„Kardinolui Sigitui Tamkevičiui SJ lapkričio 7-ąją sukanka 85-eri", - primena Kauno arkivyskupija.

Padėkos šventosios Mišios ta proga bus švenčiamos Kauno arkikatedroje bazilikoje:

Lapkričio 5 d., sekmadienį, 12 val., dalyvaus ir sveikins Lietuvos vyskupai.

Lapkričio 7 d., antradienį, 18 val., dalyvauti kviečiami visi norintys, pasveikinti bus galimybė po šv. Mišių.

Kardinolas prašo gėlėms ar dovanoms numatytas lėšas skirti Ukrainos paramai. 

The post Kardinolas S. Tamkevičius SJ netrukus minės savo gimtadienį appeared first on LAIKMETIS.

Kaip rašoma arkivyskupijos kvietime, tą vakar šventovę sudrebins norvegų kompozitoriaus Toreʼo W. Aaso oratorija „Mesijas“. Ją atliks Kauno svečiai – jau dešimtmetį gyvuojantis Tauragės krašto gospelo choras „Gloria“ – pasak jo vadovės Rasos Levickaitės-Šerpytienės, mielų draugų būrys.

Šitokiu būdu, per galingą gospel muziką bus paskelbta Evangelija pagal Joną. Giesme, Šventojo Rašto tekstais, vaizdo įrašais bus papasakota žemiškoji Jėzaus istorija nuo pat gimimo Betliejuje.

Šis koncertas Kauno arkikatedroje vyks jau antrą kartą. Kai Tauragės krašto gospel choras gegužę atvyko giedoti pirmą kartą, bemaž į kiekvieną oratorijos „Mesijas“ epizodą klausytojai atsiliepdavo plojimais.

„Artėjančių švenčių džiaugsmu norime dalytis su visa Kauno arkivyskupijos bendruomene ir visais kauniečiais bei miesto svečiais", - rašoma Kauno arkivyskupijos feisbuko paskyroje.

Taip pa priduriama: „Dėkingomis širdimis ir šį kartą laukiame „Glorios“ kalėdinio stebuklo, kuris, tikime, išsiskleis prieš akis šiuo ypatingu prieššventiniu metu gruodžio 21-osios vakarą arkikatedroje".

Renginys nemokamas. Į jį kviečiami visi norintys.

The post Kauno arkivyskupo K. Kėvalo advento dovana - ypatingas koncertas appeared first on LAIKMETIS.

Pirmasis jų lapkričio 30-ąją prasidėjo gana gausiai susirinkus klausytis konferencijos, praleisti valandėlę prie išstatyto Švenčiausiojo Sakramento ir drauge švęsti Eucharistiją. Advento žinia iš šių Susikaupimo vakarų sklinda ir per transliacijas arkivyskupijos kanalais. Ji pasiekia ir Delfi portalo lankytojus.

Kauno senamiestis jau alsuoja artėjančių švenčių džiaugsmu., tad į arkikatedrą dabar jau atveda išpuošta Vilniaus gatvė, kurios praeiviai turi galimybę ir yra kviečiami užsukti ir į šventovę, čia stabtelėti ir patirti, jog pats Dievas jau skuba iš labai arti susitikti su žmogumi.

„Tai šventas laikas“, – sakė apie adventą arkivyskupo sekretorius kunigas Vincentas Lizdenis pirmojo Susikaupimo vakaro konferencijoje, paaiškindamas, jog šventumas kyla iš to, jog tai – paskirtasis laikas, džiaugsmingo laukimo laikas – uždavinys mūsų vidui, kaipgi save „įkelsime“ į Jėzaus gimimo įvykį.

Tai – ir tiesos laikas – laikas kažką savyje ištiesinti.

„Tai – ir tiesos laikas – laikas kažką savyje ištiesinti“, – sakė kunigas Vincentas, pabrėždamas, jog pakreipti save į tiesą visada reiškia pakrypti į meilę – Dievo, kitų žmonių ir savęs.

Konferencijoje paliesta ir pasitaikanti nuomonė ar net pasipiktinimas blizgučiais, šviesomis, kurias pasaulis anksti įžiebia prieš Kalėdas. Kunigo Vincento mintimi, užuot piktinęsi žvelkime į savo vidų, nušviskime savo veidais, ieškokime santykio su tais žmonėmis, kurie bando savais būdais ieškoti šviesos.

„Nušviesinti savo veidą galima tik Viešpaties Veido šviesoje. Tai ne mūsų pranašumas, bet dovana. Tai atsiliepimas į Šviesą, kuri ateina“, – kalbėta konferencijoje primenant dorybes ir nuolankumą, kuriuos svarbu atnaujinti ir pasitikrinti, kaip veikia mūsų santykiai su Dievu, kitais ir savimi.

