Pagrindinėje Vilniaus aikštėje įvairių žanrų pastaraisiais dešimtmečiais sukurtus Baltijos šalių muzikos kūrinius atlieka per 200 atlikėjų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

„Stovėjome Baltijos kelyje tada, Ukmergės plente. Tikėjomės laisvės“, – BNS teigė 70 metų vilnietė Liucija, paklausta, kodėl atvyko paklausyti Baltijos keliui skirtų dainų.

Į Katedros aikštę penktadienio vakarą pasiklausyti Baltijos šalių muzikos atvyko keli šimtai žmonių. Koncertą taip pat stebi šalies vadovas Gitanas Nausėda bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Sunkiai suvokiamos emocijos

BNS Katedros aikštėje prieš koncertą pakalbintos senjorės pasakojo prieš 35 metus stovėjusios lietuvius, latvius ir estus sujungusioje žmonių grandinėje.

„Ukmergės plente buvome, tolokai pavažiavę, nes Vilniaus centre jau nebuvo vietų“, – pasakojo 73 metų vilnietė Dalia, Baltijos kelio išvakarėse šventusi ir savo gimtadienį.

Dalia ir kartu stebėti koncerto atvykusios jos draugės pabrėžė tuo metu visų Baltijos kelio dalyvių jaustą vienybę ir euforiją.

„Pakilimas iki dangaus, tokia vienybė, tokios emocijos ir toks susitelkimas. Gyvenome kažkokioje euforijoje visus tuos metus (nuo Baltijos kelio iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – BNS)“, – kalbėjo senjorė.

„Patirti tokią euforiją, kokią patyrėme, neturėjus tokio gyvenimo, kokį turėjome sovietmečiu, turbūt sunku. Jaunesnioji karta, turbūt, negali įsivaizduoti, kaip gyvenome“, – tvirtino Dalia.

Moterys teigė, jog ir praėjus 35 metams, jų širdyse vis dar išliko daug tuomet jaustų pakilių jausmų.

„Jaunimas gal ir nesupranta, nežino, kas vyko. O mūsų širdyse yra likę labai daug visko“, – teigė 75 metų vilnietė Bronė.

Jaunimas akcentuoja išskirtinę Baltijos kelio dalyvių vienybę

35 metų Dovilė teigė, kad Baltijos kelyje stovėjo jos tėtis, o į koncertą ji atvyko paklausyti gražių lietuviškų, latviškų ir estiškų dainų.

„Šita diena reiškia vienybę, tai tokia graži, svarbi istorinė data“, – BNS sakė Dovilė.

Tuo metu ukrainietė Anastasija tikino kartu su drauge į Katedros aikštę atvykusi, kai sužinojo, jog čia bus minima Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims svarbi istorinė data.

„Norime paklausyti gražios muzikos, renginio programoje skaitėme, jog minima Lietuvai svarbi data“, – teigė Anastasija.

Nors niekas iš 23 metų Viktorijos artimųjų Baltijos kelyje nestovėjo, ji svarstė, jog jo dalyviai jautė stiprią viltį ir bendrystę.

„Manau, kad šis įvykis yra svarbi istorinė data, diena, kai Baltijos šalys parodė, kokie jų žmonės stiprūs ir vieningi“, – BNS pasakojo Viktorija.

Paklausta, ar šių dienų jauni žmonės taip būtų tokie susivieniję, kokie buvo žmonių grandinėje stovėję gyventojai vėlyvuoju sovietmečiu, mergina svarstė, jog per kiek daugiau nei 30 nepriklausomybės metų, tokios stiprios vienybės neliko.

„Manau, kad nesame tokie vieningi, kokie žmonės buvo tuomet. Atsipalaidavome, tapome pasaulietiškeni. Tokio ryškaus tautiškumo, manau, nebeliko“, – sakė Viktorija.

Baltijos kelias paminėtas daugybe renginių

1989 metais prasidėjo žmonių rankų grandinė prasidėjo Gedimino pilies bokšte – čia Baltijos kelio jubiliejaus dieną organizuotos edukacinės dirbtuvės, istorijas pasakojo gidai, o pavakarę – politologų, mokslininkų ir visuomenininkų diskusija apie šio istorinio įvykio prasmę.

