Ši byla sukėlė didžiausią politinę krizę, su kuria Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas susidūrė nuo 2010 metų, kai grįžo į valdžią.

Šeštadienį atsistatydino dar vienas garsus Vengrijos veikėjas, sekdamas prezidentės Katalinos Novak ir buvusios teisingumo ministrės Judit Vargos pavyzdžiu.

Jie atsistatydino po to, kai šalyje kilo pasipiktinimas dėl K. Novak sprendimo suteikti malonę vyrui, susijusiam su vaikų ir paauglių seksualinio išnaudojimo byla. 

Kalvinistų vyskupas Zoltanas Balogas penktadienį paskelbė atsistatydinantis iš didžiausios Vengrijos protestantų bažnyčios vadovo pareigų po to, kai patyrė spaudimą dėl to, kad būdamas prezidentės patarėju pritarė malonės suteikimui. Anksčiau Z. Balogas taip pat dirbo vyriausybės ministru.

Vėliau, penktadienį, dešimtys tūkstančių žmonių protestavo Budapešto Didvyrių aikštėje prieš malonės suteikimą.

„Jie (vyriausybė) turėtų nustoti manyti, kad viskas leistina“, – sakė 65-erių moteris, pasivadinusi Margit.

50-metis biuro darbuotojas Risko Laszlo (Riskas Laslas) teigė, kad V. Orbano vyriausybė „pasiekė demokratinių teisių pamynimo viršūnę“

Demonstraciją surengė populiarūs muzikos ir kultūros pasaulio žmonės bei nuomonės formuotojai. 

„Mums jau gana“, – rašė jie bendrame pareiškime, ragindami žmones netylėti dėl „aukų apsaugos, skaidrumo, žmogiškojo padorumo ir sąžiningo socialinio dialogo“.

V. Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Gujašas) penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino, kad premjeras iki praėjusios savaitės nežinojo apie malonę.

„Pats premjeras apie šį reikalą sužinojo iš spaudos“, – sakė jis.

V. Orbanas šią savaitę apie skandalą nekalbėjo, tačiau šeštadienį turėtų sakyti metinę kalbą apie šalies padėtį.

Praėjusią savaitę nepriklausoma naujienų svetainė 444 atskleidė, kad K. Novak suteikė malonę buvusiam vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojui.

2022 metais jis buvo nuteistas kalėti tris metus ir keturis mėnesius už tai, kad padėjo nuslėpti savo viršininko seksualinę prievartą prieš vaikus ir paauglius.

Nors nesitikėta, kad šis skandalas privers V. Orbaną pasitraukti, visuomenės pasipiktinimą sustiprino tai, kad K. Novak, buvusi šeimos reikalų ministrė, buvo svarbiausių vyriausybės „šeimai palankios“ politikos šalininkė.

The post Vengrijoje, tęsiantis protestams dėl skandalo, iš pareigų pasitraukė ne tik prezidentė, bet ir kalvinistų vyskupas appeared first on LAIKMETIS.

Pastaruosius ketverius metus ėjote teisingumo ministrės pareigas ir buvote matomiausias Vengrijos vyriausybės veidas Briuselyje. Kodėl nusprendėte kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose ir vadovauti 2024 m. "Fidesz" rinkimų į EP sąrašui?

-Premjeras manęs paklausė, kodėl noriu palikti savo postą, jei viskas klostosi gerai. Tiesa ta, kad būdamas ministru 24 valandas per parą vadovauji administraciniam aparatui - negalite dirbti politiniais klausimais. Noriu sutelkti dėmesį į Europos Parlamento rinkimus ir Europos konservatorių judėjimą.

Noriu turėti laiko skleisti mūsų požiūrį ir parodyti Europos rinkėjams, kad yra alternatyva. Yra vengriškas ir proeuropietiškas būdas valdyti Europos institucijas, kuris gali būti sėkmingas. Būtent tai noriu perteikti rinkėjams, kad konservatoriai kitais metais galėtų laimėti daugumą.

Po masinio migrantų atvykimo į Italijos Lampedūzos salą Giorgia Meloni ir Ursula von der Leyen surengė spaudos konferenciją. Europos Komisijos pirmininkė pademonstravo nesugebėjimą pažvelgti realybei į akis. Vis daugiau žmonių pradeda manyti, kad ES neturi jokio sprendimo šiais klausimais. Kaip manote, ar įmanoma pakeisti Europos Sąjungą?

-Esu optimistė ir manau, kad turime galimybę, ypač jei aiškiai parodysime masinės nelegalios migracijos pasekmes. Tam mums reikia stipraus žiniasklaidos dalyvavimo. Tačiau šiuo metu didžioji žiniasklaida apeliuoja į jausmus, o ne į racionalumą. Viduržemio jūros regiono šalys patiria didžiulį emocinį spaudimą, kai joms rodomi jūroje žūstančių vaikų vaizdai. Tačiau jei esate politikos formuotojas, turite siųsti kitokią ir atsakingą žinią.