Susikaupimo vakaro iškilmingai Eucharistijai vadovavo kunigas Vincentas Lizdenis, koncelebravo arkivyskupo generalvikaras kunigas Evaldas Vitulskis, prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, arkivyskupijos ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas, seminarijos rektorius kunigas Ramūnas Norkus. Patarnavo jaunieji arkikatedros ministrantai.

Savo homilijoje, kurią pasakė ką tik paskelbus Evangeliją pagal Matą, kunigas Vincentas atkreipė dėmesį, jog Dievo žodžiu turime pasitikėti labiau už viską, jį skelbti iš vidaus ir su atsakomybe, ne iš jėgos, bet iš santykio pozicijos.

Tądien Bažnyčiai minint šv. apaštalą Andriejų, „pirmą pašauktąjį“, homilijoje pastebėta, jog šio apaštalo nebuvo prie Viešpaties kryžiaus, kaip ir beveik visų kitų. Tačiau jei ir mes, kaip Andriejus, šitaip pabėgame, vis tiek nebūname išbraukiame iš sąrašo tų, kuriems sakoma: „Eikite paskui mane!“ ( Mt 4, 19).

Šį vakarą, be to, melstasi už popiežių Pranciškų, visą Bažnyčią bei jos ganytojus, už misijas ir apaštalavimą, už visas sielovadines iniciatyvas Kauno arkivyskupijoje.

Kitas Susikaupimo vakaras arkikatedroje gruodžio 7 d. 

The post Kauno arkikatedroje prasidėjo Susikaupimo vakarai appeared first on LAIKMETIS.

Apaštališkasis nuncijus vadovavo iškilmingai Kristaus Visatos Valdovo (Kristaus Karaliaus) liturgijai užbaigiant Bažnyčios liturginius metus ir arkivyskupijos jubiliejus bei šia proga pašventino pirmąją arkikatedros istorijoje vėliavą su bazilikos herbu. Kauno katedrai, tuomet Žemaičių vyskupijos katedrai, 1921-aisiais bazilikos titulą prieš 100 metų savo bule suteikė popiežius Benediktas XV. Kauno katedra buvo pirmoji bažnyčia, gavusi šį garbingą titulą Lietuvoje.

Šį ypatingą sekmadienį gyvosios Bažnyčios ženklu tapo kandidatams į nuolatinę diakonystę suteikti akolitų skyrimai.

Iškilmių pradžioje Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį, jog pastarasis laikas buvo ypatingas, paženklintas jubiliejinių sukakčių arkivyskupijos ir katedros, kurios istorija susipynusi su Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500 metų jubiliejumi, gyvenime.

Ypatingu Šventojo Sosto dėmesio ženklu ir dvasine parama besikuriančiai nepriklausomai Lietuvai ir Bažnyčiai joje arkivyskupas pavadino 1921 m. suteiktą bazilikos titulą Kauno katedrai, ir tai buvo įžanga į netrukus, 1926 metais, įsteigtą Lietuvos bažnytinę provinciją bei metropolinę Kauno arkivyskupiją (šiemet švenčiame įsteigimo 95-metį).

Arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog šiemet šventėme ir 150-ąjį palaimintojo Jurgio Matulaičio gimtadienį, ir išvardijo visą eilę dabar tarnaujančių dvasininkų, kurių kunigiškosios tarnystės ar amžiaus sukaktis minėjome. Tai kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ, prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS ir kiti.

Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pakvietė Eucharistijoje dėkoti Dievui už šiuos jubiliejinius metus, už tas dovanas, kurias gavome per popiežių rankas. Jis dėkojo už atvykimą į iškilmes apaštališkajam nuncijui, taip pat Vilniaus, Panevėžio, Telšių, Vilkaviškio vyskupijų ganytojams, sveikino brolius kunigus, ypač vadovaujančius Kauno kunigų seminarijai bei Nuolatinių diakonų ugdymo centrui, patarnaujančius diakonus ir seminaristus, pašvęstojo gyvenimo seseris, arkikatedros chorą bei solistus, visą bendruomenę – susirinkusią šventovėje ar namuose dalyvaujančią per nuotolį (transliacijos vyko arkivyskupijos bei Delfi kanalais, per Marijos radiją).

