Pradėkime nuo neseniai sukurto dokumentinio „Netflix“ serialo „Karalienė Kleopatra“ (Queen Cleopatra), kuriame pagrindinį – Kleopatros – vaidmenį atliko juodaodė aktorė Adele James. Ar tai sveikintina? Čia turtbūt svarbus faktas, kad Kleopatra nebuvo juodaodė. Ši faraonė buvo kilusi iš Ptolemėjų dinastijos, kurią pradėjo vienas iš Aleksandro Didžiojo karvedžių. Aleksandras ir jo karvedžiai buvo makedoniečiai, t.y. graikai, kurie, kaip žinome, nėra juodaodžiai. Esama iniciatyvų kurti įvairias teorijas apie Egipto valdovų santuokas su vietinių populiacijų atstovais ir tokiu būdu įvykusią rasinę asimiliaciją.

Tačiau galima pažvelgti į Kleopatros gyvenamuoju laikotarpiu sukurtas ją vaizduojančias freskas ar skulptūras, kurios aiškiai atspindi graikiškus veido bruožus. Taip pat vertėtų įsiklausyti į Egipto istorikų nuomonę. Štai dr. Mustafa Waziri, aukščiausios Egipto antikvarinių vertybių tarybos generalinis sekretorius, pasirinkimą Kleopatros vaidmenį patikėti juodaodei aktorei apibūdino kaip „Egipto istorijos klastojimą ir akivaizdžią istorinę klaidą“. Šis gan ilgas situacijos apibūdinimas reikalingas siekiant iliustruoti, kaip konkrečiu atveju yra iškraipoma istorija.

Vertėtų paminėti, kad šis atvejis nėra išskirtinis. Juodaodžiai aktoriai pasirinkti ir Karlo Gustavo Emilio Mannerheimo, Anos Bolein, Julijaus Cezario, Hanibalo Barkos, Karaliaus Saliamono, Magaretės D’Anžu, Roberto de Bomonto, Žanos D‘Ark bei kitiems istoriniams vaidmenims.

Žinoma, negalima nuneigti, jog ankščiau minėtos kitų rasių atvaizdavimo stokos būta; kino istorijoje baltaodžiams dažnai būdavo skiriami vaidmenys, kurie originaliame tekste ar istorijoje atitekdavo kitų rasių atstovams. Šis reiškinys įvardintas kaip „whitewashing“ . Tačiau, žvelgiant į pastarojo dešimtmečio filmus ir laidas, pastebima aiški tendencija, kai „whitewashing“ virsta atvirkštine savo versija – „blackwashing“. Šiuo atveju jau kitų rasių atstovai, ypač juodaodžiai, perima tradiciškai baltaodžiams priskirtinus vaidmenis.

Čia galima klausti, kodėl iškreipti istorijos atvaizdavimą, siekiant padaryti jį patrauklesniu kitoms rasėms, yra blogas dalykas. Atsakymas į šį klausimą yra daugialypis. Visų pirma, jei toks iškraipymas laikytinas tinkamu, tai turėtų galioti ir jį taikant priešinga kryptimi. Įdomu, ar plačioji žiniasklaida sveikintų baltaodžio atliekamus Šakos Zulu, Nelsono Mandelos, Harietos Tubman, Muhamedo Ali, Martino Liuterio Kingo ar Baracko Obamos vaidmenis? Numanomas atsakymas į šį klausimą, tikėtina, leidžia suvokti aptariamo požiūrio ydas.

Negana to, siekis įtraukti  juodaodžius į istoriją, kurioje jie nebuvo vaizduojami, leidžia daryti prielaidą, kad toks socialinės įtraukties metodas taikomas dėl pačių juodaodžių istorijos skurdumo. Nes jei juodaodžiai turėtų turtingą istoriją, jie tikriausiai būtų gausiai reprezentuojami kino industrijoje? Nors ir tiesiogiai nesuformuluota, tačiau veiksmų implikuojama prielaida, kad šios rasės asmenų istorijos faktiškai nėra, – neabejotinai klaidinanti. Pažvelkime į turtingiausiu žmogumi istorijoje tituluojamą Malio imperatorių Mansa Musa, vergu gimusį ir JAV senatoriumi tapusį Blanche Bruce, Jasuke – vergijoje gimusį sudanietį, tapusį pirmuoju ne japonų kilmės samurajumi, arba kitus įkvepiančius pavyzdžius. Apie šias asmenybes filmų nėra arba į juos investuojami labai menki resursai.

