Apie dikasterijos dekretus, kaip įprasta, paskelbė Šventojo Sosto spaudos salė informuodama apie popiežiaus kardinolui M. Semeraro, Šventųjų skelbimo diksterijos prefektui, ketvirtadienį suteiktą audienciją ir jos metu popiežiaus jam duotus nurodymus.

Popiežius, patvirtindamas dikasterijos kardinolų ir vyskupų tarybos išreikštą pritarimą skelbti naujus šventuosius, nutarė sušaukti konsistoriją dėl gavusių tarybos pritarimą ir naujuose dekretuose minimų palaimintųjų kanonizavimo.

Bus skelbiami šventaisiais vienuolika palaimintųjų Sirijos kankinių: 1860 m. Damaske iš neapykantos tikėjimui nužudyti aštuoni mažesnieji broliai pranciškonai – t. Emanuelis Ruizas ir septyni ordino vienuoliai bei trys pasauliečiai: Pranciškus, Abdelis Mooti ir Rafaelis Massabkis; palaimintieji italas kun. Juozapas Allamano (1851–1926), kanadietė kongregacijos steigėja s. Marie-Leonie Paradis (1840–1912), italė kongregacijos steigėja s. Elena Guerra (1935–1914) ir italas jaunuolis pasaulietis Karolis Akutis (1991–2006).

Dikasterijos dekretais patvirtintas italo kapucinų tėvo Guglielmo Gattiani ir dviejų pasauliečių – ispano Ismaelio Molinero ir Enrique Medi krikščioniškųjų dorybių herojiškumas, dviejų kitų Dievo tarnų kankinystė – vengrės pasaulietės Marijos Magdalenos Bodi (1921–1945) ir lenko kun. Stanislawo Kostkos Streicho (1902–1938) – ir stebuklas, įvykęs garbingojo Dievo tarno italo kun. Giovanni Merlini (1795–1873), Švč. Jėzaus kraujo misionierių kongregacijos vyresniojo, užtarimu.

Būsimų šventųjų kanonizavimo data bus nuspręsta konsistorijos metu ar tuoj po jos. Pastaraisiais metais kanonizavimo apeigos dažniausiai rengtos spalio mėnesį, todėl galima spėti, kad naujų šventųjų kanonizacija galėtų įvykti š. m. spalio mėnesį per tuo metu Romoje vyksiančius Vyskupų sinodo posėdžius. Apie konsistorijos sušaukimą praneš Popiežiaus liturginių apeigų vadovas.

The post Bažnyčia kanonizuos Karolį Akutį appeared first on LAIKMETIS.

Renginys vyko miesto Jaunimo centre.

Vilkaviškio vyskupija pasakoja: „Dramos studijų „Taškas” ir „Skrajokliai” etiudas, parapijos jaunimo giesmės ir šokiai, futbolo žaidėjo Sauliaus Mikoliūno liudijimas, viktorina, Gitos ir Jokūbo žodžiai, jaunatviškas juokas ir šypsenos – dar labiau priartino pal. Karolį Akutį prie mūsų, o per jį arčiau mūsų pats Jėzus".

Dėkota įmonei, parėmusiai knygos išleidimą, leidyklai – spaustuvei, išspausdinusiai knygą, vertėjai, kalbos redaktorei ir „visiems bei kiekvienam asmeniškai, kad tikite Dievo darbais per žmones ir padedate juos įgyvendinti".

Knygą galima įsigyti Alytaus Šv. Kazimiero parapijos knygynėlyje, netrukus ir Šv. Jurgio knygyne Marijampolėje (su siuntimu į kitus miestus, miestelius ir kaimus).

„Karoli Akuti, melski už mus!" - priduriama pranešime.

Renginio akimirkos / Vilkaviškio vyskupijos nuotr.

The post Įvyko komiksų knygos apie Karolį Akutį pristatymas Alytuje appeared first on LAIKMETIS.

Alytaus Šv. Kazimiero bendruomenė, lydima klebono Ryčio Baltrušaičio, lapkričio viduryje leidosi į piligriminę kelionę po Italiją.

Kelionės tikslas buvo padėkoti Dievui už palaimintąjį Karolį Akutį, kurio pirmo laipsnio relikvijos yra saugomos Šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje.

Dalinamasi, kad lapkričio 14 dieną keliauninkai lankėsi Asyžiaus Rūbų Atidavimo šventovėje, kurioje yra palaimintojo Karolio kūno relikvija.

Pasakojama, kad lankydami Šv. Rufino katedrą, jie „išgyveno, kunigo R. Baltrušaičio žodžiais tariant, Dangaus bučinį", netikėtai susitikdami Karolio Akučio mamą Antonią. Ši alytiškių grupei linkėjo, kad, sekant jos sūnaus pavyzdžiu, Eucharistija taptų kiekvieno iš jų gyvenimo centru.

