Pirmą kartą šalies istorijoje kaltinimai pateikti buvusiam prezidentui už nusikaltimus, padarytus einant prezidento pareigas. 

Nuo kovo tai jau trečias 77-erių D. Trumpui pareikštas kaltinamasis aktas, kuriame jis kaltinamas trimis punktais dėl sąmokslo ir vienu punktu dėl trukdymo.

D. Trumpas, kuris yra 2024 metų respublikonų kandidatas į prezidentus, kitų metų gegužę Floridoje jau turi būti teisiamas dėl įtariamo netinkamo griežtai slaptų vyriausybės dokumentų tvarkymo.

Nauji kaltinimai, už du iš kurių numatyta maksimali 20 metų laisvės atėmimo bausmė, didina tikimybę, kad D. Trumpas bus įtrauktas į daugiau teisinių procesų pačiame prezidento rinkimų kampanijos, kuri, kaip tikimasi, bus įnirtinga ir skaldanti visuomenę, įkarštyje.

Prokuroro Jacko Smitho (Džeko Smito) pateiktame kaltinamajame akte D. Trumpas kaltinamas sąmokslu sukčiauti prieš JAV ir trukdyti oficialiai procedūrai – 2021 metų sausio 6 dieną vykusiam bendram Kongreso posėdžiui, skirtam patvirtinti demokrato Joe Bideno (Džo Baideno) pergalę rinkimuose.

D. Trumpas kaltinamas sąmokslu sukčiauti prieš JAV ir trukdyti oficialiai procedūrai

45 puslapių kaltinamajame akte D. Trumpas taip pat kaltinamas tuo, kad bandė pažeisti panaikinti piliečių balsavimo teisę, melagingai teigdamas, kad laimėjo 2020 metų lapkritį vykusius prezidento rinkimus.

J. Smithas sakė, kad siekia greito teismo proceso.

D. Trumpas užsipuolė prokurorą, pavadino jį išprotėjusiu ir apkaltino paskelbus „dar vieną suklastotą kaltinamąjį aktą“, kuriuo siekiama kištis į prezidento rinkimus.

„Kodėl jie to nepadarė prieš 2,5 metų? – D. Trumpas klausė savo įraše socialiniame tinkle „Truth Social“. – Kodėl jie taip ilgai laukė?“

„Nes jie norėjo tai padaryti pačiame mano kampanijos įkarštyje, – sakė jis. – Prokuroro nusižengimas!“

Būdamas prezidentu, D. Trumpas buvo apkaltintas demokratų kontroliuotų Atstovų Rūmų už tai, kad jis ieškojo politinio purvo ant J. Bideno Ukrainoje, ir dar kartą – po 2021-ųjų sausio 6-osios Kapitolijaus šturmo, tačiau abu kartus Senatas jį išteisino.

Su D. Trumpu respublikonų rinkimuose besivaržantis Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) socialiniame tinkle „X“, pareiškė, kad antradienio kaltinamasis aktas „yra svarbus priminimas: bet kas, kas save iškelia aukščiau už Konstituciją, niekada neturėtų būti Jungtinių Valstijų prezidentu“.

The post D. Trumpui pareikšti kaltinimai dėl bandymo sužlugdyti 2020 metų JAV rinkimus appeared first on LAIKMETIS.

Taip užbaigiamas neeilinis, 18 mėnesių trukęs pernai įvykusių smurtinių neramumų ir eksprezidento vaidmens juose tyrimas.

814 puslapių ataskaita, paskelbta ketvirtadienį, parengta po to, kai ekspertų grupė apklausė daugiau nei 1 000 liudytojų, surengė 10 posėdžių ir gavo milijonus puslapių dokumentų.

Liudytojai – nuo daugelio artimiausių D. Trumpo padėjėjų iki teisėsaugos institucijų atstovų ir kai kurių pačių riaušininkų – išsamiai nupasakojo D. Trumpo veiksmus likus kelioms savaitėms iki neramumų ir tai, kaip jo plataus masto spaudimo kampanija, kuria buvo siekiama bandyti panaikinti 2020 metų rinkimų, jo pralaimėtų Joe Bidenui (Džo Baidenui), rezultatus, tiesiogiai paveikė tuos, kurie 2021 metų sausio 6 dieną brutaliai stumdėsi su policija ir daužė Kapitolijaus langus ir duris. 

