Susirinkusieji šokinėjo per laužą ir leido vainikus Vyslos upe, kad pagerbtų gyvybines vandens ir ugnies galias. 

„Šį tradicinį renginį darome tam, kad išsaugotume savo kultūrą, kuriai dabar reikia visų mūsų paramos, nes Rusija bando sunaikinti viską, kas ukrainietiška“, – sakė Viktoria Pogrebniak (Viktorija Pogrebniak) iš ukrainiečių socialinės iniciatyvos „Euromaidan-Varšuva“, kuri organizavo šventę. 

„Norime, kad iš Ukrainos išvykę žmonės nepamirštų savo tradicijų ir prisimintų, kad juos sieja ryšys su Ukraina“, – naujienų agentūrai AP sakė V. Pogrebniak. 

Į ramų renginį rinkosi šeimos su vaikais. Šventės metu vykusioje mugėje buvo galima įsigyti įvairių grožybių ir keptų dešrelių. Kai kurie žmonės atvyko apsirengę tradiciniais siuvinėtais marškiniais ir suknelėmis. Moterys pynė ir nešiojo gėlių ir javų vainikus.

Už per renginį surinktas lėšas bus perkami dronai Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su Rusijos invazija.

„Žmonės atvyko, ir tai tikrai šaunu, kad jie nepamiršo mūsų tradicijų ir kad susitinkame čia, nors ir Lenkijoje, o ne Ukrainoje“, – sakė šventiškai apsirengusi 20-metė Anastasia Haidamaka (Anastasija Haidamaka) iš Chmelnyckio Vakarų Ukrainoje. 

„Ivano Kupalos“ šventės ištakos – pagoniška slavų tradicija, siejama su meile ir vaisingumu. Ši šventė žymi vasaros pradžią ir turi atnešti gerą derlių bei padėti netekėjusioms merginoms ir vaikinams susirasti gerus partnerius santuokai visam gyvenimui.

Tikima, kad poros, kurios kartu šokinėja per laužą, gyvens darnoje. Merginos plukdo vainikus upe, tikėdamosi, kad juos pastebės vyrai, iš kurių jos ištekės. 

Ši tradicija, susijusi su vandeniu, vėliau krikščionybėje buvo siejama su šventuoju Jonu Krikštytoju. Lenkijoje trumpiausia metų naktis vadinama šv. Jono naktimi. 

Milijonai ukrainiečių pabėgo į Lenkiją po to, kai 2022 metų vasario 24 dieną Rusija pradėjo plataus masto invaziją į jų šalį. Kai kurie iš jų adaptavosi prie gyvenimo kitoje šalyje, tačiau beveik 1,5 mln. yra oficialiai užsiregistravę kaip darbo ir socialinių išmokų gavėjai.

Vyriausybės duomenimis, Lenkijoje mokyklas lanko apie 100 tūkst. ukrainiečių vaikų, o dar 100 tūkst. vaikų čia lanko ikimokyklinio amžiaus grupes.

The post Varšuvoje ukrainiečiai dalyvavo vasaros saulėgrįžos šventėje, „kad nepamirštų savo tradicijų" appeared first on LAIKMETIS.

Počajivo relikvijų - tikslios Počajivo Dievo Motinos ikonos kopijos ir šventojo Jobo Počajeviečio ikonos su jo relikvijų dalele - atvežimas į Paraskevės šventovę vyko metropolito Inokentijaus palaiminimu. Abi ikonos buvo nutapytos ir pašventintos Počajivo lauroje, kuri yra antras pagal dydį vienuolynas Ukrainoje. 1939 m. jos buvo atvežtos į Vilniaus moterų vienuolyną.

Prie Počajivo šventenybių valdantysis hierarchas meldėsi Viešpačiui Dievui, Švenčiausiajai Dievo Motinai ir šventajam Jobui Počajeviečiui už didžiai kenčiančią Ukrainą ir jos žmones. Pasimeldęs ir pašlovinęs Dievą jis kreipėsi į susirinkusius ganytojiškuoju žodžiu.

Pasak metropolito Inokentijaus, šį sunkų metą turime tapti artimesni vieni kitiems, dovanodami meilę ir gailestingumą savo artimiesiems.

„Matydami, kaip kenčia žmonės, priversti palikti savo tėvynę, mes užjaučiame ir stengiamės padėti, kuo galime", - sakė hierarchas.

Jis priminė, kad stačiatikiai pabėgėliai iš Ukrainos yra prisijungę prie daugelio Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios parapijų, kur jiems teikiama parama. Vilniaus Šventosios Dvasios vienuolyne daugelis jų gavo prieglobstį: pastogę bei kasdienį maitinimą.

Iš Paraskevės šventovės Vilniuje Počiajivo lauros šventenybės vežamos į Kauną, Šiaulius ir Klaipėdą, pirmiausia tam, kad palaikyti ten gyvenančius stačiatikių pabėgėlius iš Ukrainos.

