„Kadangi už finansinių sankcijų įgyvendinimą atsakinga yra FNTT, jų žodis yra esminis, Susisiekimo ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos ir kitų ministerijų žodis yra svarbus, bet kontrolę vykdo FNTT“, – trečiadienį Vilniuje žurnalistams sakė M. Skuodis. 

Anot jo, Lietuvos institucijos nesikreips į bankus, sakydamos, kad Kaliningrado tranzitas yra tarptautinius įsipareigojimus atitinkanti valstybės funkcija ir bankai turėtų aptarnauti mokėjimus, tačiau su finansų įstaigomis vyksta konsultacijos. 

„Bankai vertina prisiimamas rizikas, jiems svarbu, kad sankcijos būtų įgyvendintos, ir jiems svarbus kontrolės mechanizmas, iš šios pusės atsakymus mes esame pateikę. Turėjome daugybę diskusijų, kertinis žodis čia yra FNTT, dėl to, kad skirtingų jurisdikcijų yra sankcionuoti geležinkelių vadovai, valdybos nariai“, – teigė M. Skuodis. 

Pasak jo, pati Susisiekimo ministerija mano, jog atsiskaitymai turėtų vykti, ir prašė bankų į tai atsižvelgti.

„Jeigu atsakymai tinkami į pirmus du klausimus, sankcijos užtikrinamos, mokėjimai gali būti vykdomi, tai tada bankas pats sprendžia: praleisti tokius mokėjimus, ar ne. Iš šios pusės konsultacijos vyksta, iš Susisiekimo ministerijos pusės mes esame pateikę raštą ir „Lietuvos geležinkeliams“, kuriuo buvo pasidalinta ir su bankais, mūsų vertinimu, atsižvelgiant į teisinę bazę, tokiems mokėjimas galėtų būti daroma išimtis ir esame paprašę bankų į tai atsižvelgti“, – kalbėjo ministras.

Jeigu atsakymai tinkami į pirmus du klausimus, sankcijos užtikrinamos, mokėjimai gali būti vykdomi, tai tada bankas pats sprendžia: praleisti tokius mokėjimus, ar ne

M. Skuodis nepatvirtino, kad sprendimus būtina priimti iki rugsėjo 1-osios, nes nuo šios datos Šiaulių bankas žadėjo nustoti aptarnauti mokėjimus. 

„Man sunku komentuoti Rusijos teiginius, lygiai taip pat negalėčiau pakomentuoti banko teiginių. Turbūt viena data įvardijama, bet dėl kiekvieno atsiskaitymo bankai turi atsakomybę įgyvendinti sankcijas finansų srityje, kurios kartais susijusios su transportu, bankai gali sprendimus priimti bet kada ir čia datų tikrai nėra. Mūsų interesas – labai aiškiai išaiškinat taisykles ir apribojimus, kuriais remiantis tranzitas yra galimas, kad būtų kuo mažiau interpretacijų ir eskalacijų“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Anot jo, konsultacijos vyksta ne tik su Šiaulių banku, nes ne tik jis susijęs su klausimų keliančiais mokėjimais.

„Ne tik su Šiaulių banku, kuris galbūt dabar yra dėmesio centre, nes paskutinis pasakė, su visais bankais kalbama, kad būtų atsakyta į jiems kylančius klausimais. (...) Kalbėkime ne tik apie lietuviškus bankus, o apskritai apie bet kuriuos bankus“, – sakė M. Skuodis.

Dėl nuolat kintančio sankcijų taikymo ministras situaciją vadina painia.  

„Net jeigu ir dabar viskas tvarkoj, net jei po savaitės viskas tvarkoj, tai aš negalėčiau paneigti, kad kažkas neužtrikgs bet kuriuo laikotarpiu, nes sankcijos yra kintančios, juridinių asmenų nuosavybė ir naudos gavėjai keičiasi, jeigu ES sankcijų nejudina tai nereiškia, kad kitos jurisdikcijos nejudina. Situacija bus paini, tai reikia pripažinti“, – sakė M. Skuodis.

Jis tvirtino, kad valstybės ir valdžios institucijų pozicija yra tokia, jog tranzitas turi tęstis pagal dabartinę tvarką.

