LŠA prezidentės prof. Sigitos Glaveckaitės teigimu, nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje miršta daugiau nei pusė visų gyventojų – 53 proc. visų pernai mirusiųjų pasiglemžė būtent šios ligos.

„Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos miršta 4 kartus daugiau žmonių negu kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Skaičiuojama, kad numatoma gyvenimo trukmė vyrams yra 7 metais trumpesnė negu ES vidurkis, o abiejų lyčių sveikų gyvenimo metų atžvilgiu nuo ES atsiliekame 8 metais“, – atkreipia dėmesį ji.

Kalbėdama apie mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) priežastis, LŠA prezidentė sako, kad viena jų – didelis rizikos veiksnių paplitimas.

„Vis dar rūkome, turime aukštą cholesterolio kiekį, ne visada adekvačiai koreguojame kraujo spaudimą. Antra, turime labai didelius netolygumus tarp regionų – ir gydytojų, ir slaugytojų skaičiumi, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu. Trečias faktorius – trūksta slaugytojų. Jeigu ES skaičiuoja, kad vienam gydytojui turėtų tekti dvi slaugytojos, pas mus šis santykis yra 1:1,7.

Vis dar rūkome, turime aukštą cholesterolio kiekį, ne visada adekvačiai koreguojame kraujo spaudimą

Nemažiau svarbus klausimas yra ir finansavimas. LŠA ir Lietuvos kardiologų draugija ne pirmą kartą kalba su valdžios institucijomis dėl to, kad atsiliekame nuo Europos ir net nuo kitų Baltijos šalių diegdami inovacijas širdies ir kraujagyslių srityje. Neturime invazinių galimybių koreguoti tam tikras vožtuvų, struktūrines širdies ligas, neturime kompensuojamų inovatyvių vaistų bei diagnostinių metodų. Sveikatos apsaugos ministerijos numatytas finansavimas širdies ir kraujagyslių ligoms yra ribotas, dėl ko negalėsime diegti būtinų inovacijų“, – pažymi prof. S. Glaveckaitė.

Anot jos, Lietuvoje veikia puiki širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos programa, tačiau ja naudojamasi nepakankamai.

„Lietuva yra ketvirtoje vietoje nuo galo tarp ES šalių pagal tai, kiek išvengiama mirčių prevencinių programų pagalba. Tai reiškia, kad 40-60 metų žmonės yra per daug užsiėmę, kad eitų pas šeimos gydytoją ir naudotųsi prevencijos programa. Norėčiau paraginti visus darbingo amžiaus žmones ja pasinaudoti“, – atkreipia dėmesį LŠA prezidentė.

Valdyti rizikos veiksnius

LSMU Kardiologijos klinikos gydytoja prof. Gintarė Šakalytė atkreipia dėmesį į Lietuvoje vykstančios širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos duomenis: tarp vidutinio amžiaus asmenų net 90-čiai proc. nustatomos per didelės cholesterolio vertės, 60-čiai proc. – per didelis kraujo spaudimas, dauguma yra nutukę, sergantys diabetu arba turintys angliavandenių apykaitos sutrikimų.

„Pas kardiologą pacientai kreipiasi su skundais dėl širdies ligų. Kalbant su pacientu paaiškėja, jog rizikos veiksniai yra ne vieną dešimtmetį, deja, į juos nekreipta dėmesio. Hipertenzija, dislipidemija ir diabetas yra „nematomos ligos“, dažnai nesukeliančios išreikštų skundų, bet skatinančios aterosklerozės vystymąsi. Rizikos veiksnius būtina koreguoti dar nesergant širdies ir kraujagyslių liga, griežtesnė jų kontrolė turėtų būti susirgus. Apie sveiką gyvenseną bei ligų prevenciją turėtume kalbėti jau darželyje ir mokykloje, tik tada suformuoti sveikos gyvensenos įgūdžiai bus tvarūs. Kartais pacientas sako – pas mane didelis cholesterolio kiekis, ką aš turiu daryti, gal nevalgysiu riebiai, sportuosiu ir man bus geriau? Jaunam žmogui, kurio širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra maža ar vidutinė gyvensenos pokyčių gali pakakti, tačiau jeigu žmogus jau serga aterosklerotine širdies ir kraujagyslių liga (sirgo miokardo infarktu, yra krūtinės anginos simptomai, išplėstos arba operuotos širdies kraujagyslės), jo lipidų vertės turi būti labai mažos – mažo tankio lipoproteinų („blogasis“) cholesterolis turėtų būti mažiau 1,4 mmol/l. Tokiems pacientams rekomenduojame gyvensenos pokyčius ir gydymą vaistais“, – sako ji.

