Kaip pasakojama Artimųjų Rytų katalikų žinių agentūros Abouna pranešimuose, sklypą katalikų bendruomenei padovanojo Jordanijos karalius. 2009 metais šią vietą aplankė popiežius Benediktas XVI, jis ir palaimino dviejų katalikiškų bažnyčių, lotynų apeigų ir melkitų apeigų, kertinius akmenis.

Kardinolas P. Parolinas konsekravo jau užbaigtą lotynų apeigų katalikų bažnyčią, kuri priklausys Jeruzalės lotynų patriarchato jurisdikcijai.

Svarbu pridurti, kad Jordanijos karalystė Kristaus krikšto vietoje prie Jordano upės, kuri 2015 metais įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, parengė piligriminio kaimelio projektą. Jame turėtų iškilti dešimt įvairioms Bažnyčioms priklausančių maldos namų ir kita infrastruktūra, kaip kad du vienuolynai, vyrų ir moterų, bei svečių namai, kurie prisišliejo prie konsekruotos katalikų Viešpaties Krikšto bažnyčios.

Šiuose vienuolynuose gyvens Įsikūnijusio Žodžio instituto, Argentinoje gimusios vienuolinės šeimos, nariai, vyrai ir moterys, kurie rūpinsis piligrimų priėmimu, Mišių ir kitų apeigų šventimu. Tai nemažas įsipareigojimas, bet galima priminti, jog ši bendruomenė jau yra susipažinusi su gyvenimu Šventojoje Žemėje, su jos vargais ir džiaugsmais. Prieš keletą mėnesių Jeruzalės lotynų patriarchas Pierbattista Pizzaballa vadovavo Mišioms, kuriose paminėtas pirmojo Įsikūnijusio Žodžio instituto misionieriaus atvykimo į Jeruzalę 30 metų sukaktis.

Viešpaties Krikšto bažnyčia, kurioje telpa virš tūkstančio žmonių, o kartu su šventoriumi – iki dviejų tūkstančių asmenų, taip pat tapo viena iš didžiausių Jeruzalės lotynų patriarchato bažnyčių ir viena iš didesnių visuose Artimuosiuose Rytuose.

„Ilgai laukėme šios dienos. Penkiolika metų laukėme šio išskirtinio ir gražaus įvykio, kurio sulaukėme šiais metais“, – sausio 10 dienos rytą iškilmės vietoje, prie bažnyčios durų, sakė kardinolas Pierbattista Pizzaballa, Jeruzalės lotynų patriarchas, visų pirma sveikindamas du iškiliausius svečius – Jordanijos karaliui atstovaujantį princą Ghazi Ibn Muhammadą, kuris taip pat atsakingas už karalystės religinius bei kultūrinius reikalus ir, galima priminti, prisidėjo prie Jėzaus Krikšto vietos atskleidimo 1995 metais, prie jos, buvusios karinės zonos, kur civiliams buvo draudžiama įžengti, atvėrimo piligrimams ir infrastruktūros vystymo.

Viešpaties Krikšto bažnyčia tapo viena iš didžiausių Jeruzalės lotynų patriarchato bažnyčių ir viena iš didesnių visuose Artimuosiuose Rytuose.

Kitas svarbus svečias – popiežiui Pranciškui, Jėzaus krikšto vietą prie Jordano aplankiusiam 2015 metais, atstovaujantis kardinolas Pietro Parolinas, Popiežiaus valstybės sekretorius.

Patriarchas P. Pizzaballa dėkojo visiems, kurie įvairiais būdais, aukomis, žiniomis ir įsipareigojimu, prisidėjo prie Viešpaties Krikšto bažnyčios ir piligriminio komplekso atsiradimo. Jis paminėjo Kristaus Kapo ordino riterio Nadimo Al-Muashero šeimą, kuri ne vien paaukojo didelę auką, bet ir rūpinosi sklandžia statybų eiga. Bažnyčia pastatyta iš Tafouhi, gelsvojo Hebrono akmens, o jos vitražai įkvėpti Šartro katedros. Greta bažnyčios eina trijų kilometrų „Šv. Jono Krikštytojo takas“, integruotas į 700 kilometrų ilgio „Jordanijos taką“, skirtą ištvermingiausiems.

