Kaunas miesto eglę įžiebia pirmas šalyje.

Eglutė papuošta 200 skirtingų formų meduolių, aplink ją išdėstytos šviečiančios smilgų salelės, kupolai, kuriuose įsikurs Senelio Kalėdos rezidencija, bus prekiaujama skanėstais, vyks edukacijos. Šventinį medį ir visą aikštę nušvies per 40 tūkst. lempučių.

17 metrų aukščio natūralią eglę miestui padovanojo Šilainių gyventoja, pasakojusi, kad prie medžio užaugo trys šeimos kartos, o dabar jai atėjo laikas džiuginti visus kauniečius.

Šventiniame renginyje pasirodys grupės „Biplan“, „The Roop“, taip pat Silvester Belt, Justinas Lapatinskas, Karina Krysko, Jeronimas Milius, Evgenya Redko, Justinas Jarutis, Gabrielius Vagelis, Ieva Narkutė, Katažina Zvonkuvienė, Irūna Puzaraitė, Dainotas Varnas, Saulius Prūsaitis ir kiti atlikėjai.

Pagrindinė kalėdinė puošmena 2020-aisiais atnaujintoje Vienybės aikštėje pastatyta pirmąkart. Kalėdų eglei nauja vieta parinkta dėl spalį prasidėjusios Rotušės aikštės rekonstrukcijos, kuri truks apie metus.

Paskutinį lapkričio savaitgalį Kalėdų eglės bus įžiebtos penkiuose miestuose. Lapkričio 29-ąją įžiebimo šventės suplanuotos Vilniuje, Panevėžyje ir Mažeikiuose, 30 dieną – Klaipėdoje ir Jonavoje.

Pirmąjį žiemos penktadienį, gruodžio 6-ąją, karkasinė eglė sužibs Alytaus Rotušės aikštėje, o Palangoje prie Kurhauzo bus įžiebta natūrali žaliaskarė.

Gruodžio 7 dieną eglės bus įžiebtos Šiauliuose, Utenoje, Kėdainiuose ir Šventojoje.

The post Kaunas pirmasis įžiebs Kalėdų eglę appeared first on LAIKMETIS.

Kaip penktadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba, teismas patenkino prokuroro prašymą procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu.

Bylos duomenimis, gydytojas, dirbdamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje gydytoju oftalmologu, paciento konsultacijos metu pareikalavo kyšio už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – nesant pakankamai medicininių indikacijų, paciento sveikatos istorijoje įrašė ligos diagnozę, pagal kurią jam atliko akių vokų pakėlimo operaciją, kuri apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Už neteisingos diagnozės įrašymą sveikatos istorijoje gydytojas iš paciento priėmė 200 eurų kyšį.

Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą šių metų birželį, gavusi paciento pranešimą apie iš jo reikalaujamą kyšį.

Kauno apygardos teismo priimtas baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs.

The post Kauno oftalmologui už kyšio reikalavimą - beveik 10 tūkst. eurų bauda, teisės dirbti atėmimas appeared first on LAIKMETIS.

The post Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje vyks vidinio išgydymo pamaldos appeared first on LAIKMETIS.

Pagal Kauno savivaldybės tarybos sprendimą, sumažintos taršos zona apima Kauno teritoriją prie Nemuno ir Neries santakos ir ribojasi su Šv. Gertrūdos, Gimnazijos, Birštono gatvėmis bei Karaliaus Mindaugo prospektu.

Kaip BNS anksčiau nurodė savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius, į zoną įtrauktos mažesnės senamiesčio gatvės: M. Valančiaus, A. Jakšto, M. Daukšos, Kumelių, išskyrus A. Mapu, kurioje veikia vaikų darželis.

„Intensyviausias eismas yra A. Jakšto gatve. Stebime didelį tranzitą per Rotušės aikštę, tikimės, kad automobilių kiekis sumažės per pusę. Per dieną čia vidutiniškai pravažiuoja apie pusantro tūkstančio automobilių. Pusė iš jų praleidžia mažiau negu valandą“, – sakė jis.

Sumokėti rinkliavą galima per parkavimo programėles, įstaigos „Parkavimas Kaune“ savitarnoje arba parkomatuose. Sumokėjus įvažiavimo rinkliavą, už pirmą stovėjimo valandą senamiestyje mokėti nereikės.

