„Gynybos mokestis, apie kurį imta pakankamai aktyviai kalbėti, mano manymu, tokia idėja būtų realistiška tik tokiu atveju, jei dėl to tikrai duotų įsipareigojimą ir imtų tartis visos parlamentinės partijos, nes čia negali būti politikavimo šia tema“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Nėra palankiausias laikas

Klausiama, ar dėl tokio mokesčio būtų realu susitarti priešrinkiminiu laikotarpiu, ji sutiko, kad tai nėra palankiausias metas rasti sprendimus dėl naujų mokesčių, bet dėl fundamentalių valstybei klausimų, tokių kaip saugumas, reikėtų siekti sutarimo.

„Ar rinkiminiu laikotarpiu yra realu susitarti, pasekti kažkokį nacionalinį susitarimą, mes visi suprantame, kad tai nėra labai palankus laikas, bet, kita vertus, tokie fundamentalūs dalykai kaip valstybės saugumas turėtų sakyti, kad politikai turėtų peržengti per rinkiminius išskaičiavimus“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.

Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai sukritikavus kitų metų gynybos biudžeto projektą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas

Pasak L. Kasčiūno, jis ims telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais.

Kaip vieną iš galimų gynybos mokesčio pavyzdžių jis minėjo Estijoje dviem procentiniais punktais padidintą pridėtinės vertės mokestį (PVM). 

Papildomai perspėti nereikia

Komentuodama pastaruoju metu paaštrėjusius užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio perspėjimus dėl Rusijos keliamos grėsmės Seimo pirmininkė teigė, kad užsienyje tokia pozicija – sveikintina, o šalies viduje tokiems perspėjimams nėra poreikio, nes žmonės suvokia situacijos rimtumą.

„Kalbant su užsienio lyderiais, būnat tarptautiniuose formatuose mūsų užsienio reikalų pozicija yra labai sveikintina, nes svarbu užtikrinti, kad dėmesys Ukrainai nesilpnėtų. Akivaizdu, kad pasaulyje dėl Rusijos agresijos jėgų balansas ir taisyklėmis grįsta tvarka buvo sutrikdyta. Kyla pavieniai, bet vis daugiau, krizių židiniai, ir tai šiek tiek nuima dėmesio nuo Ukrainos“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, vienas iš Lietuvos tikslų yra visuose formatuose priminti, kad Rusijos karas su Ukraina nėra regioninis konfliktas, nesutarimas tarp kaimyninių valstybių, o „grubus tarptautinės teisės pažeidimas, agresija“.

Tuo tarpu Lietuvoje žmonių įtikinėti grėsmių rimtumu, anot jos, nėra poreikio, reikia pereiti prie veiksmų.

„Įtikinėti mūsų, kad karas Ukrainoje yra arti ir kad jis kelia egzistencinį pavojų ne tik regionui, bet ir visai Europai, aš sakyčiau, nėra poreikio, manau, kad Lietuvoje kiekvienas gyventojas tą supranta. Aš sakyčiau, kad žinutė čia turėtų būti tokia, kad mes turime pereiti prie veiksmų, prie darbų“, – pažymėjo parlamento vadovė.

Praėjusią savaitę G. Landsbergis paragino nepasiduoti apatijai galvojant, kad Lietuvą apgins penktasis NATO straipsnis, ir ragino galvoti apie strateginius pokyčius savo gynyboje. Jo teigimu, Ukrainai suteiktos paramos gali neužtekti laimėti prieš Rusiją ir ši per kelerius metus gali atkurti savo pajėgas naujam puolimui.

The post Seimo pirmininkė: gynybos mokestis būtų realus, jei dėl to susitartų visos partijos appeared first on LAIKMETIS.

„Čia ne pertvarka, čia Viešojo saugumo tarnybos likvidacija, kuriai trukdė buvęs VST vadovas Ričardas Pocius. Jį atleidus šitas planas parengtas įgyvendinti ir įgyvendinama tokiais keistais argumentais, slepiant pagrindinį tikslą: matyt, reikalinga šitos tarnybos žmogiškaisiais resursais užkaišioti skylėtą policiją, kuri nesugeba šiandien vykdyti tinkamai savo funkcijų“, – BNS penktadienį sakė S. Skvernelis.

