Rugpjūčio 28–30 dienomis vyksiančio susitikimo vietos pakeitimas yra smūgis Vengrijos reputacijai praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai ši šalis pradėjo rotacijos tvarka pirmininkauti ES. 

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas supykdė beveik visus savo partnerius ES, išvykdamas į Maskvą derėtis dėl karo Ukrainoje užbaigimo. 

V. Orbanas yra vienintelis ES lyderis, po Rusijos invazijos į Ukrainą palaikantis artimus ryšius su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Vengrų lyderis taip pat nuolat kritikuoja Europos finansinę ir karinę paramą Kyjivui, tvirtindamas, kad ES vykdo „karinę politiką“.

Jis ne kartą stabdė Briuselio pastangas nubausti Kremlių ir padėti Ukrainai kovoti su įsiveržusiomis pajėgomis.

„Galiu pasakyti, kad visos valstybės narės, išskyrus vieną vienintelę išimtį, labai kritiškai vertina tokį elgesį“, – sakė J. Borrellis, pirmininkavęs ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Briuselyje.

„Tai Putinas yra karo šalis. Vienintelis provokatorius yra Putinas, raginantis padalyti Ukrainą ir atiduoti ją, ir tai [keliantis] kaip išankstinę bet kokių derybų ir paliaubų sąlygą“, – pažymėjo ES užsienio politikos vadovas.

V. Orbano vyriausybės pozicija „turi turėti tam tikrų pasekmių“, todėl „turime pasiųsti Vengrijai signalą, net jei tai būtų simbolinis signalas“, sakė J. Borrellis. 

Todėl „manau, kad buvo kur kas tinkamesnis sprendimas parodyti šį jausmą ir paraginti surengti kitus Užsienio reikalų ir gynybos tarybos posėdžius Briuselyje“, nurodė jis.

J. Borrellio teigimu, 25 iš 26 Vengrijos ES šalių partnerių pirmadienį sukritikavo nesąžiningą V. Orbano iniciatyvą, kurią Budapeštas vadina „taikos misija“.

Vengrijos poziciją palaikė tik Slovakija.

„Visiškai remiame Vengriją ir taikos iniciatyvą“, – sakė Slovakijos vidaus reikalų ministras Matušas Šutajus-Eštokas (Matūšas Šutajus-Eštokas), pirmadienį atvykęs į kitą ES vidaus reikalų ministrų susitikimą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) nurodė komisarams nedalyvauti Vengrijoje vykstančiuose ES susitikimuose ir vietoj savęs siųsti žemesnio rango valstybės tarnautojus.

Praėjusią savaitę ji pasmerkė V. Orbano veiksmus, sakydama, kad „ši vadinamoji taikos misija buvo ne kas kita kaip nuolaidžiavimo misija – tai buvo paprasčiausia nuolaidžiavimo misija“.

„Rusija tikisi, kad Europa ir Vakarų šalys suminkštės, o kai kurie europiečiai tai ir daro“, – sakė ji praėjusį ketvirtadienį Europos Parlamentui, prieš pat patvirtinant ją dar vienai penkerių metų kadencijai.

The post Vengrijai - savotiška ES „bauda" appeared first on LAIKMETIS.

Šie pinigai yra dalis maždaug 3 mlrd. eurų metinių palūkanų už įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas, kurias ES gegužės pradžioje susitarė panaudoti Kyjivo reikmėms.

Nuo to laiko kitos 26 ES valstybės narės ieškojo teisinio būdo, kaip panaudoti šias lėšas be Vengrijos, kuri yra Rusijai draugiškiausia bloko šalis, pritarimo.

Liuksemburge susitikę užsienio reikalų ministrai patvirtino planą, pagal kurį bus pradėta naudoti lėšas, gautas iš maždaug 200 mlrd. eurų, įšaldytų Europos Sąjungoje po to, kai Rusija 2022 metais pradėjo savo invaziją.

„Netikėtas pelnas, gautas iš Europoje įšaldyto Rusijos turto, o ne pats turtas, bus kuo greičiau panaudotas Ukrainos naudai“, – pareiškė Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Anot jo, „1,4 mlrd. (eurų) bus galima gauti per kitą mėnesį, o dar milijardą – iki metų pabaigos“.