„Taip, atsižvelgiant į europinį reguliavimą, pagal tuos išaiškinimus, kurie yra, pagal konsultacijas su partneriais, ta apimtimi, natūralu, interesas yra – kad tranzitas vyktų, atsižvelgiant į viso ko susiderinimą su ES pirmiausiai“, – sakė M. Skuodis.

Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Sergejus Riabkovas praėjusį ketvirtadienį pranešė perdavęs Užsienio reikalų ministerijai Vilniuje notą dėl numanomo mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas sustabdymo.

Diplomatas valstybinei televizijai „Rossija 24“ sakė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje privalo apmokėti už krovinių pervežimą, o Vilnius visus šiuos mokėjimus yra nukreipęs per vienintelį Šiaulių banką, nuo rugsėjo nebevykdysiantį jokių operacijų su Rusija.

Pasak jo, šis žingsnis yra naujas smūgis tranzitui į Kaliningrado sritį per Lietuvą, „tik kita kryptimi“.

Sankcionuotų prekių Kaliningrado tranzitą Rusija praėjusią savaitę atnaujino praėjus maždaug mėnesiui po to, kai Lietuva jį uždraudė, remdamasi balandį pateiktu Europos Komisijos išaiškinimu.

Rusijai ribojimus pavadinus Kaliningrado srities blokada ir pagrasinus atsaku, Europos Komisija liepą išleido naujas gaires, kuriomis nurodyta tranzitą geležinkeliais atnaujinti.

The post M. Skuodis: FNTT žodis dėl atsiskaitymo už Kaliningrado tranzitą – esminis appeared first on LAIKMETIS.

„Vakar buvo priimtas pirmasis traukinys vežimui per Lietuvos teritoriją“, – antradienį BNS sakė valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atstovė Kotryna Dzikaraitė.

Muitinės departamento atstovės teigimu, traukiniu iš Rusijos į Kaliningradą vežamas cemento krovinys, antradienį jis dar buvo tikrinamas ir į Lietuvą kol kas neįleistas. 

„Kenos pasienio poste tikrinamas penkių vagonų cemento krovinys, vežamas iš Rusijos į Kaliningradą. Atliekamos elementarios patikros procedūros, traukinys vis dar poste“, – BNS sakė Lina Laurinaitytė-Grigienė.

Apie tranzitinių krovinių pervežimą pagal EK gaires LTG klientus informavo praėjusį penktadienį. 

Liepos 13-ąją EK išleidus gaires, kuriomis ji leido Rusijai gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą tik šio eksklavo poreikiams ir tik geležinkeliais, liepos 19-ąją posėdžiavusi vyriausybinė tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija rekomendavo Susisiekimo ministerijai, Muitinės departamentui ir LTG, kaip turi būti kontroliuojamas šių prekių tranzitas. 

LTG praėjusį penktadienį informavo, kad krovinių pervežimo apimtys turi atitikti trejų metų – nuo 2019 metų sausio iki 2021 metų gruodžio pabaigos – geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį. Vidurkiai bus skaičiuojami kiekvienam prekės kodui atskirai, o jų kiekiui pasiekus metinius vidurkius, paraiškos bus atmetamos.

LTG praėjusį penktadienį informavo, kad krovinių pervežimo apimtys turi atitikti trejų metų – nuo 2019 metų sausio iki 2021 metų gruodžio pabaigos – geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį

„Visas vidutinis kiekis, apskaičiuotas pagal 2019-2021 metų vidurkį, yra 3,1 mln. tonų. Į sąrašą įtraukta keli šimtai prekių kodų pagal ES reglamentą, kurių kiekiai bus vertinami konkrečiai kai bus gautos paraiškos“, – BNS sakė K. Dzikaraitė.

Pavasarį atskirais sankcijų paketais Europos Sąjunga uždraudė per Bendrijos teritoriją vežti tam tikras rusiškas prekes.

Birželio 17-ąją įsigaliojo draudimas į ES teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, liepos 10-ąją – cementą, alkoholį, medienos, stiklo, aliuminio, popieriaus gaminius, gipsą, laivų dalis ir kitas prekes.

Šių Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva sustabdė ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiomis ankstesnėmis EK gairėmis.

Tačiau Europos Komisija išleido naujas gaires po Rusijos pasipiktinimo dėl ribojamo tranzito ir grasinimų atsaku.

The post Lietuvos pasienyje – pirmasis traukinys su sankcionuotomis prekėmis Kaliningradui appeared first on LAIKMETIS.