Migracijos paketo problema yra jo filosofija, t. y. atvirų sienų filosofija su kvietimų laiškais. Reikia siųsti žinią, kad nėra jokio kvietimo - prašome nevažiuoti. Jei šaliai reikia darbo jėgos, tai turi būti daroma teisėtais kanalais: per ambasadas, konsulatus ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis programas.

Dabartinė politika, pagal kurią našta užkraunama šalims, neturinčioms jokių dabartinių ar istorinių ryšių su trečiojo pasaulio šalimis, yra neteisinga ir turi būti nutraukta. Mes niekada nedalyvavome priimant šiuos sprendimus, tad kodėl turėtume būti už tai atsakingi? Tai - Vidurio Europos ir Vengrijos pozicija.

ES turi pakankamai išteklių šiai problemai spręsti, pavyzdžiui, finansinių priemonių, sudaryti susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis, kad sustabdytų, o ne valdytų migraciją. Požiūris į migraciją turi visiškai pasikeisti. Politikai turi pasakyti: "Ne, nevažiuokite čia."

Kaip sakote, emocinis spaudimas yra didžiulis. Jei nesutinkate su atviromis sienomis, esate atsakingas už tai, kas atsitinka migrantams.

-Politikai, kurie apeliuoja į mūsų emocijas, yra atsakingi už žmones, kurie sėdi tose valtyse, nes jie paskatino juos atvykti į Europą. Migracijos politikoje mums reikia ne kompromiso, o pagarbios tolerancijos kiekvienos šalies pasirinkimui. Tai turėtų būti europietiškas problemų sprendimo būdas - abipusė pagarba.

Buvo labai gera Graikijos parlamento nario kalba apie neteisėtą žmonių gabenimą ir nusikalstamumą Viduržemio jūroje, kurioje jis teigė, kad kol nesustabdysime šios veiklos, kol nepranešime NVO, kad būtent valstybės narės sprendžia, kas atvyksta, o kas ne, tol turėsime šią problemą.

Vengrija įrodė, kad sausumoje, esant stipriai apsaugai, galima sustabdyti nelegalią imigraciją. Ją taip pat galima sustabdyti ir per jūrą, kaip parodė M. Salvinio darbo vidaus reikalų ministru laikotarpis.

Neseniai Salvinis 20 dienų neleido 163 nevyriausybinės organizacijos "Open Arms" išgelbėtiems migrantams išsilaipinti Italijos teritorijoje. Spalio pradžioje jo laukia naujas teismo procesas šioje byloje, kuriame kaip liudytojas prieš jį pasirodys milijardierius aktorius Richardas Gere'as.

-Vengrijoje imamės teisinių priemonių savo sienoms apsaugoti, kurias pasmerkė Europos Komisija. Netrukus už tam tikrų nutarimų nevykdymą mums bus skiriamos kasdienės baudos, iš esmės po kelis tūkstančius eurų per dieną. Nepaisant šios politikos absurdiškumo, tai labai gera rinkimų kampanijos tema: už tai, kad saugai Europą, reikia mokėti baudą.

Nepaisant šios politikos absurdiškumo, tai labai gera rinkimų kampanijos tema: už tai, kad saugai Europą, reikia mokėti baudą.

Taip pat įvedėme karštuosius taškus, kad išvengtume vadinamosios antrinės migracijos. Jei norite įvažiuoti į Vengriją iš Serbijos, prie sienos negalite pateikti prieglobsčio prašymo. Turite tai padaryti Belgrado konsulate, kur prašymas bus arba patvirtintas, arba atmestas.

Europos rinkėjams reikia pasakyti, kad ekonominė migracija nėra žmogaus teisė, o prieglobstis iš karo zonos yra. Šalis, esanti karo zonos kaimynystėje, turėtų priimti pabėgėlius, kaip tai padarė Vengrija su Ukraina (nuo karo pradžios jau priimta 1,2 mln. prieglobsčio prašytojų). Tačiau teisiškai ir morališkai absurdiška tokią pačią lengvatą taikyti ekonominiams migrantams, kurie atvyksta iš tolimų kraštų ir yra perėję daug saugių šalių.

Turime nesenus Baltarusijos ir Lenkijos pavyzdžius, kur Lukašenkos režimas migraciją panaudojo kaip destabilizacijos ginklą. Ispanijoje nuolat patiriame spaudimą iš Maroko, o Italijos atvejis taip pat atrodo kaip suplanuota akcija. Ar nemanote, kad mums taip pat reikia panaikinti šį mitą, šį naivų mentalitetą, kad migracija yra gėris?