Kardinolas P. Pizzaballa priminė, kad Al-Muashero šeimos įsipareigojimas kilo iš skaudžios asmeninės aplinkybės – 2008 metais netoli Kristaus Krikšto archeologinio parko automobilio avarijoje žuvo jos sūnus Aymanas. Kaip kita proga yra sakęs Kristaus Kapo ordino narys, jis pajautė troškimą gedului suteikti maldos, atminimo ir vilties pavidalą, o Kristaus Krikšto bažnyčios projektas jam tapo Apvaizdos ženklu.

Kardinolas dėkojo kitiems geradariams – Jordanijos karališkajai šeimai, Vengrijos valstybei, katalikiškoms šalpos asociacijoms ir pavieniams aukotojams, Dieviškojo Žodžio Instituto nariams. Patriarchas priminė, kad Kristaus Krikšto bažnyčios konsekracija sutampa su 25-osiomis viso Patriarchato piligrimystės į šią vietą metinėmis ir su 2025 metų Jubiliejumi. Jis linkėjo, kad piligrimai gausiai lankytų naująją bažnyčią, vieną iš jubiliejinių patriarchato bažnyčių, ir čia gautų daug dvasinių vaisių, kaip tie, kurie, galima pridurti, kadaise šioje vietoje ieškojo Šv. Jono Krikštytojo, jo paties žodžiais, rengusio kelią „didesniam už jį“.

Po įžanginės kalbos kardinolas P. Parolinas vadovavo konsekracijos apeigoms. Jis pašventintu aliejumi patepė altorių, į kurį buvo sudėtos šv. Jono Pauliaus II, pirmojo šią vietą 2000 metais aplankiusio popiežiaus, ir 2024 metų spalį Romoje kanonizuotų Damasko kankinių, ispanų pranciškonų ir pasauliečių maronitų, relikvijos.

The post Jordanijoje Vatikano valstybės sekretorius konsekravo Viešpaties Krikšto bažnyčią appeared first on LAIKMETIS.

Ir maža Jordanijos Bažnyčia pradėjo savo sinodinį kelią. Artimųjų Rytų šalyje, kur krikščionys yra mažuma, sudaranti apie 6% gyventojų, iškilmingomis Mišiomis pradėtas įsiklausymo ir įsižiūrėjimo kelias.

Išties įspūdingas atidarymas, nes Eucharistijoje dalyvavo įvairių šalyje gyvuojančių ritų krikščionys. Apie iškilmingą renginį pasakoja kunigas Hani Polus Hal Jameel. Pasak jo, Mišiose buvo jaučiama ypatinga bendrystės dvasia.

būtent tuo momentu akivaizdu, kad bažnyčia vis labiau trokšta dalyvavimo ir brolybės.

Nors vietos vyskupai dar nepaskelbė konkrečių gairių sinodiniam keliui, kunigas Hal Jameel yra įsitikinęs, kad tai suteiks puikią progą būti patikimais Evangelijos ir artimo meilės liudytojais. „Tiesa, kad esame mažuma, tačiau galime transformuotis į liudijančią Bažnyčią, padėdami pažinti Kristų tiems, kurie apie jį negirdėjo.“

Kunigas sako, jog sinodinis kelias gali atverti galimybes bendradarbiavimui tarp skirtingų ritų krikščionių ir paskatinti juos kartu darbuotis įveikiant sunkumus, su kuriais susiduria šalis. Didžiausi pastarojo laikotarpio iššūkiai – naujos skurdo formos ir tūkstančiai migrantų, bėgančių iš savo tėvynės dėl karo ir neramumų, - apibendrina kun. Hani Polus Hal Jameel.

The post Kunigas iš Jordanijos: Bažnyčia vis labiau trokšta brolybės appeared first on LAIKMETIS.

„Nuo gruodžio 15 dienos bus imtasi griežtų priemonių prieš imigrantus darbuotojus, kurie negavo dviejų vakcinos nuo koronaviruso dozių“, – sakoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Petra“.

Jame nurodoma, kad šios priemonės apims „neskiepytų asmenų deportaciją“.

Dešimtys tūkstančių egiptiečių, filipiniečių ir kitų tautybių žmonių dirba Jordanijos karalystėje, kuri yra atidariusi centrus, skirtus nemokamam tiek jordaniečių, tiek ir užsieniečių skiepijimui.

Ministerija savo pranešime priminė užsienio darbuotojams, kad jie turėtų „pasiskiepyti nemokamai ir neprivalo pateikti leidimo gyventi ar dirbti“.

Iki šiol dvi vakcinos dozes gavo kiek daugiau nei 3,5 mln. iš 10 mln. gyventojų.

