Apie tai dar pirmadienio rytą remdamasi keturių šaltinių informacija paskelbė BNS.  

Manoma, kad tokia alternatyva prekybai svarbią elektros jungtį leistų turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, kur kas pigiau kainuotų tokio projekto įgyvendinimas. 

Vis dėlto tokiai alternatyvai būtinas politinis susitarimas tarp Vilniaus ir Varšuvos bei Europos Komisijos (EK) pritarimas. 

Tikėtina, kad naujo sprendimo dėl „Harmony Link“ paieškos nėra susijusios su spalio pradžioje Baltijos jūroje įvykusiais incidentais, kai buvo pažeisti dujotiekis ir telekomunikacijų kabelis tarp Suomijos ir Estijos.

Pigesnės alternatyvos paieška tapo aktuali po to, kai rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus „Harmony Link“ numatytą 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorės – „Litgrid“ ir PSE – šiemet pavasarį nutraukė jų konkursus ir nusprendė nedidinti projekto biudžeto, būsimus pirkimus išskaidyti, tačiau dėl papildomo finansavimo kalbėtis su EK ir kitomis institucijomis. 

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis BNS anksčiau teigė, jog iš pradžių 2025-aisiais, o vėliau 2027–2028-aisiais planuotas nutiesti aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) „Harmony Link“ kabelis turėtų būti užbaigtas tik kito dešimtmečio pradžioje.

Apie tai, kad „Harmony Link“ gali būti užbaigta anksčiau nei 2030 metais, spalį interviu BNS sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, vėluojantį ir beveik 2,5 karto pabrangusį projektą gali paspartinti laukiamos „geros naujienos“ iš Briuselio. 

„Nenoriu dabar leistis į detales, tačiau šiuo metu kalbamės su Europos Komisija dėl įvairių dalykų. Darbai tikrai vyksta labai intensyviai, ir aš manau, kad turbūt po vieno–dviejų mėnesių bus labai reikšmingų ir gerų naujienų šioje srityje, kurios galbūt netgi leis teigti, kad jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos atsiras 2028 metais“, – interviu BNS sakė D. Kreivys. 

turbūt po vieno–dviejų mėnesių bus labai reikšmingų ir gerų naujienų šioje srityje

2020-ųjų gegužę pasirašyta sutartimi PSE ir „Litgrid“ pasidalino maždaug 680 mln. eurų vertės projekto darbus: „Litgrid“ atsakinga už nuolatinės srovės aukštos įtampos kabelio Baltijos jūroje tiesimą, o PSE – už keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje statybą.

Kovą Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad Japonijos energetikos korporacijos „Hitachi Energy“ bei Lenkijos statybos gigantės „Budimex“ konsorciumas konkursui pateikė 2,4 karto brangesnį nei numato biudžetas pasiūlymą keitiklių stočių projekte.

Tuo metu tiesti jūrinį kabelį, BNS žiniomis, pretendavo dvi kompanijos: viena jūrinių ir sausumos kabelių gamybos bei statybos lyderių pasaulyje Danijos grupė „NKT Cables Group“ (ji perėmė Švedijos ABB, tiesusios jūrinę jungtį „NordBalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos, kabelių gamybos verslą) bei viena didžiausių pasaulyje kabelių gamintojų Italijos „Prysmian Group“. 

Pradinė viso „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų yra europinė parama.  

700 megavatų (MW) galios 330 kilometrų ilgio aukštos įtampos nuolatinės srovės jūrinės jungties kabelis sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje. Pastotes iki Baltijos jūros pakrantės sujungs požeminiai 20 kilometrų ilgio kabeliai. Tuo metu jūrinio kabelio ilgis bus 290 kilometrų. 

The post Pokyčiai: „Litgrid“ ir PSE vietoje „Harmony Link“ jūroje svarsto tiesti jungtį sausumoje appeared first on LAIKMETIS.

„Pirmiausia, visa labiausiai pažeidžiama infrastruktūra yra atviroje jūroje, kurią sunku saugoti. Be abejo, jau šiandien NATO stebi ir laivus, ir judėjimą prie kritinės infrastruktūros“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys. 

„Tikrai infrastruktūra NATO lygmenyje yra saugoma ir į tą kreipiamas labai didelis dėmesys. Turbūt reikalingas dar didesnis stebėjimas, dar didesnė apsauga ir, ką užsienio reikalų ministras ir minėjo, turbūt čia reikalingi bendri susitarimai ir darbų pasidalinimai, kas ką daro“, – pridūrė jis. 

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį paragino kurti bendrus Europos Sąjungos (ES) ir NATO įrankius užtikrinti energetikos objektų apsaugą.

visa labiausiai pažeidžiama infrastruktūra yra atviroje jūroje, kurią sunku saugoti

D. Kreivys tikino, kad tiek Suomija, turinti Inku suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, tiek Estija, galinti dujas gauti iš Inčukalno dujų saugyklos bei Klaipėdos SGD terminalo, tiek Lietuva yra užtikrinusios pakankamą dujų tiekimo saugumą.