Apie 90 proc. šių Europos Sąjungoje įšaldytų lėšų laikoma Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“.

Vengrijai nebuvo suteikta veto teisė po to, kai ji susilaikė nuo ankstesnio balsavimo šiuo klausimu, tačiau tai papiktino Budapeštą.

„Visiškai nepaisant Europos taisyklių, Vengrija buvo paprasčiausiai išstumta iš sprendimų priėmimo proceso“, – tvirtino užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas).

„Tai aiški raudona linija. Dar niekada anksčiau nebuvo taip begėdiškai nepaisoma bendrų Europos taisyklių."

Nors Kyjivas palankiai įvertins pastarąjį žingsnį, Vengrija vis dar blokuoja maždaug 6 mlrd. eurų, skirtų padėti apginkluoti Ukrainą.

The post ES Ukrainai skyrė pirmuosius milijardus iš įšaldyto Rusijos turto appeared first on LAIKMETIS.

„Pirmas realus žingsnis jau padarytas ir, sakykime, 2 mlrd. eurų per metus – tai galėtų būti maždaug tokia suma, kurią mes ne įskaičiuotume į, pavyzdžiui, kokį nors European Peace Facility (Europos taikos priemonė – BNS), bet dėtume virš tų lėšų, kurios yra skirtos tiek Ukrainos karinei pagalbai, tiek Ukrainos atstatymui“, – po Europos Vadovų Tarybos susitikimo Briuselyje ketvirtadienį Lietuvos žurnalistams sakė G. Nausėda. 

Bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) anksčiau sakė, kad iš įšaldyto Rusijos turto per metus galėtų būti gauta maždaug 3 mlrd. eurų pajamų.

Prezidentūra penktadienį BNS patikslino, kad 3 mlrd. eurų yra planuojamos pajamos, nuo kurių atskaičius mokesčius Ukrainą realiai pasiektų daugiau nei 2 mlrd. eurų per metus.  

Anot G. Nausėdos, Lietuva siekia, kad Ukrainai būtų skirtos ne tik įšaldyto Rusijos turto palūkanų pajamos, bet ir visas turtas.  

„Pajamos, kurios bus uždirbtos iš įšaldyto turto, galėtų būti skirtos Ukrainos atstatymui, tačiau mes norime daugiau. Lietuva yra tarp tų valstybių, kurios nori, kad ir pats įšaldytas turtas būtų panaudotas Ukrainos atstatymui“, – teigė G. Nausėda. 

Prezidentas apgailestavo, kad teisiniai sprendimai dėl to dar nėra priimti, o jų paieška užsitęsė. Jo teigimu, EVT susitikime vyravo atmosfera, jog dėl Ukrainos „mes padarėme daug, bet padarėme nepakankamai ir turime padaryti daugiau“. 

„Manau, kad tikrai reikia toliau dirbti. Niekas čia sulig tuo nesibaigė“, – teigė G. Nausėda. 

Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė toliau dirbti dėl plano, pagal kurį įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų palūkanos būtų panaudotos Ukrainai apginkluoti, Kyjivui prašant daugiau šaudmenų savo ginkluotosiomis pajėgoms.

Europos Komisija siūlo panaudoti šias pajamas Ukrainai apginkluoti – 90 proc. lėšų būtų skiriama fondui, iš kurio būtų dengiamos Ukrainai skirtos ginklų įsigijimo išlaidos. Likę 10 proc. būtų pervedami į ES biudžetą ir naudojami Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams didinti.

ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto kaip bausmę po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo kaimynę. Apie 90 proc. šių lėšų saugo Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.

The post G. Nausėda: Lietuva siekia, kad Ukrainai būtų skirtos ne tik įšaldyto Rusijos turto palūkanų pajamos appeared first on LAIKMETIS.

„Pasitikėjimas yra bet kokių žmogiškų santykių pagrindas, ir (...) bendras pasitikėjimas buvo suardytas“, – Kinijos sostinės Pekino universiteto auditorijai sakė J. Borrellis.

J. Borrellis ketvirtadienį atvyko į Kiniją, blokui siekiant mažinti santykių su didžiausia savo prekybos partnere riziką.

J. Borrellis ketvirtadienį atvyko į Kiniją, blokui siekiant mažinti santykių su didžiausia savo prekybos partnere riziką.