Aktyvesni gyventojai Baltijos kelio dieną galėjo paminėti estafetiniame bėgime, dviračiu ture „Atminties takas“, kurio metu pasakota buvusio KGB kalėjimo istorija, aplankyta buvusi Vilniaus areštinė Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas.

Baltijos kelio minėjimo renginiai vyko ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose – juose organizuotos diskusijos, parodos, žygiai, koncertai, filmų peržiūros.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.

The post Katedros aikštėje paminėtos Baltijos kelio 35-osios metinės appeared first on LAIKMETIS.

„Tai administracinė atsakomybė“, – BNS sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Pastačius tanką, po kelių dienų prorusiškai nusiteikę asmenys ant jo ėmė dėti gvazdikus.

Policija tuomet priėmė sprendimą pradėti administracinę teiseną pagal straipsnį, numatantį administracinę atsakomybę už nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą.

Už šį pažeidimą asmenims gresia piniginė bauda nuo 300 iki 700 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1,2 tūkst. eurų.

Prokuratūros atstovė BNS taip pat informavo, kad pagal Administracinių nusižengimų kodeksą taip pat bus vertinamas incidentas, kai Katedros aikštėje vasario 28 dieną buvo sulaikytas 36 metų vyras, kuris aerozoliniais dažais išpaišė aikštėje stovintį ekspozicinį tanką.

Policija tuomet surinko medžiagą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Pasak G. Šatkauskaitės-Vitkauskienės, jau nuspręsta, kad šis įvykis turi būti vertinamas administracine tvarka.

Kaip baudžiamoji byla tebetiriamas įvykis vasario 26 dieną, kai kilus žodiniam konfliktui dėl padėtų gėlių ant tanko, nenustatytas asmuo sudavė kumščiu į veidą 1972 metais gimusiam vyrui. Vėliau policija pranešė, kad įtariamasis – 1976 metais gimęs vilnietis.

Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo, tačiau prokuratūros atstovė sakė, kad jis perkvalifikuotas į tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

„Šis įvykis susijęs su viešąją tvarka“, – perkvalifikavimo pagrindą nurodė ji.

Už šią veiką gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Trofėjinis Ukrainos karių sunaikintas Rusijos tankas eksponuojamas automobilių stovėjimo aikštelėje šalia Katedros aikštės Vilniuje, jis čia stovės iki kovo 16 dienos.

Tanką Vytauto Didžiojo karo muziejui Kaune iki šių metų pabaigos paskolino Kyjivo karo muziejus.

The post Gvazdikai ant tanko turi būti vertinami administracine tvarka, sako prokuratūra appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 922 nauji koronaviruso atvejai, mirė 10 žmonių. Ligoninėse gydomi 763 COVID-19 pacientai. Pirmąja doze per parą paskiepyta beveik 4,6 tūkst. žmonių.

* Per šią savaitę, lyginant su ankstesne, skiepijimosi tempai liko panašūs: per parą pirmąją skiepo dozę vidutiniškai gavo po 3,3 tūkst. žmonių, kai ankstesnę šis vidurkis siekė 3,5 tūkstančių.

* Pradėjus kontaktinį ugdymą, artimiausios kelios savaitės dėl COVID-19 plitimo bus sunkesnės, įspėja sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Šitas etapas sukurs papildomą riziką, be to, turime dar nemažai nepasiskiepijusių gyventojų ir, deja, delta daro savo darbą“, – sako jis.

* Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija paskelbė įpareigosianti 100 ir daugiau darbuotojų turinčias kompanijas paskiepyti visus darbuotojus arba kas savaitę atlikti testus dėl COVID-19.

Migrantų krizė. Pasienyje su Baltarusija apgręžta apie 50 migrantų, nė vienas į Lietuvą nebuvo įleistas.