Rinkliavai mokėti nustatomas septynių dienų terminas nuo išvažiavimo iš zonos momento. To nepadarius, informacija bus perduodama savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui dėl administracinės baudos skyrimo.

Rinkliava nebus taikoma sumažintos taršos zonoje nekilnojamojo turto turintiems arba gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims, savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms ir rangovams, neįgaliesiems, miesto renginių organizatoriams, elektromobilių vairuotojams, specialiosioms tarnyboms.

The post Apmokestintas įvažiavimas į Kauno senamiestį appeared first on LAIKMETIS.

„Rotušė yra miesto simbolis. Kaunas stipriai padirbėjo, kad ji būtų nenuobodi, patraukli, visiems prieinama. Vieni čia lankysis iš meilės – apsisprendę tuoktis, kurti tvirtas šeimas, kitus užsukti vilios naujas muziejus su įdomiai perteikta miesto istorija. Tai aktualu tiek kauniečiams, tiek ir turistams. Bus ir iškilmingų ceremonijų, įvairių renginių, parodų. Tikiuosi, atgijusios erdvės bus jaukios, gyvos“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Lankytojų lauksime jau liepos 11 d., šventiniame renginyje Kauno rotušė atgyja! Sutemus, nuo 21.30 val., kauniečiams ir miesto svečiams paruošta: nostalgiška kelionė per skirtingas Kauno epochas; grupės „Hansanova“, Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus, Jeronimo Miliaus bei „Ąžuolyno“ orkestro, Gabrielės Nausėdaitės ir Simo, Kauno Šampaninio choro koncertai; šokio virtuozų pasirodymai; įspūdingas ugnies šou; unikalus vertikalaus šokio pasirodymas ant rotušės sienų. Šis renginys – įžanga į Kauno miesto muziejus programą „Tavo vestuvės su Kaunu!“ - pasakojama savivaldybės feisbuko paskyroje.

Liepos 12–18 dienomis Kauno miesto muziejus ne tik pristatys šiuolaikinę miestui skirtą ekspoziciją, bet ir kvies dalyvauti edukacinėse veiklose bei renginiuose, kurie leis iš arčiau pažinti atsinaujinusią erdvę, miesto istorijas ir čia gyvenusius žmones.

Atsinaujinusi Kauno rotušė išsaugojo savo autentiką, tačiau gerokai išplėtė erdves ir funkcijas – nuo šiol čia trauks ne tik santuokos ceremonijos, bet ir muziejaus ekspozicija, parodų salė, turizmo informacijos centras, įsikursianti kavinė.

The post Po rekonstrukcijos atveriama Kauno „Baltoji gulbė“ appeared first on LAIKMETIS.

Dainų dienoje Kaune šeštadienį dalyvavo apie 3,5 tūkst. choristų ir atlikėjų iš visos Lietuvos ir išeivijos, renginį stebėjo tūkstantinė žmonių minia, nusėdusi atnaujinto amfiteatro suolus ir šlaitus.

Vieni, nors gyvena Kaune dešimtmečius, Dainų šventę gyvai stebėjo pirmą kartą, kitiems šventėms suskaičiuoti neužtenka vienos rankos pirštų.

Jubiliejinės Dainų šventės renginiai sekmadienį keliasi į sostinę, kur tęsis kitą savaitę. Visos šventės metu Vilniuje numatoma priimti 37 tūkst. dalyvių. Pasak organizatorių, tai rekordinis pastarųjų kelių dešimtmečių dalyvių skaičius.

Jungtis tarp praeities ir dabarties

32-ejų Džiugas Kuliešius iš kamerinio choro „Druskininkai“ BNS sakė, kad choristai šeštadienio rytą, kepinant saulei, turėjo stiprią repeticiją.

„Tad jau visas žmogiškąsias galimybes ištestavome, prisikaupėme jėgų per pietus ir, ko gero, kaip šventės metu skambėjo ne kartą, ta daina sujungė mus, sutelkė ir atsirado iš kažkur dangiškai tos energijos“, – šypsojosi vyras.

Jis tvirtino besidžiaugiantis atradęs jungtį tarp praeities ir dabarties.