Iškilmingai Eucharistijos liturgijai vadovavęs apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Petaras Rajičius, Šventojo Sosto pasiuntinys, arkivyskupo Kęstučio Kėvalo kvietimu jos pradžioje pašventino vėliavą su bazilikos herbu. Presbiterijos kairėje prieš akis iškilusi naujoji šventovės insignija kartu su kitomis – conopaeum (dar vadinamas ombrellone, skėčio formos baldakimu) ir tintinnabulum (varpeliu) išreiškia ypatingą ryšį su Šventuoju Sostu – tai ženklas, jog šventovė nuolat yra pasirengusi sutikti Šventąjį Tėvą.

„Mums šios šventos vietos yra ypač brangios, nes jos yra Dievo, kurį tikime, kuris čia buvoja ir yra garbinamas, namai“, – sakė vėliau homilijoje arkivyskupas Rajičius apie šventoves, kur patiriame Dievo gailestingumą.

Dievo žodžio skelbimą ir Jo šviesą nuncijus pavadino Dievo karalystės patirtimi. Ši karalystė neprilygsta pasaulyje dabar egzistuojančioms 44 karalystėms. Dievo karalystė nėra paremta teritorijos kontroliavimu, kariuomenės galia, pinigų įtaka, žiniasklaidos įtaiga, viešąja nuomone ar valdžia kitų atžvilgiu.

Arkivyskupo Rajičiaus žodžiais, ši karalystė ne iš šio pasaulio. Tai tiesos, šventumo, malonės, teisybės, meilės ir taikos karalystė. Jos karalius – Jėzus Kristus, kuris niekada negyveno rūmuose, niekada nelaikė ginklo rankose. Pirmas Jo sostas buvo paprastos ėdžios, o paskutinis – kryžius. Jis nei vieno nenusiuntė į mirtį, bet atidavė savo gyvybę už visą žmoniją. Jis buvo išbandytas valdžios vilione, žmogiškomis pagundomis, tačiau niekada nesileido į kompromisus, – be kita, sakė apaštališkasis nuncijus savo homilijoje.

Po homilijos šį tarnaujančio karaliaus Kristaus sekmadienį arkivyskupas Rajičius kandidatams, besirengiantiems priimti nuolatinių diakonų šventimus, – keturiems vyrams pasauliečiams: Arūnui Kučikui ir Marynui Vasiliauskui (Kauno arkivyskupija), Arūnui Raudoniui OFS (Telšių vyskupija) bei Gediminui Olsevičiui (Vilkaviškio vyskupija), suteikė akolitų skyrimus. Akolitų tarnystė Bažnyčioje atsirado nuo III a. vidurio ir skiriama patarnauti švenčiantiems Eucharistiją ar ją priimantiems.

Užbaigiant Eucharistijos liturgiją arkivyskupas Kęstutis Kėvalas kaip padėkos ženklą įteikė arkikatedros bazilikos šimtmečio medalius dalyvavusiems vyskupams, kunigams, taip pat arkikatedros tarnautojams – seseriai Aloyzai Malinauskaitei SJE, zakristijonui Rokui Albertui Koženiauskui, chormeisterei Vitai Liaudanskaitei-Vaitkevičienei.

Apdovanojimai buvo skirti Mindaugui Egidijui Puidokui, bazilikos herbo kūrėjui (kartu su suburta hieraldikos specialistų grupe), arkivyskupijos Bažnytinio meno komisijos narėms menotyrininkei dr. Rimai Valinčiūtei-Varnei, architektei Astai Prikockienei, taip pat istorikei dr. Vaidai Kamuntavičenei, Kauno m. valdžios bei visuomenės atstovams.

Kauno katedra, tapusi bazilika, įgijo teisę naudoti specialiąsias mažųjų bazilikų insignijas. Kitomis šios bazilikos insignijomis – conopaeum (dar vadinamas ombrellone, skėčio formos baldakimu) ir tintinnabulum (varpelis) jau buvo pasirūpinta minint titulo garbės suteikimą 1921 metais.

Dabar sukurtame pirmajame bazilikos herbe vaizduojamas mėlynos dangaus spalvos skydas, sukryžiuoti raktai ir kalavijas, ženklinantys šventovės titulo apaštalus – Petrą, iš Jėzaus gavusį dangaus raktus, ir Paulių, skelbiantį Dievo Žodį, aštresnį už kalaviją. Raudona virve su kutais perrišti auksinis ir sidabrinis šv. Petro raktai ir canopeum pabrėžia bazilikos ryšį su Šventuoju Sostu. Herbe įrašyti birželio 29 d. švenčiamos šv. apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės liturginiuose tekstuose minimi žodžiai In omnem terram exivit sonus eorum („Jų žinia aidi per visą žemę“).

The post Kauno baziliką sveikino apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims P. A. Rajičius appeared first on LAIKMETIS.