Seimo sesija. Seimas susirinko į eilinę rudens sesiją. Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen įvardija tris pagrindinius sesijos prioritetus: sprendimus, kuriuos reikės priimti reaguojant į koronaviruso pandemiją ir migrantų krizę, socialinės apsaugos paketą, 2022 metų biudžetą ir su juo susijusius mokesčių pakeitimus. Pirmąją sesijos dieną

„15min group“. Naujienų portalą „15min“ ir naujienų agentūrą BNS valdančių įmonių generaliniu direktoriumi tapo Tomas Balžekas. Pastarąsias įmones sujungus su „Media bitėmis“, T. Balžekas nuo šiol vadovauja visoms jungtinės „15min group“ žiniasklaidos veikloms. 

„Zapad“ pradžia. Rusijos ir Baltarusijos kariai pradėjo bendrų karinių pratybų „Zapad 2021“ praktinius veiksmus. Savaitę truksianti pratybų aktyvioji fazė vyks devyniuose poligonuose Rusijoje ir penkiuose poligonuose Baltarusijoje. Jų stebėti vyks keli Lietuvos atstovai.

„Nord Stream 2“.  „Gazprom“ pranešė, kad baigtas tiesti antrasis Rusijos eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“. Kremlius paragino Vokietiją kuo greičiau duoti leidimą paleisti prieštaringą vertinamą dujotiekį. Ukraina pareiškė, kad ir toliau priešinsis šiam projektui.

Lyderių pokalbis. JAV prezidentas J. Bidenas pirmą kartą per septynis mėnesius kalbėjosi telefonu su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Kaip pokalbio metu sakė J. Bidenas, Jungtinės Valstijos nori užtikrinti, „kad dinamika liktų konkurentinė ir ateityje nebūtų jokių situacijų, kai nukrypstama į netyčinį konfliktą“.

Libano vyriausybė. Libano prezidentūra paskelbė, kad po 13 mėnesių buvo suformuota šalies vyriausybė.

The post Svarbiausi rugsėjo 10-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Pranešime teigiama, kad turbūt „Vilniaus savivaldybės darbuotojai jį rengdami dirbo per naktį arba parengė iš vakaro ir, galimai tyčia, didindami įtampą išsiuntė tik ryte, likus vos vienai dienai iki planuojamo protesto renginio".

Sąjūdiečiai pastebi, kad „šie dalykai jau tapo įprasti santykiuose tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir LŠS, todėl nieko neturėtų stebinti".

Be kita ko teigiama, kad „buvo gautas ir Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepimas Lietuvos Vyriausiam administraciniam teismui į LŠS skundą dėl atšaukto jau anksčiau suderinto mitingo prie Seimo tai pačiai dienai".

Pranešime pasakojama, kad „Vilniaus savivaldybė kaip argumentą pateikia ne įstatymų punktus, kuriais remiasi prašydama teismo atšaukti anksčiau suderinto mitingo prie Seimo skubų svarstymą, o tuo, kad Lietuvos Šeimų Sąjūdžiui jau pateiktas kitas suderinimas prie Katedros bei  Raimondo Grinevičiaus pasisakymais žiniasklaidai".

Pranešime pridedama ir citata iš savivaldybės atsiliepimo Vyriausiam administraciniam teismui.

„Portalas 15min.lt rašo, kad „Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas paskelbė, kad Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas Katedros aikštėje vyks – leidimas tam buvo suderintas“, - teigiama pranešime.

„Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Pareiškėjo organizuojamas mitingas įvyks ir todėl nebeteko aktualumo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo nagrinėjimas skubos tvarka (dėl ankstesnio suderinto mitingo prie Seimo - pranešėjų past.). Pareiškėjo organizuojamas mitingas buvo suderintas prie Katedros ir Pareiškėjo poreikis laikinai sustabdyti 2021 m. rugpjūčio 31 d. 31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2376/21 galiojimą, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. galėtų įvykti mitingas, laikytinas išnykusiu".

Sąjūdiečiai pabrėžia: „Va taip, - įvykdžiusi neteisėta veiksmą (įstatymas nenumato galimybės savivaldybei atšaukti jau suderintą renginį) ir suteikusi kitą suderinimą protesto akcijai kitokiomis sąlygomis ir kitoje vietoje, savivaldybė mano, kad jos neteisėtą veiksmą galima laikyti išnykusiu, todėl teismas neturėtų jo svarstyti skubos tvarka".

