranešimų sekė diskusija, kurios metu visi renginio dalyviai galėjo užduoti klausimus pranešėjams.

Konferenciją organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno klinikos, Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija, Laisvos visuomenės institutas, VDU Katalikų teologijos fakultetas, Lietuvos akušerių sąjunga, Kauno arkivyskupijos šeimos centras, Krizinio nėštumo centras, LSMU Anesteziologijos klinika, Ateitininkų federacijos korporacija Gaja.

The post Vyko konferencija „Gyvybės kultūros puoselėjimas technologijų pažangos laikmetyje" appeared first on LAIKMETIS.

Rytiniame pasitarime Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas palikėjo siekiant aukščiausių technologinių standartų ir sprendimų anesteziologo veikloje nepamiršti ir labai svarbaus tikėjimo aspekto.

Kauno klinikų dvasinė asistentė Svetlana Adler-Mikulėnienė kalbėjo apie šventojo Renato Gupilio gyvenimą (1608–1642). Jis buvo gydytojas chirurgas. Dėl silpnos sveikatos negalėjo tapti jėzuitu, bet kaip pasaulietis tarnavo su jėzuitų misionieriais Kanadoje. Už tai buvo nužudytas būdamas 35 metų ir tapo pirmuoju iš aštuonių žuvusių Šiaurės Amerikos kankinių. Juos Bažnyčios liturgijoje minime spalio 19-ąją.

Po pietų Kauno klinikų koplyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Anesteziologijos klinikos darbuotojus.

The post Kauno klinikose paminėta anesteziologų globėjo šv. Renato Gupilio diena appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Mišiose dalyvavo Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius, direktorius medicinai ir slaugai prof. Kęstutis Stašaitis, LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis ir kiti Kauno klinikų administracijos darbuotojai, skyrių vadovai, gydytojai bei slaugytojai. Giedojo Kauno klinikų moterų vokalinis ansamblis „Kolegės“.

„Šiandien mūsų šventė apie tai, kad prisimename žmogų, kuris parašė vieną iš Evangelijų, pats buvo gydytojas, taip pat menininkas, to meto kontekste išsilavinęs. Jis buvo tas, kuris „užregistravo“ Evangelijoje tokius jautrius dalykus, detales, kurių nepastebėjo kiti evangelistai. Jis kaip gydytojas pabrėžė istorijas, kur Jėzus gydo ligonius, sutinka kenčiančius. Luko evangelijoje kitaip išryškinta Viešpaties gailestingumo tarnystė. Luko evangelijos puslapiuose pilna švelnumo, džiaugsmo ir meilės epizodų“, – sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas savo homilijoje.

Joje ganytojas atkreipė dėmesį, jog paskelbtoji Evangelija pagal Luką (Lk 10, 1–9) pasakoja tarsi Jėzaus strategiją, kaip suorganizuoti Evangelijos skelbimą, kad jis būtų efektyvus ir veiktų žmonių širdis. Jėzus turėjo planą ir tikslą. Jis siuntė mokinius, juos „instruktavo“ ir „apšildanti komanda“ ėjo priekyje, o pats ėjo paskui, tada ateidamas skelbti „tiesiai šviesiai“.

„Kas gi naujo tame Viešpaties darbe? Įdomiausia, kad gimsta idėja, kad daryti gera gali būti organizuotos pastangos. Kitais žodžiais tariant, ne tik spontaniška mane ištikusi pagava, bet taip pat aš galiu dirbti tikslingai ir suorganizuoti gero darymą taip, kad jis būtų efektyvesnis“, – kalbėjo arkivyskupas, atkreipdamas dėmesį, jog pirmos slaugos įstaigos gimsta būtent krikščionių pastangų aplinkoje.

Šv. Mišių su medicinos darbuotojais homilijoje arkivyskupas pabrėžė bendrystės svarbą – bendrystė kyla iš pačios mūsų prigimties, ir visos pastangos kurti bendrystę iš tikrųjų eina į sveikatą. Gydymas prasideda nuo bendrystės santykio, kai žmogus atsako „noriu“ į Jėzaus klausimą, ar jis nori pagyti.  Esame gelbėjami per santykį.