„Labai netikėta atrasti tas trumpas lietuvių liaudies dainas, kurios buvo parengtos šiai šventei naujai, nes supratau, kad jos ilgus amžius ar net dešimtmečius skambėjo tarp mūsų tautos žmonių, bet mane aplankė tik šiemet“, – kalbėjo Dž. Kuliešius.

„Kūrinius, kuriuos aranžavo patys kiečiausi kompozitoriai šių dienų Lietuvos, mes kalėme, gludinome visus metus. O tokiame antrame plane pasiliko dainos, kurios galbūt lydės kaip paveldas, iš kartos į kartą, kurias norėtųsi per gyvenimą išmokti“, – pridūrė jis.

Vyras dalyvavo tūkstantmečio Dainų šventėje 2009-aisiais, per šį laiką Džiugas teigė paaugęs kaip dalyvis ir laukiantis pagrindinio Dainų šventės renginio Vingio parke.

„Nuo pradžių atidaryti Kaune ir numatyti, kad laukia tokia didi savaitė, aktyvi, su kulminacija Vingio parke, nušviečia tą horizontą labai teigiamai“, – sakė choristas.

Vainikėliai – Joninėms, karūnos – „Kepurinei“

Ant tako, vedančio į šokėjų aikštę, stovėjo tautiniu drabužiu apsitaisiusi mergina, karūnas šokėjoms keičianti į žolynų vainikėlius. Darbas įtemptas, nes kolektyvas tuoj turėjo atlikti numerį su nauju galvos aksesuaru.

„Todėl, kad yra skirtingi šokiai. (...) Pavyzdžiui, „Joninių burtai“, kadangi Joninės, reikia žolinius vainikus dėvėti. „Leliumai“ yra merginų šokis, kuris daug gražiau su vainikais, su gėlytėmis. O karūnos nuo pat senesnių laikų tiesiog buvo priskirtos „Kepurinei“, „Gyvatarui“ arba „Kubilui“, – paaiškina Sigutė Amšiejūtė iš Kauno technikos kolegijos kolektyvo „Pušynėlis“.

18-metei studentei gražiausias – šešias minutes trunkantis šokis „Joninių burtai“, per kurį tarp šokėjų pradeda lakstyti persirengėlės raganos.

„O taip prieš žmones nebaisu, tikrai labai linksma. Aš noriu parodyti, ką moku, mačiau, ir per teliką rodė, šokau pirmoje eilėje ir labai patiko. Man smagu šokti“, – kalbėjo S. Amšiejūtė.

Prakaitą nuo kaktos braukė 53-ejų Rytis Sologubas iš Domeikavoje, Kauno rajone, veikiančio kolektyvo „Džiaukis“.

„Šoku, nedainuoju dar, bet eisiu dainuoti. Kai pasensiu visai (juokiasi  – BNS). Ką tik dabar „Į kermošių“, „Subatėlę“ šokom, dar čia šoksim. (...) Koks skirtumas, ką šokt, kaip nori šokt, viskas tinka“, – sakė vyras.

Pasak jo, vieni tautinius šokius šoka nuo vaikystės, kiti supranta, kad tokiu būdu galima palaikyti lietuvybę, tretiems tai galbūt maloni „užklasinė“ veikla – reguliarios repeticijos, koncertai savaitgaliais.

Septintoje Dainų šventėje dalyvaujančio vyro teigimu, sklandžiam pasirodymui padėjo namų darbai, sunku išdėlioti choreografiją aikštėje nebuvo, priešingai – smagu.

„Visi čia šoka jau po 20 metų, tų tokių minių buvo. Kitą savaitgalį bus Vilniuje. Išvažiuojame pirmadienį, manau, ten dar bus kokius penkis kartus daugiau. Kad jaudulys būtų, tikrai nėra dėl žiūrovų. Dėl pačios šventės gal kažkiek kirbena, vis tiek šimtas. Kai pagalvoji, prieš tą šimtą kažkas irgi darė, ir tu dabar darai“, – sakė šokėjas.

„Smagu širdyje, kada patriotizmas užgimsta“

52-ejų kaunietė Ilona Latvė tvirtino Dainų šventę stebinti pirmą kartą.

„Vis norėdavau, bet vis neišpuldavo, deja. Nuotaika patriotinė, šiaip gera tiesiog. Gražūs žmonės, pakylėta, gera, kad tu čia esi“, – kalba moteris.