Piligrimai iš Alytaus taip pat dalyvavo ir tradicinėje bendrojoje popiežiaus audiencijoje Vatikane, o įspūdžiais buvo dalinamasi bažnyčios paskyroje feisbuke.

Alytaus Šv. Kazimiero Bažnyčia šiuo metu kviečia: „Mielieji, džiaugiamės, jog pagaliau turime komiksų knygelę apie palaimintąjį Karolį Akutį, penkiolikmetį, skaitmeninių technologijų gerbėją, sukūrusį stulbinamą parodą apie Eucharistinius stebuklus visame pasaulyje, todėl vadinamą - 21 amžiaus interneto apaštalu".

Ji ragina atvykti į komiksų knygelės pristatymo vakarą lapkričio 27 d. 17.30 val. Alytaus Jaunimo centre (Tvirtovės g. 3).

The post Piligrimai iš Alytaus netikėtai sutiko palaimintojo Karolio Akučio mamą appeared first on LAIKMETIS.

Alytaus Šv. Kazimiero parapija išleido komiksų knygelę apie palaimintąjį Karolį Akutį. Penkiolikmetį, skaitmeninių technologijų gerbėją, sukūrusį stulbinamą parodą apie Eucharistinius stebuklus visame pasaulyje, todėl vadinamą XXI amžiaus interneto apaštalu.

„Jūsų laukia aktorių etiudas, knygelės pristatymas, įkvepiantys muzikiniai bei žaismingi intarpai. Savo įžvalgomis ir patirtimi pasidalins svečias - futbolo žaidėjas Saulius Mikoliūnas. Laukiame jūsų!" - skelbiama pranešime.

Daugiau informacijos.

The post Komiksų knygelės apie palaimintąjį Karolį Akutį pristatymas Alytuje appeared first on LAIKMETIS.

„Visi gimsta originalais, nors miršta kaip kopijos“ – tokiais žodžiais siekti gyvenimo pilnatvės ragino palaimintasis Karolis Akutis (Carlo Acutis), pats nuėjęs neįtikėtinai įvairiapusišką ir veržlų gyvenimo kelią. Tai jauniausias iš šiųmetinių Pasaulio jaunimo dienų globėjų, tiesiai lyg strėlė nukeliavęs į Dangų būdamas vos penkiolikos.

Daugelis Karolio pomėgių suprantami ir artimi šiuolaikiniam žmogui – informacinės technologijos, sportas, gyvūnai, kelionės ir gamta. Ir žemiškais talentais, ir giliu ryšiu su Dievu apdovanotas šio palaimintojo gyvenimas ne vienam imponuoja ir atveria naują, patrauklų šventumo suvokimą.

Pal. Karolis gimė 1991 m. gegužės 3 d. Londone, kur tuo metu dėl darbo reikalų buvo apsistoję jo tėvai, tačiau tų pačių metų rugsėjį šeima grįžo gyventi į Italiją. Daug įtakos religiniam palaimintojo auklėjimui vaikystėje turėjo jo lenkė auklė, o pirmoji patyrusi teigiamą Karolio įtaką tikėjimo reikaluose buvo pamaldumu nepasižymėjusi jo mama.

Atsiminimuose ji rašė: „Tik atėjus Karoliui į mano gyvenimą, reikalai ėmė keistis. Jis nuo pat mažens buvo prisirišęs prie Jėzaus, ir šis jo santykis mane galiausiai pakeitė“. Akučių šeimoje dirbęs pagalbininkas indas Raješas taip pat ilgainiui atsivertė į katalikybę, patyręs Karolio mylintį dėmesingumą. Pastarasis dar šešerių metukų rašė Jėzui laiškus prašydamas, kad „Raješas nebūtų pasidavęs tuštybei“.

Būdamas septynerių, Karolis pagal ypatingą leidimą priėmė Pirmąją Komuniją ir nuo tos dienos kasdien dalyvavo Šv. Mišiose, prieš jas ar po jų bent trumpai pagarbindamas Švč. Sakramentą. Mamos teigimu, būtent iš kasdienių Mišių kilo visas Karolio kūrybingumas ir „gyvastingo veikimo konstruktyvumas“, Komunija jį uždegdavo meile Dievui ir žmonėms.