Čia pat priduriama: „Ir argumentuodama teismui jį rašo jau remdamasi, kaip ir anksčiau, žiniasklaidos pranešimais, o ne įstatymu: žiniasklaidoje nurodoma 4 , kad „atsižvelgusi į teismo sprendimą, asociacija priims galutinį sprendimą dėl penktadienio mitingo. „Kai gausime ar teigiamą, ar neigiamą (sprendimą – pranešėjų past.), tada spręsime. Gali būti du variantai. Jei teismas priims teigiamą – vienas mitingas prie Seimo, kitas – prie Katedros“, – kalbėjo R. Grinevičius. „Nieko mes nedalinsime ir nieko neprognozuojame“, – pridūrė jis.

LŠS pabrėžia nepasitikėjimą žiniasklaida: „Kiek žmonės pasitiki žiniasklaida ir kokie jos reitingai - visi puikiai žinome. LŠS tikisi, kad tą žino ir teismas, todėl išspręs skundą remdamasis vis tik įstatymais, o ne Vilniaus savivaldybės interpretacijomis ir citatomis iš tos žiniasklaidos pranešimų".

„Teismas vyks 10.00 valandą ryto ir, esant vienokiam ar kitokiam jo sprendimui - pranešime atskirai", - teigia sąjūdiečiai, - Bet kokiu teismo sprendimo atveju, šį penktadienį, rugsėjo 10 dieną, 10.00 valandą, Lietuva renkasi Vilniaus širdyje, Katedros aikštėje".

Pranešimo pabaigoje pridedama informacija planuojantiems dalyvauti mitinge: „Atvykusių autobusu žmonių išlaipinimas-grįžimas-įlaipinimas vyks Vilniaus Arsenalo gatvėje Karaliaus Mindaugo troleibusų stotelėje. Policija paruošė tam vietą. Žmonės turi susitarti su autobuso vairuotoju tikslų įlaipinimo (grįžimo) laiką, nes negalima užimti įlaipinimo vietos ilgiau nei 20 minučių".

Išlaipinę žmones autobusai vyks į savo stovėjimo vietą.

„Žemiau matysite žemėlapyje raudona žvaigždute pažymėtą išlaipinimo-įlaipinimo vietą – ji tik 3 minučių ėjimo atstumu nuo būsimo mitingo vietos – Katedros", - organizatoriai prideda žemėlapį.

The post Lietuvos šeimų sąjūdis skelbia, kad rugsėjo 10 d. mitingui leidimas gautas appeared first on LAIKMETIS.

„(...) savivaldybė bendru sutarimu su policija nusprendė, kad Katedros aikštėje mitingas vykti galės“, – žurnalistams trečiadienį sakė sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.

Pasak jo, Katedros aikštėje yra daugiau vietos nei Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, čia taip pat lengviau užkardyti galimas provokacijas.

„Pareigūnams bus daug lengviau užtikrinti saugumą. (...) Provokacijų rizika išlieka tokia pati, tiesiog pareigūnų ir savivaldybės darbas Katedros aikštėje bus daug sklandesnis“, – kalbėjo A. Bužinskas.

Renginyje, organizatorių teigimu, turėtų dalyvauti nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. žmonių. Anot savivaldybės, jis vyks iki 16 valandos.

Šeimų sąjūdis dar antradienį paragino atvyksiančiuosius į mitingą Katedros aikštėje laikytis įstatymų ir protestuoti taikiai.

Laukia teismo sprendimo

Ankstesniam organizatorių prašymui organizuoti rugsėjo 10-osios mitingą 15 tūkst. žmonių prie Seimo savivaldybė po pakartotinio svarstymo nedavė leidimo.

Tuomet tvirtinta, kad leidimas neišduotas dėl per didelio dalyvių skaičiaus Seimo prieigose, žvalgybos perspėjimų apie išaugusią smurtinių išpuolių per protestus tikimybę, aplinkinių įstaigų prašymo netrikdyti darbo. Šį sprendimą mitingo organizatoriai apskundė teismui.

Jie, be kita ko, prašė stabdyti sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, kuriuo atsisakoma suderinti mitingą prie Seimo. Tačiau teismas atsisakė tą daryti.