Profesorė priduria, kad tik bendros paciento, gydytojo ir valdininkų pastangos leistų sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

„Pacientai privalo žinoti savo kraujo spaudimo, cholesterolio, gliukozės kiekio kraujyje vertes, siektinus tikslus ir būdus, kaip jų pasiekti. Gydytojai – remtis įrodymais medicina. Kasdieniame gydytojo darbe tiksliai diagnozei būtina šiuolaikiška įranga, sėkmingam gydymui – vaistai, kurių nauda įrodyta klinikiniais tyrimais. Deja, investicijos į širdies ir kraujagyslių ligų tyrimams skirtą įrangą, gydytojų kvalifikaciją Lietuvoje nėra pakankamos, ne visada galime paskirti geriausią galimą inovatyvų gydymą. Net ir brangiausia tabletė yra keliolika kartų pigiau negu komplikacijų gydymas“, – pabrėžia prof. G. Šakalytė.

Reikia inovatyvių vaistų kompensavimo

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė tvirtina, kad esame „lyderiai“ pagal neužtikrinamą svarbiausių rizikos veiksnių kontrolę, kai tuo tarpu pagal atliekamų vainikinių arterijų intervencijų skaičių esame vieni tarp pirmaujančių Europoje.

 „Lietuva tarp kitų ES šalių liko paskutinėje vietoje paaiškėjus, kad net didžiausios rizikos pacientų grupėje, t. y. po miokardo infarkto, vainikinių arterijų stentavimo ar širdies operacijų, sumažinti „blogąjį“ mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį iki reikiamo lygio pavyko tik 10-čiai proc. pacientų. To priežastys – neteisinga ar klaidinanti informacija, mitai apie papildų naudą, nepakankamas medikamentų kompensavimas, inercija skiriant gydymą“, – aiškina ji.

 Profesorė tęsia sakydama, kad Lietuvoje smarkiai vėlavo antitrombocitinių vaistų, kurie skiriami po stentavimo, sergant infarktu, kompensavimas, buvo labai sudėtingos naujųjų antikoaguliantų, kurie skiriami pacientams su širdies ritmo sutrikimais, sąlygos.

 „Dabar yra naujų, inovatyvių vaistų, skirtų mažinti cholesterolį, kurie gali būti skiriami tik porą kartų per mėnesį, ar dar vieni vaistai – tik porą kartų per metus – kurių kompensuojamų paskirti mes visai neturime galimybės, priešingai yra kitose ES šalyse. Sudėtinga ir keičiama medikamentų kompensavimo tvarka, kai vaistai „išnyksta“ iš vaistinių, pacientams kelia sumaištį. Tam, kad būtų užtikrinta efektyvi savalaikė antrinė prevencija, taip pat labai svarbu mūsų pacientų mokymas ir edukacija. Visiems turi būti žinoma, kaip yra svarbu laikytis paskirto vaistų vartojimo režimo“, – akcentuoja prof. O. Dobilienė.

 Anot jos, gydytojo kardiologo paslaugų prieinamumas neturėtų būti sprendžiamas tik eilių mažinimo principu, jei pacientas nėra tinkamai ištirtas pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir nėra tinkamai nukreiptas specialistui – tai tik didina bereikalingas eiles.

 „Būtinos investicijos stiprinant tiek pirminę, tiek antrinę grandį. Džiaugiamės paprastesne ir labiau prieinama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos  programa, kai suvienodinta galimybė ištirti 40-60 metų vyrus ir moteris. Tačiau reikalingas kompleksinis ir sudėtingas visos sveikatos priežiūros sistemos darbas tam, kad pagerintume medicinos paslaugų prieinamumą pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis“, – reziumuoja profesorė. 

The post Kardiologai kreipėsi į Seimą: prašo imtis veiksmų appeared first on LAIKMETIS.

Seimo narys Mindaugas Puidokas raštu kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, ragindamas skubiai imtis konkrečių priemonių, kurios spartintų pacientų patekimą pas kritinių ligų gydytojus specialistus. Dabartinė situacija yra visiškas pasityčiojimas iš žmonių, kurie nesulaukia adekvačios pagalbos ir skubaus problemos sprendimo.