„Šiandien, brangieji, kai matau jus susirinkusius ir kai mes prisimename šitą tikrovę, tikrai kyla didelis dėkingumas ir pasididžiavimas, nes jūs esate jautrūs ir tai tikrovei, kurią mes vadiname žmogaus dvasia. Tai yra slėpiningas dalykas, bet jis ypatingai tais kritiškais momentais pradeda reikštis. Ir šiandien, kaip gydymo įstaigos darbuotojai, prisimenam tą Jėzaus kvietimą: ,Būkit gailestingi kaip jūsų Tėvas gailestingas'. Galėtume sakyti, kad būtent ligoninė yra ta gerojo samariečio užeiga. Krikščionys tokias užeigas steigė nuo pat bendruomenės įsikūrimo pradžios“, – sakė arkivyskupas, šia proga padėkodamas visiems medikams ir pabaigoje atkreipdamas dėmesį į kelias popiežiaus Pranciškaus mintis, kurias jis užrašė savo Žinioje 30-ajai Pasaulinei ligonių dienai. 

Jėzaus kvietimas būti gailestingiems kaip Tėvas įgauna ypatingą reikšmę sveikatos priežiūros darbuotojams. Turiu galvoje gydytojus, slaugytojus, laboratorijų technikus, ligoniais besirūpinančius pagalbinius darbuotojus, taip pat daugybę savanorių, kurie aukoja savo brangų laiką padėdami kenčiantiems žmonėms. Brangūs sveikatos priežiūros darbuotojai, su meile ir kompetencija vykdoma jūsų tarnystė ligoniams pranoksta jūsų profesijos ribas ir tampa misija. Jūsų rankos, liečiančios kenčiantį Kristaus kūną, gali būti gailestingųjų Tėvo rankų ženklas. Įsisąmoninkite, kad jūsų profesija yra labai garbinga, drauge supraskite ir jos atsakomybę.

Dėkokime Viešpačiui už medicinos mokslo pažangą, ypač pastaruoju metu. Naujos technologijos leido taikyti ligoniams labai naudingus gydymo metodus; moksliniai tyrimai ir toliau vertingai prisideda prie senų ir naujų patologijų įveikimo; labai išsiplėtojo reabilitacinės medicinos žinių ir kompetencijos apimtis. Tačiau visa tai niekada neturi užgožti kiekvieno ligonio unikalumo, jo orumo ir trapumo (4) Ligonis visada yra svarbesnis už savo ligą, todėl taikant kiekvieną gydymo metodą negalima ignoruoti poreikio išklausyti pacientą, išgirsti jo istoriją, nerimą ir baimę. Net kai neįmanoma išgydyti, visada įmanoma rūpintis, visada įmanoma paguosti, visada įmanoma pasiekti, kad pacientas pajustų artumą, rodantį, jog žmogumi domimasi labiau negu jo patologija. Todėl tikiuosi, kad sveikatos darbuotojų ugdymo procesai padės jiems išsiugdyti gebėjimą išklausyti ir užmegzti ryšį.“ (sk. 3)

The post Kauno klinikose paminėtas medikų globėjas šv. Lukas appeared first on LAIKMETIS.

Tokį sprendimą antradienį priėmė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

Pasak teismo, VTEK sprendimas, kad buvęs sveikatos apsaugos ministras pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, yra teisėtas ir pagrįstas.

A. Veryga, eidamas sveikatos apsaugos ministro pareigas, pasirašė įsakymus dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų įtraukimo į vėžio profilaktikos ir kontrolės programą vykdyti spindulinės terapijos paslaugų plėtrą, taip pat dėl investavimo į šiai plėtrai reikalingą infrastruktūrą, Kauno klinikų teikto projekto patvirtinimo bei finansavimo skyrimo.

Kauno klinikose dirba A. Verygos sutuoktinė Rasa Verygienė. Be to, ji eina pareigas, kurioms atlikti naudojama įranga, pirkta už minėtas lėšas.

VTEK teigimu, ministras turėjo nusišalinti nuo minėtų sprendimų. 

Politikas etikos sargų sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Jis tvirtino priėmęs sprendimus, susijusius su radioterapijos paslaugų teikimu pacientams, taigi iš esmės naudingus visuomenei

Jis tvirtino priėmęs sprendimus, susijusius su radioterapijos paslaugų teikimu pacientams, taigi iš esmės naudingus visuomenei.

Apygardos administraciniam teismui atmetus skundą, A. Veryga kreipėsi į LVAT.

Pasak bylą nagrinėjusios išplėstinės teisėjų kolegijos, esminę reikšmę vertinant A. Verygos veiksmus turėjo tai, kad naują medicinos įrangą įsigijo Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinika, kurioje gydytojos onkologės radioterapeutės pareigas tuo metu ėjo R. Verygienė. Ši įranga skirta naudoti būtent gydytojų onkologų radioterapeutų profesinėje veikloje, o į jos kainą buvo įskaičiuoti gydytojų radioterapeutų apmokymai.