-Dabar, kai vyksta Europos Parlamento rinkimai, mūsų piliečiams atėjo laikas laisvai pasirinkti. Turime pasinaudoti visais turimais kanalais, kad apeitume pagrindinę žiniasklaidą ir parodytume tikrovę. Vėlgi, turime būti vieningi, nepriklausomai nuo pavadinimų, partijų lyderių ar frakcijų. Europos dešinieji yra skirtingo jautrumo, tačiau, vadovaudamasis savo vengrišku romantizmu, ant Europos konservatorių vėliavos užrašyčiau keletą žodžių: jokios migracijos, jokių 72 lyčių, jokio karo, jokios Europos imperijos, tik laisvos nacionalinės valstybės. Tai labai paprasti žodžiai. Kovokime kartu, kad įgyvendintume šią misiją.

Turime sukurti impulsą, kad europiečiai suprastų, jog esame vieningi dėl šių principų, nepriklausomai nuo to, kurioje dešiniųjų pusėje kas nors sėdi. Dešiniosios partijos turėtų tai įtraukti į savo žinią, kad parodytų rinkėjams, jog yra galimybė rinktis; galima išrinkti žmogų, kuris turi aiškią savo nuomonę. "Fidesz" visada įvardijo problemą. Kai matėme, kad migracija nėra naudinga mūsų piliečiams, mes tai pasakėme ir mums nerūpėjo nei pasekmės, nei žiniasklaidos spaudimas.

Labai svarbu turėti tai, ką vadiname "centro galios zona". Visa tai reiškia, kad susidūręs su įvairiais iššūkiais - lyčių, šeimos, migracijos ar kitais reiškiniais - mūsų politinis judėjimas ieško sprendimų, kurie atitiktų mūsų kultūrinę tapatybę.

Pateiksiu pavyzdį: jei vengrų paklausite, ar geriau gyventi iš subsidijų ir turėti vaikų, ar patiems užsidirbti pragyvenimui ir susilaukti vaikų su mokesčių lengvatomis, jie atsakys, kad geriausia gyventi šeima ir darbu grindžiamoje visuomenėje. Mes savo politinį judėjimą tapatiname su šiuo požiūriu. Jei vengrų paklaustume, ar šeima yra svarbi, 99 % atsakytų teigiamai.

Todėl jau daugelį metų šeimą laikome savo politikos ašimi. Tas pats pasakytina ir apie migraciją. Šioms idėjoms pritaria net tie rinkėjai, kurie nemėgsta mano partijos. Ką gali pasakyti opozicija? Kad tai yra gerai, kai dauguma vengrų, įskaitant daugelį jų rinkėjų, tam nepritaria?

Geras šios "centro galios zonos" pavyzdys - referendumas prieš gender propagandą, kuris Vengrijoje vyko tą pačią dieną kaip ir visuotiniai rinkimai. Manau, kad balsavusiųjų prieš šią propagandą buvo daugiau nei balsavusiųjų už "Fidesz".

-Tai - tiesa. Trys milijonai vengrų balsavo už "Fidesz", bet 3,7 milijono balsavo prieš gender propagandą. Tai reiškia, kad buvo 700 000 rinkėjų, kurie nerinko mūsų, bet rėmė mūsų politiką, nukreiptą prieš genderizmo ideologiją. Manau, kad tai gera politinė strategija: siekti to, ko reikia visuomenei. Tai mūsų sėkmingos konservatyvios politikos receptas.

Skirtingi jautrūs klausimai ir pozicijos - pavyzdžiui, dėl karo Ukrainoje ar nacionalinių konfliktų tarp šalių - daro labai mažai tikėtina, kad Europos dešinieji susivienys į vieną grupę. Vis dėlto, ar, atsižvelgiant į rimtą padėtį Europoje, manote, kad įmanoma įveikti šiuos skirtumus ir užmegzti veiksmingą bendradarbiavimą bent keliais bendrais klausimais?

-Pirmiausia turime spręsti svarbiausius klausimus ir nesirūpinti vidiniais nesutarimais. Kalbant apie grupių formavimą, reikia laikytis griežtų taisyklių ir tai dažniausiai yra taktinis ir matematinis žingsnis. Tačiau pirmas žingsnis - gauti kuo daugiau balsų, ir tai yra žinia, kurią noriu perduoti kiekvienam politiniam lyderiui. Skirtumų įveikimas atitinka mūsų interesus ir padrąsins piliečius per Europos Parlamento rinkimų kampaniją. Priešingu atveju niekas nepasikeis.

Jei europiečiai nenori daugiau migracijos ir lyčių propagandos mokyklose, jie turi eiti ir balsuoti. Turime kalbėti apie suverenitetą, apie Europos strateginius interesus ir apie tai, kaip apsaugoti savo gyvenimo būdą, nes būtent tai yra ant kortos. Europos piliečiai turi suvokti, kad šiandieninis jų gyvenimo būdas yra pavojuje. Po 100 metų Europa gali būti neatpažįstama.

Europos dešinėje turime vidinių nuomonių skirtumų dėl santykių su Rusija, nors jų būta ir prieš karą. Dėl geopolitinių ir geografinių priežasčių esame priklausomi nuo jos energetinių išteklių. Nors norime išsivaduoti iš tokios priklausomybės, mums reikia daugiau laiko, todėl nepritariame energetinėms sankcijoms.