Karolis pasižymėjo didžiule meile Eucharistijai ir sakydavo, jog mes esame daug laimingesni už tuos žmones, kurie gyveno kartu su Jėzumi žemėje, nes jie „negalėjo maitintis Jo Kūnu ir Krauju, kaip kad mums dabar yra įmanoma. Jie neturėjo galimybės Jį garbinti Eucharistijoje, kaip kad mes galime, ir ši malda mus perkeičia, darydama į Jį panašius.“ Įkvėptas Fatimos apsireiškimų, Karolis kasdien kalbėdavo rožinį, jam labai patiko psalmės ir Valandų liturgijos maldos. Nors buvo labai jaunas, gebėdavo skirti laiko tylai ir meditacijai, sakydamas: „Melstis – tai tiesiog bendrauti su Dievu.“ Mamos liudijimu, Karolio malda buvo tiesiog nepaliaujama.

Sulaukęs mokyklinio amžiaus, Karolis pirmiausia įstojo į Milano Šv. Marcelinos seserų mokyklą, vėliau – jėzuitų licėjų. Buvo gabus, ypač matematikai ir informatikai, pareigingas, iniciatyvus, lyderiškas, labai draugiškas ir bičiuliškas. Licėjaus direktorius vėliau rašė: „Kai, praėjus keletui mėnesių po Karolio iškeliavimo į amžinybę, paklausiau Karolio klasiokų, koks jo bruožas yra labiausiai išlikęs jų atmintyje, nemaža jų dalis paminėjo būtent jo subtilų gebėjimą jau nuo pat pirmų dienų mokykloje pastebėti, kad šalia esančiam yra sunku, bei jo įsipareigojimą padėti kitiems integruotis klasėje. Dažnai jis drąsindavo kitus nenusiminti ir padėdavo neužsisklęsti savyje bei, peržengus nesaugumo zoną, priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Daugelis jo bendraklasių liko jam dėkingi už jo gebėjimą kurti bičiuliškumą klasėje, perteikti pasitikėjimą vienas kitu bei dovanoti save neprimetant savęs kitiems ir tuo palengvinant tarpusavio bendravimą“.

„Melstis – tai tiesiog bendrauti su Dievu.“

Labiausiai bendraklasiams įstrigusios Karolio charakterio savybės buvo džiaugsmas, linksmumas, dosnumas, gebėjimas kurti ir palaikyti draugystę, susivaldymas, domėjimasis daugeliu dalykų, įskaitant politiką ir socialinį teisingumą, mandagumas, nuoširdus domėjimasis kitu, mokėjimas išklausyti. Artimųjų teigimu, Karolis taip pat turėjo stiprų humoro jausmą ir gebėdavo pajuokavimu išblaškyti susitvenkusią įtampą.

Jo mokytojai ir bendraklasiai liudijo, jog nėra matę jo supykusio, net kai būdavo erzinamas. Dar daugiau – jiems patiems supykus, atsidūrus šalia Karolio pyktis praeidavo. Klasėje niekuomet neparodydavo, jog jo šeima yra aukštos socialinės padėties, guosdavo pirmūnus, jei jie gaudavo prastesnį pažymį, mielai padėdavo mažiau gabiems mokiniams. Užstodavo silpnuosius ir atstumtuosius, buvo subtilus ir spontaniškas, dėkingas, neapsunkinantis, visuomet gerai nusiteikęs, optimistiškas net ir sunkiose situacijose. Sakė: „Jei liūdi – matai tik save, o jei džiaugiesi – žvelgi į dangų!“

Klasėje Karolis gebėdavo taktiškai ir pagarbiai atstovėti savo vertybes, nors ir būdavo vienintelis pasisakantis prieš abortus ir už skaistų gyvenimo būdą, kitas krikščioniškas dorybes. Nors dėl to patirdavo priešiškumą ar užgauliojimų, nesureikšmindavo jų ir nekreipdavo dėmesio. Drąsindavo draugus ir drauges gyventi skaisčiai, o mamai įsiminė ir tokia atostogų akimirka: „Karolio veidas staiga persimainė, ir jis, pakilęs iš savo vietos, nuskubėjo prie prižiūrėtojo jam pranešti, kad kitame baseino gale vaikinas ir mergina, abu maždaug šešiolikos metų, atsistoję bučiavosi ir glamonėjosi priešais būrelį mažų vaikų, kurie smalsiai ir sutrikę juos stebėjo. Prižiūrėtojas nuėjęs juos sudraudė, ir jie liovėsi taip elgtis. Karolis buvo toks – nepakentė vulgarumo, ypač kai tai galėjo būti papiktinimu nekaltoms sieloms.“

„Jei liūdi – matai tik save, o jei džiaugiesi – žvelgi į dangų!“

Karolis tiesiog tryško entuziazmu ir noru gyventi. Labai mėgo sportą – ypač futbolą ir slidinėjimą, taip pat lankė lauko tenisą, kovos menus, tinklinį, plaukimą, lengvąją atletiką. Pradėjęs domėtis informatika nuo devynerių metų, pats išmoko programuoti keliomis programavimo kalbomis, kurdavo ir prižiūrėdavo internetines svetaines. Mėgo žaisti kompiuterinius žaidimus, tačiau įsipareigojo tam skirti ne daugiau kaip valandą per savaitę, siekdamas išlaikyti vidinę laisvę nuo technologijų.