Šiuo metu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra susidariusi apie 700 pacientų, laukiančių kardiologo konsultacijos, eilė. Prastą situaciją dėl eilių pas gydytojus specialistus patvirtina ir minėtos ligoninės vadovybės komentaras, kuriame patvirtinama, kad pas kai kurių specialybių gydytojus eilės yra didesnės nei įprasta. Įstaiga registruoja pacientus į laukimo eilę, tačiau neatsisako ir gyvų eilių, nes didžioji dalis senjorų negeba naudotis elektronine registracijos sistema. Gyvose ilgose eilėse garbaus amžiaus senjorai ir kiti žmonės šąla ir laukia jiems teisėtai priklausančių gydymo paslaugų suteikimo galimybės, kaip vilties išsaugoti savo sveikatą ir gyvybę.

Kaip aiškina ligoninės atstovai, patekti pas specialistus pacientams yra sudaryta galimybė registruojantis E.sveikata sistemoje, telefonu ar gyvai, atvykus į ambulatorinių konsultacijų skyriaus registratūrą, tačiau pas kai kuriuos specialistus (dažniausiai pas kardiologus, hematologus ir neurologus) talonai dingsta akimirksniu. Tokiais atvejais pacientai registruojami į laukimo eilę tikintis, kad kitą mėnesį taloną tikrai gaus.

Laukimo eilė daugeliui pacientų palengvina patekimą pas gydytoją, tačiau turi keletą trūkumų: E.sveikata sistemoje veikianti išankstinės pacientų registracijos sistema, kurią administruoja Registrų centras, neleidžia pacientui pačiam registruotis į laukimo eilę. Pacientai susiduria su nepatogumais ir yra priversti skambinti į registratūrą arba stoti į gyvą eilę. Gyvos eilės, nuo kurių jau esame atpratę, prie ligoninės nusidriekia prieš 8 val. ryto, prieš prasidedant darbo dienai.

Apie eilių mastą galima spręsti iš to, kad vieną iš registracijos pas kardiologus dienų iki 15.30 val. pas Jūrininkų ligoninės kardiologus gyvai ir telefonu buvo užregistruota 850 pacientų!

Apie eilių mastą galima spręsti iš to, kad vieną iš registracijos pas kardiologus dienų iki 15.30 val. pas Jūrininkų ligoninės kardiologus gyvai ir telefonu buvo užregistruota 850 pacientų! Pasak ligoninės atstovų, paskutinieji užsiregistravę kitą mėnesį pas kardiologą tikrai nepateks, nes per mėnesį išdalinama apie 300 talonų. Taigi akivaizdu, kad nežiūrint gydymo įstaigos pastangų, didelė dalis pacientų šias paslaugas gaus tik už kelių mėnesių.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ligų sudaro bene didžiausią dalį, tai yra grėsmė tiek šalies piliečių gyvybėms, tiek valstybės saugumui, nes žmonių pasitikėjimas Lietuvos valstybe po tokių skandalingų situacijų tampa kritiškai žemas. Ligonių patiriama įtampa dėl laiku negaunamos pagalbos dar labiau blogina jų sveikatos būklę. Akivaizdu, kad be centrinių sveikatos institucijų pagalbos padėtis šioje srityje artimiausiu metu nepagerės, todėl M. Puidokas ragina Sveikatos apsaugos ministeriją skubiai imtis konkrečių priemonių gerinant pacientų patekimą pas kritinių ligų gydytojus specialistus. Savo ruožtu, aptarti šią problemą parlamentaras inicijuos specialų Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį.

The post Mindaugas Puidokas ragina sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį skubiai spręsti eilių pas gydytojus specialistus klausimą appeared first on LAIKMETIS.

„Mes prisiimam visą atsakomybę už visą susidariusią situaciją, bet pirmiausia reikia pagalvoti, kodėl susidarė ši situacija? (...) Tai sisteminiai dalykai. Tai rodo, kad žmonės nepasitiki šeimos gydytojo institucija, jie nepatiki savo sveikatos šeimos gydytojui spręsti savo problemas. Tai labai gaila. Niekada specialistas negali tapti šeimos gydytoju ir negali priimti visų“, – trečiadienį žurnalistams ligoninėje sakė D. Jarašūnienė. 

Anot ligoninės ambulatorijos skyriaus vedėjos Nijolės Rimdžiuvienės, antradienį ligoninė sulaukė neregėto antplūdžio užsiregistruoti pas specialistus norinčių žmonių. 