Lenkija turi kitokią istoriją ir mes ją gerbiame. Nepaisant šių skirtumų, Lenkijos ir Vengrijos aljansas išlieka nepažeistas. Mes ir toliau labai gerai profesionaliai bendradarbiaujame, kai kalbama apie realias problemas. Norėčiau, kad mūsų opozicija žinotų, jog jie neturėtų skelbti apie Vengrijos ir Lenkijos draugystės laidotuves, nes ji klesti ir išliks labai aktyvi.

Abiem atvejais kalbama apie nacionalinių interesų gynimą, o tai ir turi daryti vyriausybė.

-Jei negerbi savęs, kaip gali tikėtis, kad tave gerbs kiti? Pavyzdžiui, aš nepritariu daugeliui Vokietijos politikos priemonių, kuriomis per užsienio politiką primetamos jos vertybės, ypač atsižvelgiant į pasekmes, kurias tai turės Vokietijos verslui, tačiau tai yra demokratiškai išrinktos vyriausybės sprendimai.

Manome, kad santykiuose su trečiosiomis šalimis turime būti pragmatiškesni. Tai, ką galime pasiūlyti Europos piliečiams, yra daug racionalesnė alternatyva, kai institucijos naudojamos pagarbiau. Europos Parlamento rinkimai suteikia mums galimybę pakeisti jėgų pusiausvyrą, kad išvengtume tolesnių klaidų. Priešingu atveju Europą kamuos daugiau migracijos, daugiau eurofederalizmo, daugiau viršnacionalinių struktūrų. ES judės dezintegracijos link, ypač jei ir toliau priims sprendimus neatsižvelgdama į valstybių narių interesus.

Visa tai prieštarauja Europos vienybei ir interesams, jos krikščioniškoms šaknims, partnerystės ir sutarimo dvasiai. ES vis labiau panašėja į tarptautinę bendrovę, kuri remiasi tarptautiniu mastu finansuojamomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir kurios politikai elgiasi kaip marionetės, nes yra pažeidžiami žiniasklaidos. Ar tokiame pasaulyje norime gyventi?

Anksčiau minėjote, kad dešinieji turėtų vengti konfliktų savo gretose. Deja, taip nutiko per praėjusius rinkimus Ispanijoje, kai Liaudies partija užsipuolė vienintelę galimą savo sąjungininkę VOX. Ką patartumėte Ispanijos dešiniesiems, kad jie galėtų tam pasipriešinti?

-Patarčiau būti sąžiningiems. Turite atsižvelgti į tai, ko reikia Ispanijos visuomenei; galbūt Ispanijos visuomenė nėra tokia kaip Vengrijos, kuri turi savo mentalitetą ir tradicijas. Turite būti ištikimi savo principams, net jei esate stigmatizuojami ir puolami, nes ilgainiui tai parodys, kad turite alternatyvą, kuri veikia.

Tam reikia, kad politikai turėtų tam tikrą mentalitetą. EPP mums rodo, kaip to nedaryti. Jie atsisakė savo principų dėl trumpalaikio ir vidutinės trukmės oportunizmo. Jie manė, kad dėl to, jog dominuoja liberalai, turi sekti jų naratyvu ir atsisakyti visų savo principų, kad pasisakytų už progresyvias idėjas. Laikui bėgant jų strategija pasirodė esanti nesėkminga.

Pažiūrėkite, kas nutiko Vokietijoje. Negalima importuoti produkto, kurį jie gamina Briuselyje, ir priverstinai įbrukti jį savo piliečiams į gerklę, o tai liberalai visada darė Vengrijoje. Vengrijos dvasia yra ta, kad mes esame tokie, kokie esame, mes patys kuriame savo viziją. Raginu visus konservatorius elgtis taip pat.

The post Judit Varga: turime kalbėti apie suverenitetą ir priemones išsaugoti savo gyvenimo būdą appeared first on LAIKMETIS.

„Kas toliau? Šalys bus baudžiamos už tai, kad saugo savo sienas ir Europos Sąjungą? Gerai, kad bent šnekėdami su ES institucijomis mes nebeturime kvailų iliuzijų. Mes ginsime Europą, net jei Briuselis to nenori”, - rašo vengrė.

2018 m. Vengrijos parlamentas priėmė „Stop Soros“ vadinamą įstatymą, nukreiptą prieš nevyriausybines organizacijas, prisidedančias prie nelegalios migracijos kurstymo. Milijardieriaus ir filantropo George Soros (Džordžo Soroso) remiamos organizacijos Vengrijoje aktyviausiai priešinasi Vengrijos sienų saugojimo politikai, migrantai skatinami vykti į šią šalį, daromi sienų niokojimo pažeidimai, kad migrantai galėtų lengviau kirsti išorinę ES sieną ir patekti į sąjungos vidų. Už finansinę paramą tokioms organizacijoms taikoma baudžiamoji atsakomybė.