Ataskaitoje teigiama, kad pagrindinė priežastis buvo „vienas žmogus“: D. Trumpas. 

Devynių narių komitetas padarė išvadą, kad riaušės kėlė rimtą grėsmę demokratijai ir „kėlė pavojų Amerikos įstatymų leidėjų gyvybėms“.

Ataskaitos aštuoniuose skyriuose pateiktos išvados iš esmės pasakoja tą patį, kas kalbėta ir šią vasarą vykusiuose komisijos posėdžiuose – aprašomi įvairūs D. Trumpo ir jo patarėjų parengto nepaprastojo plano, kuriuo buvo siekiama panaikinti J. Bideno pergalę, aspektai. Įstatymų leidėjai aprašo jo spaudimą valstijoms, federaliniams pareigūnams, įstatymų leidėjams ir viceprezidentui Mike'ui Pence'ui (Maikui Pensui) žaisti sistema ir pažeisti įstatymus.

Ataskaitoje teigiama, kad per du mėnesius nuo rinkimų iki neramumų „prezidentas D. Trumpas arba jo artimiausia aplinka atliko mažiausiai 200 akivaizdžių viešų ir privačių informavimo, spaudimo ar pasmerkimo veiksmų, nukreiptų prieš valstijų įstatymų leidėjus arba valstijų ar vietos rinkimų administratorius, kad būtų panaikinti valstijų rinkimų rezultatai“.

Komiteto teigimu, D. Trumpo nuolatiniai melagingi teiginiai apie plačiai paplitusį sukčiavimą sulaukė atgarsio tarp jo rėmėjų ir buvo sutirštinti socialinėje žiniasklaidoje, taip sustiprinant nepasitikėjimą valdžia, kurį jis skatino ketverius savo kadencijos metus. Ir jis padarė nedaug, kad juos sustabdytų, kai jie griebėsi smurto ir šturmavo Kapitolijų.

Ši didžiulė, smerkianti ataskaita paskelbta D. Trumpui vėl ketinant siekti prezidento posto ir jam tenka atlaikyti daugybę federalinių tyrimų, taip pat ir dėl jo vaidmens riaušėse bei slaptų dokumentų laikymo savo valdose Floridoje.

Ši savaitė jam ypač įtempta, nes tikimasi, kad Atstovų Rūmų komitetas paviešins jo mokesčių deklaracijas po to, kai jis daug metų kovojo, kad jos liktų neviešos. Be to, respublikonai kaltina D. Trumpą dėl prastesnio nei tikėtasi pasirodymo kadencijos vidurio rinkimuose, todėl jis yra politiškai pažeidžiamiausioje padėtyje nuo pat 2016 metų, kai laimėjo rinkimus.

Ataskaitoje pateikiama daugybė teisėsaugos ir žvalgybos tarnybų klaidų. Tačiau joje pabrėžtinai teigiama, kad ne dėl saugumo klaidų kilo neramumai. 

„Jungtinių Valstijų prezidentas, kurstantis minią žygiuoti į Kapitolijų ir trukdyti Kongreso darbui, nėra tas scenarijus, kurį mūsų žvalgybos ir teisėsaugos bendruomenės numatė šiai šaliai“, – įžangoje rašo komiteto pirmininkas, Misisipės kongresmenas Bennie Thompsonas (Benis Tompsonas).

Ataskaitoje trumpai aprašomas D. Trumpo neveiklumas, kai jo šalininkai įnirtingai šturmavo pastatą. 

Iš viso nuo tada, kai D. Trumpas baigė savo kalbą Elipsės parke, iki jo pirmųjų pastangų priversti riaušininkus išsiskirstyti, praėjo 187 minutės.

Per tas valandas dešimtys darbuotojų ir bendradarbių maldavo jį padaryti ryžtingą pareiškimą. Tačiau D. Trumpas to nepadarė.

Tyrimo ataskaitos paviešinimas yra paskutinis Atstovų Rūmų demokratų, kurie mažiau nei po dviejų savaičių perduos valdžią respublikonams ir kurie didžiąją dalį per savo ketverių metų valdymą praleido tirdami D. Trumpą, veiksmas.