The post Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus meldėsi kartu su karo pabėgėliais iš Ukrainos appeared first on LAIKMETIS.

Daliai ukrainiečių išvykstant, o atvykstančiųjų srautams slopstant, nevyriausybinės organizacijos pabrėžia, kad pagalba pabėgėliams tebėra labai reikalinga.

Pabėgėliams padedanti organizacija „Stiprūs kartu“ jau mėnesį su privačia keleivių vežimo bendrove „Kautra“ organizuoja reisus į gimtinę norintiems grįžti ukrainiečiams.

Per mėnesį, kai tris kartus per savaitę vykdomos kelionės į Lvivą, taip iškeliavo jau apie 600 žmonių.

„Turime didžiulį srautą registracijos formoje – vienam mėnesiui į priekį užpildytus autobusus. Taip pat svarstoma apie didesnį reisų per savaitę skaičių“, – BNS sakė bendrovės „Kautra“ atstovas Justinas Vadluga.

Kol kas ukrainiečių grįžimas organizuojamas „Stiprūs kartu“ iniciatyva. Vis dėlto Susisiekimo ministerija BNS teigė, jog tokių paslaugų poreikis žinomas, ir „klausimas dėl galimos pagalbos į savo šalį grįžtantiems ukrainiečiams yra svarstomas“.

Migracijos departamentas turi duomenų apie 900 ukrainiečių išvykimą, tačiau jų, tikėtina, yra daugiau. Bendras Ukrainos karo pabėgėlių skaičius Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, siekia per 55 tūkstančius.

Atvyksta iš aktyvaus karo zonų

Tiek statistika, tiek su pabėgėliais dirbančios organizacijos atskleidžia, jog pastaruoju  metu jų srautai yra gerokai sumenkę. Vis dėlto paramą jiems teikiančios organizacijos pabrėžia, kad ukrainiečiai dar susiduria su sunkumais, todėl jiems tebėra reikalinga pagalba.

„Srautas yra visiškai sumažėjęs“, – BNS teigė „Stiprūs kartu“ atstovas Giedrius Galdikas.

Pagalbą pabėgėliams teikiančio Raudonojo kryžiaus teigimu, pastebima tendencija, jog pabėgėliai atvyksta iš aktyvių karo zonų regionų.

„Atvykstančiųjų yra mažiau, dalis ir išvyksta. O tarp atvykstančiųjų matome pabėgėlius iš Mariupolio, Charkivo regionų“, – BNS komentavo Raudonojo kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė.

Ji pabrėžė, kad aukojimo tempai mažėja, o parama tebėra labai reikalinga.

„Parama yra tikrai aktuali. Ypač mažesniuose miestuose juntamas didesnis apkrovimas. Matome, jog aukojimo tempas, žmonių įsitraukimas ir savanorystės aktyvumas – sumažėjęs, nors dar turime didelį skaičių ukrainiečių, kuriems pagalba yra reikalinga“, – kalbėjo ji.

Nevyriausybinė organizacija primena, kad pabėgėliams reikia maisto, drabužių, higienos priemonių. Taip pat jiems teikiama pagalba ieškant apgyvendinimo vietos, darbo, psichologų paslaugų, socialinių paslaugų. Jiems sunkiai prieinami darželiai, mokyklos.

„Nemažai asmenų grįžta dėl antrinio apgyvendinimo, nes baigiasi sutartys su „Stiprūs kartu“ platforma. Daugiausia būstų ieškome tarp tų, kuriuos yra pateikusios savivaldybės. Dalis jų nėra pilnai įrengti, trūksta baldų, prietaisų, ir mes kreipdamiesi į bendruomenes padedame žmonėms tuos daiktus rasti“, – pasakojo L. Lesauskaitė.

Pasak Raudonojo kryžiaus atstovės, su dideliais sunkumais susiduria pabėgėliai, turintys negalią. Jiems sunku adaptuotis, nėra socialinių garantijų, trūksta lydinčių, prižiūrinčių asmenų, globos.

The post Karo pabėgėliai iš Ukrainos plūsta namo appeared first on LAIKMETIS.

„Po bendrų diskusijų ir nuodugniai išnagrinėjus aplinkybes – Kirovohrado srities karinė administracija atšaukė leidimą grąžinti šiuos vaikus į mišraus tipo vaikų namus Ukrainoje“, – teigiama ambasados pareiškime.

„Tokiu būdu visi vaikų namuose gyvenantys vaikai liks Lietuvoje, kol Ukrainoje jiems bus užtikrintos saugesnės sąlygos. Ir toliau rūpinsimės vaikais ir atidžiai stebėsime situaciją kartu su atitinkamomis Lietuvos institucijomis, siekdami užtikrinti Ukrainos vaikų iš vaikų globos namų „Perlinka“ apsaugą ir gerovę“, – rašoma jame.