Jo vizito metu turi būti parengtos sąlygos šiais metais planuojamam viršūnių susitikimui.

Į J. Borrellio kelionės, kuri šiemet du kartus buvo atidėta ir turi trukti iki šeštadienio, darbotvarkę įtrauktos derybos su Kinijos diplomatijos vadovu Wang Yi (Vang I), tokių klausimų kaipdvišaliai santykiai, pasauliniai iššūkiai ir prekyba aptarimas.

ES ir Kinijos santykiai yra labai įtempti nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Pekinas nėra pasmerkęs Rusijos invazijos.

Briuselis visiškai nesustabdė dialogo su Pekinu ir palaiko ryšius su antra pagal dydį pasaulio ekonomika, tuo pačiu siekdamas mažinti susirūpinimą keliančią priklausomybę nuo Kinijos.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) tokį balansavimą vadina pozicija mažinti riziką, o ne atsiriboti nuo Kinijos.

The post Bendras pasitikėjimas tarp ES ir Kinijos buvo suardytas, teigia J. Borrellis appeared first on LAIKMETIS.

„Šį istorinį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą šaukiame Ukrainoje, šalyje kandidatėje ir būsimoje ES narėje. Esame čia, kad išreikštume savo solidarumą ir paramą Ukrainos žmonėms“, – sakoma J. Borrellio pareiškime socialiniuose tinkluose.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį palankiai įvertino ES užsienio reikalų ministrų susitikimą jo šalyje.

„Tai istorinis įvykis, nes pirmą kartą istorijoje Užsienio reikalų taryba posėdžiaus už dabartinių sienų – už Europos Sąjungos sienų – bet būsimose Europos Sąjungos sienose“, – sakė jis žurnalistams stovėdamas šalia bloko užsienio politikos vadovo J. Borrellio.

The post ES bloko užsienio ministrai susitinka Kyjive appeared first on LAIKMETIS.

Jo pareiškimas pasirodė ukrainiečių tyrėjams miškuose netoli Iziumo, rytinėje Charkivo srityje, ekshumavus šimtus paskubomis užkastų lavonų.

„Europos Sąjungą labai šokiravo Ukrainos pareigūnų rasta masinė kapavietė, – sakė J. Borrellis. – Griežčiausiais žodžiais smerkiame šiuos žiaurius nusikaltimus.“

„Agresyvus Rusijos karas su Ukraina palieka kraujo ir naikinimo pėdsaką“ visoje šalyje, pridūrė jis.

Kyjivo pareigūnai sako masinėje kapavietėje prie Iziumo suskaičiavę 450 kapų, be to, radę 10 numanomų kankinimo centrų, ukrainiečių pajėgoms atkovojus iš rusų Charkivo sritį.

„Tūkstančiai civilių jau nužudyta, daug daugiau – patyrė kankinimus, puldinėjimą, lytinį smurtą, buvo pagrobti ar prievarta perkelti“, – sakė J. Borrellis.

„Šis nežmoniškas Rusijos pajėgų elgesys absoliučiai nepaisant tarptautinės humanitarinės teisės ir Ženevos konvencijų privalo tuojau pat liautis“, – pabrėžė jis.

Ketvirtadienį  Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė norinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl karo nusikaltimų Ukrainoje būtų teisiamas Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT).

J. Borrellis penktadienio pareiškime nurodė: „Rusija, jos politinė vadovybė ir visi, kas dalyvauja Ukrainoje pažeidinėjant tarptautinę teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę, bus patraukti atsakomybėn.“

The post ES „labai šokiravo“ Ukrainoje rasta masinė kapavietė - J. Borrellis appeared first on LAIKMETIS.

„Esu tikras, kad susitarimą turėsime – mums šio susitarimo reikia ir mes jį pasieksime“, – penktadienį žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), atvykęs į Vokietijoje surengtą Didžiojo septyneto (G-7) ministrų susitikimą.

Tačiau jis pridūrė, jog jeigu ES diplomatams nepavyks įveikti kai kurių Bendrijos narių pasipriešinimo, pirmadienį Briuselyje vyksiančiame užsienio reikalų ministrų susitikime reikės „suteikti politinį postūmį“.