„Dujų tiekimo saugumo prasme didelių problemų nėra, tačiau rinkos prasme yra, nes kiekviena jungtis leidžia prekiauti, leidžia dujoms judėti iš šalies iš šalį ir taip yra sutrikdoma vidaus rinka“, – sakė energetikos ministras. 

„Mes galėtume gauti dujų iš dviejų krypčių – Inčukalno ir per GIPL (dujotiekį su Lenkija – BNS). Šiuo atveju Lietuva yra labai gerai sujungta, labai gerai dujų tiekimo saugumo požiūriu pasirengusi valstybė“, – pridūrė jis. 

Suomija antradienį pranešė, kad dujotiekiui „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala yra galimai susijusi su išorės veiksniais bei tirianti, ar žala jam buvo padaryta tyčia ir kas tai padarė.

The post D. Kreivys: dujotiekiams Baltijos jūroje būtina dar didesnė apsauga appeared first on LAIKMETIS.

Savo kalboje popiežius pasinaudojo keliais vaizdiniais, be kurių neįmanoma įsivaizduoti Marselio, seno graikų keliautojų įsteigto miesto, nuo pat pradžių pasižymėjusio kosmopolitizmu: tai jūra, uostas ir švyturys.

Jūra. Pats Marselio miestas yra tarsi tautų jūra, kaip liudija čia per 60 veikiančių konsulatų, o jo daugiatautės tradicijos yra vilties ženklas. Dažnai kartojama, kad Viduržemio jūros regiono istorija yra civilizacijų, religijų ir pasaulėžiūrų konfliktų istorija. Nereikia užsimerkti prieš problemas, bet taip pat nereikia apsigauti: Viduržemio jūros tautų mainai sukūrė nepaprastai turtingą civilizacinį lopšį, kuriame susitiko abraomiškosios religijos, graikų, lotynų ir arabų minties tradicijos, teisė, mokslo disciplinos. Iš čia pasklido kilni asmens –  laisvo, atviro tiesai, sudarančio sandorą su Dievu ir trokštančio išganymo, matančio pasaulį kaip stebuklą, kurį reikia atskleisti, ir sodą, kuriuo reikia rūpintis, – samprata. Galbūt būtent Viduržemio regione galima rasti atsakymą į taikos klausimą?

Panašiai, priminė popiežius Pranciškus, Kristus paskelbė palaiminimus prie Tiberiados ežero, vadinto Galilėjos jūra, prie kurios gyveno daug tautų, praktikuojančių daug tradicijų. Šiame daugialypiame ir, tam tikra prasme, nestabiliame kontekste Jėzus praleido didžiumą savo gyvenimo. Šiame kontekste jo priminimas, kad Dievo Tėvo valia saulė pateka geriems ir blogiems, lietus lyja ant teisiųjų ir ne, yra raginimas išplėsti širdies ribas, peržengti etninius ir kultūrinius barjerus. Štai toks gali būti Viduržemio atsakymas – ne konfliktų skleidžiamas pasidalijimas, bet skirtingumų sugyvenimas.

Viduržemio jūros regione, šiaurės ir pietų, rytų ir vakarų kryžkelėje, yra sukoncentruota daug šiuolaikinio pasaulio iššūkių. Jūra skalauja penkis „krantus“ – šiaurės Afriką, Artimuosius Rytus, Egėjo ir Juodosios jūros krantus, Balkanus, lotyniškąją Europą. Tai tarsi viso pasaulio veidrodis, kuris byloja, jog brolybė yra vienintelis kelias, leidžiantis įveikti konfliktą. 

„Broliai ir seserys, šiandieninėje konfliktų jūroje esame čia tam, kad išryškintume Viduržemio jūros regiono indėlį ir kad jis vėl taptų taikos laboratorija“, – sakė popiežius Pranciškus. Nuo ko pradėti? Prie Galilėjus jūros krantų Jėzus pradėjo skleisti viltį vargšams, kuriuos pavadino palaimintaisiais ir skelbė jiems Karalystę, klausėsi jų ir gydė. Reikia pradėti nuo paskutiniųjų, kurių skundas negirdimas, o ne nuo pirmųjų, kurie, nors ir gerai gyvena, skundžiasi garsiai. Reikia, kad jie iš skaičių ir nemalonių problemų taptų asmenimis ir broliais, kad juos priimtume, o ne slėptume, integruotume, o ne iškraustytume.

