„Tegul nuoširdi malda ir vyskupo J. Žemaičio prisiminimas sušildo ir mūsų sielas. Laikas bėga labai greitai. Liūdna susibūrimo proga, bet teikianti amžinybės gyvenimo viltį  kuria, tikime, bus apdovanotas vyskupas Juozas“, - sveikindamas į baziliką susirinkusius vyskupus, kunigus, pašvęstojo gyvenimo brolius ir seseris bei tikinčiuosius sakė Vilkaviškio vyskupas JE Rimantas Norvila ir pakvietė šv. Mišioms vadovauti kardinolą Sigitą Tamkevičių, kuriam teko daug bendrauti su vyskupu J. Žemaičiu.

Drauge meldėsi Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, vyskupai emeritai Jonas Kauneckas (Panevėžys), Juozas Matulaitis (Kaišiadorys), beveik pusšimtis Vilkaviškio vyskupijos kunigų.

Dvasininkų sugiedotos gedulinės psalmės, choristų skambios giesmės, sustiprintos solisto baritono Povilo Padleckio, raiškūs  šv. Rašto skaitovų balsai, taip pat ir kiekvieno atėjusiojo asmeninė malda plaukė į aukštybes kaip padėka Viešpačiui už a. a. vyskupą J. Žemaitį, meldžiant jam gailestingumo.

Po šv. Mišių kunigai ir tikintieji sustojo maldai prie vyskupo J. Žemaičio kapo bazilikos šventoriuje. Antkapinį paminklą pašventino vyskupas emeritas Juozas Matulaitis.

Homiliją pasakė vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, kuris prieš 30 metų (1992 m. gegužės 31 d.) šioje pačioje bazilikoje vyskupo J. Žemaičio buvo pašvęstas kunigystei. Nerdamasis į skaitytos Evangelijos ištraukos gylį, jis pastebėjo, kad kaip ir kiekvienas žmogus, taip ir pas Viešpatį gyvenantis vyskupas J. Žemaitis prisimintinas kaip Dievo paveikslas. Jis, kaip žmogus, apdovanotas įvairiomis Dievo dovanomis, kurios per jį pasiekė ir mus, vienaip ar kitaip palietė mūsų gyvenimus, patyrėme tam tikras pamokas.

„Prisiminimuose matome jo besišypsantį veidą, girdime jo kalbos būdą ir niekieno neįstengtą iš jo atimti zanavykišką tarseną. O tai man liudija: žmogus priima savo tapatybę su savo privalumais ir savo ribotumais,“ - dalijosi pamokslininkas. Pasak jo, ribotumų turime visi, bet velionio vyskupo pavyzdys rodo, kaip nereikia savęs susireikšminti, bet su pasitikėjimu Dievu daryti nuoširdžiai tai, ką sugebi. Vyskupas visur dirbo kaip uolus Viešpaties vynuogyno darbininkas: vikaras, klebonas, dekanas, vyskupo tarnystėje.

Pamokslininkas akcentavo, kad per vyskupą J. Žemaitį gavęs šventimus per jį iš Viešpaties gavo kunigystės dovanos supratimą. Kunigystė J. Žemaičio tarnystėje visada buvo svarbiausia. Jau tapęs emeritu, net po išvykų, atlaidų ar renginių neidavo ilsėtis, o skubėdavo į baziliką klausytis išpažinčių, aukoti mišių. Ne dėl to, kad nebuvo kas pakeičia, bet jam buvo svarbu kaip kunigui tarnauti žmonėms. Jis brangino savo kaip kunigo misiją: išklausyti žmogų ir Dievo vardu suteikti nuodėmių atleidimą, kadangi žmogų išklausyti gali ir kitas žmogus, tačiau tik kunigui duota teisė atleisti Dievo vardu.

Vyskupas  A. Poniškaitis kunigus kvietė branginti šią dovaną ir būti Dievo meile trykštančiais šaltiniais. Anot jo, vyskupas J. Žemaitis turįs panašumo į šiądien liturgijoje minimą Popiežių Joną XXIII  dėl paprastumo, atsakomybės, domėjimosi bažnyčios reikalais vyskupija, kunigais, vienuoliais pasauliečiais.

Paminklas ant vyskupo J. Žemaičio kapo baigtas sumontuoti rugsėjo 30 dieną bazilikos klebono Giedraus Bakūno rūpesčiu. Jo iniciatyva parinktą formos idėją suprojektavo architektas Zigmas Brazauskas.