Europos Sąjunga jau paskelbė penkis sankcijų paketus, nukreiptus prieš Rusijos ekonomiką ir prezidento Vladimiro Putino artimiausios aplinkos asmenis dėl Maskvos karinės invazijos Ukrainoje.

Į šeštąjį paketą būtų įtraukta daugiau asmenų, taip pat kai kurių Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių, bet svarbiausia jo dalis turėtų būti draudimas importuoti iš Rusijos neperdirbtą naftą.

Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) vadovaujama Europos Komisija parengė naujojo sankcijų paketo tekstą, bet jam dar turėtų vienbalsiai pritarti visos 27 ES šalys.

Vengrija tebesipriešina, o kelios jos kaimynės, kurių naftos perdirbimo įmonės taip pat labai priklausomos nuo rusiškos žaliavos, irgi nelinkusios pritarti.

„Negalime to priimti“

Briuselis desperatiškai stengiasi išvengti vidaus nesutarimų, tęsiantis V. Putino pradėtam karui Ukrainoje, kuri yra priklausoma nuo Vakarų šalių paramos. Pareigūnai karštligiškai darbuojasi užkulisiuose, kad būtų pasiektas kompromisas.

Tačiau Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) šią savaitę Ispanijos dienraščiui „El Pais“ sakė, kad Budapeštas informavo U. von der Leyen, jog jiems iškilo „problema“ dėl jos pasiūlymų.

„Negalime su tuo sutikti, jeigu ji nepasiūlys mums sprendinio“, – pabrėžė diplomatijos vadovas.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kurio pozicija neretai neatitinka Briuselio bendrojo kurso, informavo apie savo nuogąstavimus U. von der Leyen ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai.

Priėjimo prie jūros neturinti Vengrija, kaip ir kaimyninė Slovakija, beveik visiškai priklausoma nuo iš Rusijos importuojamos naftos. Jos naftos perdirbimo įmonei žaliava tiekiama vieninteliu vamzdynu, be to, jos technologijos pritaikytos tik rusiškai naftai per perdirbti.

Budapeštas reikalavo, kad jam būtų mažiausiai ketveriems metams būtų suteikta išlyga nesilaikyti rusiškos naftos embargo. Be to, Vengrija nori gauti 800 mln. eurų iš ES lėšų pertvarkyti savo naftos perdirbimo įmonei ir padidinti su Kroatija jungiančio naftotiekio pajėgumus.

Vienas Europos diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Slovakija, Čekija, Bulgarija ir net Kroatija linkusios prisidėti prie vis balsingesnio Vengrijos priešinimosi, keldamos panašius reikalavimus.

Pagal Briuselio rengiamus embargo planus dauguma ES narių liautųsi importuoti rusišką neperdirbtą naftą iki šių metų pabaigos, o perdirbtos naftos produktus – iki 2023-iųjų pabaigos.

Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai buvo pasiūlyta dvejų metų išlyga, bet Budapeštas pareiškė, kad to nepakanka.

Šeštojo sankcijų paketo planai buvo džiugiai paskelbti gegužės 4-ąją, bet per 10 dienų vykusias užkulisines derybas proveržio nepavyko pasiekti, ir įtampa didėja.

Diplomatai Briuselyje paneigė pranešimus, kad naftos embargas gali būti išbrauktas iš šio plano, siekiant, kad įsigaliotų daug mažesnio poveikio priemonės. Jie argumentavo, kad toks žingsnis būtų laikomas silpnumo ženklu.

„Jei šis paketas bus priimtas be naftos embargo, manau, prezidentas Putinas galės švęsti“, – perspėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

D. Kuleba, pirmadienį dalyvausiantis ES užsienio reikalų ministrų susitikime, sakė, kad „tai bus pirmas atvejis, kai Europos Sąjungos vienybė bus sutrikdyta dėl vienos šalies – Vengrijos – pozicijos“.

Vengrija siūlo netaikyti embargo naftai, tiekiamai minėtu vamzdynu jos perdirbimo įmonei. ES iš Rusijos gauna apie 2,8 mln. barelių naftos per dieną, bet tik 0,7 mln. barelių yra perpumpuojama šiuo vamzdynu.