Prieš kelias dienas naujienų portalas citavo ambasados Lietuvoje trečiąjį sekretorių Andryjų Kolomietsą, pranešusį apie Ukrainos Vaiko teisių tarnybos sprendimus grąžinti vaikus į Oleksandrijos miestą.

Tačiau šįkart ambasada nurodė, jog Ukrainos konsulas atidžiai stebėjo vaikų padėtį, tai yra gyvenamąsias patalpas, sąlygas, mitybą, gydymo paslaugų užtikrinimą, švietimą.

„Lietuvos valdžios institucijoms ir atitinkamoms socialinėms tarnyboms bei savanorių organizacijoms pavyko užtikrinti saugias sąlygas, gerovės patalpas ir viską, kas reikalinga patogiam vaikų apgyvendinimui. Iškilę klausimai buvo nedelsiant apsvarstomi, siekiant išspręsti visas problemas, su kuriomis gali susidurti vaikai“, – teigiama pranešime.

Generalinė prokuratūra kovą yra pradėjusi tyrimą dėl galimos prekybos 43 vaikais.

The post Ukraina nebesieks susigrąžinti Lietuvoje apgyvendintų vaikų namų globotinių appeared first on LAIKMETIS.

Kunigas Vladimiras Rinkevičius – Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos socialinio skyriaus vadovas. Šis skyrius vykdo socialinės tarnystės – pagalbos vargšams, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms, benamiams, migrantams ir t. t. – koordinaciją, t. y. padeda savanoriams ir kunigams veikti efektyviau, nedaryti dažnų šios srities klaidų ir pan.

Kunigo Vladimiro žodžiais: „Stengiamės, kad visur, kur reikalingas kunigas, jis būtų, bet rūpinamės ne tik dvasine, bet ir materiale pagalba – maistu, drabužiais, daiktais“.

Tiesa, tėvas Vladimiras yra ne tik viso labo koordinatorius-vadybininkas, bet ir pats savanoriauja, lanko žmones ir kaip kunigas, ir kaip eilinis savanoris. Dabar jis yra Lenkijos ir Ukrainos pasienyje, kur padeda nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.

Ekumeniškai suvienyti gailestingumo darbų

Kaip atsirado ši jūsų skyriaus iniciatyva – padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams?

-Mūsų socialinio skyriaus vykdomos veiklos yra dvejų rūšių: nuolatinės ir „proginės“.

Nuolatinės mūsų veiklos yra tokios, kurias vykdome pastoviai – nuolat lankome socialines įstaigas, ligonius, benamius ir panašiai.

„Proginėmis“ galima vadinti tokias akcijas, kurias vykdome atsiradus naujiems, ypatingiems poreikiams. Taip ir į Lietuvą netikėtai pradėjus vykti vis daugiau ir daugiau migrantų iš Artimųjų Rytų, kažkas iš mūsų savanorių pasiūlė organizuoti labdaros akcijas bei pabėgėlių centro lankymą, kad jiems padėtume. 

Dabar, kai kilo poreikis padėti žmonėms ir iš Ukrainos, taip pat pradėjome ieškoti galimybių padėti. Galimybes radome, ir dabar padedame – kiekviena parapija, kiekvienas kunigas, kiekvienas tikintysis padeda ukrainiečiams kaip kas gali.

O kaip Jūs atsidūrėte Ukrainos ir Lenkijos pasienyje?

-Mes su savanoriais socialiniuose tinkluose pamatėme informaciją, kad pasienyje, pro kurį keliauja gausybė pabėgėlių iš Ukrainos, trūksta savanorių, mokančių ukrainiečių arba rusų kalbą. Lenkų kalba, nors ir panaši į ukrainiečių, bet, aišku, kai žmogus jaučia stresą, sunkiai mąsto, ir sunkiai supranta svetimą kalbą.

Kas dažniausiai bėga? Juk tai moterys, ypač daug garbingo amžiaus moterų. Daugelis garbingo amžiaus moterų niekada nevažiavo tolėliau nuo savo miesto, savo namų. O dabar visi staiga kažkur važiuoja... Didžiulė minia, visi eina, skuba, niekas neaišku. Kai žmogus išgirsta jam pažįstamą kalbą, jis iškart tampa ramesnis, jis jau bent gali susikalbėti.

Lenkai daro labai didelį darbą. Pabėgėliams padeda gausus būrys ir jaunimo, ir vyresnio amžiaus savanorių, tačiau dauguma jų kalba tik lenkų arba anglų kalba. Ukrainiečių jaunimas, žinoma, supranta anglų kalbą, bet vyresni žmonės kalba tik ukrainietiškai arba rusiškai.