Gražusis Marselio miestas ir žmonių sambūvio jūra yra žeidžiami nusikalstamumo. Bet nusikalstamumas suveši ten, kuri kur vyrauja materialinis, kultūrinis ir religinis skurdas, kur trūksta ugdymo ir darbo. Kad įveiktume nelegalumo problemą, nepakanka institucijų, reikia, kad visų sąžinė tam sakytų ne. Tikrasis socialinis blogis nėra problemų augimas, bet rūpesčio mažėjimas.

nusikalstamumas suveši ten, kuri kur vyrauja materialinis, kultūrinis ir religinis skurdas, kur trūksta ugdymo ir darbo.

Kas šiandien artinasi prie sau patiems paliktų jaunuolių, lengvai tampančių nusikalstamumo ir prostitucijos aukomis. Kas rūpinasi, kad vergiškai dirbantys atgautų laisvę? Ar šeimomis, kurios bijo ateities, bijo išleisti į pasaulį naujas būtybes? Kas įsiklauso į senolių skundą, kurie vietoj to, kad būti vertinami, yra kažkur priparkuojami, siūlant melagingą saldžios mirties orumo perspektyvą, sūresnę už jūros vandenį. Kas galvoja apie negimusius vaikus, atstumtus vardan netikros teisės į pažangą, kuri tėra asmens poreikių regresas? Kas su užuojauta pažvelgia į kitus krantus, kur skamba smurte paskendusių žmonių šauksmai? Daugybė krikščionių turėjo palikti savo namus, nes jų teisės buvo pamintos. Visi turime stengtis, kad Viduržemio jūros regionas iš civilizacinio lopšio netaptų orumo kapu.

Uostas. Marselio uostas, pasak popiežiaus, yra tarsi atviros Prancūzijos ir visos Europos durys. Daug kas pro jas išeina ir daug kas įeina, ieškodami darbo, ateities, vilties. Žmonių baimė dažnai maitinama dviem žodžiais – invazija ir krizė. Bet tas, kuris rizikuoja gyvybę plaukdamas per jūra, neįsiveržia, bet prašo svetingumo. O migracijos reiškinys nėra staiga atsiradusi krizė, tokia patogi katastrofų propagandai, bet dabartinio laikotarpio dalis ir procesas, kuris apima tris žemynus, kuris turi būti tvarkomas toliaregiškai. Kai viename krante vyrauja skurdas ir nesaugumas, o kitame – vartotojiškumas ir švaistymas, tai byloja apie atsakomybės ir teisingumo problemą, ne vien Viduržemio jūros regione, bet ir visame pasaulyje, kuriame veriasi vis gilesnės bedugnės tarp šiaurės ir pietų, tarp išsivysčiusių kraštų ir tų, kurie toliau skęsta karuose, virsta dykumomis. Apie tai, priminė Pranciškus, prieš pusę amžiaus jau rašė jo pirmtakas šv. Paulius VI savo enciklikoje Populorum progressio, raginęs išsivysčiusius kraštus praktikuoti solidarumo, socialinio teisingumo ir labdaringumo dorybes.   

Kai viename krante vyrauja skurdas ir nesaugumas, o kitame – vartotojiškumas ir švaistymas, tai byloja apie atsakomybės ir teisingumo problemą, ne vien Viduržemio jūros regione, bet ir visame pasaulyje, kuriame veriasi vis gilesnės bedugnės tarp šiaurės ir pietų, tarp išsivysčiusių kraštų ir tų, kurie toliau skęsta karuose, virsta dykumomis.

Visi žinome, kaip sunku priimti, suteikti saugumą, skatinti ir integruoti nelauktai tarp mūsų atsiradusius žmones, tačiau pagrindiniu kriterijumi turi būti ne savo gerovės, o žmogaus orumo saugojimas, pakartojo Pranciškus, tęsdamas migracijos reiškinio apmąstymą. Ateitis neturi būti abejingumas ir užsidarymas: tai būtų istorijos nepaisymas ir dirvos parengimas rytojaus tragedijai. Europos kontinento kraštai, pagal savo galimybes, turėtų užtikrinti legalią, reguliarią, tvarią migraciją, bendradarbiaudami su migrantų kilmės šalimis. Ateities kartos padėkos už šias sunkias integracijos – kuri nėra asimiliacija ar uždarymas į getus – pastangas, pažymėjo popiežius, dar kartą pabrėžęs brolybės nuostatą. Krikščionys, tikintys, kad Dievas tapo žmogumi tam, kad su mumis susitiktų, negali sutikti su susitikimų vietos uždarymu, pinigo stabas tampa svarbesnis už žmogaus orumą, kai mirtis laimi prieš gyvenimą. Garbinti Dievą ir tarnauti artimui, ištikimybė Viešpačiui ir žmogui, o ne socialinė svarba ar skaičiai krikščioniui turi būti svarbiausia, kaip liudijo šv. Karolis de Fuko ir kiti šventieji, skelbę meilės Evangeliją ir pagal ją gyvenę.