Demokratų dominuojami Atstovų Rūmai du kartus paskelbė apkaltą D. Trumpui, antrą kartą – praėjus savaitei po Kapitolijaus šturmo. Abu kartus Senatas jį išteisino. Kiti demokratų vadovaujami tyrimai gilinosi į jo finansus, verslą, ryšius su užsieniu ir jo šeimą.

Septynių demokratų ir dviejų respublikonų grupė pirmadienį oficialiai perdavė savo tyrimą Teisingumo departamentui ir rekomendavo jam tirti buvusio prezidento keturis nusikaltimus, įskaitant pagalbą riaušėms. Nors baudžiamieji pranešimai neturi teisinės galios, jie yra galutinis komiteto pareiškimas po plataus, pusantrų metų trukusio tyrimo. 

D. Trumpas bandė diskredituoti ataskaitą, plūdo komiteto narius kaip „banditus ir niekšus“, ir toliau melagingai ginčydamas 2020 metų rinkimų rezultatus.

Komitetas taip pat pradėjo skelbti šimtus pokalbių stenogramų. Ketvirtadienį komisija paskelbė dviejų uždarų pokalbių su buvusia Baltųjų rūmų padėjėja Cassidy Hutchinson (Kasidi Hačinson), kuri vasarą asmeniškai liudijo viename iš televizijos transliuotų posėdžių, ir vaizdžiai apibūdino D. Trumpo pastangas daryti įtaką rinkimų rezultatams ir abejingumą smurtui jų metu, stenogramas.

Abiejuose interviu, kurie buvo duoti po jos pasirodymo liepos mėnesio posėdyje, ji atskleidė, kaip daugelis D. Trumpo sąjungininkų, įskaitant jos pačios advokatą, spaudė ją per apklausas komitete nepasakoti per daug. 

The post Užbaigtas 18 mėnesių trukęs JAV tyrimas dėl D. Trumpo appeared first on LAIKMETIS.

J. Bidenas iki šiol D. Trumpą daugiausiai ignoruodavo, bet sakydamas įtaigią kalbą Kongreso Statulų salėje, kur prieš metus siautėjo buvusio prezidento šalininkų minia, šįkart kalbėjo be užuolankų.

Jis  pasmerkė D. Trumpo bandymus apgauti ir respublikonų šalininkų minią, šturmavusią Kapitolijų, kad nebūtų patvirtinti rinkimų rezultatai.

„Tai buvo ginkluotas sukilimas“, – sakė J. Bidenas. – Pirmą kartą mūsų istorijoje prezidentas ne tik pralaimėjo rinkimus. Jis bandė užkirsti kelią taikiam valdžios perdavimui.“

„Jie [riaušininkai] atėjo čia įsiutę, – tęsė prezidentas. – Laikė durklą prie Amerikos gerklės.“

„Niekam neleisiu įremti durklo demokratijai į gerklę, – kalbėdamas Kapitolijuje sakė J. Bidenas. – Aš stovėsiu šioje pralaužoje. Aš ginsiu šią tautą.“

Kalbėdamas apie pavojus, su kuriais susiduria šalis, ilgą laiką save vadinusi laisvojo pasaulio lydere, J. Bidenas klausė: „Ar būsime ta tauta, kuri politinį smurtą priims kaip normą?“

„Ar būsime tauta, kuri leis šališkiems rinkimų pareigūnams pakeisti teisėtai išreikštą žmonių valią?“ – tęsė demokratų veteranas.

„Negalime sau leisti būti tokia tauta“, – perspėjo jis.

Nors J. Bidenas nepaminėjo D. Trumpo vardo, jis aiškiai leido suprasti, apie ką iš tiesų kalba, vaizduodamas žmogaus, anot jo, bandžiusio apgaule prasimušti sau kelią po pralaimėjimo rinkimuose, portretą.

„Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas sukūrė ir plėtė melo apie 2020-ųjų rinkimus tinklą“, – pareiškė J. Bidenas, turėdamas galvoje D. Trumpo klaidinamus pareiškimus, kad rinkimų pergalė iš jo buvo „pavogta“ pasitelkus apgaulę. Šią poziciją iki šiol palaiko daugelis respublikonų.

„Jis taip pasielgė, nes valdžią vertina labiau nei pricipus, nes savo interesus laiko svarbesniais už savo šalies interesus“, – tęsė J. Bidenas.