Vidaus reikalų ministrės įvardintą poziciją, kad į policiją įjungta Viešojo saugumo tarnyba liktų ginkluotųjų pajėgų dalimi, S. Skvernelis sako esant demagogija. 

„Tos demagogijos, kad dalis policijos karo atveju gali išlikti krašto apsaugos sistemos dalimi, neatitinka elementarių tarptautinių konvencijų. Tai planinis likvidavimas, veikimas prieš valstybės saugumo interesus“, – siūlymą kritikavo S. Skvernelis, anksčiau ėjęs generalinio policijos komisaro ir vidaus reikalų ministro pareigas.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) atstovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad VST likimas ginkluotųjų pajėgų dalimi yra būtinas, nors pripažįsta, kad dėl atitikimo europiniams teisės aktams gali kilti keblumų.

„Ta raudona linija, kurią aš iškėliau iš anksto prieš kelis mėnesius dėl VST ateities, aiškiai konstatavau, kad šis pajėgumas turi likti ginkluotųjų pajėgų dalimi, šitai aš išgirdau, kad esame išgirsti, tai yra geras ženklas, bet kaip tai atrodys praktikoje, aš noriu pamatyt“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

„Vėlgi, turėkim galvoj įvairias Europos konvencijas, kad policija ginkluotųjų pajėgų dalimi negali būt, tai kaip bus sureguliuota teisiškai, įdomi detalė ir ją reikės nagrinėti, šiuo atveju detalėse gali slypėti ir esmė“, – pridūrė konservatorius.

Nežinau, ar čia ministrės žadėtas planas po nelabai pavykusių riaušių prie Seimo, kai, galima sakyt, nebuvo  normaliai suvaldyta situacija, ir man norisi pamatyti visą planą

Socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, kad techniniam VST jungimui prie policijos nepritartų, o pačią pertvarką vertins, kai matys konkrečius projektus.

„Nežinau viso plano, bet prieš 16 metų sukurta tarnyba buvo planuojama kaip savarankiška, kad atliktų kelias funkcijas – strateginių objektų apsaugą, konvojavimą, riaušių malšinimą pataisos namuose ir viešose vietose. Nežinau, ar čia ministrės žadėtas planas po nelabai pavykusių riaušių prie Seimo, kai, galima sakyt, nebuvo  normaliai suvaldyta situacija, ir man norisi pamatyti visą planą“, – sakė J. Sabatauskas.

Jis teigė nepritarsiąs pertvarkai, jei „tik bus pasiimti asignavimai ir tarnyba įlieta į policiją“.

„Bet jei išliks kaip daugmaž savarankiškas padalinys, aišku, savarankiškumas toks, kad atlieka funkcijas, kurios numatytos, o riaušių malšinimo be bendradarbiavimo su policija ir neišeina, (galima svarstyti), bet norisi pamatyti visą planą“, – kalbėjo socialdemokratas.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Jonas Jarutis sakė pertvarkai nepritariantis, manantis, kad frakcijoje toks siūlymas paramos irgi nesulauks.

„Aš nepritariu tai pertvarkai, manau, ir mūsų frakcija nepritars, komitete NSGK svarstėme, ta idėja tokia keistoka, gal šiek tiek susijusi su generolo R. Pociaus istorija. Manome, kad pavojinga būtų sutelkti tas dvi skirtingas institucijas vienose rankose. Tarnybos vykdo skirtingas funkcijas, aišku, kalbų mes buvom girdėję, bet kad tai taps kūnu, reikia daugiau informacijos, ką sujungia, kokiais principais“, – BNS sakė „valstiečių“ atstovas NSGK.

Viešojo saugumo pareigūnų profesinės sąjungos vadovas Andrius Bareika BNS sakė nerimaujantis, kokią įtaką pertvarka turės pareigūnams, ar nepridės papildomų funkcijų, ar jie tam bus tinkamai paruošti.