Švyturys, trečiasis vaizdinys. Švyturys savo spinduliu apšviečia jūrą ir parodo, kur yra uostas. Kokie spinduliai gali orientuoti Viduržemio regiono Bažnyčias? Galbūt galėtų atsirasti Viduržemio jūros regiono vyskupų konferencija, leidžianti glaudžiau dirbti kartu, glaudžiau susiejanti pakrančių ir giliau esančias bendruomenes? Švyturys taip pat gali būti jaunimo simbolis: jie yra tie, kurie rodo, kuria kryptimi plaukti. Marselis yra svarbus universitetinis miestas, kuriame mokosi daug studentų iš kitur. Kur, jei ne universitete, austi ryšius tarp kultūrų, perduoti ne galios pagundas, bet ateities svajones?  Turime, pažymi popiežius, kaip religiniai ir visuomenės lyderiai jiems padėti savo pavyzdžiu. Bažnyčia savo formacijos tinkluose turi puoselėti kūrybingą brolybę. Taip pat reikia „Viduržemio teologijos“, susiejančios praeitį ir ateitį, krikščionių ekumeninį kelią ir religijų dialogą, be Dievo savinimosi ir naudojimo prievartai, bet suprantant, kad Dievo slėpinio didybės išpažinimas taip pat yra mūsų, ieškančių Dievo, mažumo pripažinimas.

Popiežius baigė savo kalbą visiems linkėdamas būti gerumo jūromis, kai susiduria su skurdu, svetingumo uostais, kai sutinka ieškančius ateities, ir taikos švyturiais, rodančiais susitikimo kelią prievartos ir karo tamsoje.

The post Popiežius Marselyje: daugybė krikščionių turėjo palikti savo namus, nes jų teisės buvo pamintos appeared first on LAIKMETIS.

„Dėl ekologinės nelaimės Liepojoje, kuomet į jūrą išsiliejo didelis kiekis teršalų, rekomenduojame susilaikyti nuo maudynių Baltijos jūroje! Šiuo metu paimti mėginiai vandens kokybei nustatyti, gavę rezultatus, nedelsiant informuosime“, – rašoma antradienio įraše „Facebook“.

Tuo metu Palangos gelbėtojai tokių rekomendacijų nepateikia. Šiems gelbėtojams vadovaujantis Jonas Pirožnikas naujienų portalui LRT sakė saviveikla neužsiimantis, nes tokias rekomendacijas turi pateikti savivaldybė.

„Kol kas negavome jokios informacijos iš savivaldybės ir saviveikla neužsiiminėjame“, – teigė jis.

Palangos gelbėtojai tokių rekomendacijų nepateikia

Vis dėlto šiuo metu ir taip maudytis Klaipėdoje ir Palangoje bet kokiu atveju negalima – dėl bangavimo iškelta raudona vėliava.

Sekmadienį 70 tūkst. gyventojų turinčiame Latvijos pajūrio mieste sugriuvus valymo įrenginių sienai, ištekėjo mažiausiai 1250 tonų atliekų su sieringu dumblu.

Latvijos higienos inspekcija nurodė uždaryti visus paplūdimius nuo sienos su Lietuva pietuose iki Paviluostos, esančios už 40 kilometrų į šiaurę nuo Liepojos, ir uždraudė maudytis Baltijos jūroje.

Aplinkos apsaugos agentūros vadovė Milda Račienė anksčiau LRT teigė, kad dėl incidento pavojaus Lietuvos pajūriui nėra. Ji taip pat pažymėjo, jog Latvijos kolegos antradienio rytą informavo, kad tarša lokalizuota.

The post Dėl jūros taršos Liepojoje Klaipėdos gelbėtojai ragina susilaikyti nuo maudynių appeared first on LAIKMETIS.

Kinija imasi šių veiksmų nepaisydama didėjančių ekonominių ir humanitarinių padarinių Ukrainoje, kurią Rusija jau daugiau kaip metus atakuoja iš oro, jūros ir sausumos.

Pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jų bendravimas tapo dar glaudesnis.

Nors Pekinas save laiko neutraliu karo klausimu, jo atsisakymas pasmerkti Maskvos invaziją paskatino daugelį Kyjivo sąjungininkų apkaltinti Kiniją palankumu Rusijai.

Kinijos oficialiosios naujienų agentūros „Xinhua“ duomenimis, pratybose dalyvaus daugiau kaip 10 laivų ir per 30 orlaivių.

Pasak Kinijos išplatintų pranešimų, per bendras pratybas daugiausia dėmesio bus skiriama laivų tarpusavio ryšiui

Nors Kinijos gynybos ministerija ir „Xinhua“ daugiau nepateikė jokių detalių, tačiau manoma, kad artimiausiomis dienomis pratybos bus surengtos Japonijos jūroje. 