Skambant Vytauto Kernagio „Mūsų dienos kaip šventė“, kaunietė dėstė, kad jai prie širdies – patriotiniai kūriniai.

„Tautiniai patiko, šie paskutiniai žinomi ir tiesiog užkuria, bet tie, kur Marcinkevičiaus (žodžiai – BNS), tiesiog ten ašarą net nubraukiau. (...) Užbaigimas irgi gerai, banguoja, ir tas, ir tas, visa režisūra gerai“, – džiaugėsi I. Latvė.

Ji Dainų šventės atidarymą Kaune stebėjo su drauge iš Vilniaus. Kitą savaitę Ilona ketina vykti į sostinę, kur jiedvi klausys pagrindinio koncerto Vingio parke: „Bandysime pajusti dvasią ir ten, ir ten.“

Imigrantu Kaune save vadinantis 37-erių Arvydas Strimaitis teigė esantis Dainų šventės „intensyvus lankytojas“ nuo 2016 metų.

„Ir labai smagu širdyje, kada patriotizmas tas užgimsta“, – sakė vyras, pažiūrėti šventės atvykęs su žmona Milda ir vaikais.

„Kadangi turime mažamečių vaikų, nelabai ir pasėdėsi, mes su mažamečiu praleidome krūmuose tiesiog skabydami lapelius ir klausydamiesi lietuvių liaudies dainų“, – juokėsi A. Strimaitis.

Mildai labiausiai patiko vizualizacijos, Arvydui – ir senos, ir naujos muzikinės kompozicijos.

„Mes čia etatiniai lankytojai. (...) Aš ir dalyvavusi vaikystėje. Tikrai labai daug žmonių, tiek daug neatsimenu, kada mačiau slėnyje. (...) Dainuoti norėčiau, bet jau nepadainuoju, neištraukiu tų aukštų natų, o kažkada... Paauginsime vaikus ir eisime į tautinius“, – kalbėjo M. Strimaitienė.

Savaitė nemigo naktų, bet viskas gerai

Kaip sakė Dainų dieną Kaune organizuojančio Kauno kultūros centro (KKC) direktorė Erika Stepankevičienė, šokėjų ir choristų Dainų slėnyje šeštadienį susirinko iš visos Lietuvos bei užsienio.

„Aišku, visi iš Kauno visuomenininkai, kurie veikia, dainuoja ir šoka, taip pat iš Klaipėdos, Šiaulių, Pasvalio, Panevėžio, iš visos visos Lietuvos. Yra iš Čikagos atvažiavusi bendruomenė lietuvių, iš Sietlo, jie apgyvendinami viešbutyje. Kiti po renginio vyksta namo“, – kalbėjo E. Stepankevičienė.

Anot jos, kolektyvai intensyviai repetavo dvi savaites, choristai ruošėsi kultūros centre patausojant juos nuo kaitrios saulės, o šokėjai plušo Dainų slėnyje.

„Srautų suvaldymas, kad viskas laiku suvažiuotų, technika. Dirba virš šimto komandos žmonių. Mes kaip kultūros centras daugiausia turime sukoordinuoti, kad visi atliktų savo darbą. Šitas ir buvo sunkiausia“, – teigė E. Stepankevičienė.

„Šiaip kažkokių didelių perversmų nebuvo, o to pasiruošimo ir nemigo naktų savaitė gera tikrai. (...) Galima ištverti, į ketverius metus kartą, viskas gerai“, – juokėsi KKC direktorė.

Oficialiai programai Kaune pasibaigus dar kurį laiką iš tribūnos skambėjo choristų ekspromtas, kažkur nugriaudė „Ilgiausių metų!“.

Pirmoji Lietuvos Dainų šventė surengta 1924 metų rugpjūtį Kauno Petro Vileišio aikštėje, dabartinės ledo arenos ir lengvosios atletikos maniežo vietoje. Dainų diena pavadintame renginyje dalyvavo 77 chorai, apie 3 tūkst. dainininkų ir 50 tūkst. klausytojų.

Nuo 1990-ųjų Lietuvai tapus nepriklausoma, Dainų šventė organizuojama kas ketverius metus liepos pradžioje.

Prieš du dešimtmečius UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos Dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

The post Jubiliejinės Dainų šventės renginiai iš Kauno keliasi į sostinę appeared first on LAIKMETIS.