Nėra pasitikėjimo

Tačiau Briuselyje šis sumanymas sulaukė šalto atsako. „Tai kenktų 27 [šalių] vienybei ir solidarumui dalijantis embargo našta“, – sakė vienas diplomatas.

„Orbanas nori Europos finansavimo ir energetinio saugumo garantijų, kad galėtų pasakyti Vengrijos žmonėms: „Matot, jums nėra dėl ko nerimauti“, – pridūrė jis.

Vengrijos dešinioji vyriausybė nuo praeitų metų riboja degalų kainų augimą, bet dėl karo Ukrainoje energijos kainos šovė aukštyn net ir netaikant Rusijai naftos embargo.

„Problema, kad jis [V. Orbanas] nepasitiki Europos sistema ir jos institucijomis“, – pridūrė pareigūnas, aiškindamas, kodėl Vengrija priešinasi siūlymams atsisakyti reikalavimo užsitikrinti vienbalsį pritarimą priimant daugelį ES sprendimų.

Jeigu ateinančią savaitę per derybas nebus pasiekta proveržio, o pirmadienį įvyksiantis užsienio reikalų ministrų susitikimas nebus forumas sprendimams priimti, ši problema gali likti neišspręsta iki pat ES viršūnių susitikimo gegužės pabaigoje.

Tačiau jeigu galingosios Europos šalys bent jau sugebėtų susitarti dėl 500 mln. eurų vertės ginkluotės perdavimo Ukrainai, ką taip pat siūlo J. Borrellis, tai galėtų sumažinti įtampą tarp Kyjivo ir Budapešto.

The post Vengrija ir ES toliau nesutaria dėl rusiškos naftos embargo appeared first on LAIKMETIS.

„Tai ne blokų klausimas. Tai ne diplomatinių galios žaidimų klausimas. Tai gyvybės ir mirties klausimas. Kalbama apie mūsų pasaulinės bendrijos ateitį“, – per transliaciją sakė jis.

J. Borrellis taip pat ragino priimti „stipriausią ir griežčiausią paketą“ baudžiamųjų priemonių.

Europos Sąjunga ketvirtadienį skubos tvarka planuoja „stipriausią, griežčiausią“ kada nors parengtą sankcijų paketą, kuris „susilpnintų Rusijos ekonomikos bazę ir jos pajėgumus modernizuotis“, nurodė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Pasak jos, šių priemonių „tikslas – Europos ir visos tarptautinės taikos tvarkos stabilumas. Patrauksime [Rusijos] prezidentą [Vladimirą] Putiną atsakomybėn už tai“.

„Pateiksime Europos lyderiams patvirtinti didžiules ir tikslines sankcijas“, – pridūrė U. von der Leyen. Pasak jos, šios priemonės bus nutaikytos į „Rusijos ekonomikos strateginius sektorius, blokuojant jų prieigą prie kertinių technologijų ir rinkų“, taip pat bus „įšaldomas Rusijos turtas Europos Sąjungoje ir stabdoma Rusijos bankų prieiga prie Europos finansų rinkos“.

Pirmasis sankcijų paketas buvo įvestas jau trečiadienį, V. Putinui pripažinus prokremliškų separatistų „liaudies respublikų“ Rytų Ukrainoje suverenitetą. Anot U. von der Leyen, naujas ES baudžiamųjų priemonių paketas bus parengtas derinant veiksmus su Bendrijos partnerėmis ir sąjungininkėmis.

„Šiomis sankcijomis siekiama primesti didelę kainą Kremliaus interesams ir jų gebėjimui finansuoti karą“, – kalbėjo EK vadovė.

Pasak U. von der Leyen, Rusijos pajėgų įsiveržimas į Ukrainą žymi žingsnį, kuris, kaip anksčiau perspėjo Vakarai, taps pagrindu įvesti pačias griežčiausias sankcijas.

J. Borrellis sakė: „Tai viena tamsiausių valandų Europai nuo Antrojo pasaulinio karo.“

ES diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Rusijos – „didžiosios branduolinės valstybės“ – puolimas prieš provakarietišką kaimynę „yra ne vien didžiausias tarptautinės teisės pažeidimas, tai – žmogiškos sugyvenimo pagrindinių principų pažeidimas“.