„Ši sesuo visai bendruomenei buvo drąsos, kovojant už tikėjimo laisvę, pavyzdys: sovietmečiu ji daugino Katalikų Bažnyčios Kroniką ir už tai buvo nuteista pusantrų metų kalėti", - rašoma vienuolyno feisbuko paskyroje.

„Šiandien man baigiant aukoti Mišias Kauno katedros Švč. Sakramento koplyčioje numirė Šv. Šeimos kongregacijos sesuo Ona Vitkauskaitė", - skaudžia netektimi savo paskyroje pasidalino ir Kauno arkivyskupas emeritas, kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.

Paskelbame įraše kardinolas pasakoja, kad 1980 m. lapkričio 24 - 25 d. Vilniuje Aukščiausias Teismas teisė ją ir ses. G. Navickaitę už LKB Kronikos dauginimą.

Teismas O. Vitkauskaitei paskyrė 1,5 m. nelaisvės bausmę, kurią atliko Panevėžio moterų kriminalisčių lageryje.

The post Besimelsdama Kauno katedroje į Viešpaties glėbį iškeliavo sesuo Onutė M. Vitkauskaitė appeared first on LAIKMETIS.

Brangūs broliai ir seserys,

šiandien didžiõs iškilmės diena Katalikų Bažnyčioje visame pasaulyje, o ypač Kauno arkivyskupijoje, kai drauge švenčiame mūsų dangiškojo globėjo Šv. Jono Krikštytojo Gimimą! Tai gera proga padėkoti Dievui už suteiktas gausias malones Kauno arkivyskupijos tikinčiųjų bendruomenei. O malonių gavome daug!

Pirmiausia, tai Šv. Jono Krikštytojo, Dievo malonių pranašo, paliktas pavyzdys. Apie jį Viešpats Jėzus kalbėjo: „Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją“ (Mt 11, 11). Likus lygiai pusei metų iki Kalėdų, mes švenčiame Jo Gimimo iškilmę taip liturgijoje pabrėždami ypatingą Jo ryšį su Dievo Sūnaus Įsikūnijimo slėpiniu.

Jis drąsiai paskelbė, kad Jėzus iš Nazareto yra Mesijas, ilgai lauktas Viešpaties Pateptasis. Apie jį šis didis pranašas skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio“ (Mk 1, 7). Jėzuje atpažinęs „Dievo avinėlį“, kuris ateina sunaikinti pasaulio nuodėmių, Jonas Krikštytojas rodo į Viešpatį ir kviečia Jo besąlygiškai klausyti.

Taip išsipildo Šventosios Dvasios įkvėpto jo tėvo Zacharijo žodžiai „Tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes tu eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti; tu mokysi jo žmones pažinti išganymą iš nuodėmių atleidimo“ (Lk 1, 76–77).

Tėvas ir motina jam suteikė Viešpaties angelo nurodytą Jono vardą, kuris reiškia „Viešpats suteikia malonę“. Iš tiesų, šv. Jono Krikštytojo gyvenimas tapo malone daugeliui, kurie ėjo krikštytis Jordano upėje ir pasiklausyti jo drąsiai skelbiamo tiesos žodžio.

Jo pavyzdys yra malonė ir mums, gyvenantiems šiandien sekuliaraus pasaulio kontekste, kai dairomės tvirtų tiesos liudytojų, nebijančių ištarti aiškų ir tiesų tikėjimo žodį.

Iš meilės Viešpačiui Jonas Krikštytojas tapo tiesos kankiniu. Nepabūgęs akistatos su to krašto valdžios pareigūnu Erodu ir ištaręs jam: „nevalia tau gyventi su brolio žmona“ (Mk 6, 18), sulaukė mirties bausmės, tačiau tiesos žodžio neišsižadėjo. Jo drąsos liudijimas ir šiandien skamba labai įkvepiančiai.

Mes, dabartinio pasaulio Kristaus tikintieji, kunigai, vienuoliai, vienuolės bei pasauliečiai, esame kviečiami tapti Dievo malonių nešėjais mūsų mylimai Tėvynei. Šv. Jono Krikštytojo pavyzdžiu turime su meile rodyti į Kristų gyvenimo prasmės išalkusiems mūsų tėvynainiams ir drąsiai skelbti Jo žodį. O jis ne visada patogus. Juk turime nepabūgti šiandien tarti: nevalia atimti gyvybės negimusiam kūdikiui, nevalia keisti šeimos sampratos, nevalia varžyti tikėjimo ir sąžinės laisvės. Tai gali mums kainuoti draugų atsitraukimą, pavadinimą homofobais ar modernumo priešais, „nesuvokiančiais“, kad viską visuomenėje turėtų tvarkyti tolerancija.