Šią savaitę kauniečiai ir miesto svečiai laukiami jau žinomuose ir pamėgtuose susitikimuose-pokalbiuose kavinėje su kunigais, taip pat visiems atviruose koncertuose bei maldos vakaruose.

Renginiai vyks miestiečiams patogiu metu – vakarais ir bus telkiami Kauno senamiestyje, gerai pažįstamose vietose – greta Rotušės aikštės (kavinėje „Antis rūsy“, Rotušės a. 1) ir greta Santakos (arkivyskupijos kiemelyje, Papilio g. 3, bei Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje, Papilio g. 7).

Minėtoje kavinėje (nuo 17.30 val.) numatyti pokalbiai, diskusijos su svečiu iš JAV misionieriumi Peteriu Herbecku¹ (jis kartu su dr. Peteriu Williamsonu² (JAV) ir Bohušu Živčáku³ (Slovakija) yra šių metų Misijų savaitės svečiai, plačiau apie juos žr. teksto apačioje), su kunigu, LR kariuomenės kapelionu pulkininku leitenantu Remigijumi Butkevčiumi, kunigu dr. Moze Mitkevičiumi (Vilniaus arkikatedra bazilika) ir kunigu Artūru Kazlausku (Kauno arkikatedra bazilika). Pokalbių temose – evangelinė Jono Krikštytojo misija šiandienai (plg. Luko evangeliją), žmogaus tapatybė, Biblija mūsų gyvenime – ar verta skaityti? bei sekmadienio šventimas – ar švęsti? Viena iš temų, kad ir šventinėje programoje, bus skirta daugelį neraminančiai temai – bijoti karo ar jam ruoštis?

Arkivyskupijos kiemelyje per visus vakarus nuo 19 val. skambės koncertai su žinomais ir dar jaunais, talentingais atlikėjais (kunigu Erastu Murausku, retro ansambliu „Randevu“, Osvaldu Petraška ir kitais). Programoje atras džiaugsmo įvairiausio skonio muzikos mylėtojai. Tai dainuojamoji poezija, teatralizuota, džiazo, tarpukario Lietuvos populiarių melodijų, klasikinių ir sakralinių kūrinių programa.

Nuo 20.30 val. vakarais iš Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčios po Santaką klis šlovinimo giesmės. Maldos vakaruose – grupė vyresniųjų ir labai jaunų Dievo šlovinimu užsidegusių širdžių. Galima atvykti kartu pašlovinti, susitikti su dvasininkų pokalbio – kad ir neilga valandėlė bažnyčioje gali atverti širdį, gali tiesti kelią link kitų žmonių ir Dievo.

Birželio 24-ąją, 12 val., Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmėje, Kauno arkikatedroje bazilikoje melsimės už Kauno miestą ir visą arkivyskupiją. Arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo vadovaujama liturgija bus švenčiama kartu su arkivyskupijos kunigais, parapijų bendruomenių atstovais. Bus teikiami kasmetiniai arkivyskupijos garbės apdovanojimai už metų tarnavimą pasižymėjusiems bendruomenės nariams.  

-----

¹Peter Herbeck (Peteris Herbeckas) – vykdomasis viceprezidentas ir „Renewal Ministries“ (Atsinaujinimo tarnybos) misijų direktorius. Daugiau nei trisdešimt metų aktyviai dalyvauja evangelizacijoje ir katalikiškajame atsinaujinime JAV, Kanadoje, Azijoje, Afrikoje ir Rytų Europoje. Yra savaitinės televizijos laidos „The Choices We Face“ („Mūsų pasirinkimai“) vedėjas. Kasdien veda radijo laidą „Fire on the Earth“. („Ugnis žemėje“). Yra dažnas konferencijų pranešėjas. Paskutinę savo knygą „Meilės mokyklos pamokos: į Kristų orientuotos santuokos ugdymas“ parašė kartu su žmona Debbie. Taip pat yra parašęs knygas „Kai kalba Šventoji Dvasia: Dievo žodžio paliesti“ (išleista Lietuvoje), „Kuomet galingai nusileidžia Dvasia“ ir daugelį straipsnių apie evangelizaciją ir Dvasios dovanų praktikavimą. Dažnai prisideda prie populiaraus „Renewal Ministries“ „YouTube“ kanale. Yra įgijęs Šv. Tomo universiteto (Minesotos valstija) filosofijos bakalauro laipsnį ir Švenčiausiosios Širdies seminarijos Detroite (Mičigano valstija) teologijos magistro laipsnį. Kartu su žmona turi keturis vaikus bei dvylika anūkų ir gyvena An Arboro mieste  (Mičigano valstija). 