Paminklo gamybos ir montavimo darbus atsakingai atliko Vidiškių ( Ukmergės raj.) UAB „Akmenora“ meistrai, vadovaujami Alvydo Pučinsko. Profesionaliai akmens luituose iškaltas  sudėtingos konfigūracijos sumanymas šventoriuje pratęsė palaidotų marijonų eilę.

Vyskupo Juozo Žemaičio amžinojo poilsio vieta yra greta dar dabartinės kartos atmintyje gyvų marijonų arkivyskupo Liudviko Povilonio (1910- 1990) ir marijonų vienuolijos generolo kun. Vincento Senkaus (1840-1911) kapų.

„XXI amžius“, spalio 14 d.

The post Marijampolėje vyko Vilkaviškio vyskupo J. Žemaičio mirties metinių minėjimas appeared first on LAIKMETIS.

Pranešama, kad spalio 5 d., sulaukęs 95-erių metų amžiaus, Marijampolės Švč. Marijos globos namuose mirė Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC.

Spalio 8 d. 12 val. Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo mažojoje bazilikoje prasidėjo laidotuvių šv. Mišios, kurias aukojo dauguma Lietuvos vyskupų, vadovaujami apaštalinio nuncijaus Petar Antun Rajič. Taip pat į šv. Mišių koncelebraciją jungėsi vyskupas Tadeusz Bronakowski iš Lomžos Lenkijoje, atstovaujantis bendrą Lietuvos Lenkijos vyskupų komisiją.

Pradžioje nuncijus perskaitė iš Vatikano gautą Šventojo Tėvo Pranciškaus laišką, kuriame popiežius išreiškia nuoširdžią užuojautą ir dėkoja Dievui už vyskupo Juozo daugiametę kunigišką tarnystę tikintiesiems. Po perskaityto laiško, Marijampolės bazilikos skliautai prisipildė gedulinių psalmių giesmės, kurią pasidaliję chorais giedojo kunigai ir vyskupai. Vėliau savo giesmėmis šv. Mišių aukos maldą papildė Česlovo Sasnausko kamerinis choras (vad. Mindaugas Radzevičius).

Pamokslo metu vyskupas Rimantas Norvila kvietė atmintyje atgaivinti prisiminimus apie vyskupą Juozą, su kuriuo daugelio mūsų ryšiai buvo plačiai išsiskleidę. Visi kartu tuose prisiminimuose atrastume bendrų dalykų. „Ko gero pirmiausia jį visi prisimename kaip dvasininką, gyvenusį gyvu tikėjimu, branginusį savo pašaukimą, mylintį Kristaus Bažnyčią.

Taip pat jį prisimename kaip maldos žmogų. Malda jam buvo iš ties svarbi ir kartu nuosekliai ugdė jo ypač artimą ir tvirtą santykį su Viešpačiu. Būtent iš šio santykio labiausiai formavosi ir jo rami, pasverta laikysena įvairiose gyvenimo situacijose ar kažkada aktyviai darbuojantis parapijose, ar diecezijos ganytojo tarnystėje, ar jau tapus vyskupu emeritu. Tikriausiai daugumas paminėtume ir jo visada giedrią dvasią, geranorišką žvilgsnį kitų žmonių atžvilgiu.“

Šv. Mišių metu susirinkusieji klausėsi evangelijos pagal Matą ištraukos, kurioje atpasakojamas Kalno pamokslas ir įvairūs palaiminimai. Vyskupas Rimantas pastebėjo, kad visi šie palaiminimai skleidėsi ir vyskupo Juozo Žemaičio gyvenime. „Palaiminimai tyraširdžiams, romiesiems skleidėsi per taikų, ramų, nuolankų vyskupo būdą. Dieviško gailestingumo atspindžiai reiškėsi jam vis prisimenant, atjaučiant vargstančius, kiek leido galimybės, padedant sunkumus patiriantiems, kartu užtariant juos nuoširdžia malda. Palaiminimas dvasingiems vargdieniams ypatingai išsiskleidė jau kiek vėliau gyvenime įkūnytame vienuoliniame pašaukime.“

Po Šv. Mišių vyskupas Juozas Žemaitis MIC palaidotas Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje šventoriuje, šalia kitų ten palaidotų iškilių Marijonų vienuolijos narių. Prie kapo duobės savo prisiminimais dalijosi vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Marijonų vyresnysis kun. Kazimieras Brilius, marijonų vienuolijos generalinio vyresniojo Andžej Pakula atstovas, susirinkusiuosius atminimo žodį tarė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.