Pateikiamos dešimties Lietuvos politikų citatos apie Kaliningrado tranzitą.

Prezidentas Gitanas Nausėda: „Europos Komisijos gairės įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo visoje Europos Sąjungoje ir užkirs kelią tolesnei Kremliaus dezinformacijai ir nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai“.

Ministrė pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė: „Nėra racionalu, kad mūsų laikas ir dėmesys būtų blaškomas ir naudojamas diskusijoms, ar viena kilotona plieno gali būti pervežta iš vienos Rusijos dalies į Kaliningrado sritį geležinkeliais“.

Užsienio reikalų ministerija: „Visada pasisakėme, kad negali būti sukurta jokių specialiųjų išimčių bei skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijų traktavimo bei tokio įspūdžio, todėl teigiamai vertiname tai, kad šiuo visoms Europos Sąjungos valstybės narėms galiojančiu aiškinimu toks precedentas nėra sukuriamas“.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Kol kas vadovaujantis politinis elitas demonstruoja negebėjimą užsienio politikos srityje priimti strateginius sprendimus. Todėl ir matome blaškymąsi ir apgailėtiną komunikaciją“.

Partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis: „Ministro (užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio – BNS) veikla jau tampa įprastu vienašališku veiksmu, ne tik sukeliančiu tarptautines ir ekonomines pasekmes visai valstybei, bet ir paliekančiu mus vienišus tarptautinėje arenoje. Tai netoleruotina. Pasitikėjimo kreditas taip smarkiai susvyravęs „Belaruskalij“ ar Taivano atstovybės atvejais dabar jau visiškai išseko. Turime svarstyti jo atsakomybės klausimą“.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parlamentaras Giedrius Surplys: „Nėra buvę taip, kad ministras joja vienas kaip raitelis be galvos, du viceministrai bando pasivyti, o ministerija nebespėja“.

Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė: „Jau nebe pirmą kartą, kalbant apie Lietuvos nacionaliniams interesams svarbius sprendimus, kartojasi situacija, kuomet užsienio reikalų ministras nesugeba tinkamai įvertinti situacijos“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas: „Deja, šį ES sprendimą kritikuoti yra lengviau nei ginti. Tačiau šis Europos komisijos išaiškinimas iš tiesų yra kolektyvinis ir kompromisinis, kaip ir pati Europos Sąjungos sankcijų politika“.

Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovė konservatorė Laima Liucija Andrikienė: „Lietuva turėjo šiek tiek kitokius tikslus, tai, ką turime, yra tam tikras kompromisas“.

Seimo Europos reikalų komiteto vadovė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: „Didžiausias įnašas į mūsų saugumą yra bendrystė su euroatlantiniais partneriais. Net tuomet, kai ne visada iki galo mums patinka ar įtikina jų pozicija. Vienybė ir nesusiskaldymas – didesnė vertybė“.

The post Politikų reakcijos į Europos Komisijos gaires tranzitui: dešimt svarbiausių citatų appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuvos politikai šoka kinkadrebio partiją politiniame balete“, – feisbuke ketvirtadienį pareiškė buvusi prezidentė.

Europos Komisijai (EK) trečiadienį nurodžius leisti sankcionuotų rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą šio Rusijos eksklavo poreikiams, D. Grybauskaitė sako, jog Lietuvos politikai turėjo komunikuoti apie šį sprendimą, nesislėpdami už Komisijos.

„O tereikėjo atvirai pasakyti, kad pasitarus su partneriais ir EK buvo priimtas sprendimas. Ir nereikėjo negrabiai slėptis už EK nugaros“, – rašė D. Grybauskaitė.

Kol kas vadovaujantis politinis elitas demonstruoja negebėjimą užsienio politikos srityje priimti strateginius sprendimus. Todėl ir matome blaškymąsi ir apgailėtiną komunikaciją

„Kol kas vadovaujantis politinis elitas demonstruoja negebėjimą užsienio politikos srityje priimti strateginius sprendimus. Todėl ir matome blaškymąsi ir apgailėtiną komunikaciją“, – teigė ji.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva sustabdė, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiomis ankstesnėmis EK gairėmis.

Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl naujų gairių po to, kai Rusijos pasipiktinimą sukėlė birželį sustabdytas plieno tranzitas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad toliau ginčytis dėl Kaliningrado tranzito su partneriais Vakaruose būtų buvę neracionalu, ir ragino toliau telktis į paramą nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai bei naujas sankcijas Maskvai.