Atsiliepdami į skelbimus socialiniuose tinkluose, pasiūlėme savo pagalbą Lenkijos Autokefalinės Ortodoksų Bažnyčios gailestingumo darbų organizacijai „Eleos“. Jie mus nukreipė į Lenkijos „Caritą“, nes patys Lenkijos ortodoksai vykdo savo veiklą per katalikų „Caritą“, kuris, mano įspūdžiu, čia, pasienyje, ir vykdo didžiausią veiklą. Štai ir dabar, žiūriu aplink ir matau daugiausiai „Carito“ palapinių, pastatų.

„Caritas“ turi kur priimti savanorius, turi kuo juos pavaišinti. Todėl Lenkijos ortodoksai nutarė nestatyti savo atskirų palapinių, nevykdyti savo atskiros veiklos. Galų gale, juk mes visi krikščionys, todėl turime veikti išvien.

Taigi, per Lenkijos ortodoksus susisiekėme su „Caritu“, užsiregistravome, atvažiavome, ir, štai, jau greit bus savaitė, kai čia padedame pabėgeliams.

Ką daro savanoriai pasienyje?

Taigi, jūsų pagrindinė užduotis pasienyje, iš esmės, yra padėti pabėgėliams susikalbėti? Padedate susitvarkyti dokumentus, rasti pastogę?

-Čia, kur mes savanoriaujame, yra labai maža stotis, iš kurios reikia pereiti į pagrindinę stotį. Pirmoji mūsų pagalba – tai padėti pabėgėliams nulipti į požeminę perėją, juk jie visi turi lagaminų. Perėjus ją, jie turi pakilti dar vienais laiptas, jau į pačią stotį. Taigi, pirmoji mūsų pagalba yra fizinis darbas – pernešti lagaminus.

Atėję į pagrindinę stotį, žmonės turi rasti, kaip jiems nuvažiuoti į Krokuvą, Berlyną, Budapeštą ar kitą miestą. Žmogus patiria didelį stresą, jis nemoka vietinės kalbos. Jį reikia nuraminti, padėti susidaryti maršrutą, galbūt – surasti, kur galėtų pamiegoti mažas vaikas. Kažkam reikia paskambinti, kažkam – pakeisti pinigus, kažkas ieško artimųjų, ieško gyvenamosios vietos. Prašymų – begalybė. Mes budime apie aštuonias valandas, aš dažniausiai budžiu vakare arba naktį, ir pagalbos prašymus girdžiu visą tą laiką.

Nemažiau svarbu yra parodyti žmogui, kad šalia yra kažkas, kuo gali pasitikėti, kas tavęs tikrai neapgaus, kas tau padės, atsakys į klausimus.

Atsakinga tarnystė

– Buvo taip, kad sutikau vieną moterį su dviem mergaitėmis ir paklausiau: „Jūs iš kur?“ Ji atsakė: „Mes iš Ukrainos“. Paklausiau: „Kur važiuojate?“, o ji man atsakė: „Mes nežinome“... Tuomet pasakiau jai: „Štai stovi humanitarinis traukinys į Prahą. Galbūt norite važiuoti į Prahą? Ten irgi yra savanorių“. Ji atsakė: „O kodėl gi ne? Važiuokime“.

Kai susimąstai, tai – labai atsakingas sprendimas, juk aš, galima sakyti, nusprendžiu, kur žmonės važiuos ir gyvens! Aš, žinoma, tik siūlau, jie gali atsisakyti. Bet siūlydamas turiu apgalvoti, ką sakau, ir kas jų laukia vėliau, išlipus iš traukinio.

Vakar viena garbingo amžiaus moteris norėjo važiuoti į Kelną, reikėjo rasti kaip ten nuvykti. Stovėjo humanitarinis traukinys į Hanoverį. Sakau: „važiuokite šiuo traukiniu“. O ji: „Jūs mane apgausite! Aš nežinau, kas tas ‚Hanoveris‘!“ Ji išgyveno didžiulį stresą, netgi paniką, ir turėjau ją raminti.

Iš tikrųjų, žmonės šioje kelionėje itin pažeidžiami. Kelionė – labai pavojinga. Kaip saugiai vienai keliauti šešiolikmetei merginai?

Vidury nakties suvažiuoja daugybė žmonių, jie miega tiesiog ant grindų, suaugę žmonės ir vaikai, žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis... Onkologiniai ligoniai kartais vos paeina, kartu vežasi vaistus, o mes net neturime kur juos pasodinti. Tenka priimti labai daug sprendimų.

O savanorių yra iš viso pasaulio: iš JAV, iš Briuselio, iš Liuksemburgo, iš Jungtinės Karalystės, iš Italijos, iš Ispanijos... Ir visi kartu tarnaujame.