²Peter Williamson (Peteris Williamsonas) – baigęs biblines teologijos studijas Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje ir įgijęs daktaro laipsnį. Daugiau nei trisdešimt penkerius metus dalyvauja evangelizacijoje ir pastoracijoje JAV, o pastaruoju metu – ir Lietuvoje bei Kazachstane. Šiuo metu dirba „Renewal Ministries“ (Atsinaujinimo tarnybos) šalies koordinatoriumi ir dirba Švenčiausiosios Širdies seminarijoje Detroite (Mičigano valstija).  Parašė „Katalikiški Šventojo Rašto aiškinimo principai“ ir „Kaip tapti tokiu asmeniu, kokiam skirta būti“. Yra vienas iš „The Catholic Commentary on Sacred Scripture“ redaktorių. Koordinuoja Biblijos studijas šv. Pauliaus dvasia Švenčiausiosios Širdies seminarijoje Detroite (Mičigano valstija).  Gyvena An Arboro mieste (Mičigano valstija). 

³Bohuš Živčák (Bohušas Živčákas) – mokslų daktaras, užaugo komunistinio režimo sąlygomis Slovakijoje ir paauglystėje slapta praktikavo katalikų tikėjimą. 1989 m. žlugus komunistų režimui kartu su žmona Alena pradėjo tarnystę pasauliečiais misionieriais, kurdami „Rieka Zivota“ ( „Gyvybės upės“) misionierių bendruomenę, kuriai nuo pradžių vadovauja. Dirbdami su Redemptoristų ordinu ir stipriu bendruomenių tinklu buvusiose komunistinėse šalyse jie vykdo parapijų misijas, evangelizacijos mokyklas ir skelbia Evangeliją Slovakijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir Kazachstane bei Afrikoje. Yra „Renewal Ministries“ (Atsinaujinimo tarnybų) koordinatorius Kazachstane ir Lietuvoje. Taip pat dėsto dvasingumą Katalikų universitete Ružomberoke kaip Misijų ir labdaros skyriaus narys. Kartu žmona ir keturiais vaikais gyvena Podolinece, Slovakijos Tatrų kalnuose.

The post Artėjant Šv. Jono Krikštytojo gimtadieniui, Kauno arkivyskupijos dovana miestui – šventinė susitikimų savaitė appeared first on LAIKMETIS.

„Kitąmet sueis 15 metų nuo prezidento mirties, bet iki šiol buvusiam valstybės vadovui nėra pastatyta deramo atminimo ženklo. Pabandysime tai padaryti Kaune“, – pranešime teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kitą savaitę posėdžiausianti Kauno miesto taryba svarstys mero siūlymą pastatyti paminklą A. M. Brazauskui.

„Kiekvienas kaunietis ir bet kuris lietuvis turi prisiminti valstybės vadovus. Šiandien turbūt retas galėtų išvardyti šalies prezidentus eilės tvarka. Tarpukario prezidentų – Smetonos, Stulginskio, Griniaus – skulptūros stovi priešais Istorinę Prezidentūrą, bet neturime deramo atminimo ženklo dar 2010 metais mirusiam A. M. Brazauskui. Manau, tai neteisinga ir turi būti ištaisyta“, – tvirtino V. Matijošaitis.

Kauno mero įsitikinimu, A. M. Brazauską kauniečiai turėtų prisiminti ne vien kaip šalies vadovą, bet ir kaip aukštos kvalifikacijos inžinierių.

Anot savivaldybės pranešimo, vienas ryškesnių jo profesinių pasiekimų – darbas statant Kauno hidroelektrinę, 2014 metais jai suteiktas A. M. Brazausko vardas.

„Hidroelektrinė stovi tvirtai, bet šį tą dar liko padaryti ir mums – turime pastatyti šliuzą laivybai, kad vandens kelias Nemunu vėl būtų vientisas, nepertraukiamas“, – sakė Kauno meras.