„Tokio didelio antplūdžio kaip vakar mūsų ambulatorija dar nebuvo sulaukusi. Įprastinę išankstinės konsultacijos dieną būna iki 400 pacientų, vakar paskaičiavome apie 900 laukimo eilėje“, – sakė N. Rimdžiuvienė.

Anot jos, daugiausiai norinčiųjų yra užsiregistruoti pas kardiologus, hematologus bei neurologus. 

Dėl šios situacijos ligoninė ketina keisti registracijos į laukimo eilę tvarką – ją vykdys kasdien, o vėliau pacientus priskirs tam tikriems gydytojams. 

„Tokio didelio antplūdžio kaip vakar mūsų ambulatorija dar nebuvo sulaukusi. Įprastinę išankstinės konsultacijos dieną būna iki 400 pacientų, vakar paskaičiavome apie 900 laukimo eilėje“

Klinikos vadovė akcentavo, kad ligoninė ketina padidinti konsultacijų skaičių, tačiau esminių pokyčių tikėtis neverta. Siekiant spręsti šią situaciją būtina daryti sisteminius sprendimus ir „atstatyti šeimos gydytojo institucijos patikimumą“, sakė medikė. 

Anot jos, nesama reglamento, kada šeimos gydytojas gali rašyti siuntimą pas širdies ligų specialistą. Siuntimai išrašomi sudūrus širdies plote, svaigstant galvai, esant silpnumui. Dažnas pacientas net neapsilanko pas šeimos gydytoją ir siuntimo paprašo nuotoliu. 

D. Jarašūnienės teigimu, maždaug pusė pacientų iš atėjusių problemas galėtų spręsti šeimos gydytojų kabinete. Ji pabrėžė, kad iššūkis laukia ir dėl onkologinių pacientų, kurių daugėja. Juos kardiologai turės priimti be eilės pagal žaliojo koridoriaus principą. 

„Nėra atrankos. Negali ir šeimos gydytojai atrinkti, nes į jį nesikreipia gydytis, o kreipiasi prašyti siuntimo. Yra išrašoma krūva siuntimų, jis neturi kur eiti. Žiūri, kas yra geriausia. Centras, kur atliekama viskas, nuo elementariausių konsultacijų iki sudėtingiausių procedūrų, tampa populiariausias“, – sakė klinikos vadovė. 

Kitose Europos Sąjungos šalyse, jos žiniomis, pacientas turi būti pradedamas „gydyti trijų vaistų kombinacijomis“ ir tik vėliau siunčiamas pas specialistą. 

Anot jos, ligoninė tarsi galėtų pasidžiaugti, kad yra tokia populiari ir pacientai čia veržiasi ne tik iš gretimų rajonų, bet atvyksta ir iš tolimų šalies vietovių – Dzūkijos, Suvalkijos, tačiau džiaugsmo susidarant kelių mėnesių eilėms laukiant vizito pas kardiologą nesama. 

Šiuo metu klinikoje, anot D. Jarašūnienės, dirba 28 kardiologai, kuriems tenka ir budėjimai naktimis, ir darbas skyriuose, ir pacientų, kurie turi širdies nepakankamumą ir kitas sunkias ligas, gydymas. 

„Kad sukurtume normalią kardiologijos tarnybą, reiktų padvigubinti kardiologų skaičių“, – sakė gydytoja, kviesdama medikus prisijungti prie kolektyvo. 

Šiuo metu ligoninės kardiologai per mėnesį atlieka iki 400 konsultacijų.

D. Jarašūnienė teigė, jog žmonių pagausėjimą norint apsilankyti pas specialistus nulėmė ir pastaruoju metu nuskambėjusios staigios žinomų žmonių mirtys. 

„Tai padidina budrumą ir žmonėms“, – teigė gydytoja kardiologė ir biomedicinos mokslų daktarė.

Ji priminė, jog Klaipėdoje kardiologai pacientus konsultuoja ir Universiteto ligoninėje, taip pat Respublikinėje ligoninėje. 

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį taip pat paskelbė, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninėje bus pakeista registracijos tvarka ir padidintas kardiologų konsultacijų skaičius. Tai ministras žurnalistams Vyriausybėje tvirtino kilus pasipiktinimui dėl nuotraukose užfiksuotų gyvų eilių prie šios ligoninės, kur pacientai lauke laukia registracijos pas gydytojus.

The post Klaipėdos Jūrininkų ligoninė: norint išvengti eilių pas kardiologus būtini sisteminiai spendimai appeared first on LAIKMETIS.