Pasak Kinijos išplatintų pranešimų, per bendras pratybas daugiausia dėmesio bus skiriama laivų tarpusavio ryšiui, manevravimui formuotėse ir paieškos bei gelbėjimo operacijoms jūroje.

Šios pratybos rengiamos po Pekine įvykusio Kinijos gynybos ministro Li Shangfu (Li Šangfu) ir Rusijos karinio jūrų laivyno vado susitikimo. Tai buvo pirmos oficialios šių valstybių karinio pobūdžio derybos po praėjusį mėnesį įvykusio trumpo privačios karinės bendrovės „Wagner“ maišto.

Susitikimo metu Kinija dar kartą patvirtino savo paramą Maskvai po „Wagner“ sukilimo. 

Kinijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos karinio jūrų laivyno vadui admirolui Nikolajui Jevmenovui per tas derybas buvo pasakyta, jog Kinija tikisi daugiau bendrų pratybų ir kitų bendradarbiavimo formų, kad gynybos ryšiai pasiektų naują lygį.

The post Pekinas ruošiasi bendroms karinio jūrų laivyno pratyboms su Maskva appeared first on LAIKMETIS.

„„Ignitis grupė“ informuoja, kad jos dukterinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su jūrinių vėjo parkų vystymo strateginiu partneriu „Ocean Winds“, tikimasi, bus paskelbti potencialiais Lietuvos 700 MW jūrinio vėjo projekto konkurso laimėtojais, nes pasiūlė didžiausią vystymo mokestį. Pasiūlymo kaina siekė 20 mln. eurų“, – per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

„Ignitis grupės“ vadovo Dariaus Maikštėno teigimu, vėjo parkai Baltijos jūroje buvo vienas svarbiausių Lietuvos ir grupės darbų siekiant šalies energetinės nepriklausomybės. 

„Šie projektai itin reikšmingai padidins elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, o tai sumažins Lietuvos priklausomybę nuo importuojamos elektros bei užtikrins konkurencingas elektros kainas gyventojams ir verslui“, – pranešime teigė D. Maikštėnas. 

Pasak „Ignitis grupės“, galutinai paskelbus ją laimėtoja „Ignitis renewables“ bei „Ocean Winds“ įkurs bendrą įmonę, kuriai bus išduotas leidimas parko plėtrai ir naudojimui bei suteiks teisę naudoti jūrinę teritoriją 41-erius metus.

„Jūrinio vėjo projektų portfelio vystymas Lietuvoje ir Baltijos šalyse yra atnaujintos „Ignitis grupės“ strategijos pagrindas. Šis potencialus laimėjimas yra reikšmingas „Ignitis renewables“ žingsnis siekiant visos „Ignitis grupės“ tikslo iki 2030 metų  pasiekti 4–5 gigavatų instaliuotą atsinaujinančių išteklių galią“, – pranešime teigė „Ignitis renewables“ vadovas Thierry'is Aelensas (Tieris Eiliensas).

„Didžiuojamės, kad kartu su „Ignitis renewables“ galėsime atverti jūrinio vėjo vystymo rinkos duris bei išnaudoti jos galimybes Lietuvoje“, – pranešime sakė „Ocean Winds“ vadovas Bautista Rodriguezas (Bautista Rodrigesas).

Pasak grupės, laimėdama konkursą ji pasieks savo strateginį tikslą – laimėti vieną jūrinio vėjo vystymo projektą Lietuvoje, jo komercinę veiklą pradedant iki 2030 metų, ir tai reikšmingai prisidės prie grupės siekio padidinti žaliosios gamybos pajėgumus 4 kartus – nuo 1,2 GW iki 4–5 GW 2030 metais.

Pasak grupės, laimėdama konkursą ji pasieks savo strateginį tikslą – laimėti vieną jūrinio vėjo vystymo projektą Lietuvoje

Teritorija Baltijos jūroje, skirta plėtoti 700 MW galios jūrinio vėjo parką, nuo Lietuvos kranto nutolusi apie 30–36 km ir apima apie 120 kv. kilometrų.

„Gavus reikiamus leidimus, sudarius sutartis su tiekėjais ir užsitikrinus finansavimą, jūrinio vėjo parkas turėtų pradėti veiklą iki 2030 metais Vėjo parkas turėtų pagaminti iki 3 TWh elektros energijos, tiek užtektų patenkinti 25 proc. dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Jūrinio vėjo parkas veiks rinkos sąlygomis“, – teigia grupė.

Konkursą kovo 30-ąją paskelbusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) anksčiau teigė, kad potencialus jo  laimėtojas bus žinomas jau liepos 11 dieną, kai įvyks konkurso komiteto posėdis, tačiau jis kol kas nebus paskelbtas viešai.