The post Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga: ginsime Europą, net jei Briuselis to nenori appeared first on LAIKMETIS.

Ministrė socialiniame tinkle „Facebook" pareiškė, kad „Europos Sąjunga ir jos institucijos negali atimti iš valstybių narių įgaliojimų, kurių valstybės narės jai niekada neperdavė! Vadinasi, jie negali sukurti sau naujų įgaliojimų. ES teisė gali būti taikoma tik tose srityse, kuriose valstybės narės jai suteikė įgaliojimus. Pavyzdžiui, vidaus rinka, aplinkos apsaugos politika ir konkurencijos teisė. Šio kompetencijos pasidalijimo sistema yra aiškiai nustatyta ES sutartyse. Vengrijos pozicija aiški: teisinės valstybės negalima ginti pažeidžiant jos teisę!"

„About Hungary" rašoma, kad Europos Komisija taip pat turėtų nutraukti pažeidimo procedūrą, pradėtą dėl Vengrijos pedofilijos įstatymo, ir „nustoti šantažuoti" šalį. Ministrė primygtinai tvirtino, kad „Briuselis vis dar negali pripažinti, kad mes neleisime LGBTQ propagandos savo mokyklose ir vaikų darželiuose".

Kalbėdama apie būsimą už teisingumą atsakingo komisaro Didier Reynders (Didier Reynderso) vizitą į Vengriją, J. Varga sakė, kad komisaras „neva siekia vesti dialogą dėl teisinės valstybės rinkimų kampanijos metu ir toli gražu neketina kištis į rinkimus".

Vengrija ir Lenkija Europos Sąjungos teisme siekia atimti iš Briuselio naujus įgaliojimus neskirti šioms dešiniojo sparno vyriausybėms milijardų eurų Bendrijos lėšų.

Tai naujausias susirėmimas daugelio frontų teisiniame kare tarp šių šalių ir bloko institucijų. Aukščiausią įtampos tašką šis karas pasiekė praėjusią savaitę, kai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas paskelbė nutartį, ginčijančią ES teisės viršenybė.

Aukščiausios instancijos ES teisme Liuksemburge Vengrija ir Lenkija kovoja su svarbiu sprendimu, pernai priimtu reikalaujant šiaurinėms bloko narėms, visų pirma – Nyderlandams. Pagal šį sprendimą ES išmokos turi būti stabdomos, jei kyla pavojus Bendrijos normoms dėl kovos su korupcija ir teismų nepriklausomumo.

Šis naujas mechanizmas sukurtas turint galvoje Lenkijos ir Vengrijos ginčus su ES dėl teisinės valstybės principo ir abi šios šalys kovo mėnesį kreipėsi į ES aukščiausios instancijos teismą prašydamos jį anuliuoti.

The post Vengrijos teisingumo ministrė: ES negali atimti iš valstybių narių įgaliojimų, kurių jos Bendrijai niekada neperdavė appeared first on LAIKMETIS.

- Įvykiai Afganistane išprovokavo naują migracijos krizę. Priešingai nei 2015 m., dabar ne tik Vengrija ar Višegrado šalys atsisako atverti savo sienas, tačiau ir Austrija, Slovėnija, Graikija nesiruošia to daryti. Vokietija ir Prancūzija čia taip pat nerodo daug entuziazmo. Ar tai tik dar vienas multikultūralizmo nesėkmės pavyzdys? 

- Jūs teisingai pastebėjote, vis daugiau Vakarų Europos politikų suprato, jog kritika Vengrijai dėl sienų politikos ¬2015 metais buvo klaida.  Šešerius metus Vengrija laikėsi tos pozicijos, jog krūvos migrantų su neaiškia praeitimi nėra geras atsakymas, sprendžiant Europos demografijos ir darbo vietų problemas. Vietoje to, mes turėtumėme remti šeimas ir padėti konfliktų zonose. Šiuo atveju Vengrijos pozicija lieka aiški: jeigu mes kviečiame žmones iš šalių, esančių už Europos ribų, šitai pakeis Europos kultūrinį identitetą, kas reikštų iššūkius mūsų kultūrai, krikščioniškam paveldui. Mes negalime to leisti, taigi migraciją sustabdėme. 

- Nepaisant to, mes matome Briuselio reikalavimus ir ideologizuotą kvotų sistemą, kuri skatina dalintis migrantais. Kodėl ES elitas atsuka savo valstybėms narėms nugarą? Galbūt Brexit jų nieko neišmokė?