Galimybės ukrainiečiams keliauti

Jūs paminėjote humanitarinius traukinius. Kaip tai veikia? Ar nukreipdami žmogų tam tikra kryptimi, turite susitarti ir kur jis gyvens?

-Jeigu žmogus neturi kur važiuoti, yra tokia išeitis – du kartus per parą išvyksta humanitariniai traukiniai. Jie – specialūs, ne įprasti reisai. Juos organizuoja Čekija ir Vokietija. Šiems traukiniams nereikia bilieto – nemokamai gali važiuoti visi pabėgėliai iš Ukrainos.

Kai žmonės atvyksta humanitariniu traukiniu, juos pasitinka valstybės socialinės organizacijos. Tos pačios, kurios organizavo humanitarinius traukinius. Jos žmones registruoja, sprendžia, kaip padėti žmogui (ar padėti rasti kitą traukinį, tolyn, ar padėti rasti kur apsistoti). Visus tuos klausimus sprendžia ten, o mes nukreipiame žmogų tinkama linkme.

Sunkus, bet džiuginantis darbas

O kodėl jūs asmeniškai pasirinkote būtent tokį tarnystės būdą?

– Na, aš esu kunigas. O iki kunigystės buvau Lietuvos Stačiatikių Brolijos narys. Buvau taip nuo mažens auklėjimas, ir savo tėvo (taip pat ortodoksų kunigas – aut. past.), ir kitų kunigų, kad tai yra pagrindinė tikinčiojo pareiga. Man net nekilo klausimas, kad gali būti kitaip – krikščionis turi tarnauti artimam, kuriam reikia pagalbos.

Kai jau tapau kunigu, man buvo pasiūlyta tapti socialinio skyriaus vadovu. Nuo to laiko ir šitaip tarnauju.

Na o kodėl dabar tarnauju pasienyje? Kai tu matai, kad žmonėms sunku, kad jiems reikia pagalbos, norisi būti čia. Kai čia atvažiavome, visi tarpusavyje kalbėjome, kad psichologiškai ir fiziškai sunku. Miegame nedaug. Bet ši tarnystė – labai dėkinga

Iš vienos pusės sunku, iš kitos pusės – labai daug laimės. Tu matai, kaip žmonės nurimsta, kaip jie tavo akyse nustoja verkti. Jėzus sakė, kad svarbiausia yra meilė artimui. Tu padedi artimui ir iškart dovanų gauni dvasinį džiaugsmą. Ir jauti, kad čia, šalia yra Jėzus.

Vakar man teko nešti kelis pabėgėlių vaikelius, kūdikius. Tu neši kūdikėlį rankose, šalia eina išvargusi mama. Tu neši ir jauti, kad rankose – ne šiaip kūdikis, o pats Kūdikėlis Jėzus.

The post Ortodoksų kunigas V. Rinkevičius: stengiamės, kad visur, kur reikalingas kunigas, jis būtų appeared first on LAIKMETIS.

Namas Regensburge, pietų Vokietijoje, po monsinjoro Georgo Ratzingerio (Georgo Racingerio) mirties 2020 m. liepos 1 d., kai jam buvo 96 metai, stovėjo tuščias. Dabar jame gyvena dvi karo pabėgėlių šeimos.

Dabar pastate gyvena dvi šeimos iš Horišni Plavnios miesto, esančio maždaug už 128 kilometrų į pietryčius nuo Ukrainos sostinės Kijevo.

Kovo 23 d. šeimas aplankė Regensburgo vyskupas Rudolfas Voderholzeris. Jis įteikė sveikinimo dovanų - alaus, limonado ir Marijos ikoną, pranešė Regensburgo vyskupija.

Tėvas Ruslanas Denisiukas, Ukrainos ortodoksų dvasininkas, nusprendė išvykti iš Ukrainos po Rusijos invazijos į Ukrainą, nes su žmona Hanna balandžio mėn. laukiasi ketvirtojo vaiko.

Jis išvyko iš Horišni Plavnios automobiliu kartu su Hanna, trimis jų vaikais Bogdanu (17 m.), Marija (12 m.) ir Ilija (11 m.) bei 74 metų močiute. Šeima važiavo į vakarus, į kaimyninę Moldovą, paskui per Rumuniją, Vengriją ir Austriją įveikė daugiau kaip 1550 km atstumą iki Vokietijos.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai šeima rado prieglobstį buvusiuose monsinjoro Ratzingerio namuose, prie jų prisijungė Galina Lysenko ir jos 13-metė dukra Aleksandra, kurios buvo tėvo Denisiuko parapijos narės. Lysenko vyras liko Ukrainoje, kad padėtų ginti Horišni Plavni.

Vietos gyventojai abiem šeimoms paaukojo puodų, indų, drabužių, baldų ir žaislų.