The post D. Grybauskaitė apie Kaliningrado tranzitą: Lietuvos politikai elgėsi bailiai appeared first on LAIKMETIS.

„Šiomis gairėmis patvirtinama, kad Rusijos įmonių vykdomas sankcionuojamų prekių tranzitas keliais pagal ES ribojamąsias priemones nėra leidžiamas. Tokio draudimo nėra geležinkelių transporte, nepažeidžiant ES valstybių narių pareigos atlikti veiksmingą kontrolę“, – rašoma Komisijos pranešime spaudai.

Dalies Rusijos prekių tranzitas į Kaliningradą sustojo, įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą po to, kai Rusijos pasipiktinimą sukėlė birželį įsigalioję apribojimai plienui.

Pagal atnaujintas gaires, Lietuva ir kitos ES šalys narės turės tikrinti, ar tranzito kiekiai išlieka pastarųjų trejų metų kiekių ribose, taip siekiant užtikrinti, jog į Kaliningradą vežamos sankcionuotos prekės atitiktų realią paklausą vietoje ir nebūtų eksportuojamos į Bendrijos šalis.

Valstybės narės taip pat turės stebėti, ar nėra neįprastų prekių srautų ar prekybos tendencijų, kurios galėtų padėti sankcijų apėjimui.

Šiomis gairėmis patvirtinama, kad Rusijos įmonių vykdomas sankcionuojamų prekių tranzitas keliais pagal ES ribojamąsias priemones nėra leidžiamas. Tokio draudimo nėra geležinkelių transporte

Nepaisant atnaujintų gairių, toliau išlieka draudžiamas karinių ar dvigubo naudojimo sankcionuojamų prekių ir technologijų tranzitas, nepriklausomai nuo pasirinkto transportavimo būdo.

„Šiandienos gairių tikslas – paaiškinti taikomas taisykles ir priminti, kad ES valstybės narės privalo užkirsti kelią visoms įmanomoms ES ribojamųjų priemonių apėjimo formoms. Todėl Europos Komisija pabrėžia abiejų krypčių prekybos srautų tarp Rusijos ir Kaliningrado srities stebėjimo svarbą, siekiant užtikrinti, kad sankcionuojamos prekės nepatektų į ES muitų teritoriją“, – teigiama pranešime.

Atnaujinti sankcionuojamų prekių Kaliningrado tranzitą anksčiau viešai ragino Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

The post Europos Komisija leido sankcionuotų prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą: geležinkelių transporte draudimo nėra appeared first on LAIKMETIS.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) po NATO viršūnių susitikimo Madride pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos rusiškų krovinių tranzitui per Lietuvą į Kaliningradą turėtų būti taikomos pagal specialias taisykles, taip sumažinant įtampą su Rusija.

„Retorika, pareiškimai skirtingų asmenų yra viena, teisės aktas ir jo aiškinimas, kaip mes jį įgyvendiname, yra visai kas kita, – žurnalistams Kaune penktadienį sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis. – Šiandieną skaitant reglamentą konkretų dėl sankcijų ir lygiai taip pat turint Komisijos oficialų vertinimą, raštu pateiktą vertinimą, sankcijos yra taikomos. Ar kas nors gali keistis – šiuo metu negaliu atsakyti. Šiuo metu Lietuva daro tai, ką mes privalome įgyvendinti pagal teisės aktus.“

Europos Komisija šiuo metu ruošia naują išaiškinimą, kaip sankcijos Rusijos prekėms turėtų būti taikomos tranzitui į Kaliningradą. Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sako Komisijos pasiūlymui teikusi daug pastabų, tačiau jų nedetalizuoja.

Aš nežinau, kas gali būti, bet turbūt svarbus dalykas – aš nematau Rusijos elgesyje pokyčių. Tai čia man atrodo yra svarbus dalykas. Kaip į tai reaguos Europos Sąjunga, jau čia yra atskiras klausimas, dėl sankcijų diskusijos vyksta nuolatos

M. Skuodis sakė negalintis pasakyti, ar tokie Vokietijos kanclerio pareiškimai galėtų signalizuoti pasikeitusią Bendrijos poziciją.

