Visuomenei rodyti šios knygos originalą kasmet minint universiteto gimtadienį yra VU tradicija.

​M. Mažvydo „Katekizmas“ – 1547 metais Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga, pradėjusi naują etapą lietuvių kalbos istorijoje.

Pasaulyje žinomi tik du šios knygos egzemplioriai: vienas jų saugomas Vilniaus, kitas – Torunės (Lenkija) universitetų bibliotekose.  

Švenčiant VU gimtadienį, šiais metais visuomenei bus pristatomi ir kiti eksponatai iš specialiųjų rinkinių – bus galima pamatyti kalėdaitį, papuoštą kristograma IHS su kryžiumi, žalvarinį skaičiavimo žetoną, aukso plokštelę, knygas netradiciniais viršeliais, pranešė universitetas.

Vilniaus universitetas – seniausia Lietuvos aukštoji mokykla, įkurta 1579 metais. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga šalyje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą.

The post VU bibliotekoje vieną dieną eksponuojamas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ appeared first on LAIKMETIS.

​M. Mažvydo „Katekizmas“ – tai 1547 m. Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga, pradėjusi naują etapą lietuvių kalbos istorijoje. Pasaulyje yra žinomi tik du šios mūsų raštijai ypatingos knygos egzemplioriai. Vienas jų saugomas Vilniaus, kitas – Torunės (Lenkija) universitetų bibliotekose.  

Švenčiant VU gimtadienį, šiais metais visuomenei bus pristatoma ir tai, ko kiekvienas iš mūsų, atėjęs į biblioteką, į specialiųjų rinkinių saugojimo skyrius, nesitikėtume pamatyti – tai savo medžiagiškumu neįprasti objektai ir netradiciniai radiniai senuosiuose dokumentuose.  

Švenčiant VU gimtadienį, šiais metais visuomenei bus pristatoma ir tai, ko kiekvienas iš mūsų, atėjęs į biblioteką, į specialiųjų rinkinių saugojimo skyrius, nesitikėtume pamatyti

Sunku įsivaizduoti, kad bibliotekoje saugomose knygose galima rasti ir kalėdaitį, papuoštą kristograma IHS su kryžiumi, ir žalvarinį skaičiavimo žetoną, ir aukso plokštelę, o rankraštiniuose dokumentuose – netgi šilingų arba kilmingojo žmogaus apdaro sidabrinę sagą su heraldiniais simboliais. Netradiciniai yra ir kai kurių knygų viršeliai – vieni auksinti su įmantriais užsegimais, kiti puošti šiaudais, dar kiti – atrodantys kaip stalo žaidimų lenta. Kokių dar netikėtumų galima aptikti bibliotekoje – išvyskite patys, apžiūrėję dienos ekspoziciją! 

Vieta: VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salė (Universiteto g. 3, I aukštas).  

Data ir laikas:  balandžio 8 d. nuo 10 iki 19 val.  

The post Vilniaus universiteto 445 metų jubiliejaus proga bus eksponuojamas M. Mažvydo „Katekizmas“ appeared first on LAIKMETIS.

Paklaustas apie LGBTQ+ atstovus, kurie esą jaučiasi įžeisti ir negerbiami dėl to, kad Katekizme homoseksualūs santykiai apibūdinami kaip "savaime netvarkingi", ir ar šią formuluotę būtų galima pakeisti, Schönbornas, kuris buvo Katekizmo rengimo komiteto sekretorius, atsakė, kad Katekizmas jau buvo pakeistas anksčiau.

"Tai Bažnyčios darbas, ir jį atliko popiežius", - sakė jis, pažymėdamas, kad popiežius Pranciškus turi teisę keisti tekstą ir kad jis jau kartą tai padarė, kai 2018 m. nusprendė peržiūrėti Katalikų Bažnyčios poziciją dėl mirties bausmės, pakeisdamas Katekizmo formuluotę, teigdamas, kad mirties bausmė yra "nepriimtina".

"Ne paslaptis, ir tai galiu pasakyti, kad jau Jonas Paulius II norėjo, jog mirties bausmė būtų aiškiai pasmerkta, tada man buvo pasakyta, kad popiežius Pranciškus ėmėsi veiksmų ir padarė šį pakeitimą", - sakė Christophas Schönbornas, pažymėdamas, kad Motina Teresė iš Kalkutos taip pat prašė Jono Pauliaus II Katekizme aiškiau pasmerkti mirties bausmę.

Kalbėdamas apie tai, ar bus padaryta daugiau pakeitimų, kardinolas Schönbornas sakė, kad to nežino ir kad "tik popiežius gali tai nuspręsti, nes jis paskelbė Katekizmą".