Esminė problema čia – filmų kūrėjų suvokimas, kad juodaodžių istorijos ekranizacijos nebus labai pelningos. Todėl, užuot populiarinus jų istoriją, juodaodžius aktorius stengiamasi įterpti pasakojant apie kitas rases. Tokiu būdu susižeriamas pelnas už populiarios tematikos filmus ir inscenizuojama kova už šios rasės žmonių reprezentaciją. Tuo tarpu juodaodžių istorija stumiama į paraštes; vienintelis jiems liekantis tapatybės suvokimo kelias – matyti save per prizmę istorijos, kurios dalimi jie nebuvo (ypač jei kalbame apie senesnius laikotarpius vaizduojančias ekranizacijas).

Galiausiai paminėtinas ir nė kiek ne mažiau svarbus politinis aptariamos praktikos motyvas. Įtraukiant kitų rasių atstovus į svetimą istoriją, žmonėms sukuriamas klaidingas įspūdis, jog moderni multikultūralizmo praktika yra jau istoriškai nusistovėjęs reiškinys, kuris yra visiškai natūralus ir sveikas visuomenei. Tokiu būdu prisidedama prie globalizmo ideologijos, naikinančios tautinį identitetą ir nusistovėjusias moralės normas.

Labai panaši situacija ir fantastinių bei mitologinių filmų žanre. Čia, žinoma, galima kelti retorinį klausimą, kodėl fantastikos žanras, kuris nesiekia atspindėti tikrovės autentikos, negali sau leisti kitų rasių aktorių baltaodžių vaidmenims. Kartais tikrai gali. Jei kalbama apie dabartį ar ateitį vaizduojančią fantastiką, į tokias ekranizacijas tikrai galima įtraukti visų rasių atstovų (visgi logiška tai daryti tik tokiu atveju, jei ekranizacijose figūruojančių šalių demografinė situacija realiai atspindi tą, kuri vaizduojama kino ekrane). Tačiau, jei kalbama apie istorija ar mitologija paremtus fantastinius filmus, jiems galioja argumentai, išsakyti aptariant istorines ekranizacijas. Jei nenorime, kad Afrikos mitologijos personažus vaizduotų baltaodžiai, taip pat neturėtume norėti juodaodžio Dzeuso, Achilo ar Lanceloto. Analogiškai, jei nenorime, kad Afrikos autorių fantastiniuose kūriniuose juodaodžius vaidintų baltaodžiai, neturėtume sutikti, kad anglosaksų, skandinavų, bei germanų mitologija paremtame J. R. R. Tolkieno pasaulyje baltaodžių vaidmenyse derėtų figūruoti juodaodžiams.

Istorijos perrašyti negalime, tačiau galime ją visapusiškai pažinti. Bandydami istoriją derinti prie dabartinės visuomenės nuotaikų ar politinių užgaidų, nuo šio pažinimo tolstame ir renkamės gyventi nuo realybės nutolusiame pasaulyje. Šis iškreiptas lygybės siekis neabejotinai kyla iš progresyviosios kairės – jos atstovai patys to net nebando slėpti. Tačiau, kaip iliustruoja aukščiau pateiktas tekstas, tokia praktika neatneša nei tikros lygybės, nei gėrio; ji tekuria kognityvinį chaosą ir piešia ideologizuotą, tendencingai transformuotą istorijos perspektyvą, neišvengiamai iškreipiančią ir santykį su dabartimi.