The post Jordanija deportuos pilnai nepasiskiepijusius užsieniečius darbuotojus appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 686 nauji COVID-19 atvejai, mirė šeši žmonės. Ligoninėse gydomas 961 COVID-19 pacientas, iš jų 107 – reanimacijoje: tai didžiausias pacientų skaičius ligoninėse per pastarąjį mėnesį.

* Sveikatos apsaugos ministras teigia, kad epidemiologinė situacija šalyje šiuo metu prastėja ir per kiek daugiau nei savaitę Lietuva gali atsidurti prasčiausio scenarijaus zonoje, tačiau pripažino, kad paplitus koronaviruso mutacijoms, nebėra laikomasi vasarį patvirtinto karantino atlaisvinimo plano.

* Sveikatos ministras pranešė, jog šią savaitę bus pradėti skiepyti dideli kolektyvai, esantys prioritetinėse grupėse. Vilniuje ruošiamasi šią savaitę pradėti skiepyti policininkus, Klaipėdoje – mažmeninės prekybos darbuotojus.

* Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė pareiškė, jog dėstytojai į kontaktinį ugdymą šiais mokslo metais greičiausiai jau negrįš. Sveikatos ministras tikino, kad jie aukštu prioritetu paskiepyti, nes planuota į kontaktinį ugdymą grąžinti visą švietimą, bet tam sutrukdė blogėjanti epidemiologinė padėtis.

* A. Dulkio teigimu, Vyriausybė šią ir kitą savaitę turėtų spręsti dėl karantino švelninimo prekybos, sporto ir laisvalaikio, kultūros srityse.

* Ištyrus 258 ėminius, nustatyti dar 147 britiškosios koronaviruso atmainos atvejai.

* Koronavirusas nustatytas keturiems M.A.M.A. apdovanojimų dalyviams. Renginio organizatoriai aiškinasi, ar šie atvejai susiję su vienu susirgimu, dar prieš renginį nustatytu darbuotojui.

* Aukšto rango Europos vaistų agentūros (EVA) pareigūnas pareiškė, kad yra ryšys tarp bendrovės „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso ir retų kraujo krešulių susidarymo atvejų. Pati agentūra vėliau išplatino pareiškimą, kad vis dar sprendžia, ar tarp vakcinos ir krešulių yra ryšys. Lietuva sprendimus dėl tolesnio šios vakcinos naudojimo žada priimti po patvirtintų EVA išvadų.

* Europos Komisijos teigimu, greitesnis vakcinos pristatymo grafikas leidžia tikėtis, kad Europa įgyvendins tikslą vasarą paskiepyti didžiąją dalį populiacijas.

TVF prognozė. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 3,2 proc. – beveik 1 proc. punktu mažiau, nei prognozuota spalį. Pasak TVF, lėčiau euro zonoje šiemet augs tik Suomijos ir Kipro ekonomikos. Fondo ekonomistai taip pat prognozuoja, kad nedarbo lygis šalyje šiemet išsilaikys apie 8,4 proc. ir reikšmingai pradės mažėti tik kitąmet, o infliacija paspartės 0,5 punkto iki 1,5 proc. 

Valdžios deficitas. 2020-aisiais Lietuvos centrinės valdžios deficitas siekė 7,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė Statistikos departamentas. Užpernai, kai šalies ekonomikai įtakos nedarė pandemija, centrinės valdžios biudžetas turėjo 0,5 proc. BVP perteklių. Tuo metu valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 35,9 proc. 2019-aisiais iki 47,3 proc. BVP pernai.

Šiaurės Korėjos sprendimas. Šiaurės Korėja nusprendė nedalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse dėl pandemijos. Šios šalies dalyvavimas 2018-aisiais Pietų Korėjoje vykusioje žiemos olimpiadoje buvo svarbus veiksnys, tuomet paspartinęs šalių suartėjimą.

Banko problemos. Šveicarijos bankas „Credit Suisse“ paskelbė patyręs 4,7 mlrd. JAV dolerių (apie 4 mlrd. eurų) nuostolių, susijusių su žlugusiu JAV rizikos kapitalo fondu „Archegos Capital Management“. „Credit Suisse“ taip pat pranešė siūlantis mažinti dividendus bei atleidžiantis du aukštas pareigas užėmusius vadovus. Banko vadovas Thomasas Gottsteinas pareiškė, kad nuostoliai, susiję su iki tol mažai kam žinomu fondu, yra „nepriimtini“.