„Kaip profesinės sąjungos atstovas aš pergyvenčiau dėl pareigūnų, ką jie iš naujo turės daryt, ar jie bus tinkamai paruošti. Iš esmės priekaištai pareikšti tarnybai – esą negerai saugo objektus, dar kažką minėjo – nemanau, kad labai pagrįsti“, – sakė A. Bareika.

Vidaus reikalų ministerija penktadienį pristatė planą Viešojo saugumo tarnybą integruoti į Lietuvos policiją, kartu nustatant, kad ji išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad esamos VST struktūros pagrindu siūloma suformuoti specializuotą policijos padalinį, užtikrinant VST nustatytų uždavinių įgyvendinimo tęstinumą, esamas funkcijas ir identitetą.

Pernai rudenį iš pareigų atleidus VST vadą R. Pocių kai kurie valdantieji svarstė, kad šią tarnybą būtų galima prijungti prie policijos.

R. Pocius pareigas šalių susitarimu paliko spalį. Jis tokį sprendimą sakė priėmęs, kilus įtampai tarp jo ir vidaus reikalų ministrės.

Vėliau jis apkaltino VRM vadovybę netinkamai malšinus užpernai rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes. A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą. 

The post Opozicija kritikuoja VST jungimą prie policijos, vadina tai likvidacija appeared first on LAIKMETIS.

Taip pat nutarta parengti pasienio su Rusija ir Baltarusija fortifikavimo planus.

„Tikiu, kad metų pabaigoje turėsime labai aiškiai struktūruotą tinklą“, – trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė jo pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Kariuomenės Gynybos štabo viršininkas brigados generolas Mindaugas Steponavičius informavo, kad jau paskirti visi 60 karo komendantų, rugsėjį ketinama paskirti jų pavaduotojus, formuojamas kiekvieno jų štabas ir bus sudaromi komendantiniai vienetai, karo metu savivaldybėse vykdysiantys svarbių objektų apsaugą, dirbsiantys užkardų postuose, sudarysiantys diversines grupes.

„Ką parodė Ukrainos atvejis, kad teritorinė apsauga, objektų apsauga, priešdiversinės grupės yra labai svarbu. Taip pat labai svarbu įtraukti žmones, kurie nebus reguliariojoje kariuomenėje, kurie nebus priešakinėse linijose, bet užtikrins užnugarį“, – sakė L. Kasčiūnas.

Bataliono, būrio dydžio vienetai

Karo komendantais paskirti profesinės tarnybos kariai, pavaduotojais – vietoje esantys kariai savanoriai, o komendantinius vienetus sudarys parengto rezervo kariai, šauliai ir ginklus turintys bei prie krašto gynybos prisidėti norintys asmenys.

Pasak NSGK vadovo, skaičiuojama, jog šešiose didžiųjų miestų savivaldybėse komendantinį vienetą turėtų sudaryti ne mažiau kaip po bataliono dydžio vienetai, likusiose 54 savivaldybėse – ne mažiau kaip po būrio dydžio vienetai.

„Didžiuosiuose miestuose skaičiuojame tą komendantinį vienetą nuo bataliono dydžio, tai yra nuo 800 žmonių ir į viršų. Gali būti ir du batalionai, trys batalionai, dydis priklausys nuo jiems paskirtų užduočių, toje savivaldybėje saugomų objektų skaičiaus. Mažesnėse savivaldybėse – nuo būrio dydžio, tai yra nuo 25–60 žmonių. Gali būti keli būriai“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Anot jo, galima kalbėti apie 10 tūkst. žmonių per visą Lietuvą.

Ragino pasirūpinti apsauga

NSGK narys Valdas Rakutis pabrėžė, kad taikos metu būtina pasirūpinti ir šių žmonių teisine apsauga.