The post Simonas Kaunelis. Kaip kine istoriniai veikėjai tampa juodaodžiais appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusį mėnesį jaunimo organizacijos "Empoca" įkūrėjas Anthony Owosekun davė interviu Vokietijos žurnalui "Der Spiegel", teigdamas, kad baltieji turėtų laikytis „atokiau".

"Kuriame pasaulį, kuriame juodaodžiams vaikams ir jų šeimoms niekada nereikės abejoti, svarstyti, ar gamta jiems yra saugi vieta", - teigiama grupės interneto svetainėje, ir nors aiškiai nenurodoma, kad kitų rasių vaikai nėra laukiami, grupė daugiausia dėmesio skiria tik juodaodžiams vaikams ir jaunimui.

Po interviu "Der Spiegel" daugelis apkaltino grupę rasizmu, įskaitant buvusį laikraščio "Bild" vyriausiąjį redaktorių Julianą Reicheltą, kuris pareiškė: "Stovyklos pagal odos spalvą, o žiniasklaida apie tai rašo, tarsi tai būtų visiškai normalu. Beprotybė."

Kiti socialinėje žiniasklaidoje kaltino grupę rasine segregacija, o kai kurie net lygino grupę su Amerikos Ku Klux Klanu.

Šią savaitę žurnalas "Focus" pranešė, kad stovyklų organizatoriai dėl internete pasipylusių neigiamų komentarų sustiprino saugumo priemones, ir teigė, kad Empoca taip pat sulaukė grasinimų.

Toliau grupė grasino imtis teisinių veiksmų prieš "Der Spiegel", kuris iš pradžių atsisakė pašalinti tviterio žinutes, bet vėliau pasidavė ir jas ištrynė.

Anthony Owosekunas po reakcijos į interviu patvirtino būtinybę kurti tik juodaodžiams skirtas erdves: "Neigiamos reakcijos ir neapykantos kupini komentarai parodė, kaip svarbu turėti saugias erdves juodaodžiams vaikams."

tai tikslingas aplinkos, kurioje juodaodžiai žiūrovai gali patirti ir aptarti scenos menų, kino ir kultūros erdvių renginį be baltųjų žvilgsnių, sukūrimas

"Dabar patekome į žmonių, kurie visiškai negali suprasti, kodėl įgalinimas turėtų atrodyti taip, kaip atrodo Empoca, akiratį", - pridūrė jis.

Europos šalyse ir kitose Vakarų pasaulio dalyse vis dažniau pasitaiko erdvių, į kurias neįleidžiami baltaodžiai.

Jungtinėje Karalystėje ši tendencija yra daug ryškesnė, o baltaodžiams žmonėms buvo konkrečiai pasakyta, kad jie yra nepageidaujami renginiuose, pavyzdžiui, šių metų gegužę Londono Karališkajame Stratfordo Rytų teatre vykusiame teatro spektaklyje, kuris buvo pavadintas "BLACK OUT".

"BLACK OUT" vakaras - tai tikslingas aplinkos, kurioje juodaodžiai žiūrovai gali patirti ir aptarti scenos menų, kino ir kultūros erdvių renginį be baltųjų žvilgsnių, sukūrimas", - rašoma teatro interneto svetainėje.

Šių metų pradžioje panašus spektaklis turėjo įvykti Kanados sostinėje Otavoje, kurioje teigiama, kad renginys buvo skirtas "tik" juodaodžių auditorijai. Kilus reakcijai, Nacionalinis menų centras pareiškė, kad iš tiesų į renginį buvo kviečiami visi norintys.

The post Vokietijoje vaikų stovykla „tik juodaodžiams" apkaltinta rasizmu appeared first on LAIKMETIS.