Riaušininkams šturmuojant Kongresą D. Trumpas „sėdėjo privačiame valgomajame prie Baltųjų rūmų Ovaliojo kabineto, žiūrėjo visa tai per televiziją ir valandų valandas nieko nedarė, – neslėpdamas pykčio sakė J. Bidenas. – Jis yra nugalėtas buvęs prezidentas.“

Pasak prezidento, Jungtinės Valstijos ir didelė dalis pasaulio šiuo metu yra įsitraukusi į kovą tarp demokratijos ir autokratijos.

Respublikonai nuošalyje

Nedelsiant po J. Bideno kalbos D. Trumpas paskelbė pareiškimą, kaltindamas demokratą siekiu „toliau skaldyti Ameriką“.

„Šis politinis spektaklis yra tik būdas nukreipti dėmesį nuo to fakto, kad J. Bidenas visiškai susikirto“, – nurodė D. Trumpas.

Tarp šios dienos minėjimo renginių numatyta  Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) kalba ir pamaldos ant Kapitolijaus laiptų.

Tačiau praėjus metams po šių įvykių susiskaldymas yra toks didelis, kad daug aukšto rango respublikonų minėjime nedalyvavo.

Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas) vadovavo delegacijai, vykusiai į neseniai mirusio senatoriaus laidotuves už maždaug 1 tūkst. kilometrų Atlantoje, Džordžijoje.

M. McConnello pareiškime teigiama, kad sausio 6-oji buvo „tamsi diena“, tačiau respublikoną neva „stulbina, kad kai kurie Vašingtono demokratai bando pasinaudoti šia sukaktimi“.

The post Minint riaušių Kapitolijuje metines, J. Bidenas nesusilaikė nuo kaltinimų D. Trumpui appeared first on LAIKMETIS.

D. Trumpas savo pareiškime sakė atšauksiantis renginį savo privačiame klube „Mar-a-Lago“ Floridoje dėl jo šalininkų surengtą puolimą tiriančio Kongreso komiteto ir žiniasklaidos „visiško šališkumo ir nesąžiningumo“.

Praėjus metams po to, kai D. Trumpo šalininkų minia patraukė į Kongresą, kad neleistų įstatymų leidėjams patvirtinti Joe Bideno (Džo Baideno) pergalės prezidento rinkimuose, politinės žaizdos dar neužsitraukė.

Pranešama, kad J. Bidenas ir viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) ketvirtadienį turėtų sakyti kalbą Kapitolijuje – ten pat, kur prieš metus D. Trumpo šalininkai grūmėsi su policija, verždamiesi į JAV demokratijos širdį.

Riaušės pareikalavo penkių žmonių gyvybių, nukentėjo dešimtys policijos pareigūnų.

The post D. Trumpas atšaukė Kapitolijuje planuotą spaudos konferenciją dėl „visiško žiniasklaidos šališkumo ir nesąžiningumo“ appeared first on LAIKMETIS.

Pirmadienį Kapitolijaus rotondoje įrengtoje ekspozicijoje vaizduojama dievybė Bafometas, gulintis improvizuotoje kūdikio lovelėje - tai panašu į Kristaus gimimą. Pasak Ilinojaus satanistų šventyklos narių, šis kūrinys yra „pozityvių vertybių“ demonstravimas, tokių kaip įvairovė, vienybė, užuojauta ir empatija.

Katalikai teigia, kad tokių instaliacijų neturėtų būti leidžiama įrengti nei Kapitolijaus pastate, nei jokioje kitoje viešoje erdvėje.

„Kiekvienais metais Kapitolijus priima įvairias religijas išpažįstančius žmones, kurie šventiniu laikotarpiu eksponuoja šventines statulas, todėl norėjome prie to prisijungti“, - sakė Ilinojaus Satanistų šventyklos tarnautojas Adamas. Ekspoziciją paskolino Masačusetso valstijoje esanti Šėtono šventykla. Pirmadienį ši instaliacija buvo įrengta po to, kai lapkričio 30 d. Springfildo vyskupija rotondoje įrengė tradicinę Kristaus gimimo sceną.