- Mes matome tai, jog tam tikri kairieji Briuselio politikai bando šantažuoti valstybes narias, kurios nesutinka su jų požiūriu, pavyzdžiui, migracijos klausimu. Jie kelia raganų medžiokles, kurias užmaskuoja Europos Sąjungos sutarties pažeidimais. Pažvelkite į Europos Parlamentą: dabar jie nori iškelti Komisiją prieš ES Teismą vien dėlto, nes ji veikia taip, kaip anksčiau buvo nutarusios valstybės narės ir netgi Komisijos prezidentė von der Leyen. Visgi neramina tai, jog Europos institucijos užsiima savo ideologizuotais debatais, kuriais bandoma parklupdyti Vengriją ar Lenkiją ant kelių, o tuo metu mes sprendžiame rimtas problemas kaip masinės migracijos užkirtimas. Po Jungtinės Karalystės pasitraukimo mes negalime leisti pasitraukti ir kitoms šalims. Apibendrinant, jeigu anksčiau išvardyti dalykai efektyviai sprendžiami tik individualiai, tai atiduokime kompetencijas valstybėms narėms. Tai mūsų senas moto, jog mums reikia sumanesnės Europos, o gilesnės integracijos tik ten, kur bendras veikimas yra efektyvesnis, pavyzdžiui, gynyba. 

Niekas Europos Sąjungoje neturi teisės tėvų versti mokyti vaikus lytinio ugdymo be jų sutikimo

- Su paskutiniu Vengrijos vaikų apsaugos įstatymu prezidentė Von der Leyen teigė, jog LGBT teisės, šiuo atveju lyčių ideologijos mokymas mokykloje, yra esminės ES vertybės. Visgi tai nebuvo europietiškos vertybės, kai Vengrija ar Ispanija stojo į ES. 

- Mes manome, jog klausimas kaip auginti vaiką yra tėvų reikalas. Niekas Europos Sąjungoje neturi teisės tėvų versti mokyti vaikus lytinio ugdymo be jų sutikimo. Mūsų kritikai sako, jog mūsų teisė yra priešinga ES nutarimams, tačiau kuri būtent? Mūsų teisė neprieštarauja ES pagrindinių teisių chartijai ir nesikerta su teise seksualiai reikšti save. Kai Vengrija įstojo į ES 2004 m., buvo įstota su aiškiai suderintomis kompetencijomis – kas priklauso ES ir ES teismams, ir kas priklauso nacionalinėms kompetencijoms. Šiandien mes matome vis didėjančias Briuselio kompetencijas, norint pasisakyti beveik visose nacionalinių teisių srityse. Mes tam nutikti neleisime, nes tikime tomis pagrindinėmis vertybėmis, kurios liečia vaikų ir šeimų apsaugos, nacionalinio suvereniteto klausimus. Briuselio komitetas turi suprasti, jog yra linija, kurios negalima peržengti. Institucijos turi gerbti įstatymus ir susitarimus. 

- Europos Komisija prieš Vengriją iniciavo dvi pažeidimų procedūras. Kaip jūs planuojate atsakyti į šias procedūras?

- Mes turime priprasti prie to, kad nebežaidžiame pagal liberalias taisykles, jie atakuoja mus be precedento. Mūsų vykdoma politika yra palaikoma Vengrijos žmonių, ką rodo trys iš eilės laimėti rinkimai ir keli nacionaliniai pasitarimai, taigi mes žinome, jog tai, ką darome, išreiškia piliečių valią. Jeigu Komisija vykdys procedūras prieš Vengriją, tai jie atakuos Vengrijos žmones. Valdžia negali to leisti, mes darysime viską, kad apgintumėme žmones. Mes liekame atviri dialogui, tačiau tikimės pagarbos Vengrijos žmonėms.

- Ar jūs manote, jog šios procedūros prieš vaikų apsaugos įstatymą yra didesnės kampanijos dalis, kuri siekia susilpninti Vengrijos valdžią prieš ateinančius rinkimus? 

- Pirmiausia, kai matai, kad antisemitinė partija sudaro koalicija su kairės-liberalia partija vien tam, kad išloštų politinių dividendų, nelieka iliuzijų, jog tai yra žiauri kampanija, kurios metu bus bandoma diskredituoti valdžią. Faktai kalba patys už save – jei patikrinsime šalies ekonominį progresą arba sėkmingą vakcinų pirkimą, tai pamatysime, jog skaičiai yra mūsų pusėje – Vengrijos ekonomika kilo 17,9% antrame ketvirtyje 2021 metais, lyginant su metais anksčiau, taip pat, pagal EBPO tyrimus, nedarbo lygis Vengrijoje yra 3,9%. Šito niekada neišgirsi per kairės-liberalią žiniasklaidą. Taip pat jau buvo įvykių, kurie indikuoja, jog panašios kampanijos vyks Europos mastu. Pavyzdžiui, dabar Europos Parlamentui ypatingai skubu pasidarė tai, kad ES Teismas spręstų apie sąlygiškumo mechanizmą. Kaip ir minėjau, jie čia nori įtraukti Komisiją į Teismą, nes nepavyko pritaikyti mechanizmo prieš Vengriją. Mes turime prastų žinių savo kritikams – mes nepasiduosime. 

- Kai „Reporteriai be sienų“ (Reporters Without Borders) įtraukė Ministrą Pirmininką Orbán‘ą į „grobuonių“ prieš laisvą spaudą sąrašą, jūs sakėte, jog čia vėl pasidarbavo Soros‘as. Ar George‘as Soros‘as yra visų tokių kampanijų varomoji jėga? 