Juk turime nepabūgti šiandien tarti: nevalia atimti gyvybės negimusiam kūdikiui, nevalia keisti šeimos sampratos, nevalia varžyti tikėjimo ir sąžinės laisvės.

Todėl mus ypač drąsina šv. Jono Krikštytojo pavyzdys ir jo paraginimas: „Duokite tikrų atsivertimo vaisių“ (Lk 3). O vaisių duoda tas, kas myli „visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu“ (Lk 10, 27). Protu ir širdimi Jėzus kvietė pažinti tiesą, kuri daro ir patį žmogų, ir valstybę laisvą bei nepriklausomą (plg. Jn. 8, 32).

Nežiūrint, kad neretai žmogaus gyvenimas, o ir pati apreikšta Viešpaties tiesa patenka į audringą skirtingų nuomonių jūrą, vis dėlto iš naujo turime išgirsti Jėzaus žodžius, skirtus išsigandusiems apaštalams ir mums: „Ko jūs tokie bailūs, mažatikiai?“ (Mt 8, 26). Kad viskas įmanoma Dievui ir Jo malonei, mums rodo ir šv. Jono Krikštytojo gimimas, kurio, būdami jau vyresnio amžiaus, sulaukė jo tėvai Zacharijas ir Elžbietą. Tą rodo ir Bažnyčios istorija, kurioje skleidžiasi ypatingi Dievo palankumo ir pagalbos ženklai.

Tai mums šiais metais priminė gausūs Kauno arkivyskupijos ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios jubiliejai bei sukaktys. Šių metų Velykose, balandžio 4 d., prisiminėme prieš 95-erius metus 1926 m. balandžio 4 d. popiežiaus Pijaus XI apaštališkąja konstitucija litunorum gente (liet. „Lietuvių tauta“) paskelbtą savarankiškos Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimą. Iki tol buvusi Žemaičių vyskupija buvo suskirstyta į metropolinę Kauno arkivyskupiją ir sufraganines Panevėžio, Telšių, Kaišiadorių ir Vilkaviškio vyskupijas.

XIX a. antroje pusėje carinės valdžios įvykdytas Žemaičių vyskupijos centro ir paties vyskupo Motiejaus Valančiaus, to Žemaičių Didžiojo, kurio gimimo 220-ąsias metines šiemet minime, perkėlimas į Kauną lėmė ir kitą svarbią sukaktį. 1921 m. Žemaičių vyskupija šventė 500 metų jubiliejų, o šiemet sukanka jau 600 metų, kai 1421 m. rugsėjo 11 d. popiežius Martynas V savo bule mirabilis deus (liet. „Nuostabusis Dievas“) apgynė Žemaitiją nuo Vokiečių ordino įtakos ir priėmė ją į savo tėvišką globą.

1921 metais, taigi lygiai prieš 100 metų, tuometinė Žemaičių katedra Kaune gavo bazilikos titulo garbę. Tų metų balandžio 26 dieną popiežius Benediktas XV savo bule išreiškė dėmesį mūsų kraštui ir jo tikinčiųjų palaikymą, suteikdamas Kauno katedrai mažosios bazilikos titulą. Besikuriančiai nepriklausomai Lietuvai ir Bažnyčiai joje tai buvo ypatinga Šventojo Sosto dovana ir parama.

Prie šių iškilių progų daug pasidarbavo palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis MIC, kurio 150 metų gimimo jubiliejų šiemet taip pat švenčiame. Jis Kauno katedroje 1918 m. gruodžio 1-ąją priėmė vyskupo šventimus, o po mirties 1927 m. kuriam laikui čia buvo palaidotas.

Pal. Jurgis Matulaitis ypatingai nusipelnė Kauno arkivyskupijai ir visai Lietuvai, Bažnyčios ir valstybės santykių normalizavimui. Jis parengė Lietuvos bažnytinės provincijos sutvarkymo projektą bei pristatė jį Romoje popiežiui Pijui XI. Kaune jis rengė ir vadinamąjį konkordatą – tarpvalstybinę sutartį tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos.

Šiemet minime ir kitų Kauno arkivyskupijos ganytojų jubiliejus bei progas. Prieš 30 metų, 1991-ųjų gegužės 19 d., Kauno arkikatedroje vyskupu buvo konsekruotas mūsų kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Be to, šiemet yra lygiai 25-eri metai, kai Eminencija 1996 metais gegužės 19 dieną buvo paskirtas Kauno arkivyskupu.