„Aš nežinau, kas gali būti, bet turbūt svarbus dalykas – aš nematau Rusijos elgesyje pokyčių. Tai čia man atrodo yra svarbus dalykas. Kaip į tai reaguos Europos Sąjunga, jau čia yra atskiras klausimas, dėl sankcijų diskusijos vyksta nuolatos“, – teigė jis.

Plieno ir juodųjų metalų tranzitas per Lietuvą nutrauktas birželio 17-ąją įsigaliojus ES sankcijoms, kurios patvirtintos kovo viduryje priimtame ketvirtajame sankcijų pakete. 

Rusija įsigaliojusias sankcijas laiko priešiškais Lietuvos veiksmais ir Kaliningrado blokada. Lietuva tai neigia, informaciją iš Rusijos vadina propaganda ir primena, kad tranzitui taikomos ES sankcijos, įvestos dėl Maskvos invazijos Ukrainoje.

Pagal jas, liepos 10-ąją įsigalios draudimas tranzitu vežti cementą, alkoholį ir kitus produktus, rugpjūčio 10-ąją – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą.

The post Vokietijai raginant mažinti įtampą su Rusija, M. Skuodis pasigenda pokyčių šios elgesyje appeared first on LAIKMETIS.

O. Scholzo manymu, ES sankcijas taikant krovinių gabenimui tarp Rusijos ir Kaliningrado reikia atsižvelgti į tai, kad šie pervežimai yra tarp dviejų vienos valstybės dalių.

„Šios taisyklės turi būti nustatomos atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie eismą tarp dviejų Rusijos dalių“, – po NATO viršūnių susitikimo Madride sakė Vokietijos politinis lyderis.

Plieno ir juodųjų metalų tranzitas per Lietuvą nutrauktas birželio 17-ąją įsigaliojus ES sankcijoms, kurios patvirtintos kovo viduryje priimtame ketvirtajame sankcijų pakete. 

Europos Komisija šiuo metu siekia išaiškinimo, kaip sankcijos Rusijai turėtų būti taikomos tranzitui į Kaliningradą

„Manau, kad visos susijusios šalys šiuo metu deda didžiules pastangas, kad šioje vietoje atsirastų deeskalacijos dinamika“, – spaudos konferencijoje sakė O. Scholzas. 

Europos Komisija šiuo metu siekia išaiškinimo, kaip sankcijos Rusijai turėtų būti taikomos tranzitui į Kaliningradą. Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė, kad Komisijai dėl to pateikta daug pastabų.

Rusija įsigaliojusias sankcijas laiko priešiškais Lietuvos veiksmais ir Kaliningrado blokada. Lietuva tai neigia, informaciją iš Rusijos vadina propaganda ir primena, kad tranzitui taikomos ES sankcijos.

Pagal jas, liepos 10-ąją įsigalios draudimas tranzitu vežti cementą, alkoholį ir kitus produktus, rugpjūčio 10-ąją – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą.

The post Vokietija ragina švelninti pozicijas Rusijos atžvilgiu, taikant sankcijas tranzitui į Kaliningradą appeared first on LAIKMETIS.

„Laikas bėga, atsakymų į klausimus, kurie buvo iškelti, nėra. Dabar matome reakcijas iš Europos Komisijos, iš Europos sostinių, tai vėlgi Lietuvos interpretacija, reikia eilinį kartą tą pripažinti, yra išsišokimas iš bendros Europos Sąjungos politikos ir, matyt, Europos Komisija priims vienokį ar kitokį sprendimą“, – penktadienį Žinių radijui sakė jis.

„Tiesiog buvo eilinį kartą pasinaudota situacija, interpretuotas vienoks ar kitoks sprendimas ir tiesiog iššautas nekomunikuojant“, – teigė S. Skvernelis.

Jo teigimu, Vyriausybė padarė „milžiniškų komunikacijos problemų“, aiškindama apie sankcijų Kaliningrado tranzitui vykdymą.

Jo teigimu, Vyriausybė padarė „milžiniškų komunikacijos problemų“, aiškindama apie sankcijų Kaliningrado tranzitui vykdymą

Birželio 17-ąją įsigaliojus ketvirtajam Europos Sąjungos sankcijų paketui, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi Europos Komisijos (EK) išaiškinimu.

Maskva pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku. 

Reaguodama į situaciją, Europos Komisija šiuo metu rengia atnaujintas gaires dėl sankcijų.

Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“, konsultuojantis su EK.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį teigė, jog Lietuva išsakė nemažai pastabų EK, rengiančiai naujas gaires dėl to, kaip ES sankcijos Rusijai turėtų būti įgyvendinamos prekių tranzitui į Kaliningradą.

The post S. Skvernelis: Dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui Lietuva išsišoko iš ES politikos appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai po tarpinstitucinio pasitarimo pranešė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys. Šis pasitarimas vyko EK atnaujinant gaires dėl sankcijų įgyvendinimo.

„Buvo vieningai šiandien sutarta dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų, kurių Lietuva turėtų laikytis, siekiant patikslinti tam tikrus dalykus Europos Komisijai“, – žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Konkrečių principų ir nuostatų jis nekomentavo.

Susitikime dalyvavo G. Nausėda, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kitų institucijų vadovai.

Prieš pusantros savaitės įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą, ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.

Maskva sako, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku.

Viso to rezultatas bus, mes neabejojame, tam tikras išaiškinimas, kuris galios visai ES. Kaip žinia, ne tik per Lietuvos teritoriją vyksta tranzitas į Kaliningrado sritį

Reaguodama į situaciją, EK šiuo metu rengia atnaujintas gaires dėl sankcijų.

„Viso to rezultatas bus, mes neabejojame, tam tikras išaiškinimas, kuris galios visai ES. Kaip žinia, ne tik per Lietuvos teritoriją vyksta tranzitas į Kaliningrado sritį“, – sakė K. Budrys.

„Jokių išimčių nebus sukurta, nes ir dabar jokių išimčių, susijusių konkrečiai vien tik su Lietuva, nėra, o Lietuva savo ruožtu toliau įgyvendins savo suverenias teises ir nacionalinius interesus“, – pridūrė jis.

Pasak prezidento patarėjo, šiuo metu keleivių ir nesankcionuojamų prekių tranzitas vyksta į ir iš Kaliningrado. 

Jo teigimu, Lietuva laikosi savo įsipareigojimų, tačiau tuo pačiu įgyvendina suverenias teises vykdyti keleivių ir krovinių patikras.

The post Šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų“ kalbantis su EK dėl Kaliningrado tranzito appeared first on LAIKMETIS.

Maskva apkaltino Vilnių dėl prekių, kurioms ES po Rusijos invazijos į Ukrainą įvedė sankcijas, tranzito draudimo.

„Rusija tikrai atsakys į tokius priešiškus veiksmus“, – sakė N. Patruševas per regiono saugumo susitikimą Karaliaučiaus srityje.

Jis pridūrė, kad rengiamos „atitinkamos priemonės“ ir kad jų „bus imtasi netolimoje ateityje“.

„Jų pasekmės padarys rimtą neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams“, – sakė N. Patruševas. Jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.

Rusija pirmadienį pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą.

Rusija pirmadienį pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą

Savo ruožtu Vilnius atkirto vienašališkų ribojimų neįvedęs ir pabrėžė, jog ribojimus numato Europos Sąjungos sankcijos. Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Lietuva taip pat nurodo, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių pervežimas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį taip pat iškvietė ES ambasadorių Maskvoje Markusą Edererį dėl „antirusiškų apribojimų“ sankcionuotų prekių tranzitui geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį.

„Buvo pabrėžta, kad tokie veiksmai, pažeidžiantys atitinkamus teisinius ir politinius Europos Sąjungos įsipareigojimus bei didinantys įtampą, yra neleistini“, – nurodė ministerija išplatintame pareiškime.

M. Edereris po susitikimo sakė paraginęs Rusiją „išlaikyti ramybę“ ir „išspręsti šį klausimą diplomatinėmis priemonėmis“, pranešė naujienų agentūra TASS.

Tarp ES ir NATO narių Lietuvos ir Lenkijos įsiterpusi smarkiai militarizuota Karaliaučiaus sritis neturi sausumos sienos su Rusija.

Karaliaučiaus srityje prie Baltijos jūros yra įsikūręs Rusijos Baltijos laivynas, be to, Maskva sako, kad šiame regione yra dislokavusi raketų „Iskander“, galinčių nešti branduolines galvutes.

The post Rusija dėl tranzito geležinkeliais ribojimo: „tikrai atsakysime į priešiškus veiksmus" appeared first on LAIKMETIS.