„Žmonės, ateidami į tokias struktūras, rizikuoja savo gyvybe ir sveikata. Tuo pačiu valstybė turi turėti savo rankose svertus, kaip galėtų juos valdyti labai sunkiais atvejais, – sakė parlamentaras. – Vienas dalykas pasakyti, kad šauliai ateina ginti tėvynės, bet jeigu iškeliame klausimą, kas bus, jei šaulys pasišalins iš kokio nors posto, ar jį galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, pagal kokį punktą? Be to, karo metu žmonės gali žūti, gali būti sužeisti, patekti į nelaisvę. Ar valstybė garantuos jiems vadinamąjį būvį (socialines garantijas – BNS)?“

Pagal Karo padėties įstatymą, karo komendantas yra konkrečioje savivaldybėje veikiantis karininkas, kuris turi užtikrinti sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldybės įstaigų.

Rengs fortifikavimo planą

Trečiadienį NSGK taip pat pradėjo svarstyti būtinybę parengti pasienio su Rusija ir Baltarusija fortifikavimo planą.

„Jeigu sakome, kad priešas negali ateiti į mūsų teritoriją nė per colį, kad bus ginamas kiekvienas colis mūsų teritorijos, turime tuo pasirūpinti“, – sakė komiteto vadovas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) jau atliko į pasienį vedančių kelių ir kitų susisiekimo arterijų inventorizaciją.

„Ir jie su kariuomene dabar turės įsivertinti, kur kiekvienu atveju reikėtų vienokio ar kitokio sprendimo“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Stabdytų gamtinėmis kliūtimis

Pasak NSGK nario, buvusio kariuomenės vado Arvydo Pociaus, fortifikacija šiuo atveju reiškia priešo stabdymą gamtinėmis kliūtimis, jas papildžius ir dirbtiniais barjerais.

„Valstybės sienos apsaugos tarnyba su kariuomene turėtų rimtai išanalizuoti tiek Baltarusijos, tiek Rusijos pasienio zonoje esančias gamtines sąlygas, akcentuojant Suvalkų koridoriaus ruožą. Yra dalis fortifikacinių priemonių, kuriuos reikia statyti taikos metu“, – tvirtino atsargos generolas.

Jis ypač ragino šioje srityje pasinaudoti Lietuvoje dislokuotų vokiečių karo inžinierių patirtimi.

V. Rakutis teigė, kad būtina įvertinti ir meteorologines sąlygas: „Žiemą ir vasarą truputį keičiasi šitie dalykai“.

Anot jo, būtina žinoti, kur koks tiltukas nutiestas, nes sugriovus vieną tiltą gana smarkiai keičiasi visas kelių tinklas.

„Sakykime, tankas sveria tiek ir tiek, o jeigu stovi toks tiltukas, per kurį tik lengvasis automobilis pravažiuoja, o nepravažiuoja toks sunkus daiktas kaip tankas, toks tiltas jau nebenaudojamas. Tada tie, kurie planuoja gynybą, iš karto mato, kurioje vietoje reikia gynybą koncentruoti“, – tvirtino Seimo narys.

Būtina derinti su kaimynais

Karybos ekspertas Deividas Šlekys atkreipė dėmesį, kad fortifikavimą būtina derinti su kaimynais.

„Kas iš to, jei mes tvarkysime, o kaimynai lenkai nieko nedarys. (...) Tikrai turi būti sinchronizacija“, – teigė jis.

Komiteto posėdyje dalyvavęs ekspertas taip pat ragino įsivertinti, ar Lietuvai pakanka vieno karo inžinerijos bataliono, bei nepamiršti strateginės komunikacijos.

Anot jo, privalu paaiškinti savo piliečiams, kodėl kariai jo lauke ką nors kasa ar daro įtvirtinimus. 

„Turime suvokti, kad dabar gyvename Pietų ir Šiaurės korėjų geopolitiniame efekte. Mes iki šiol į Ukrainą žiūrime „per televizorių“, taip neturi būti, turime suvokti, kad turime ruoštis“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

Su Baltarusija Lietuva turi  678 kilometrus valstybės sienos, su Rusija – 253 kilometrus.