- Atsakymą į šį klausimą galima suprasti vien pažiūrėjus į visų organizacijų donorus, kurie nuolatos kritikuoja mūsų vykdomą politiką. Pamatysite, jog visi rėmėjai kažkaip yra susiję su Sorošu. Jūs minėjote „Reporterius be sienų“, tai yra NVO, kuri gavo 200 tūkst. dolerių 2017 metais ir 175 tūkst. 2019 metais iš George’o Soros’o fondų. Mums nesvarbu, jei milijardieriai investuoja į tokias organizacijas (aš jiems galėčiau pasiūlyti ir geresnių iniciatyvų), tačiau jie pagaliau turi pripažinti, jog elgiasi kaip politiniai kūnai ir nevaidinti, jog elgiasi kaip nepriklausantys organizacijoms. Šiuo atveju mes pritariame ES Teismo pareiškimui, jog tokios NVO turi įtakos viešam gyvenimui ir diskusijai. Kaip ir kitos šalys, mes pristatėme įstatymą, kuris tokių asociacijų veiklą padarytų skaidresnę. Tai yra teisėtas ir demokratiškas lūkestis. 

- Vengrija šiais metais pranešė, jog ateityje ruošiamas įstatymas, kuris kovos su didelių socialinių tinklų cenzūra, nuo kurios esate nukentėjusi ir jūs „Facebook“ platformoje. Ar įstatymas bus panašus į Lenkijos? 

- Vengrija prisiėmė svarbią rolę, kai prasidėjo diskusijos apie galimą kovą su cenzūrą internetinėje erdvėje. Mes įsteigėme „Skaitmeninės Laisvės Komitetą“ (Digital Freedom Comittee), kviečiant suinteresuotus žmones prisijungti iš įvairių sričių. Mūsų įsipareigojimas padaryti socialinius tinklus skaidresnius ir labiau demokratiškus buvo nepaneigiamas, kai pradėjome tolimesnes derybas net su Europos Vidaus Rinkos Komisijos nariu Thierry Breton. Jis buvo pamalonintas, sužinojęs, jog Vengrija jau ėmėsi ryžtingų veiksmų ruošiant šį ES masto reglamentą. Jis paprašė kantrybės, prieš išleidžiant įstatymą Vengrijoje. Mes sutarėme, jog geriausias socialinių medijų reguliavimas gali būti tik ES lygiu, taigi kitas ėjimas turi būti iš ES institucijų. 

- Fidesz pasirašė deklaraciją su tokiomis politinėmis partijomis kaip VOX, RN, FdI ir Lega Europos Parlamente, taip pat Vengrijos politika vis labiau palaikoma Vidurio ir Rytų Europoje. Ar jūs tikite, jog šios galios užteks sugrąžinti Europos Sąjungą į vėžias ir atremti Briuselio projektą, kuriuo iš Europos norima padaryti Jungtines Valstijas?

- Su šia deklaracija, centro-dešinės politinės bendruomenės Europos Sąjungos institucijoms išsiuntė stiprią žinutę – mes tikime stipria Europa ir stipriomis valstybėmis, kur vienybė yra taip pat svarbi, kaip ir įvairovė. Daugelis mūsų nuo Ispanijos iki Bulgarijos vis dar tiki ES įkūrėjais ir pagrindinėmis vertybėmis ir padarys viską, kad laisvos Europos idėja nebūtų prarasta. Štai kodėl mes išliekame aktyviu žaidėju bendrose diskusijose ties Europos ateitimi – Vengrija Europos Sąjungoje buvo pirmoji, kuri ėmėsi kalbėti apie jos ateitį, mes buvome pirmieji, kurie suformulavo tam tikrus pasiūlymus, būnant svarbiausiais renginio „Europos Ateitis“ (Future of Europe) organizatoriais. Taip pat aš buvau pakviesta į šių metų „Alpbacho Europos Forumas“ (European Forum Alpbach) diskusiją. Tai yra mūsų atsidavimo reformuoti žemyną įrodymai. Šis darbas yra skirtas sugrąžinti Europą į vėžes. 

The post Judit Varga: „Turime liūdnų žinių savo kritikams – mes nepasiduosime“ appeared first on LAIKMETIS.

„Savo sprendimu Europos Komisija pradėjo žiaurų išpuolį prieš Lenkiją be precedento įsikišant į valstybės narės teisingumo ir teisėkūros procesus. Tokia procedūra yra ne tik kelianti pyktį, tačiau ir visiškai nepriimtina“, teigė Varga savo „Facebook“ paskyroje. 

Varga nurodo į Europos Komisijos nuosprendį, kuriuo norima „įvesti finansines sankcijas Lenkijai tam, kad paklusnumas būtų užtikrintas“ grindžiant tai Europos Teisingumo Teismo nutarimu, kuris buvo pasirašytas liepos mėnesį. Šiuo nutarimu buvo įsakyta uždaryti Lenkijos Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegiją.