Šėtoniškas ekranas sukėlė katalikų grupės „Amerikos tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo draugijos“ protestus. Grupės nariai susirinko prie Kapitolijaus, laikydami plakatus su užrašais „Šėtonas neturi teisių“ ir „Marija sutriuškina gyvatę“. Instaliacija buvo įrengta po to, kai Springfildo vyskupija rotondoje įrengė tradicinę Kristaus gimimo sceną.

instaliacija buvo įrengta po to, kai Springfildo vyskupija rotondoje įrengė tradicinę Kristaus gimimo sceną.

Tuo tarpu vyskupas Thomas Paprocki (Tomas Paprokis) teigė, kad šėtono demonstracijoms ne vieta nei Kapitolijuje, nei bet kur kitur. Paprockis buvo pakviestas dalyvauti statulos įrengime, tačiau jis neatvyko.

Ilinojaus valstija pagal Jungtinių Valstijų Konstitucijos pirmąją pataisą privalo leisti laikinai viešai eksponuoti statulas valstijos Kapitolijuje tol, kol už šias ekspozicijas nėra mokama iš mokesčių mokėtojų pinigų. Kadangi pirmasis Kapitolijaus rotondos aukštas yra vieša vieta, valstijos pareigūnai negali teisiškai cenzūruoti kalbų ar parodų turinio.

The post JAV Ilinojaus valstijos Kapitolijaus pastate įrengta šėtoniškų švenčių ekspozicija appeared first on LAIKMETIS.

Kad iniciatyva būtų priimta, reikėjo bent 60 senatorių palaikymo.

Tačiau tik šeši respublikonų senatoriai balsavo „už“, ir 54 balsų prieš 35 rezultatas pademonstravo gilų Kongreso ir tautos susiskaldymą, praėjus beveik penkiems mėnesiams po sausio 6-osios Kapitolijaus šturmo, ir įtaką, kurią buvęs prezidentas tebedaro Respublikonų partijai.

Respublikonų senatoriai Mittas Romney (Mitas Romnis), Lisa Murkowski (Laiza Murkovski) ir Susan Collins (Siuzan Kolins) buvo tarp pasisakiusiųjų už perėjimą prie galutinio balsavimo dėl komisijos, kurios sukūrimui pritarė prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir keli buvę respublikonų įstatymų leidėjai.

Tačiau įtakingas Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas) teigė, kad tokia komisija nieko naujo nepridėtų prie jau vykstančių Teisingumo departamento ir Kongreso tyrimų.

Respublikonų teigimu, dėl neramumų buvo areštuota daugiau nei 400 žmonių, o šios teismo bylos padės pakankamai gerai išaiškinti tai, kas įvyko.

Atstovų Rūmuose siūlymui sukurti komisiją pritarta praėjusią savaitę, iniciatyvą palaikius demokratams ir 35 iš 211 respublikonų, dirbančių žemuosiuose Kongreso rūmuose.

Komisija sausio 6-osios įvykiams Vašingtone tirti būtų buvusi sukurta pagal modelį komisijos, kuri buvo suburta po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios atakų ir kuri turėjo tvirtą abiejų partijų palaikymą.

Idėjos šalininkai teigė, kad naujoje komisijoje būtų buvę po penkis demokratų ir respublikonų parinktus narius, o liudytojų šaukimas būtų galimas, jei tam pritartų dauguma narių, arba jei demokratų išrinktas komisijos pirmininkas ir respublikonų išrinktas pirmininko pavaduotojas susitartų.

Per sausio 6-osios įsiveržimą į Kapitolijų šimtai buvusio prezidento D. Trumpo šalininkų sukėlė riaušes, grasino politikams. Per neramumus žuvo vienas Kapitolijaus policininkas ir dar keturi asmenys, dalyvavę riaušėse ar buvę netoliese.

The post JAV Senatui nepavyko priimti iniciatyvos dėl komisijos Kapitolijaus šturmui tirti appeared first on LAIKMETIS.

Žvalgybos vertinimas. Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba pristatė savo kasmetinį grėsmių vertinimą. Pagrindiniai akcentai:

* Koronaviruso pandemija naudojasi radikalai ir sąmokslo teorijų skleidėjai, o Rusijai ir Kinijai tai tapo pretekstu dar labiau kontroliuoti visuomenę.