Vasario pabaigoje Rusija pradėjo karą Ukrainoje.

The post Lietuvoje planuojama sudaryti karo komendantūras, kuriamas pasienio fortifikacijos planas appeared first on LAIKMETIS.

Kritikuojantys Vokietiją - „vatnikai"?

NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūnui tikinant, kad Vokietija yra patikima Lietuvos partneriai, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šauna dar aukščiau: kritika Vokietijai Lietuvoje prilyginama „priešiškumui NATO“ ir tarnavimu Kremliui. Pridėjus faktą, kad užsienio reikalų ministerija su Gabrieliumi Landsbergiu sunkiai geba paaiškinti savo veiksmus tranzito į Kaliningradą klausimu, ieško kaltų ir galiausiai apsimeta, jog „ čia viskas pagal planą“, reikia konstatuoti, kad nacionalinio saugumo padėtis - kritinė.

Nacionalinio saugumo komiteto vadovas teigia, jog vokiečius patikimais kariniais partneriais vadina ne jis, o mūsų kariuomenės atstovai, lyg užmirštant, kad tiems kareiviams įsakinėja ne kas kita, o politikai. Ar Vokietijos politikai ir jų sprendimai kelią pasitikėjimą gynybos klausimais? Matydami karinio tiekimo vėlavimus Ukrainai, neišpildytus pažadus, draudimus kitoms šalims tiekti pagalbą ar sprendimus Lietuvai skirtą kovinę brigadą laikyti Vokietijos teritorijoje galime atsakyti – ne.

Niekas pernelyg neabejoja vokiečių karių profesionalumu, neabejotina, jog pratybose kariai tinkamai atlieka užduotis drauge su Lietuvos kariuomene (nors prieš keletą metų plačiai nuskambėjo Lietuvoje dislokuotų vokiečių karių pasisakymai apie tai, kad net jų tankų baterijos šiandien sukomplektuotos tik pusiau – A. Merkel vyriausybės politikos pasekmė). Kalbama ne apie karių gebėjimus, o apie jiems vadovaujamų politikų patikimumą.

Šiandien mes jau pasiekėme tokį lygį, kai turėtume klausti, ar Vokietija, Lietuvos užpuolimo atveju, išties mums tieks visą reikalingą techniką, amuniciją ar atsargines detales. Ukrainai Vokietija jau ne kartą užblokavo reikiamos amunicijos siuntimą, uždraudė ispanams perduoti vokiškos gamybos tankus kovai Donbase. Kadangi Lietuva daugumą savo kariuomenės pirkimų atlieka Vokietijoje, kyla klausimas, ar tokių scenarijų nesulauktume ir Lietuvoje.  Bet viso to fone mus patikina – patikimi partneriai.

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas savo socialinio tinklo paskyroje tėškia, kad visi abejojantys Vokietija, kaip gynybos partneriais, yra prieš NATO ir, suprask, „vatnikai“

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas savo socialinio tinklo paskyroje tėškia, kad visi abejojantys Vokietija, kaip gynybos partneriais, yra prieš NATO ir, suprask, „vatnikai“. Visgi, tokie pareiškimai labiau primena bandymus Rusijos korta nusiplauti gėdą, kurios valdantieji, entuziastingai džiūgavę dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, sulaukė iš Vokietijos, pareiškusios, kad vokiečiai kol kas planuoja Lietuvos teritoriją ginti..iš Berlyno.

Toliau kartodami mantrą apie „geruosius vokiečius“ Lietuva praranda laiką ir galimybes derėtis su JAV, Britanija ir Lenkija dėl išties kariškai motyvuotos ir mūsų regioną nuo Rusijos pasirengusios ginti brigados dislokavimo. Ar Vakarų Europos šalių valstybės, kurių vadovai skambina į Maskvą pasiteirauti, kokią ginkluotę prieš Rusiją siųsti galima, o kokios ne (arba ne per daug) tikrai garantuoja mums ramų miegą?

Lietuvos geležinkeliai kontroliuoja užsienio reikalų ministeriją?