Lenkijos Teisingumo Ministras Zbigniew Ziobro kaltina Europos Sąjungą „legaliu hibridiniu karu“ ir nurodė, jog Ispanija, kuri turi vienodą teisinę sistemą, kaip ir Lenkija, nepatiria jokių pasekmių ar finansinių sankcijų iš Europos Sąjungos. 

Tiek Vengrija, tiek Lenkija dabar patiria atnaujintus grasinimusi iš Europos Sąjungos

„Problema ta, jog mechanizmas, kurį naudojame Lenkijoje yra toks pat, kaip ir mechanizmas, kurį naudoja Ispaniją jau ilgą laiką. Tai yra modelis, kuris nebuvo užginčytas nei Europos Komisijos, nei Europos Teisingumo Teismo, nežiūrint į tai, jog teisėjai, kurie dabar yra atstovai, yra išrenkami dauguma Parlamente“, teigė Ziobro. „Tam nėra jokio teisiškai motyvuoto paaiškinimo, greičiau tai tik veidmainystė ir politinė motyvacija“

Tiek Vengrija, tiek Lenkija dabar patiria atnaujintus grasinimusi iš Europos Sąjungos, kuriais vis labiau siekiama finansiškai nubausti šalis, dėl šių šalių konservatyvios politikos migrantų ir LGBT klausimu. Tuo pačiu metu Europos Sąjunga siekia labiau kontroliuoti Lenkijos teismų sistemą ir Vengrijos žiniasklaidą. 

Nuobaudą Lenkijai Vengrija mato kaip grėsmę demokratiniams procesams, o Briuselio bandymas kontroliuoti valstybių institucijas yra pasiekęs tokį laipsnį, kuris kelia grėsmę nacionaliniam suverenitetui.  

„Varšuva geranoriškai nurodė Komisai, jog ji ketina atšaukti ginčijamą nuostatą dėl  Lenkijos Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos, tuo pačiu metu atšaukiant Europos Teisingumo Teismo vasaros nutarimą, tačiau nepaisant Lenkijos perspektyvos, Komisija pradėjo priverstinės baudos skyrimą“. 

Varga teigė, jog „su tokiu skandalingu ir arogantišku elgesiu Komisija peržengė visas ribas, kokias tik buvo įmanoma įsivaizduoti“.

„Mes visiškai palaikome Lenkiją ir solidarizuojamės su Lenkijos draugais tam, kad apžvelgtumėm visas galimybes, kur Vengrija galėtų užstoti Varšuvą Europos teismų procedūrose“, – ji rašė. „Jokios narės valstybės nacionalinis teisingumas netaps įkaitu imperijai, kurią stato Briuselis! Šiandienos susitikime valdžia nusprendė stovėti Lenkijos pusėje prieš nutarimus ir kaltinimus, kuriais Briuselis ją kaltina!”

The post Vengrija stoja Lenkijos pusėn, jai patiriant beprecedentį puolimą iš Europos Sąjungos appeared first on LAIKMETIS.

Judit Varga atkreipė dėmesį, kad Vengrija užsienio žiniasklaidos yra puolama jau dešimtmetį, vos pradėjus remti prigimtinės šeimos iniciatyvas. Šįkart nepilnamečių apsaugos nuo LGBT informacijos įstatymas, priimtas Vengrijoje, buvo įvardintas kaip diskriminuojantis ir homofobiškas.

„Vengrijoje visi turi teisę nevaržomai reikšti savo seksualumą, tačiau lygiai taip pat tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus. Ir tame aš nematau jokios diskriminacijos“

Ministrė pabrėžė, kad naujasis įstatymas viso labo skirtas garantuoti tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo pažiūras. Jos teigimu, įstatymas saugo nepilnamečius nuo bet kokios informacijos, nesutinkančios su tėvų seksualiniu auklėjimu. „Nei mokykla, nei kitos institucijos, bet tik tėvai sprendžia, kas seksualiniame auklėjime tinka arba ne jų pačių vaikams. Būtent apie tai yra šis įstatymas“, - sakė ministrė.

„Vengrijoje visi turi teisę nevaržomai reikšti savo seksualumą, tačiau lygiai taip pat tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus. Ir tame aš nematau jokios diskriminacijos“, - kalbėjo J. Varga. Ministrė taip pat pažymėjo, kad tokių įstatymų vadinimas prieštaraujančiais ES yra nelogiškas, nes 14 -as Europos Sąjungos žmogaus teisių chartijos straipsnis teigia, kad tėvų teisė užtikrinti savo vaikų mokymą, suderintą su šeimos religinėmis, filosofinėmis ar pedagoginėmis nuostatomis turi būti gerbiama.  

The post Cenzūruojama Vengrijos teisingumo ministrė J.Varga: mūsų įstatymuose nėra jokios diskriminacijos appeared first on LAIKMETIS.