„Teismo įsitikinimu, pareiškėjas, prašydamas sustabdyti sprendimo galiojimą, siekia, kad planuojamas renginys būtų laikomas suderintu ir galėtų vykti kaip numatyta ir taip išspręsti ginčą iš esmės, nes taip iš esmės būtų patenkintas jo reikalavimas ir paneigtas sprendimas dar neišnagrinėjus bylos iš esmės“, – rašoma teismo pranešime.

Administracijos direktoriaus teigimu, Šeimų sąjūdis yra apskundęs teismo sprendimą netaikyti tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios iš esmės leistų surengti mitingą prie Seimo. Jei organizatorių skundas bus patenkintas, Vilniuje iš esmės galėtų vykti du mitingai.

Savivaldybės duomenimis, teismas šį sprendimą turėtų priimti ketvirtadienį.

„Jei teismas nuspręstų pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, tada iškiltų keblumų, nes būtų išduoti du leidimai: vienas – Katedroje, apibrėžtoje teritorijoje, kitas – su eitynėmis iki Seimo ir mitingu prie Seimo. Bet mes kol kas nenorime spekuliuoti, kas būtų, jeigu būtų“, – aiškino A. Bužinskas.

Jis negalėjo atsakyti, ar organizatoriai, gavę leidimą protestuoti Katedros aikštėje, atsisako planų dėl mitingo prie Seimo

Jis negalėjo atsakyti, ar organizatoriai, gavę leidimą protestuoti Katedros aikštėje, atsisako planų dėl mitingo prie Seimo.

„Geriausia būtų klausti pačių organizatorių, nebūtų iki galo atsakinga sakyti, kaip aš supratau jų žodžius. (...) Nepaisant to, koks bus teismo sprendimas, tinkamiausia vieta yra Katedros aikštė“, – pridūrė jis.

A. Bužinskas taip pat teigė, kad savivaldybei pateikta iki dešimt pranešimų apie ketinamas akcijas prie Seimo, kuriose dalyvauti ketina iki 15 žmonių. Tokių akcijų suderinti su savivaldybe nereikia.

The post Vilniaus savivaldybė leido Šeimų sąjūdžio mitingą Katedros aikštėje appeared first on LAIKMETIS.

Jo teigimu, mitingo dalyviai buvo nešini vėliavomis ir įvairiais plakatais, reikalavo atšaukti karantiną, privalomą kaukių dėvėjimą, nutraukti vakcinaciją ir atverti sienas.

„Prašymą dėl susirinkimo pateikė fizinis asmuo, tai asmens duomenų atskleisti negalime, kas pateikė prašymą. Susirinkimas organizuojamas prisijungiant prie tarptautinių susirinkimų už prigimtines žmogaus teises ir suderinta, kad susirinkime gali dalyvauti iki 200 asmenų“, – lrt.lt komentavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Gintarė Makarevičienė.

Pasak savivaldybės atstovės, informacija apie renginį buvo perduota policijai, todėl pareigūnai prižiūrėjo, ar jo dalyviai laikėsi reikalavimų.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS sakė kol kas neturintis informacijos, ar renginio metu buvo nustatyta pažeidimų.

Kvietime į mitingą nurodoma, kad jį organizuoja pavieniai asmenys.

Kaip BNS vėliau informavo Vilniaus mero atstovas Karolis Vaitkevičius, leidimas rengti mitingą išduotas vienai iš organizatorių – Sandrai Juknei.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios, jis šiuo metu pratęstas iki kovo pabaigos. Karantino metu draudžiami renginiai, atvirose erdvėse galima bendrauti ne daugiau nei dviem namų ūkiams arba ne didesnėmis nei penkių žmonių grupėmis.

K. Vaitkevičiaus teigimu, nors Vyriausybės nutarimu dėl karantino renginiai yra uždrausti, teisę organizuoti mitingą numato Susirinkimų įstatymas.

Dėkojame mitingo dalyviams už atsiųstas nuotraukas.

The post Katedros aikštėje vyko mitingas prieš karantino ribojimus appeared first on LAIKMETIS.