Giedra nuotaika ir šviesiais prisiminimais mintyse susirinkusieji atsisveikino su visų mylimu vyskupu Juozu ir pagerbė jo atminimą.

The post Atsisveikinta su Vilkaviškio vyskupu emeritu Juozu Žemaičiu MIC appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pats ekscelencija Juozas yra sakęs, pagrindinis jo siekis gyvenime buvo kunigystė.

„Ačiū Dievui, kunigystės pasiekiau – tai ir buvo mano laimės viršūnė. Eidamas nelengvu kunigystės keliu esu patyręs ir daug džiugių akimirkų. Pavyzdžiui, klausydamas išpažinčių padėjau daugeliui giliai į nuodėmę įklimpusių žmonių pakilti, atgauti Dievo malonę ir sąžinės ramybę. Svarbiausia kunigo gyvenime išugdyti gyvąją Dievo šventovę kiekvieno kataliko sieloje", - yra sakęs vyskupas.

Kaip rašoma Sigito Tamkevičiaus SJ feisbuko paskyroje, „vyskupas Juozas Žemaitis MIC buvo šiltas, atviras, kuklus, labai Dievą ir Bažnyčią mylintis dvasininkas. Nors ilgame savo kunigystės kelyje padarė labai daug gero visose parapijose kuriose tarnavo, mes jį visi atsiminsime kaip pirmąjį Vilkaviškio vyskupijos vyskupą po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, kuris tapo tikru tėvu ir ganytoju Vilkaviškio vyskupijos, o pastaruosius beveik dvidešimt metų Marijampolės miesto tikintiesiems. Jis buvo vyskupas, kuris nuo pat savo paskyrimo, gaivino ir kūrė Vilkaviškio dieceziją, jos organizacijas bei naujas parapijas. Aktyviai ugdė gyvąją Bažnyčią, taip pat rūpinosi eilės bažnyčių bei Vilkaviškio katedros atstatymu, naujų kunigų ruošimu, kurių būdamas Vilkaviškio vyskupu pašventino 72".

Taip pat S. Tamkevičius rašo, kad J. E. Juozas yra sakęs, pagrindinis jo siekis gyvenime buvo kunigystė: „Ačiū Dievui, kunigystės pasiekiau – tai ir buvo mano laimės viršūnė. Eidamas nelengvu kunigystės keliu esu patyręs ir daug džiugių akimirkų. Pavyzdžiui, klausydamas išpažinčių padėjau daugeliui giliai į nuodėmę įklimpusių žmonių pakilti, atgauti Dievo malonę ir sąžinės ramybę. Svarbiausia kunigo gyvenime išugdyti gyvąją Dievo šventovę kiekvieno kataliko sieloje.“

Beveik prieš 20 metų perduodamas Vilkaviškio vyskupiją naujam ganytojui, ekscelencija Juozas visiems Vilkaviškio parapijos, bet manytume visos vyskupijos tikintiesiems linkėjo: „Linkiu ne tik didžiuotis ir grožėtis nuostabia Katedra, bet kas sekmadienį ją uoliai lankyti ir visada gyventi sąmoningą krikščionišką gyvenimą. Tegul tarp jūsų klesti blaivybė, tyrumas, šeimyninė ištikimybė, Dievo ir artimo meilė.“ Tai buvo ganytojo palinkėjimas mums. O mes ganytoją palydėkime į Tėvo namus savo nuoširdžia malda.

Vyskupas bus pašarvotas Marijampolės šv. arkangelo Mykolo bazilikoje spalio 6 d. nuo 17 val. 

Šv. Mišios aukojamos spalio 6 d. 18 val., spalio 7 d. 12 ir 18 val., spalio 8 d. 7.30 val.

Laidotuvių Šv. Mišios bus celebruojamos spalio 8 d. 12 val. 

Po Šv. Mišių vyskupas Juozas Žemaitis MIC bus palaidotas Marijampolės šv. arkangelo Mykolo bazilikoje šventoriuje, šalia kitų ten palaidotų iškilių Marijonų vienuolijos narių.

Vyskupo Juozo Žemaičio MIC biografija.

The post Iškeliavo Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC appeared first on LAIKMETIS.