Christophas Schönbornas rekomendavo skaityti Katekizmo tekstą "kaip visumą" ir atkreipė dėmesį į Katekizmo dalis, kuriose sakoma, kad reikia gerbti visų žmonių žmogiškąjį orumą.

Remdamasis moralinės teologijos aspektais, kardinolas sakė, kad yra du pagrindiniai elementai, iš kurių vienas "objektyvi tvarka", kalbant apie Bažnyčios mokymo nekintamumą, ir tezė, kad "žmonės", būdami nusidėjėliai, neatitinka Dievo plano.

"Žmonės visada turi teisę į pagarbą, net jei jie nusideda, o mes visi nusidedame. Aš asmeniškai, jūs, jūs visi, mes visi nusidedame, bet turime teisę į pagarbą", - sakė Schönbornas, teigdamas, kad kiekvienas žmogus yra "Dievo priimtas".

Christophas Schönbornas išreiškė įsitikinimą, kad sinodiškumas pratęsia Vatikano II susirinkimo mokymą apie ekleziologiją ir bažnytinės bendruomenės, kurią sudaro visi pakrikštytieji, "keliaujantys kartu", prigimtį.

Vienas dalykas, sakė kardinolas, kuris jį pribloškė per visą sinodo procesą, buvo "tai, kad Europa nebėra pagrindinis Bažnyčios centras". "Yra kitų centrų, ir tai akivaizdu per kasdienius sinodo posėdžius", - sakė jis, rodydamas į vietines Bažnyčias Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Šiuose regionuose vyskupų konferencijos yra labiau išplėtotos nei Europoje, sakė kardinolas.

Pasak jo, Europa "šiek tiek atsilieka nuo sinodinio gyvenimo tarp vietinių bažnyčių". "Manau, kad mums reikia tam tikro postūmio judėti į priekį", - sakė Schönbornas, pažymėdamas, kad, pavyzdžiui, Europos vyskupų konferencijos niekada nesugebėjo kalbėti vienu balsu migracijos klausimu, "ir tai liūdina".

Europa nebėra pagrindinis Bažnyčios centras.

Paklaustas apie tuos, kurie abejoja Sinodo teisėtumu, nes jo delegatais galėjo būti ir pasauliečiai, ir tvirtina, kad tai nebėra "Vyskupų sinodas", Schönbornas atsakė: "Nematau problemos". "Tai tebėra vyskupų sinodas, kuriame realiai dalyvauja ir ne vyskupai, tačiau tai yra realus dalyvavimas", - sakė kardinolas, pažymėdamas, kad Sinodą popiežius Paulius VI įsteigė kaip "patariamąjį organą popiežiaus tarnystei vykdyti" ir kad šis aspektas "jokiu būdu nesumažina balsų platumo".

"Kai balsuojame Sinode, balsuojame už tai, kas, mūsų manymu, yra svarbu, kad Šventasis Tėvas apsvarstytų savo mokyme, kolegialiai su vyskupais, bendrystėje su visa Bažnyčia ir, svarbiausia, bendrystėje su Bažnyčios tikėjimu, kurį sugalvojo ne popiežius ar Sinodas, nes tai - apaštalų tikėjimas, kuriuo visi dalijamės", - sakė Christophas Schönbornas.

Kardinolas Schönbornas sakė, kad Sinodo pobūdis nepasikeitė, o tik "išsiplėtė" ir kad Sinoduose visada dalyvavo pasauliečiai ekspertai. Jų oficialesnis indėlis, pasak jo, buvo "labai teigiama patirtis".

The post Austrijos kardinolas: popiežius gali keisti Katekizmą appeared first on LAIKMETIS.

Meditacijos praktika pastaraisiais metais sulaukia gana didelio dėmesio. Ja domisi ne tik krikščionys; meditacijos praktika žinoma beveik visose pasaulio religijose. Ji gana plačiai paplitusi ir tarp žmonių, kurie neturi religinės gyvenimo vizijos. Mums visiems reikia medituoti, mąstyti, iš naujo atrasti save, kalbėjo Pranciškus. Žmogus nėra sukurtas tam, kad visą laiką bėgtų. Turime vidinį gyvenimą, kurį reikia nuolatos puoselėti. Todėl meditacijos poreikis yra bendras visiems žmonėms. Medituoti, sakė popiežius, tai sustoti ir giliai įkvėpti oro.