* Baltarusijos KGB vis šiurkščiau veikia prieš lietuvius, o jiems verbuoti kartais pasitelkia intymius santykius, po kurių šantažuoja kompromituojančiomis nuotraukomis. KGB domina Lietuvos vidaus tarnybos pareigūnai, teisėjai, politikai, strateginių įmonių, valstybinių institucijų bei savivaldybių darbuotojai, žurnalistai.

* Rusija pernai surengė nesėkmingą informacinę ataką prieš Lietuvą, naudodami Kremliaus režimui artimo oligarcho Jevgenijaus Prigožino antrininką.

* Astravo atominė elektrinė kelia didelę riziką Lietuvos saugumui, o Baltarusija siekia realizuoti jėgainėje pagamintą elektrą Baltijos šalių rinkoje. „Matome tai kaip labai pretenzingą Rusijos projektą. Begalė yra incidentų šitoje elektrinėje ir labai akivaizdu, kad Baltarusijai tiesiog trūksta kompetencijos tiems procesams elektrinėje kontroliuoti ir iškylančioms problemoms spręsti“, – sakė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis. 

Koronaviruso situacija:

* Per parą nustatyta 517 naujų COVID-19 atvejų, mirė 10 sirgusiųjų. Ligoninėse gydoma 915 COVID-19 pacientų, iš jų 88 – reanimacijoje. 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 256 atvejus. Latvijoje šis rodiklis siekia 488, Estijoje – 1153. Pagal sergamumą Europos Sąjungoje Lietuva yra devyniolikta, Estija – antra.

* Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su savivaldybių atstovais aptarė galimus karantino atlaisvinimus. Ji sako, kad norint juos diferencijuoti pagal situaciją skirtingose savivaldybėse, reikėtų dvigubinti testavimo apimtis. Svarstoma, kad testavimas kai kuriems žmonėms galėtų tapti privalomu. Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius sako, kad karantinas galėtų būti atlaisvintas šiaurės ir vakarų Lietuvoje.

* Nuo COVID-19 paskiepyta kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Skiepytis nuo koronaviruso – tai ir moralinė pareiga, kad neplatintume ligos ir apsaugotume kitus. Kviečiu nebijoti ir duoti tam virusui į kailį“, – feisbuke rašė buvusi šalies vadovė.

* Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, per du šių metų mėnesius registruota 1,2 tūkst. nepageidaujamų reakcijų į vakcinas. 729 pranešimai gauti dėl „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos, 61 – dėl „Moderna“, 401 – dėl „AstraZeneca“ vakcinos.

* Europos vaistų agentūra pranešė pradėjusi pirmąsias procedūras dėl rusiškos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ patvirtinimo Europos Sąjungos teritorijoje. Rusija žada, kad jei „Sputnik V“ bus patvirtinta Europos Sąjungoje, nuo birželio jai galėtų pristatyti vakcinų, kurių pakaktų 50 mln. europiečių paskiepyti.

* Vokietijos vakcinavimo komisija pakeitė poziciją ir rekomendavo naudoti „AstraZeneca“ vakciną vyresniems nei 65-erių.

* Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo, jog naujų koronaviruso atvejų skaičius Europoje vėl ėmė augti po šešių savaičių smukimo.

Pokyčiai Prezidentūroje. Iš pareigų nusprendė trauktis Prezidentūros kanclerė Algė Budrytė ir prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis bei dar du komandos nariai. A. Budrytę kanclerės pareigose pakeis Agila Barzdienė, Prezidentūros komunikacijai nuo šiol vadovaus buvusi finansų ministro Viliaus Šapokos atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česniulienė. Ji šiose pareigose pakeis Ridą Jasiulionį. Pastarasis nuo šiol koordinuos Prezidentūros bendradarbiavimą su visuomeninėmis organizacijomis.

Nedarbo mažinimas. Prezidentūra ir profsąjungų lyderiai aptarė nedarbo mažinimo klausimą. Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sakė, kad privalu diskutuoti apie darbo rinką po karantino, nes verslui atsistoti ant kojų lengva nebus. Profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tvirtino, kad pasibaigus karantinui reikėtų  tęsti subsidijas už prastovas, bet darbdaviams turėtų būti reikalavimas neatleidinėti darbuotojų. Ji taip pat sakė pasigendanti paramos nuo krizės nukentėjusioms moterims.