Dar daugiau nerimo kyla, kuomet vokiečių dvejones papildo neaiški užsienio reikalų ministerijos retorika tranzito į Kaliningradą klausimu. Visiška tiesa, kad toks tranzitas buvo sena bėda. Tam tikra prasme net ir logiška, kad norint pakenkti Rusijai buvo galima imtis tokių priešiškų veiksmų.

Bet glumina kiti momentai – kodėl staiga bandoma apsimesti, kad tai ne mūsų darbas, o kažkieno kito? Kodėl viceministras M. Adomėnas teigia, kad dar reikia konsultacijų ir išaiškinimų iš ES, kai sprendimas jau padarytas?  Jeigu reikia papildomų konsultacijų dėl sankcijų taikymo, ar tai reiškia, kad Lietuva jas pritaikė iš anksto nesuderinusi savo veiksmų?

Dar niūriau atrodė ministro Gabrieliaus Landsbergio tikinimai, kad tai ne valdžios sprendimas, o vienašališkas Lietuvos geležinkelių veiksmas. Nejaugi Lietuvos geležinkelių vadovai slapta užėmė užsienio reikalų ministerija ir ėmė jai vadovauti? Ne opozicijos kritika, o valdančiųjų mėtymasis kelia įtarimą, kad kažkokie namų darbai buvo neatlikti iki galo.

Nejaugi Lietuvos geležinkelių vadovai slapta užėmė užsienio reikalų ministerija ir ėmė jai vadovauti?

Jeigu Taivano klausimu ar Baltarusijos stūmimo į Rusijos glėbį politikoje dar buvo galima numoti į valdančiuosius ranka, Rusijos atveju norėtųsi, kad sprendimai būtų bent jau sąmoningi, nes ant kortos pastatyta ne tik ekonomika, bet ir žmonių gyvybės. Lietuva išties gali bandyti pakenkti Rusijai dabar, kuomet ji kraujuoja ir yra pažeidžiamiausia, bet tai daryti per galimą žioplumą ir dar vokiečiams pareiškus, kad jie neskubės siųsti čia savo brigados atrodo tiesiog savižudikiška.

Ir vis dėlto mums užtenka vokiško pažado ir tariamų garantijų, kad pasijustume saugūs ir nerūpestingai krėstume pavojingas politines išdaigas kitiems ir patiems sau.

Verta konstatuoti, kad D. Grybauskaitės pro – vokiškos politikos era Lietuvoje suformavo be galo stiprų  politikų, visuomenės veikėjų, žurnalistų ar fondo vadybininkų žiedą, kuris neatsikrato nuostabiosios Vokietijos įvaizdžio iki šiol arba yra suinteresuotas tokį įvaizdį tęsti bet kokiomis aplinkybėmis.

Pamirštama, kad būtent A. Merkel ir Vokietijos politika užaugino Rusijos karo monstrą. Užtat Vokietijos interesų atstovai Lietuvoje sugeba ne tik politikai daryti įtaką, bet ir Lietuvos genocido tyrimų centro vadovą ar šios institucijos darbuotojus mesti iš darbo už pernelyg nacionalistines Lietuvos istorijos tyrėjų išvadas. Valdančiųjų atstovas ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas, skandalingais pareiškimais garsėjantis Žygimantas Pavilionis net neslepia, kad jį suformavo „vokiška politinė tradicija“. Ar tokia Vokietijos įtaka  mūsų šalyje tikrai neatrodo įtartina?

Eilę metų bandome demaskuoti Kremliaus agentus, bet gal atėjo laikas sudarinėti ir Berlyno agentūros sąrašus? Šiandienos Lietuvos saugumo ir užsienio politikos formuotojai, panašu, tarnauja Vokietijos interesams, o tokiu būdu, savo veiksmais galimai tampa naudingi ir Kremliui. Ar tarnauja jie Lietuvos interesams – klausimas atviras.

The post Dovilas Petkus. Kada sudarysime Berlyno agentų sąrašą? appeared first on LAIKMETIS.