Buvusi monsinjoro Ratzingerio rezidencija priklauso Kolegijų vienuolynui. Šeimos įsikėlė padedant vietos Caritas organizacijai, kaimynams ir Kolpingo katalikiškai socialinei organizacijai. Buvo parūpinta ir įrengta daugiau namų.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, per pirmąjį karo mėnesį iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 3,6 mln. žmonių. Daugiau kaip 200 000 pabėgėlių atvyko į Vokietiją, kurioje gyvena 83 mln. gyventojų.

The post Benedikto XVI mirusio brolio namuose apsigyveno ukrainiečiai appeared first on LAIKMETIS.

Mažiausiai mėnuo be pajamų

„Kaune oficialiai registruotų ukrainiečių skaičius jau artėja prie trijų su puse tūkstančių, o realiai pabėgėlių gali būti ir kelis kartus daugiau. Daugiausia – mamos su mažamečiais, taip pat vyresnio amžiaus žmonės. Dažnai jie atvyksta tiesiog taip, kaip stovi, – be santaupų, drabužių ir kitų būtinų daiktų, o prašyti pagalbos nedrįsta.

Miesto pareiga – pasirūpinti, kad kiekvienas jaustųsi oriai ir galėtų savarankiškai pasirūpinti bent minimaliais poreikiais, kol sulauks valstybės skiriamos socialinės paramos. Kaunas jiems tampa antraisiais namais, todėl stengsimės užtikrinti, kad šie žmonės nesijaustų tik laikinais svečiais“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak Kauno miesto savivaldybės atstovų, migracijos dokumentų tvarkymas užtrunka – prieglobstį Lietuvoje radę karo pabėgėliai negali iškart pretenduoti į valstybės garantuojamą socialinę paramą. 

Šiuo metu šalyje galiojantys teisės aktai ir dokumentų tvarkymo procedūros gali trukti apie mėnesį ar dar ilgiau. Pateikus prašymą gyventi Lietuvoje, iki leidimo suteikimo praeina mažiausiai mėnuo. Patvirtinus socialinės paramos prašymą, ji skiriama dar po mėnesio. 

Antradienį Kauno miesto taryba skubos tvarka priėmė sprendimą, kuris padės šią spragą užpildyti. Vienkartinės socialinės išmokos bus skiriamos jau nuo kitos savaitės.

Parama sieks nuo 126 eurų

Nuo ateinančio pirmadienio (kovo 28 d.) nuo karo Ukrainoje pabėgusiems užsieniečiams gyvenantiems Kaune miestas išmokės vienkartinę socialinę paramą. Ji skiriama asmenims, užsiregistravusiems Migracijos departamento paslaugų sistemoje (https://www.migracija.lt/en/) arba Kauno Pabėgėlių registracijos punkte (Vytauto pr. 79)  bei neturintiems kitų pajamų.

Prašymus dėl šios paramos galima teikti Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriuje (Nemuno g. 29, 29 kabinetas) darbo dienomis. Su savimi reikia turėti galiojantį pasą ar asmens tapatybės kortelę, laikiną asmens pažymėjimą, laikiną leidimą gyventi arba Migracijos departamento išduotos kortelės kopiją. 

Parama išmokama į lietuviškas banko sąskaitas ar šias mokėjimo platformas: Verified Payments, Monese, N26 Bank, Foxpay, Verse Payments Lithuania, Revolut Limited, Paysera. 

Jos dydis vienam asmeniui sieks 126 eurus, o kiekvienam papildomam šeimos nariui skiriama dar po 42 eurus. Skaičiuojama, kad vienkartine pinigine išmoka gali pasinaudoti per 2 tūkstančius žmonių.

Priklausys ir valstybės išmokos

Lėšos šiai socialinei paramai paskirtos iš miesto biudžeto. Prasidėjus karui Ukrainoje, Kauno miesto taryba neeiliniame posėdyje vasario pabaigoje numatė iš viso 500 tūkst. eurų pagalbos priemonėms ir kokybiškam ukrainiečių apgyvendinimui Kaune užtikrinti.

Pirminė finansinė miesto parama leis karo pabėgėliams įsitvirtinti mieste, apsirūpinti būtiniausiomis prekėmis.

Susitvarkius leidimus ir gavus laikinosios apsaugos statusą, karo pabėgėliams priklausys valstybės teikiama socialinė parama – išmokos vaikams, šalpos pensijos, vienkartinė išmoka įsikūrimui, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos ir kita pagalba.

The post Kaunas rodo dosnumą: skirs vienkartinę išmoką karo pabėgėliams mieste appeared first on LAIKMETIS.

„Šiaip didelės nuomojamų butų pasiūlos pas mus nebuvo ir anksčiau, o po vasario 24-osios, kai Ukrainos gyventojai pradėjo važiuoti į Klaipėdą, rinka buvo ištuštinta“, – BNS sakė Klaipėdos NT agentūros „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas.

„Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovas Aurimas Petrikas sako, kad šiuo metu mieste būsto nuomai beveik nėra, o didžiulė paklausa siejama su Ukrainos piliečiais, kurie bėga nuo tėvynėje vykstančio karo.

„Visų pirma, atvažiavo Lietuvoje dirbančių ukrainiečių šeimos. Anksčiau dažnais atvejais vienoje įmonėje dirbantys vyrai gyvendavo kartu, viename išnuomotame būste, pavyzdžiui, keturi darbininkai. Atvykus jų šeimoms reikalingas didesnis plotas, reikia jau keturių patalpų“, – BNS pasakojo jis.

Klaipėdoje jau registravosi 1,1 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, kovo 18-ąją pranešė Vidaus reikalų ministerija. 

A. Petriko teigimu, nemažai būstų išnuomojo pabėgėliams padedančios įmonės ar pavieniai žmonės.

„Jie sumoka už būstą norėdami padėti nuo karo bėgantiems žmonėms, taip siunčiama žinutė apie socialinę atsakomybę“, – sakė biuro vadovas.

Savanorių koordinavimo centrui „Stiprūs kartu“ paraginus Lietuvos gyventojus neatlygintinai suteikti namus karo pabėgėliams, Klaipėdoje per šią iniciatyvą jau suteikti 105, o apskrityje – dar apie 150 būstų, BNS teigė centro atstovas Giedrius Galdikas.

Dalis pabėgėlių nelaukia pagalbos ir būstą nuomojasi patys, tačiau šiuo metu pasiūla yra labai nedidelė, o iki šiol nepaklausus būstas išgraibstomas akimirksniu, teigė A. Petrikas.

„Paklausa tokia didelė, kad išnuomoti galima bet ką, išgraibstoma akimirksniu. Tai maži butai, toliau nuo miesto nutolę namai, sodybos, vienkiemiai, bet kas, kur šeima gali rasti stogą virš galvos. Dairomasi net į Šilutės rajone esantį būstą“, – kalbėjo A. Petrikas.

Kad pabėgėliai būstu rūpinasi be aplinkinių pagalbos, patvirtino ir A. Bružas.

„Laisvus butus užpildė ir ukrainiečiai, kurie rinkosi komercinę nuomą, o ne apgyvendinimą nemokamai suteikiamame būste“, – sakė agentūros „Aidila“ direktorius. 

Visoje Lietuvoje užregistruota per 22 tūkst. karo pabėgėlių

Lietuvoje jau registravosi 22 153 karo pabėgėliai iš Ukrainos, daugiau nei 9,5 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, šeštadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Jos duomenimis, daugiausiai, 8 523 asmenys, užregistruoti Vilniaus registracijos centre, dar  2 421 – Alytaus, 1 526 – Klaipėdos, 1 119 – Marijampolės migracijos centre, 915 pabėgėliai iš Ukrainos registravosi Kauno registracijos centre, 1 090 – Šiaulių centre, dar 6 559 asmenys registruoti 10-yje Migracijos departamento teritorinių skyrių. 

Vien pastarąją parą registruoti 2 093 pabėgėliai, iš jų – 899 nepilnamečiai.

Didžioji dalis, per 21,6 tūkst. karo pabėgėlių pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, beveik 500 naudojasi beviziu režimu, taip pat 56 pateikė prašymus dėl nacionalinės vizos, dar devyni asmenys paprašė prieglobsčio Lietuvoje.

Jungtinių tautų duomenimis, nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios šalį paliko apie 3,2 mln. piliečių.

The post Dėl karo pabėgėlių Klaipėdoje neliko nuomojamo būsto appeared first on LAIKMETIS.

CARE besivadinanti grupė palankiai įvertino programos „Namai Ukrainai" ketinimus padėti ukrainiečiams, bėgantiems nuo karo, tačiau įspėjo, kad yra „piktnaudžiavimo tikimybė".

Perspėjimas buvo paskelbtas pirmadienį, tą pačią dieną, kai pradėjo veikti vyriausybinė interneto svetainė, kurioje žmonės gali pateikti paraiškas tapti karo pabėgėlių globėjais.

Vyriausybė pasiūlė žmonėms priimti ukrainiečių pabėgėlį į savo namus už 350 svarų sterlingų per mėnesį.

Už prekybą žmonėmis atsakinga CARE organizacijos vadovė Lauren Agnew (Loren Anjnu) teigė, kad būtina tinkamai tikrinti pabėgėlius, kad jie netaptų šiuolaikinės vergovės aukomis.

Programa yra motyvuojanti ir galėtų būti naudinga daugeliui asmenų, tačiau reikia atidžiai pasverti jos logistiką, sakė ji.