Afrikos liaudies socialistų partijos (APSP) ir judėjimo „Uhuru“ įkūrėjas Omali Yeshitela (Omalis Ješitela) ir dar du partijos nariai Penny Joanne Hess (Peni Džoan Hes) ir Jesse Nevelas (Džesis Nevelas) buvo apkaltinti tuo, kad veikė kaip neregistruoti Rusijos agentai. Už tai gresia maksimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Visiems trims, taip pat dar vienam nariui Augustus Romainui (Ogastui Romeinui), taip pat pateikti kaltinimai dėl sąmokslo veikti kaip Rusijos agentams, už kurį gresia iki 10 metų kalėjimo.

Kaltinamajame akte teigiama, kad šie keturi asmenys gavo pinigų ir kitokios paramos iš JAV gyvenančio ruso Aleksandro Jonovo ir Maskvoje įsikūrusių Rusijos žvalgybos agentūros FSB pareigūnų, kurie vadovavo A. Jonovui.

Kaltinamajame akte teigiama, kad šie keturi asmenys gavo pinigų ir kitokios paramos iš JAV gyvenančio ruso Aleksandro Jonovo ir Maskvoje įsikūrusių Rusijos žvalgybos agentūros FSB pareigūnų

Praėjusiais metais A. Jonovas buvo apkaltintas vadovavęs FSB vadovautai politinės įtakos operacijai, tačiau jo kontaktai JAV nebuvo įvardyti, nors tuo metu FTB atliko reidą APSP patalpose.

Antradienį Tampoje Floridoje paskelbtame kaltinamajame akte papildyti kaltinimai A. Jonovui, kuris, kaip manoma, yra grįžęs į Rusiją.

Būdamas Maskvoje įsikūrusio Rusijos antiglobalistinio judėjimo prezidentas, A. Jonovas naudojosi APSP ir „Uhuru“ judėjimais bei Džordžijoje įsikūrusiu A. Romaino padaliniu „Black Hammer“, kad skleistų Rusijos požiūrį į politiką, karą Ukrainoje ir kitus klausimus.

Kaltinamajame akte teigiama, kad 2015 metais O. Yeshitela keliavo į Rusiją, kur užmezgė partnerystę su A. Jonovo grupe.

2016-aisiais A. Jonovas finansavo APSP protesto turą keturiuose miestuose, kuriuo buvo remiama „Peticija dėl genocido nusikaltimo prieš afrikiečių žmones Jungtinėse Valstijose“, nurodo Teisingumo departamentas.

2017 ir 2019 metais grupė taip pat aktyviai siekė paveikti vietos rinkimus Sankt Peterburge, Floridos valstijoje, kur gyvena tie keturi amerikiečiai, o vėliau – 2020 metų nacionalinius rinkimus, teigiama dokumente.

Jame sakoma, kad 2022 metais A. Romainas ir „Black Hammer“ gavo finansavimą iš A. Jonovo ir jo grupės „Rusijos interesams, susijusiems su Rusijos invazija į Ukrainą, tenkinti“.

Teisingumo departamentas teigė, kad visi kaltinimų sulaukę amerikiečiai žinojo, jog A. Jonovas dirbo Rusijos vyriausybei.

Kaltinamajame akte, kuriame taip pat kaltinami du Rusijoje įsikūrę FSB pareigūnai, teigiama, kad A. Jonovas teikė finansavimą neįvardytai politinei grupei Kalifornijoje, kuri pasisakė už valstijos atsiskyrimą nuo JAV.

Lygiagrečiai Vašingtone pateiktame kaltinamajame akte JAV apkaltino Rusijos pilietę Nataliją Burlinovą, akademinės paramos organizacijos PICREADI vadovę, veikus kartu su FSB ir verbavus amerikiečius.

„Šiandienos pranešimas piešia šiurpų Rusijos vyriausybės veiksmų vaizdą ir tai, kiek daug FSB gali padaryti, kad kištųsi į mūsų rinkimus, sėtų nesantaiką mūsų šalyje ir galiausiai verbuotų JAV piliečius savo pastangoms“, – sakė FTB direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis Kurtas Ronnow (Kurtas Ronou).

The post JAV juodaodžių aktyvistai apkaltinti bendradarbiavimu su Rusijos žvalgyba appeared first on LAIKMETIS.