Atstovybė Taivane. Lietuvos Vyriausybė paskelbė planus šiemet atidaryti verslo atstovybę Taivane. Kinija pasipiktino šiuo žingsniu ir pabrėžė, kad ji griežtai prieštarauja oficialių institucijų steigimui Taivane. Pekinas Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir grąžina susigrąžinti salos kontrolę jėga.

Vėl sprogo. Nepilotuojama bendrovės „SpaceX“ raketa po regimai sėkmingo skrydžio ir nusileidimo susprogo. Tai dar viena nesėkmė, susijusi su kosminėms kelionėms kuriamos raketos „Starship“ prototipais. Neseniai nusileisdami sprogo kiti du „Starship“.

Grėsmė Kapitolijuje. Atstovų Rūmai atidėjo numatytus balsavimus, pareigūnams pranešus apie grėsmę, jog ketvirtadienį gali būti mėginama įsiveržti į JAV Kapitolijų. Jį sauganti policija teigia gavusi žvalgybos informacijos apie galimą sukarintos grupės sąmokslą įsiveržti į Kapitolijų. Policija atkreipė dėmesį į internete vykusias diskusijas, rodžiusias, jog kai kurie „QAnon“ judėjimo nariai šį ketvirtadienį laiko Donaldo Trumpo inauguracijos diena. Kai kurie „QAnon“ sekėjai mano, kad iš D. Trumpo buvo pavogta pergalė prezidento rinkimuose, ir ketvirtadienį jis pergalingai sugrįš į valdžią, kad tęstų karą su slapta pasauline Šėtoną garbinančių liberalų sekta.

Honkongo pašalinimas. Honkongas buvo pašalintas iš kasmetinio ekonominės laisvės indekso, nes jį sudarantys ekspertai nusprendė, jog miestas tapo tiesiogiai kontroliuojamu Pekino ir nebeturėtų būti išskiriamas. Honkongas daugybę metų laikėsi šio indekso viršutinėse pozicijose. Honkonge, tuo tarpu, 32 disidentai buvo sugrąžinti į kalėjimą, teismui atsisakius juos paleisti už užstatą, 15 disidentų prašymas buvo patenkintas.

Išpuolis Švedijoje. Pietinėje Švedijoje esančiame Vetlandos mieste jaunas vyras trečiadienio popietę peiliu sužalojo septynis žmones. Vietos žiniasklaida skelbia, kad išpuolį įvykdė 22 metų afganas, atvykęs į šalį 2018-aisiais. Švedų policija atlieka tyrimą dėl galimo teroristinio incidento. Trys iš užpultų žmonių patyrė gyvybei pavojingų sužeidimų, dar dviejų būklė sunki.

Išmokos Latvijoje. Latvijos vyriausybė nusprendė skirti vienkartines 200 eurų išmokas pensininkams ir neįgaliesiems, siekiant sušvelninti koronaviruso krizės pasekmes. Tai Latvijos biudžetui kainuos 112 mln. eurų.

Muitų naikinimas. Jungtinė Karalystė ir JAV susitarė dėl muitų panaikinimo kai kurioms britiškoms prekėms, siekiant spręsti ginčą dėl valstybių paramos orlaivių gamybos gigantams „Airbus“ ir „Boeing“. Į susitarimą taip pat įtrauktas 25 proc. muito škotiškam viskiui panaikinimas. „Nuo škotiško viskio iki stiltono gamintojų – JAV sprendimas sustabdyti kai kurių JK eksporto muitų galiojimą bus naudingas įmonėms visoje JK“, – pareiškė britų premjeras Borisas Johnsonas.

Cunamių pavojus. Prie Naujosios Zelandijos krantų įvykus galingam 6,9 balo žemės drebėjimui, JAV Geologijos tarnyba įspėjo apie cunamių pavojų. Naujosios Zelandijos nepaprastųjų situacijų valdymo agentūra nurodė tebesiaiškinanti, ar drebėjimas galėjo sukelti šaliai pavojų keliantį cunamį.

Situacija Mianmare. Protestuotojai sugrįžo į Mianmaro miestų gatves. Jungtinių Tautų duomenimis, trečiadienį per protestus Mianmare žuvo mažiausiai 38 žmonės. Mianmaro kariuomenė vasario 1 dieną įvykdė perversmą, išprovokavusį masinius protestus, kurie vis dažniau malšinami jėga.

The post Svarbiausi kovo 4-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.