„Kadangi reikia greitai išnagrinėti daugybę paraiškų, tikrinant potencialius šeimininkus gali būti pro akis praleisti svarbūs dalykai", - teigia organizacijos vadovė.

Ji paragino imtis „griežtų apsaugos priemonių", kad būtų užtikrintas pabėgėlių saugumas ir gerovė jų buvimo Jungtinėje Karalystėje laikotarpiu.

Šios priemonės turėtų apimti tolesnius patikrinimus, kuriais būtų užtikrinta, kad pabėgėliai nebūtų išnaudojami savo šeimininkų, sakė L. Agnew.

„Naujausiais Nacionalinės nusikalstamumo agentūros statistiniais duomenimis, Jungtinėje Karalystėje yra mažiausiai 6-8 tūkst. šiuolaikinės vergovės nusikaltėlių", - tęsė ji.

„Galime būti tikri, kad kai kurie iš šio skaičiaus žmonių, pasinaudoję programa „Namai Ukrainai", turės galimybę pasipelnyti pažeidžiamų asmenų, ieškančių prieglobsčio Jungtinėje Karalystėje, sąskaita. Pabėgėlių apgyvendinimas namuose visoje Jungtinėje Karalystėje nėra istorijos pabaiga. Turi būti atliekami tolesni patikrinimai, kad būtų užtikrinta, jog šie asmenys nėra išnaudojami", - įspėja vadovė.

Be kita ko ji mano: „Turime prisiminti, kad pabėgėliai yra labai pažeidžiami. Negalima leisti, kad jie liktų nematomi".

Pabėgėlių taryba išreiškė panašų susirūpinimą ne tik dėl pabėgėlių saugumo ir gerovės, bet ir dėl jų rėmėjams teikiamos paramos lygio.

„Kalbame apie labai traumuotas moteris ir vaikus, kurių patirtys yra unikalios, todėl paramos lygis turi būti atitinkamas", - sakė ji.

Toliau ji tęsė: „Tai tas pats, kas prašyti žmonių būti globėjais be jokių patikimų patikrinimų, apmokymų ar socialinio darbuotojo, kuris jiems padėtų. Čia atvykstantys asmenys, kurių gyvenimas jau apsivertė aukštyn kojomis, taip pat neturės visų teisių į išmokas, todėl yra reali rizika, kad jie gali likti benamiais, jei jiems teks palikti globėjų ar naujos šeimos namus, o tai būtų visiškai sukrečiantis dalykas", - pastebi L. Agnew.

Taip pat ji mano, kad labai svarbu, kad karo pabėgėliai galėtų greitai pasiekti šeimos gydytojus, psichikos sveikatos tarnybas ir mokyklas, kad jiems būtų užtikrinta parama, kurios jiems labai reikės, kad galėtų iš naujo kurti savo gyvenimą Jungtinėje Karalystėje.

The post Krikščioniška JK organizacija įspėja - už pagalbos ukrainiečiams gali slėptis prekyba žmonėmis appeared first on LAIKMETIS.

„Vertinu jūsų vaizdo kreipimąsi į lietuvius visame pasaulyje, siekiant padėti Ukrainai ir Ukrainos žmonėms. Taip pat noriu padėkoti už jūsų bendrą atvirą laišką su pirmąja Lenkijos ponia, remiant Ukrainos vaikus. Esame dėkingi Lietuvos žmonėms už šiltą ukrainiečių šeimų priėmimą, pagalbą juos apgyvendinant, suteikiant saugias buvimo sąlygas ir rūpinimąsi jų sveikata“, – laiške rašė ponia O. Zelenska.

Pastarąjį laikotarpį Ukrainos pirmoji ponia įvardijo kaip siaubingas dienas. O. Zelenska laiške rašo, kad negalėjo net įsivaizduoti, jog pirmosios ponios derins žmonių gelbėjimo iš karo epicentro, sužeistųjų priežiūros ar humanitarinės pagalbos koridorių klausimus. Ponia Olena dėkojo Lietuvos medikams, pasiryžusiems rizikuoti savo gyvybėmis Ukrainoje, ir specialistams, suteikiantiems medicininę pagalbą Lietuvoje.

Pasak Ukrainos pirmosios ponios, šiandien į Lietuvą atvyksta daug ukrainiečių mamų ir vaikų, o artimiausiomis savaitėmis jų gali būti dar daugiau. Ponia O. Zelenska išreiškė glaudaus valstybių bendradarbiavimo ir tolimesnio humanitarinės paramos koordinavimo bendromis pastangomis poreikį.

Ponios Olenos teigimu, karas Ukrainoje – tai karas Europoje, prie Europos Sąjungos sienų. Pasak jos, privalome dirbti kartu, kad kuo greičiau būtų užtikrinta taika.

The post Esame dėkingi už šiltą ukrainiečių šeimų priėmimą - O. Zelenska appeared first on LAIKMETIS.