Pasak jo, ketvirtadienį susitiksiantys ES lyderiai „susitars ir pateiks politines gaires, kad būtų priimtas stipriausias kada nors įgyvendintas sankcijų paketas – griežčiausias paketas“.

J. Borrellis pridūrė, kad ES skubiai planuoja suteikti paramą Ukrainai ir palaikyti evakuacijos iš šios šalies operacijas, „įskaitant mūsų pačių darbuotojus zonose, paveiktose šio Rusijos puolimo“.

Tiek J. Borrellis, tiek U. von der Leyen pabrėžė, kad Europos Sąjunga palaiko Ukrainos žmones.

The post Rusijai gresia „beprecedentė izoliacija“ ir „griežčiausios sankcijos" - ES appeared first on LAIKMETIS.

„Be Ukrainos, ant kortos pastatyta visa Europos saugumo architektūra. Panašu, kad Rusijos valdžia, sąmoningai išbraukdama nuorodas į ES iš pernai gruodį pristatytų „sutarčių projektų“, ketina atsukti laikrodį atgal ir grįžti prie senosios Šaltojo karo logikos“, – sekmadienį savo tinklaraštyje rašė J. Borrellis.

„Turime aiškiai suprasti, kad be europiečių apie saugumą Europoje diskutuojama nebus“, – nurodė jis.

J. Borrellis pabrėžė, kad dialogas yra būtinas, ir sakė, jog savitvarda, ryžtas bei tvirta parama Ukrainos suverenitetui ir vientisumui taip pat yra būtini.

„Bet kokia tolesnė agresija prieš Ukrainą turės milžiniškų pasekmių ir didelių išlaidų Rusijai. Mes glaudžiai deriname savo požiūrį su transatlantinės (organizacijos) ir kitais panašiai mąstančiais partneriais.  Nėra saugumo Europoje be Ukrainos saugumo“, – rašė J. Borrellis.

The post Rusija sąmoningai ignoruoja Briuselį - J. Borrellis appeared first on LAIKMETIS.

„Tai yra didžiausia Rusijos kariuomenės dislokacija prie Ukrainos sienų“, – žurnalistams sakė J. Borrellis po derybų, kuriose dalyvavo Ukrainos užsienio reikalų ministras, tačiau nenurodė šio skaičiaus šaltinio.

„Akivaizdi tolesnio eskalavimo rizika“, – perspėjo jis.

Įtampa išaugo dėl Rusijos kariuomenės telkimo palei savo kaimynės sienas ir aneksuotame Kryme, o Rytų Ukrainoje intensyvėjantys Kijevui ištikimų pajėgų susirėmimai su Maskvos palaikomais separatistais pakurstė nuogąstavimus dėl naujo intensyvių kovų protrūkio.

Rusų kariuomenė tvirtina, kad vykdo pratybas savo pasienyje, reaguodama į, Maskvos teigimu, „Rusijai grėsmę keliančius“ NATO veiksmus.

Gynybos ministras Sergejus Šoigu praėjusią savaitę pareiškė, kad „į rajonus prie vakarinės Rusijos sienos karinėms pratyboms sėkmingai dislokuoti du kariuomenės ir trys desantiniai daliniai“, ir sakė, jog pratybos pasibaigs „per dvi savaites“.

Ukraina siekia, kad Vakarai suteiktų jai praktiškesnės paramos, nes ji nori atgrasyti Maskvą nuo tolesnės agresijos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį per ES užsienio reikalų tarybos posėdį paragino Bendriją imtis sektorinių sankcijų prieš Rusiją, siekiant užkirsti kelią jai toliau eskaluoti padėtį Ukrainos rytuose.

„Esminis elementas: naujo sektorinių sankcijų paketo parengimas. Individualių [sankcijų] jau nepakanka“, – sakė jis.

Tačiau J. Borrellis sakė, kad šiuo metu naujos sankcijos nesvarstomos.

Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.

Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.

Ilgai rusenantis konfliktas Ukrainoje jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Pastaruoju metu atsinaujinę reguliariai vykstantys susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susirėmimui.

Vėliau pirmadienį Kijeve turi įvykti vadinamojo „Normandijos ketverto“ – Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos – lyderių patarėjų derybos.

The post J. Borrellis: aplink Ukrainą ir Kryme sutelkta per 150 tūkst. rusų karių appeared first on LAIKMETIS.