Taip pat nuoširdžiai sveikiname ir arkivyskupą Lionginą Virbalą SJ, švenčiantį 30 metų kunigystės bei artėjantį amžiaus jubiliejų šių metų liepos 6 dieną. Sveikiname ir 50 metų kunigystės jubiliejų minintį prelatą Vytautą Steponą Vaičiūną OFS, kurio gyvenimas artimai susijęs su Kauno arkikatedra. Dėkojame gerajam Dievui už mūsų mylimų ganytojų tarnystę ir gyvenimo dovaną Bažnyčiai!

Dievo malones primena Bažnyčios istoriniai įvykiai, žmonių gyvenimai, o ir dabartinis laikas, kuris, kaip žinome, yra pandemijos iššūkio metas, bet ir naujų pastoracinių pastangų proga. Šiuo laiku arkivyskupijoje turėjome keisti įvairius planus ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių skelbti Dievo žodį naudojantis moderniomis technologijomis. Turėjome progą pažvelgti į šiandienos galimybes, padedančias pasiekti žmones jų namuose.

Džiaugiamės, kad Kauno arkivyskupijoje šiemet startavo nuotolinis Šventojo Rašto skaitymo ir pažinimo būdas, kuriuo kasdien skaitytojai gauna studijų medžiagą. Vyko nuotolinės Advento ir Gavėnios rekolekcijos, kuriose tuo pat metu buvo galima dalyvauti ir realiai, ir virtualiai.

Popiežiaus Pranciškaus paskelbtų Šventojo Juozapo bei Šeimos-Amoris laetitia – Meilės džiaugsmo metų progomis vyksta nuotoliniai kursai vyrams, šeimoms, sužadėtiniams ir visiems, kurie nori sustiprinti savo tikėjimą. Tęsėme praėjusiais metais pradėtą pokalbių ciklą Šiluvoje „Marija – Didžioji piligrimė,“ o mėnesio 13 dienomis čia rengiame katechezių ciklą prieš šv. Mišias.

Džiaugiamės, kad Šiluva atgyja naujais gyvosios piligrimystės maršrutais. Jie vaizdingais keliais veda link Dievo Motinos šventovės, kurioje piligrimų priėmimu ir sielovada šiemet pradėjo rūpintis naujai įkurtas Šiluvos piligrimų centras.

Nors virtualios šv. Mišių, konferencijų ir įvairių renginių transliacijos atvėrė labai plačias dalyvių jungimosi galimybes, bet kartu iškėlė ir rimtų klausimų apie tai, kaip tai paveiks realius susitikimus, ypač Mišių šventimo praktiką. Todėl baigiantis pandemijai turėsime ieškoti išmintingo naujųjų medijų naudojimo būdo, kuris nestabdytų noro susitikti, patirti bendrystę, o ypač švęsti Eucharistiją renkantis melstis bažnyčioje.

Šiandien, naujų iššūkių akivaizdoje, ypač ryškiai pastebima stipriai sumenkusi drąsa rinktis kunigiškojo ar pašvęstojo gyvenimo kelią. Matome, kad jauniems žmonėms nelengva atsiliepti, nes dabartinio pasaulio kultūra nėra draugiška tokiam žingsniui. Todėl reikalinga ypatinga Dievo pagalba.

Naudodamasis šia proga, kviečiu Jus visus į Kauno arkivyskupijos Maldos už pašaukimus mėnesį. Nuo šiandien, birželio 24 d. iki liepos 25 d., kai pagerbsime Švč. Mergelės Marijos tėvus šventuosius Joakimą ir Oną, po kiekvienų šventų Mišių prašau melstis malda, prasidedančia žodžiais: „Viešpatie Jėzau, Tu sakei: Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį.“ Ją rasite šiai progai parengtoje skrajutėje.

Šiandien, naujų iššūkių akivaizdoje, ypač ryškiai pastebima stipriai sumenkusi drąsa rinktis kunigiškojo ar pašvęstojo gyvenimo kelią.

Taip pat labai noriu Kauno arkivyskupijos tikinčiuosius pakviesti drąsiai atsiliepti į taip reikalingas pasauliečių apaštalavimo tarnystes mūsų parapijose ir dekanatuose. Šiais metais aktyviai ieškome galinčių vesti suaugusiųjų katechezės užsiėmimus, sužadėtinių kursus, burti šeimas parapijose į šeimos palaikymo programas.

Ieškome jaunimo vadovų, kurie mylėdami jaunus žmones galėtų jiems dovanoti savo laiką ir išmintį. Taip pat kviečiame galinčius organizuoti labai svarbias CARITO tarnystes parapijose buriant įvairaus amžiaus savanorius, lankant vienišus parapijų narius, bendradarbiaujant su vietos savivaldybėmis įvairiuose socialiniuose projektuose. Juk krikščionys istorijoje visada buvo atpažįstami visuomenėje kaip mylintys artimą konkrečia pagalba.