Anot LVAT, privatus interesas nebūtinai turi būti materialus – jis gali būti nukreiptas ir į konkretaus asmens naudos, įskaitant profesinę, sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje.

Pasak teismo, šių aplinkybių pakako konstatuoti politiko suinteresuotumą. Ministro veiksmai susiklosčiusioje situacijoje neatitiko etikos bei skaidrumo standartų.

„Pareiškėjas, priimdamas ginčo įsakymus, veikė esant interesų konfliktui, todėl privalėjo vykdyti įstatyme įtvirtintas pareigas – informuoti apie tokį interesų konfliktą ir nusišalinti nuo ginčo įsakymų priėmimo“, – rašoma LVAT pranešime.

A. Veryga Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavo 2016–2020 metais.

The post A. Veryga kaltinamas pažeidęs įstatymą, skiriant lėšas Kauno klinikoms appeared first on LAIKMETIS.

Šiais metais dar laikantis saugumo reikalavimų, procesijoje tuneliu nuo Endokrinologijos klinikos iki Skubios pagalbos ir traumų centro, melsdamiesi Gailestingumo vainikėlį, ėjo kapelionas kunigas Nerijus Pipiras ir dvasinė asistentė Svetlana Adler-Mikulėnienė.

Stočių Evangelijos skaitinius ir apmąstymus pagal Tiberiados bendruomenės brolio Morkaus parengtą eigą perskaitė gydytojai, slaugytojai, nemedicininių padalinių, administracijos ir pacientų atstovai.

Apibendrindamas nueitą kelią, kapelionas kunigas Nerijus Pipiras sakė: „Viešpatie Jėzau, į mokinių tarpą atėjęs durims esant užrakintoms, ateik ir į mūsų širdis, kai širdies durys užrakintos iš baimės.

Leiskis būti atpažįstamas šiuose koridoriuose, pabūki šalia tų, kurie šiandien yra vieniši ir nelaimingi, plačiai atverk savo namų duris tiems, kurie šią valandą keliauja iš šio pasaulio, ir priimk juos į savo ramybės bei atilsio šalį, nušluostyk ašaras tų, kurie netekę namų bei Tėvynės, dovanok taiką ir ramybę visam pasauliui.“

The post Kauno klinikų tuneliuose buvo einamas „Šviesos kelias“ appeared first on LAIKMETIS.

Popietėje, kuri vyko Didžiojoje auditorijoje, dalyvavo Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas. Buvo pristatytas Kauno arkivyskupijos sukurtas trumpas filmas – videomeditacija antrąja Sinodinio kelio tema apie svarbą kalbėti ir girdėti.

Arkivyskupas dėkojo medikams ir visiems, kas jiems padeda gelbėti žmogaus gyvybę, stiprinti sveikatą, ir kvietė į atvirą pokalbį apie Bažnyčią – kaip ją suprantame, ko iš jos tikimės ir ką siūlytume keisti.

Arkivyskupas dėkojo medikams ir visiems, kas jiems padeda gelbėti žmogaus gyvybę.

Administracijos, įvairių klinikų vadovų ir slaugos atstovai išsakė savo ir atstovaujamų bendruomenių mintis bei ateities bendradarbiavimo gaires. Bažnyčia daugeliui suprantama kaip stabilumas besikeičiančiame pasaulyje, vertybinis pagrindas ir ramybė.

Pastebėtas pandemijos teigiamas poveikis, kad informacinės technologijos priartina Bažnyčią, pavyzdžiui, suteikia galimybę dalyvauti rekolekcijose tada, kai gali, o ne tada, kai jos vyksta. Buvo aptarta, ką LSMU Kauno klinikos bei kitos Kauno krašto ligoninės gali duoti tikintiesiems ir visai Bažnyčiai.

Bažnyčia daugeliui suprantama kaip stabilumas besikeičiančiame pasaulyje, vertybinis pagrindas ir ramybė.

Dėkodamas už atvirumą ir skirtą laiką arkivyskupas K. Kėvalas pavadino medikus Sinodo „profesionalais“, nes rytiniai pasitarimai ir sunkių ligonių būklės aptarimai jų bendruomenėse vyksta kasdien.

Nuo sausio mėnesio Sinodinio kelio susitikimus rengs ir LSMU akademinė sielovada.

The post Sinodinio kelio pradžia LSMU Kauno klinikose appeared first on LAIKMETIS.