Krikščioniškame kontekste meditacija įgyja ir tam tikrų specifinių savybių, kurios negali būti nutylėtos. Kristus yra didžiosios durys, pro kurias žengia pakrikštytųjų malda. Panašiai turi būti ir su krikščioniškąja meditacijos praktika. Kai krikščionis meldžiasi, jis nesigilina į savojo „Aš“ gelmes, bet malda jam visada yra susitikimas su Kitu, su Dievu.

Terminas meditacija istorijoje turėjo skirtingas reikšmes. Net pačioje krikščionybėje jis reiškia skirtingas dvasines patirtis. Tačiau galime atsekti ir tam tikrus bendrus bruožus. Čia mums į pagalbą ateina katekizmas, kuris sako: „Kiek yra dvasinio gyvenimo mokytojų, tiek ir meditacijos metodų. [...] Tačiau metodas yra tik vadovas; svarbu su Šventąja Dvasia žengti priekin vieninteliu maldos keliu, kuris yra Jėzus Kristus“ (2707).

Gali būti daug krikščioniškos meditacijos metodų: vieni labai santūrūs, kiti labiau artikuliuoti; vieni labiau akcentuoja intelektinę asmens dimensiją, kiti – labiau jausmus. Visi jie yra svarbūs ir visus galime naudoti, kad tikėjimo patirtis apimtų visą žmogaus asmenį, į maldą įtrauktų ir protą, ir jausmus. Tačiau visada reikia atsiminti, pakartojo popiežius, kad meditacija yra kelias, o ne tikslas. Kiekvienas maldos būdas, jei jis nori būti krikščioniškas, turi būti Kristaus sekimas, nes tai yra mūsų tikėjimo esmė. Meditacijos metodai – tai keliai, kurie turi vesti pas Jėzų.

Katekizmas aiškina: „Meditacija pasitelkia mintį, vaizduotę, jausmus, troškimus. Toks sutelkimas būtinas norint geriau perprasti tikėjimo įsitikinimus, paakinti širdį atsiversti ir sustiprinti norą sekti Kristumi. Krikščioniškajai maldai labiausiai tinka apmąstyti Kristaus slėpinius“ (2708).

Besimeldžiančiam krikščioniui didžiausia malonė yra Kristaus artumas: Jis niekada mūsų nepalieka, visada su mumis palaiko ryšį. Kiekviena žemiškojo Jėzaus gyvenimo akimirka per maldą gali mums tapti dabartimi. Šventoji Dvasia mus veda prie Jordano upės, kur Jėzus pasineria į krikšto vandenį. Sėdime prie vestuvių pokylio stalo Kanoje, kai Jėzus padovanoja geriausią vyną, kad sutuoktiniai būtų laimingi. Ir mes stebimės, matydami Mokytoją, kai jis gydo daugybę sergančiųjų. Maldoje ir mes esame Jėzaus pagydytas raupsuotasis, aklas Bartimiejus, kuris atgauna regėjimą, Lozorius, išeinantis iš kapo... Nėra nė vieno Evangelijos puslapio, kuriame nebūtų mums vietos, sakė Pranciškus. Mums, krikščionims, meditacija yra būdas susitikti su Jėzumi ir tik taip iš naujo atrasti save. Meditacija – tai ne susitelkimas į save, bet susitikimas su Jėzumi, kuris mus pagydo, prikelia iš numirusių, duoda mums jėgų.

The post Popiežiaus Pranciškaus katechezė. Meditacija – ne tikslas, bet kelias appeared first on LAIKMETIS.

Štai čia yra 12 svarbių dalykų, kuriuos visi krikščionys turi žinoti apie šias paslaptingas būtybes iš kitos realybės:

1) Angelai yra visiškai tikri

Angelai nėra tik pamaldus išsigalvojimas ar prietarai: jie yra absoliučiai tikri – tokie pat tikri, kaip jūs ir aš, ir visa kita. Jie aktyviai dalyvauja mūsų pasaulio reikaluose ir atlieka svarbų vaidmenį žmonijos istorijoje (KBK 328).

2) Kiekvienas krikščionis turi angelą sargą

Katekizme cituojamas šv. Bazilijus: „Šalia kiekvieno tikinčiojo būna angelas globėjas ir ganytojas, vedantis jį per gyvenimą“ (KBK 336).

3) Demonai taip pat yra tikri

Visi angelai pradžioje buvo sukurti geri, tačiau kai kurie angelai pasirinko nepaklusti Dievui. Šie puolę angelai vadinami „demonais“. Pragaras buvo paruoštas kaip vieta demonams (KBK 391 ir t. t.; Mt 25, 41).