O tokios dosnios tarnystės ir pasišventimo pavyzdys yra mūsų broliai ir seserys iš arkivyskupijos parapijų, už kuriuos ypač dėkojame gerajam Dievui šiandien, Šv. Jono Krikštytojo dieną pagal mūsų gražią arkivyskupijos tradiciją. Ačiū Jums, brangieji, už Jūsų tikėjimo, gyvenimo ir liudijimo dovaną tai didelei jūsų parapijų ir mūsų arkivyskupijos šeimai, kuri didžiuojasi Jus turėdama savo nariais! Viešpaties prašome šimteriopų Dangaus malonių Jums ir Jūsų šeimoms!

Ačiū ir visiems mūsų broliams ir seserims, kurie tarnaujate mūsų parapijų bendruomenėse, arkivyskupijos pastoraciniuose centruose bei kurijos darbe taip rodydami meilę Kristui!

Neišvengėme ir vienišumo patirties, gal buvo ištikę ir liūdesio bei nusiminimo momentai, kad laikas eina nenaudingai, o mūsų gyvenimas stokoja prasmės.

Ačiū Jums, brangūs broliai kunigai, vienuoliai ir mielos seserys vienuolės. Šis nelengvas pandemijos laikas tapo tikru iššūkiu, kai negalėjome įprastu būdu tarnauti mums pavestiesiems. Neišvengėme ir vienišumo patirties, gal buvo ištikę ir liūdesio bei nusiminimo momentai, kad laikas eina nenaudingai, o mūsų gyvenimas stokoja prasmės.

Vis dėlto čia turime guostis mums paliktais apaštalo Pauliaus žodžiais, užrašytais Laiške romiečiams: „Žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems“ (Rom 8, 28). Tad ir šis laikas slėpiningu būdu yra malonės laikas, kurio prasmę galbūt tik vėliau atrasime.

Būkit pasveikinti, brangūs broliai ir seserys, Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmės proga! Tegul Viešpats, kuris suteikia malonių Jį mylintiems, dovanoja mūsų širdims atgaivą, drąsą liudyti tiesą ir taisyti Viešpačiui kelią!

The post Švenčiant šv. Jono Krikštytojo gimimą. Viešpats suteikia malonę - K. Kėvalas appeared first on LAIKMETIS.

Maldos vakarui prie išstatyto Švenčiausiojo Sakramento bei vėliau šv. Mišioms vadovavo kunigas Artūras Kazlauskas. Maldos bei maldavimai, sugiedotas Himnas Šventajai Dvasiai šiuo Sekminių devyndienio laiku perteikė atvirumą Dievo Dvasiai ir prašymus, kad Ji perkeistų tai, ko labiausiai reikia šiam laikui ir Bažnyčiai, visiems žmonėms, ypač jau esančioms ar besikuriančioms šeimoms. Užtarimo melsta ir Švč. Mergelės Marijos sugiedant tradicines Gegužines pamaldas.

Šv. Mišių pradžioje kunigas Artūras pakvietė melstis už kiekvieną šeimą bei tuos, kurie jomis rūpinasi – nuo sužadėtinių rengimo iki tolesnio šeimų palaikymo, taip pat ir tada, kai jas ištinka skyrybų ar kitokios krizės.

Šventosios Dvasios įkvėpimo šiose Mišiose paraginta prašyti Lietuvos vyskupams, kurie šiuo metu yra susirinkę į plenarinį posėdį. Taip pat pakviesta pasimelsti už visų tikėjimo ir stiprybės pavyzdį – kardinolą Sigitą Tamkevičių SJ, kuris lygiai prieš 30 metų toje pačioje arkikatedroje buvo konsekruotas vyskupu.

Liturgijoje skaitant skaitinius, maldavimus, giedant aktyviai dalyvavo šeimos. Dievo žodis arkikatedroje nuskambėjo ypač gaiviai ir džiugiai, skaitomas mažylių rankomis apkabintų tėvų.

Diakonui Dariui Chmieliauskui paskelbus Evangeliją, kunigas Artūras savo homilijoje darsyk atkreipė dėmesį į į Dievo žodį, kuriame girdėtos Jėzaus (Jn 17, 20–26) ir apaštalo Pauliaus (Apd 20, 28–38) atsisveikinimo kalbas. Šių abiejų kalbų centre – vienybė. Vienybė, pasak kunigo Artūro, svarbi ir Bažnyčiai, kuri dar ir šiandien yra pasidalijusi, ir šeimai. Šia proga prisiminti popiežiaus namų pamokslininko kardinolo Raniero Cantalamessos OFM mintis Didįjį penktadienį, jog susiskaldymai šiandien daugiausia kyla ne dėl dogmų ar moralės, bet dėl politikos.