Karoliui labai patiko filmuoti ir fotografuoti, kurti vaizdo filmukus. Nepaprastai mylėjo ir gyvūnus – šeimoje buvo laikomi keturi šunys ir du katinai. Mėgdavo būti gamtoje, kuri jam primindavo Dievą ir Jo didybę; sykiu vykdydavo ir „švaros misijas“, surinkdamas šiukšles kalnuose ar net su akvalangu jūroje, po vandeniu.

Bene labiausiai išgarsėjęs dviejų Karolio aistrų – Eucharistijos ir informatikos – junginys yra skaitmeninė Eucharistijos stebuklų paroda. Karolis pats ieškodavo informacijos apie šiuos stebuklus ir sukūrė svetainę, dabar toliau tęsiamą jo gerbėjų rankomis – http://www.miracolieucaristici.org. Karolis savanoriškai prižiūrėjo savo parapijos ir licėjaus interneto svetaines, su didžiuliu noru ir užsidegimu savanoriavo parapijos vaikų ir jaunimo katechezių metu.

Pal. Karolis taip pat išsiskyrė meile vargšams, senyviems žmonėms – kiek sykių yra spontaniškai parnešęs pirkinius namo savo apylinkės močiutėms! Už savo santaupas pirkdavo benamiams neperšlampamus gultus ar kitų reikalingų daiktų, turėjo nusipirkęs nedidelių termosų, kuriuose nešdavo šilto maisto gyvenantiems gatvėje. Vienas didžiausių jo troškimų buvo pastatyti vargšų namus, kur jie turėtų privačios erdvės ir galėtų ramiai pasilikti savo daiktus. Tuo tarpu tėvų prašydavo nepirkti jam naujų batų ar dviračio, o geriau tuos pinigus išleisti stokojantiems.

Šis klestintis paauglys 2006 m. rugsėjo pabaigoje staiga ėmė jaustis nekaip – mama iš pradžių manė, jog tai paprasčiausias gripas. Vis tik greitai paaiškėjo, jog Karolį užklupo ūminė leukemija, dėl kurios jis išsyk buvo paguldytas į ligoninę. Patiriamus kentėjimus aukojo už popiežių ir Bažnyčią, o spalio 12 d. anksti ryte iškeliavo pas Viešpatį. Laidotuvėse dalyvavo daugybė žmonių. Kai kuriuos jo šeima matė pirmą kartą – tai buvo elgetos, benamiai, pabėgėliai ir kiti žmonės, sulaukdavę Karolio pagalbos. Viena moteris teigė, kad pasimeldusi per laidotuvių Mišias pasveiko nuo vėžio, kita – susilaukė dukros vėlyvame amžiuje. Karolio mama taip pat, praėjus lygiai ketveriems metams nuo jo mirties, būdama 44 metų amžiaus, pagimdė dvynius ir tai kaip stebuklą priskyrė savo sūnaus užtarimui.

„Viskas taip greitai praeina!.. Grožis, kuris iš tikrųjų išliks mumyse stojus Dievo akivaizdon, bus tai, kaip mes Jį ir kitus žmones mylėjome“ – sakydavo pal. Karolis, kurį palaimintuoju paskelbė popiežius Pranciškus 2020 m. spalio 10 dieną. Palaimintiesiems neįprasta apranga – džemperiu ir sportbačiais – dėmesį patraukiantis ir beveik negendantis Karolio kūnas sulaukia daugybės maldininkų jo numylėtame Asyžiuje. Lietuvoje šio gausiai malones sėjančio palaimintojo relikvijas galima aplankyti Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, kur taip pat jau fiksuojami pal. Karolio Akučio užtarimu įvykę stebuklai.

The post Karolis Akutis - skaitmeninės kartos palaimintasis appeared first on LAIKMETIS.

12 - 17.30 val. vyks Eucharistinė adoracija bažnyčioje.

18 val. vyks Eucharistija.

Homiliją tądien sakys Šakių parapijos vikaras kunigas Tautvydas Kapcevičius.

Liturgijoje giedos Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras.

Po šv. Mišių vyks Kauno sakralinės muzikos mokyklos choro koncertas bažnyčioje.

Bažnyčios knygynėlyje galima įsigyti apyrankę/vėrinį su pal. Karolio Akučio mintimi „Non io ma Dio“ („Ne aš, o Dievas“).

The post Alytuje vyks pal. Karolio Akučio minėjimas appeared first on LAIKMETIS.