Aukciono nugalėtojas bus paviešintas tik rugsėjį, po to, kai vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija patvirtins, kad jis atitinka nacionalinio saugumo interesus. Planuojama, kad laimėtojas oficialiai bus paskelbtas rugsėjo pradžioje.

BNS remdamasi šaltiniais anksčiau skelbė, kad antroji konkurso dalyvė yra didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinys Lietuvoje „Orlen Neptūnas“, tačiau Lenkijos įmonės atstovai to nekomentuoja.  

VERT gegužės pabaigoje pranešė, jog konkurse užsiregistravo du dalyviai, tačiau jų nevardijo. Vėliau taryba patvirtino, kad abu jie atitinka kvalifikacijos reikalavimus. 

Aukcioną laimėjo dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią vystymo mokesčio pasiūlymą ir sumokėjęs jį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėjo būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėjo būti didinami ir vėlesni pasiūlymai. 

„Ignitis grupės“, kuri jau anksčiau buvo patvirtinusi apie savo dalyvavimą pirmajame aukcione, vadovas Darius Maikštėnas yra sakęs, kad jei bendrovė laimės pirmąjį aukcioną, priimant sprendimą dėl dalyvavimo antrajame, su valstybės parama vystomo parko aukcione, bus vertinamos finansinės grupės galimybės. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad valstybės lūkestis rengiant vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje aukcionus yra valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis“ sėkmė. 

„Ignitis grupė“ dar 2020 metų rugsėjį paskelbė pasirinkusi strateginę partnerę jūros vėjo parkų projektams – vieną didžiausių jų vystytojų pasaulyje „Ocean Winds“, kurią taip pat metais įkūrė Europos energetikos lyderės „Engie“ bei EDPR, tuo metu valdžiusios apie 30 GW galios atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pajėgumus visame pasaulyje. „Ocean Winds“ būstinė yra Madride, Ispanijoje.  

Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį aukcioną su valstybės parama ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo aukciono rezultatų. 

Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų. 

Už energetiką atsakingų šalies institucijų lūkesčiu abu parkus pastatyti iki 2028 metų anksčiau abejojo dalis rinkos dalyvių, tarp jų ir „Ignitis renewables“ vadovas Th. Aelensas. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.

The post „Ignitis grupė“už teisę vystyti vėjo parką Baltijos jūroje pasiūlė 20 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Mišios ant pripučiamo čiužinio

Taigi, Pietų Italijos Kalabrijos regione klausimas dėl tinkamos ir „padorios" šv. Mišių vietos praėjusią savaitę tapo jau nebe doktrininiu, o teisiniu. Vietos policija tiria keistą kunigo poelgį dėl „nusikaltimo prieš religinę konfesiją", o kritikai „galanda peilius". Aiškinamasi, ar buvo padoru katalikų kunigui laikyti šv. Mišias jūroje, populiariame vietos paplūdimyje, netikėtai pasiskolinus iš jūroje esančių žmonių pripučiamą čiužinį ir, daugelio nuostabai, padarius jį altoriumi.

Krotonės arkivyskupija pagyrė stovykloje dalyvavusių jaunuolių pasišventimą Dievui. Visgi, jos manymu, kunigams reikėtų laikytis standartų, taip pat nors šv. Mišias galima aukoti lauke, kunigams būtina išlaikyti dėmesį simbolikai, ko reikalauja liturginių apeigų prigimtis.

Nors italų katalikų kunigas praėjusios savaitės trečiadienį ir atsiprašė, sulaukęs kritikos strėlių, kad jūroje aukojo šv. Mišias neįprastu visiems būdu, 36 metų kunigui Mattia Bernasconi (Matijui Bernaskoniui) gresia kelių tūkstančių eurų bauda.

Kunigas daug dirba su jaunimu

M. Bernasconi yra Milano arkivyskupijos kunigas, garsėjantis gebėjimu evangelizuoti jaunimą. Jis yra talentingas futbolininkas, taip pat vienas iš roko grupės, kurioje groja pianinu ir elektrine gitara, įkūrėjų. Liepos mėnesį jis vadovavo maždaug 20 Milano katalikų jaunuolių grupei, vykęs į pietų Italijos Kalabrijos regioną dalyvauti kovos su mafija akcijoje, kurios tikslas - surašyti ir išvalyti konfiskuotą turtą.

Nors italų kunigas sulaukė kritikos, kad jūroje aukojo šv. Mišias, apie jį sužinojo visas pasaulis.

Kaip pasakojama, paskutinę kelionės dieną, sekmadienį, kunigas M. Bernasconi pažadėjo nuvesti jaunimą į paplūdimį ir atšvęsti šv. Mišias. Deja, paaiškėjo, kad pavėsingą paplūdimio vietą, kuria jie tikėjosi pasinaudoti, užėmė kita žmonių grupė, o miškas buvo tolis. Krotonės paplūdimio smėlis Kalabrijoje buvo įkaitęs (tą dieną temperatūra siekė daugiau nei 30 laipsnių), todėl kunigas suprato, kad negali prašyti jaunimo stovėti per pamaldas.