4) Dėl žmonių sielų vyksta žiauri dvasinė kova

Demonų pasipriešinimas Dievui yra galutinis ir neatšaukiamas. Tačiau žmonės, bent jau tol, kol gyvena žemėje, vis dar turi pasirinkimą. Tarp angelų ir demonų šiuo metu vyksta įnirtinga dvasinė kova siekiant palenkti žmogaus sielą Dievo link arba nuo Jo atitraukti.

Šėtonas gundė Adomą ir Ievą Edeno sode, o šiandien demonai ir toliau gundo žmones atsitraukti nuo Dievo (KBK 391 ir t. t.)

5) Šv. Arkangelas Mykolas yra Viešpaties angelų armijų vadovas

Šv. Mykolas yra ištikimas angelas, vedantis gerus angelus dvasinėje kovoje su kritusiaisiais angelais. Jo vardas išvertus reiškia „Kas yra kaip Dievas?“. Šis vardas reiškia jo ištikimybę Dievui, kitiems angelams nupuolus (plg. Apr 12, 7).

6) Šėtonas yra puolusių angelų vadovas

Kaip ir visi demonai, pradžioje jis buvo geras angelas, nusprendęs nusigręžti nuo Dievo. Kaip tvarinys, jis lieka baigtinis ir pavaldus Dievo apvaizdai (KBK 391, 395).

Evangelijose Jėzus priešinosi šėtono pagundoms (Mt 4, Lk 4), vadino jį „melo tėvu“, „nuo pat pradžių žudiku“ (Jn 8, 44) ir sakė, kad šėtonas atėjo tik „vogti, žudyti ir naikinti“ (Jn 10, 10).

7) Bet koks įsitraukimas į okultinių ar demoniškų jėgų praktikas yra labai nuodėmingas

Demoniškos jėgos yra ne kas kita, o blogis, ir žmonės neturėtų turėti su jais nieko bendra. Bet koks užsiėmimas okultizmu – nesvarbu, ar tai būrimas, horoskopai, aiškiaregystė, mediumai ir t. t. (KBK 2116-2117).

8) Egzorcizmas tebėra aktyviai Bažnyčios praktikuojamas

Evangelijose Kristus ir jo apaštalai nuolat atvirai kovoja su demonais, dažnai išvarydami juos iš apsėstų asmenų. Bažnyčia tęsia šį dvasinės kovos veiksmą sielų labui.

Mažasis egzorcizmas yra įtrauktas į krikšto apeigas. Demoniško apsėdimo atveju kunigai, turėdami specialų savo vyskupo leidimą, gali atlikti iškilmingą egzorcizmą (KBK 1237, 1673, 550).

9) Mes taip pat galime dalyvauti dvasinėje kovoje per maldą bei kitas dvasines praktikas

Paties Kristaus maldoje „Tėve mūsų“ yra prašymas „išgelbėk mus nuo pikto (-ojo)“. Bažnyčia taip pat ragina melstis į šv. Arkangelą Mykolą. Ši malda aprašyta popiežiaus Leono XIII, ir joje prašoma galutinai įkalinti šėtoną pragare. Pasninkas taip pat tradiciškai buvo ir yra naudojamas kaip dvasinis ginklas.

Tačiau geriausias būdas kovoti su demoniškomis jėgomis yra tiesiog gyventi šventą gyvenimą sekant Kristumi.

10) Daug šventųjų dalyvavo atvirose, net fizinėse kovose su demonais

Šventųjų sumušimas, pasirodymas jiems bauginančiais žvėrimis, skleidžiami baisūs garsai, net daiktų padegimas; apie tai galite sužinoti skaitydami neįtikėtinas šv. Antano Didžiojo, šv. Tėvo Pijaus, šv. Džemos Galgani, šv. Jono Vianiejaus ir šv. Teresės iš Avilos istorijas.

11) Kristus galutinai nugalėjo šėtoną

Savo kančia, mirtimi ir prisikėlimu Jėzus galutinai nugalėjo šėtono galias. Šis faktas progresyviai reiškiasi Bažnyčios istorijoje iki antrojo Kristaus atėjimo (plg. KBK 550).

12) Kristus yra viso angelų pasaulio Karalius

Jėzus Kristus yra Visatos karalius, tai apima ir dvasinę sritį. Pasaulio pradžioje Kristus sukūrė angelus kaip savo tarnus. Netgi demonai, pasirinkę nepaklusti Dievui, galiausiai lieka Dievo apvaizdos kontroliuojami (KBK 331).

The post 12 kiekvienam krikščioniui žinotinų faktų apie angelus appeared first on LAIKMETIS.