Savivaldybės teigimu, jau eidamas premjero pareigas, A. M. Brazauskas politiniais sprendimais prisidėjo prie M. K. Čiurlionio tilto bei „Žalgirio“ arenos statybų Kaune, palaikė idėją Lietuvai 2011-aisiais surengti Europos krepšinio čempionatą, prisidėjo, kad Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose būtų pastatytos sporto arenos.

Pasak V. Matijošaičio, mintį pastatyti paminklą buvusiam prezidentui pametėjo prieš kelias savaites gauta užklausa iš žiniasklaidos. Žurnalistas priminė seną įvykį, kai paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Kaune viešėjęs A. M. Brazauskas apsilankė Istorinėje Prezidentūroje ir sau būdingu sąmoju pasiteiravo, ar kada nors ateityje ten stovės ir jo skulptūra.

Kauno meras tvirtino sumanymą jau aptaręs su viena iš velionio prezidento dukterų. 

A. M. Brazauskas Lietuvos prezidento pareigas vykdė 1993–1998 metais, o 2001–2006 metais buvo Vyriausybės vadovu.

Jis taip pat buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1992–1993 metais ėjo Seimo pirmininko pareigas, sovietmečiu kurį laiką vadovavo Sovietų komunistų partijos padaliniui Lietuvoje, 1988 metais jam vadovaujant Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. A. M. Brazauskas buvo išrinktas jos vadovu, vėliau tapo Lietuvos demokratinės darbo, Lietuvos socialdemokratų partijų pirmininku.

A. M. Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną.

The post Kaunas inicijuoja paminklo prezidentui Brazauskui pastatymą appeared first on LAIKMETIS.

Dievo planas visada skirtas žmogaus gėriui ir niekada – blogiui. Tačiau, pasak misionieriaus, daugybė jo sutiktų žmonių nebūdavo atpažinę Dievo plano; jie nežinodavo ir savo gyvenimo tikslo, kuris yra Dievas.

Susitikime nesyk cituotas Šventasis Raštas, pabrėžiant, jog jame matome visą Dievo planą, Jo valią žmogui.

Be šio visiems skirto Apreiškimo, Dievas kiekvienam turi specialų planą ir į jį veda žingsnis po žingsnio, kantriai, be prievartos, vis sugrąžindamas prie savęs žmogų, galintį laisvai rinktis.

J. Castelino pasidalijo asmenišku liudijimu apie tai, kaip jis jaunystėje troško išvykti į JAV, tačiau to nepavyko. Tačiau Dievo planas buvo kitas – vietoj vienos trokštamos šalies dabar jis jau tarnavo 7 šalyse, 4 žemynuose.

„Galbūt mes neatvesime prie Dievo tūkstančių, bet mums skirta atlikti savo mažą dalį. Dievas neturi plano „B“, ir tau skirtą uždavinį tik tu ir gali atlikti“, – sakė Jeevan Castelino, misionierius iš Indijos.

The post Kaune liudijo misionierius iš Indijos appeared first on LAIKMETIS.

Jį suteikęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas priminė, kad prekybiniai mainai tarp Hansos miestų viduramžiais prasidėjo prie bažnyčios. Kaunas, vienintelis Lietuvoje, priklausė Hansos miestų grupei. Perkūno namai buvo skirti prekybiniams reikalams, o pirkliai galėdavo melstis greta esančioje Vytauto Didžiojo bažnyčioje.

Daug kauniečių, iš susidomėjimo, karščio bangos ar lietaus atginti, per miesto gimtadienį aplankė Šv. Jurgio (pranciškonų) bažnyčią Kauno Santakoje.

Ne vienas žmogus sustojo trumpai pasimelsti, pasigrožėti stulbinančiu apšvietimu ir gražiu šlovinimu. Ne vienas buvo nustebintas atsinaujinusios bažnyčios, ko dar nebuvo matę. Daugelis uždegė ir žvakutę ar sukalbėjo trumpą maldą.

Ir kitose bažnyčiose tą sekmadienį melstasi, kad Kaunas būtų susitikimo ir kultūros, mainų ir brolybės, rūpinimosi mūsų bendrais namais vieta.

The post Kaune vyko „7 valandos maldos už Kauną ir Tave" appeared first on LAIKMETIS.