Diskusijos dėl Aljanso pajėgumų rytuose vyksta tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą.

„Planai, kurie jau vaikšto NATO koridoriuose, pakeliui į Madrido viršūnių susitikimą NATO birželio mėnesį, tikimės, kad mes turėsim sprendinius, kurie galbūt padvigubins, galbūt patrigubins NATO buvimą mūsų Rytų flange, tame tarpe ir Baltijos šalyse“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas su kariuomenės vadovybe trečiadienį uždarame posėdyje aptarė klausimą dėl NATO atgrasymo ir gynybos architektūros rytų flange.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sakė komiteto narius informavęs, „kas vyksta NATO kuluaruose ir kas kalbama kariniuose štabuose dėl ilgalaikės perspektyvos, kaip turėtų atrodyti NATO ir jų pačių buvimas mūsų regione ir pafrontėj“.

„Grėsmės yra peržiūrimos, tai diktuoja įvykiai, kuriuos matome Ukrainoj, invazija į Ukrainą, ir tikrai NATO politinė vadovybė ir karinė vadovybė turi imtis realių veiksmų, kaip užkardyti tas grėsmes ir pasirengti, jei būtų kažkokia agresija NATO šalių atžvilgiu“, – žurnalistams sakė V. Rupšys.

Jis pažymėjo, kad reaguodamas į Rusijos pradėtą karą Aljansas aktyvavo atgrasymo-gynybos planus, „yra atitinkamai generuotos pajėgos, nustatyta valdymo-vadovavimo grandinė, praktiškai pasirengta, net jei kažkas nelauktai ir įvyktų“.

Rusijos invazijos grėsmės į NATO valstybes, įskaitant Baltijos regioną ir Lietuvą, „tikrai yra visiškai minimalios“

V. Rupšys taip pat pažymėjo, kad tiesioginės Rusijos invazijos grėsmės į NATO valstybes, įskaitant Baltijos regioną ir Lietuvą, „tikrai yra visiškai minimalios“.

„Kas buvo Ukrainoj, ką mes matėm nuo lapkričio mėnesio, kada Rusija dislokavo savo pajėgas prie Ukrainos sienos, Ukraina turėjo vykdyti planavimą, perdislokavimą pajėgų ir pasiruošti gynybai, mes tokios situacijos prie Lietuvos nematom. Planus mes turime turėti, o gynyba yra šių planų įgyvendinimas, ir tikrai šiuo metu tokios grėsmės nėra, kad mes turim pradėt apkasus kast“, – kalbėjo generolas leitenantas.

Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas taip pat akcentavo, kad apie galimą Rusijos invaziją į Ukrainą NATO žvalgyba pranešė prieš tris mėnesius, tad kilus tokiai grėsmei būtų laiko pasiruošti.

„Kur yra NATO privalumas? Nuostabūs žvalgybiniai gebėjimai, visi matėm, kaip tai veikė Ukrainos atveju, prieš tris mėnesius NATO žvalgyba įspėjo, kad tai, kas dabar vyksta, gali būt realybė. Vieni tikėjo, kiti netikėjo, bet taip buvo. Žvalgybinis vertinimas visada duos laiko, erdvės pasiruošt, pakelt parengties lygį, dislokuot pajėgas. Mechanizmas toks, kad mūsų priešas bus dekonstruotas, kai mums tai labiausiai reikės žinoti“, – sakė L. Kasčiūnas.

Visgi, pasak komiteto vadovo, „traktuoti Baltarusijos kaip savarankiškos valstybės neišeina, todėl norint išlaikyti ryšį su NATO gynybos sistema, reikia kuo daugiau priešakinių pajėgų mūsų regione, kad būtų reakcijos laikas kuo trumpesnis iš esmės“.

NATO rytinio sparno stiprinimo klausimai trečiadienį bus aptarti Valstybės gynybos taryboje, kurią šaukia prezidentas Gitanas Nausėda.

The post NSGK vadovas: tikimasi sprendinių, kurie du-tris kartus padidins NATO pajėgas rytų flange appeared first on LAIKMETIS.