„Šią savaitę maldaujam Šventosios Dvasios, kad Ji ateitų. Šventoji Dvasia Trejybėje yra tai, kas vienija Tėvą ir Sūnų. Jeigu Ja vadovautumės, jeigu mūsų interesas būtų Dievas ir jeigu veiktume ne dėl Dievo, bet su Dievu, keistųsi mūsų veidai, troškimai ir preferencijos vienai ar kitai srovei ar asmeniui. Bažnyčiai pats svarbiausias visada buvo ir turi išlikti Jėzus, kuris iš mūsų padarė savo Kūną ir kuris yra vienintelė prasmė šitos tautos, vadinamos Bažnyčia“, – sakė kunigas Artūras, be kita, primindamas atsakomybę kurti Dievo karalystę šitame pasaulyje ir nepasiduoti šėtonui, kuris skaldo ir ardo vieningumą.

Visuotinėje maldoje, kartu su popiežiaus Pranciškaus ir arkivyskupijos intencijomis gegužei, Šeimos centro bendradarbių parengtais maldavimais prašyta Viešpaties pagalbos Bažnyčiai ir jos ganytojams, Šeimos centro savanoriams ir bendradarbiams, šeimoms ir Santuokai besirengiantiems sužadėtiniams, kūdikių besilaukiančioms moterims ir šeimoms.

Gydančio prisilietimo ir vilties prašyta ir toms šeimoms, kuriose mažiau džiaugsmo, o daugiau skurdo, priklausomybių, taip pat žmonės, kurie yra vieniši, slegiami senatvės, pasiligoję.

Kauno arkivyskupijos Šeimos centras šia proga primena apie švenčiamus Šeimos-Amoris laetitia metus ir dalijasi malda iš 10 susitikimų ciklo vaizdo medžiagos šeimoms „Keliauti drauge“, kurį popiežius Pranciškus pristato šiems Šeimos metams, žr.  lietuvosseimoscentras.lt 

Padėk mums, Viešpatie, diena iš dienos auginti gebėjimą nuoširdžiai žvelgti vieni į kitus, atidžiai klausytis, kalbėti tiesą, rodyti vienas kitam priėmimo, dėmesingumo, meilės gestus, kad per mūsų šeimą Tavoji šviesa spindėtų pasaulio tamsoje.

The post Sekminių devyndienyje – malda arkikatedroje už šeimas ir vienybę iš Šventosios Dvasios appeared first on LAIKMETIS.

Vakaras „į vieną būrį surinko jaunimą ir jaunimo sielovados bendradarbius". Šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupijos jaunimo centro bei Pašaukimų sielovados kapelionas kun. Liutauras Vilėniškis, Kauno kunigų seminarijos rektorius Ramūnas Norkus ir br. kun. Michal Ferenc OFM Cap.

Monikos Žydeliūnaitės parengtame pranešime rašoma, kad „kun. Artūras Kazlauskas homilijos metu sakė: „Šiandieninės evangelijos ištrauka duoda galimybę dar kartą susimąstyti apie gyvenimą pasitraukus nuo Jėzaus. Ir apie gyvenimą pasilikus su Juo. Turime laisvę pasirinkti gyvenimo būdą. O Dievas, būdamas džentelmenu, niekada nepažeidžia šios mūsų laisvės. Net jeigu Dievui dėl to gresia Jo neigimas.“

Turime laisvę pasirinkti gyvenimo būdą.

Jaunimo centro įraše taip pat prisimenama, kad homilijos metu „kun. Artūras Kazlauskas taip pat kvietė nemąstyti kaip atrodo gyvenimas tų, kurie pasitraukė nuo Jėzaus. Priešingai, pateikė du įvaizdžius, gyvenimo su Dievu iliustracijai". Kunigas sakė: „Pirmasis – vynmedis ir jo šakelės. Negalime tik kartais pasilikti Jėzuje. O laisvu laiku nebūti Jame. Kad duotume vaisių, turime išlikti nuolatiniame ryšyje. Antrasis įvaizdis – karoliai. Kas svarbiausias karoliuose? Virvutė. Pigus ir nematomas elementas kartu yra reikšmingiausias. Išlikime sujungti Jėzumi.“

The post Maldos vakaras Kauno arkikatedroje į būrį surinko jaunimą ir sielovados bendradarbius appeared first on LAIKMETIS.