Sceną stebėjusi pora pasiūlė kunigui panaudoti savo pripučiamą čiužinį kaip altorių, jei jis norėtų šv. Mišias laikyti vandenyje, ir jis sutiko. Švęsdamas liturgiją, jis pakvietė jaunimą prisijungti prie jo juosmenį siekiančiame vandenyje, o keli žmonės, atsitiktinai atsidūrę paplūdimyje tuo pačiu metu, paklausė, ar jie taip pat gali dalyvauti.

Vaizdo įrašai išplito greitai

Kadangi gyvename XXI amžiuje, daugelis žiūrovų savo išmaniaisiais telefonais darė nuotraukas ir vaizdo įrašus apie tai, kas vyksta, kurie tuoj pat buvo paskelbti jutube, instagrame ir kituose socialinės žiniasklaidos kanaluose, todėl kilo viešas skandalas.

Paviešinus šv. Mišių jūroje vaizdus, Krotonės ir Kalabrijos Šv. Severinos vyskupijos greitai išsižadėjo jaunojo kunigo.

„Visada būtina susisiekti su vietos bažnytine valdžia ir paprašyti patarimo, kaip geriausia įgyvendinti tokį Eucharistijos šventimą, - sakoma vyskupijos pareiškime. Visų pirma svarbu bent jau išlaikyti dekoratyvumą ir dėmesį simbolikai".

Vietos prokuroras Giuseppe Capoccia (Džiuzepė Kapočia) greitai paskelbė, kad svarstys, ar kunigas nepažeidė Italijos statuto dėl nusikaltimų religiniams įsitikinimams. Norite tikėkite, norite ne, bet tyrimas buvo perduotas žvalgybos tarnybai, žinomai trumpiniu DIGOS, kuri yra daugiau ar mažiau itališkas CŽV atitikmuo.

Kunigas atsiprašė

Po priežasčių, sukėlusių garsųjį įniršį kunigui, jis savo Milano parapijos interneto svetainėje paskelbė atsiprašymą.

„Visiškai neketinau uždrausti Eucharistijos ar panaudoti ją kokiems nors kitiems tikslams; tai buvo tiesiog savaitgalio šv. Mišios, skirtos darbui su jaunimu, dalyvavusiu kovos su mafija stovyklos kontekste, ir grupe, kuri šventė ir dirbo su manimi visą savaitę ir kuri, manau, buvo pakankamai pasirengusi išlaikyti sakramento šventumą, atsižvelgiant į priemonių paprastumą", - aiškino kunigas.

Jis tęsė: „Tačiau tiesa, kad simboliai yra svarbūs, ir kartais taip, kaip mes to nenorime, - sakė jis.

Kunigas prašė atleidimo: „Tikiuosi, kad suprasite mano gerus ketinimus, per daug paprastą požiūrį, ir priimsite mano nuoširdų prašymą atleisti".

Pasak vietos žiniasklaidos, kunigo parapijiečių nuomonės išsiskyrė. Nors daugelis kunigo veiksmus priskiria geriems ketinimams, vienas iš parapijiečių sakė: „Svarbu ne aplinka", kai tuo tarpu kiti išreiškė skepticizmą sakydami, kad kunigas džiaugėsi, jog buvo nufilmuotas, nes nori būti žvaigžde". „Mes jį gerai pažįstame", - pridūrė kunigo elgesio nesuprantantis parapijietis.

The post Italas kunigas nustebino pasaulį šv. Mišiomis jūroje, vėliau atsiprašė appeared first on LAIKMETIS.

Gotabaya Rajapaksa (Gotabaja Radžapakša) pažadėjo trečiadienį atsistatydinti ir sudaryti sąlygas „taikiai pereigai“ po didelio masto protestų prieš jį dėl šalies išgyvenamos didžiausios ekonominės krizės.

73 metų lyderis iš savo oficialiosios rezidencijos Kolombe pabėgo į ją šeštadienį veržiantis dešimtims tūkstančių protestuotojų. Tuomet prezidentas norėjo išvykti į Dubajų, sakė pareigūnai.

Kaip prezidentas, G. Rajapaksa turi neliečiamybę ir negali būti areštuotas. Manoma, jog prieš atsistatydinimą jis nori išvykti į užsienį ir taip išvengti galimo sulaikymo.

Tačiau imigracijos pareigūnai atsisakė eiti į labai svarbiems asmenims skirtą patalpą uždėti antspaudo jo pase, o jis pats tvirtino, kad nesinaudos visiems skirtais keliais, baimindamasis kitų oro uosto klientų keršto.

Prezidentas ir jo žmona negalėjo įsėsti į keturis lėktuvus, išskridusius į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), ir naktį praleido karinėje bazėje šalia pagrindinio Bandaranaike (Bandaranaikės) tarptautinio oro uosto.

G. Rajapaksos jauniausias brolis Basilas, kuris balandžio mėnesį atsistatydino iš finansų ministro posto, anksti antradienį dėl panašaus konflikto su oro uosto darbuotojais taip pat praleido savo skrydį į Dubajų.

Basilas, kuris turi Šri Lankos ir JAV pilietybes, bandė pasinaudoti mokamomis konsjeržo paslaugomis keliaujantiems verslininkams, bet oro uosto ir imigracijos darbuotojai pareiškė nebeteiksiantys paslaugų pagreitinta tvarka.

„Buvo keleivių, protestavusių prieš tai, kad Basilas liptų į jų lėktuvą, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas oro uosto pareigūnas. – Situacija buvo įtempta, tad jis skubiai išvyko iš oro uosto.“

Skubus pasitraukimas iš prezidentūros

Basilas turėjo gauti naują JAV pasą, nes paliko savąjį prezidentūroje, kai šeštadienį Rajapaksos skubiai iš jos išvyko, kad išvengtų minios, sakė diplomatinis šaltinis.

Oficialūs šaltiniai teigė, kad prezidentūroje taip pat buvo paliktas lagaminas su dokumentais ir 17,85 mln. rupijų (apie 49 tūkst. eurų) grynaisiais, kurie dabar perduoti Kolombo teismui.

Prezidento kanceliarija nepaskelbė jokių oficialių pranešimų apie G. Rajapaksos buvimo vietą, tačiau jis tebėra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, disponuojantis kariniais ištekliais.

Vienas aukšto rango gynybos šaltinis sakė, kad prezidento artimiausi kariniai padėjėjai aptarinėjo galimybę jį ir jo palydą nugabenti į užsienį kariniu patruliniu laivu.

Šeštadienį karinio jūrų laivyno laivu G. Rajapaksa ir jo padėjėjai buvo nugabenti į šiaurės rytinį Trinkomalio uostamiestį, iš kurio pirmadienį jis sraigtasparniu buvo nuskraidintas į tarptautinį oro uostą.

„Dabar geriausia išeitis – išvykimas jūra, – sakė minėtas gynybos pareigūnas. – Jis galėtų nuvykti į Maldyvus arba Indiją ir išskristi į Dubajų.“

Jis pridūrė, kad kita alternatyva būtų užsakyti lėktuvą, kuris išskraidintų jį iš 2013 metais atidaryto antrojo šalies tarptautinio oro uosto Mataloje, pavadinto prezidento vyresniojo brolio Mahindos garbei.

Plačiai paplitusi nuomonė, kad šis oro uostas yra nereikalingas projektas; iš jo nevyksta reguliarūs tarptautiniai skrydžiai ir jis vadinamas bene mažiausiai naudojamu tarptautiniu oro uostu pasaulyje.

Mėnesius trunkančios demonstracijos kone išardė Rajapaksų politinę dinastiją, valdžiusią šalį beveik visą laiką pastaruosius du dešimtmečius, bet kaltinamą nekompetencija ir korupcija

G. Rajapaksos atsistatydinimo atveju premjeras Ranilas Wickremesinghe (Ranilas Vikremesingė) automatiškai taptų laikinuoju prezidentu ir dirbtų, kol parlamentas į šį postą išrinks kurį nors parlamentarą, dirbsiantį iki 2024-ųjų lapkričio.

Tačiau R. Wickremesinghe ir pats paskelbė norintis atsistatydinti, jei bus pasiektas konsensusas dėl vienybės vyriausybės formavimo.

Šri Lanka yra priklausoma nuo pagalbos iš Indijos ir kitų valstybių, lyderiams bandant derėtis su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl finansinės pagalbos. R. Wickremesinghe neseniai sakė, kad derybos su TVF yra sudėtingos, nes Šri Lanka dabar yra bankrutavusi valstybė.

Balandžio mėnesį Šri Lanka paskelbė, kad dėl užsienio valiutos trūkumo sustabdo užsienio skolų grąžinimą. Bendra šalies užsienio skola siekia 51 mlrd. dolerių (50 mlrd. eurų), o 28 mlrd. dolerių ji turi sugrąžinti iki 2027 metų pabaigos.

Mėnesius trunkančios demonstracijos kone išardė Rajapaksų politinę dinastiją, valdžiusią šalį beveik visą laiką pastaruosius du dešimtmečius, bet kaltinamą nekompetencija ir korupcija.

The post Nepavykus išvykti lėktuvu, korupcija kaltinamas Šri Lankos prezidentas bando bėgti iš šalies jūra appeared first on LAIKMETIS.