Izraelio vyriausybė. Izraelio prezidentas pavedė ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu pamėginti suformuoti naują vyriausybę. Nors aiškus nugalėtojas po pastarųjų rinkimų šalyje neišaiškėjo, prezidentas Reuvenas Rivlinas sakė, kad B. Netanyahu turi daugiau galimybių nei kitų partijų atstovai.

Putino valdymas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galutinai patvirtino teisės aktus, leidžiančius jam eiti pareigas dar dvi šešerių metų kadencijas, ir suteikiančius jam galimybę likti valdžioje iki 2036 metų.

Ukrainos narystė. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino NATO paspartinti jo šalies stojimo į bloką planą. Pasak jo, būtina pasiųsti signalą Rusijai, didėjant įtampai tarp šių kaimyninių šalių. Rusija savo ruožtu pareiškė, kad tai tik pablogintų situaciją.

Konfliktas Jordanijoje. Buvęs Jordanijos sosto įpėdinis princas Hamzah bin Husseinas pasižadėjo būti ištikimas karaliui Abdullah II. Vyriausybė apkaltino Hamzah, iš kurio Abdullah 2004 metais atėmė sosto įpėdinio titulą, prisidėjus prie sąmokslo destabilizuoti karalystės saugumą, o savaitgalį jam buvo skirtas namų areštas. Šalies teisėsauga uždraudė žiniasklaidai skelbti bet kokią informaciją, susijusią su karališkosios šeimos konfliktu.

The post Svarbiausi balandžio 6 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

* Lietuvoje šeštadienį pranešta apie 985 naujus COVID-19 atvejus bei septynis mirties atvejus. Sekmadienį paskelbta apie 833 naujus atvejus ir dar septynias mirtis. Sekmadienio duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 379,5 atvejo.

* Savaitgalį dalyje Lietuvos savivaldybių vyko skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina, kuriame galėjo dalyvauti prioritetinėms grupėms priklausantys šių miestų gyventojai. Vilniaus savivaldybė gyventojus skiepija visą ilgąjį savaitgalį, Klaipėdos – šeštadienį ir pirmadienį, Kauno, Marijampolės, Plungės bei Trakų savivaldybės – tik šeštadienį.

* Popiežius Pranciškus savo kreipimesi Velykų proga sekmadienį paragino pasidalyti su neturtingiausiomis šalimis vakcinų nuo koronaviruso atsargomis, nes šie preparatai yra „būtina priemonė“ kovai su COVID-19 pandemija.

* JAV Merilande įsikūręs Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universitetas paskelbė, kad COVID-19 atvejų skaičius pasaulyje viršijo 130 mln., mirė 2,83 mln. užsikrėtusiųjų.

* Jungtinės Karalystės vaistų priežiūros agentūra paskelbė, kad šalyje paskiepijus daugiau kaip 18 mln. žmonių „AstraZeneca“ vakcina nuo koronoviruso nustatyta iš viso 30 atvejų, kai šio preparato gavusiems žmonėms susidarė kraujo krešulių, iš kurių septyni žmonės mirė.

* Latvija šeštadienį atidarė 10 didelių skiepijimo nuo COVID-19 centrų ir tikisi paspartinti vieną lėčiausių Europos Sąjungoje vakcinavimo kampanijų.

* Vokietijos pietvakariniame Štutgarto mieste šeštadienį tūkstančiai žmonių protestavo prieš suvaržymus, įvestus kovojant su koronaviruso pandemija.

Padėtis Mianmare. Mianmare valstybės perversmo priešininkai sekmadienį išėjo į gatves laikydami margučius, krikščionims minint Velykas. Šeštadienį dešimt pagrindinių Mianmaro sukilėlių grupuočių išreiškė paramą demokratijos šalininkų judėjimui, pakurstydamos nuogąstavimus, kad šalyje gali įsižiebti platesnio masto konfliktas. Mianmare neramumai tęsiasi nuo vasario 1-osios, kai kariuomenė nuvertė ir sulaikė civilinę šalies lyderę Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či). 

Situacija Jordanijoje. Jordanijoje šeštadienį buvo surengta didelė saugumo operacija, suimtas vienas buvęs aukšto rango karališkosios šeimos padėjėjas, o kariuomenė perspėjo karaliaus Abdullah II (Abdulos II) netikrą brolį nemėginti kenkti šalies saugumui.

Situacija Baltarusijoje. Baltarusijoje per praėjusį mėnesį iš viso sulaikyta daugiau nei 1 100 antivyriausybinių protestų dalyvių, sekmadienį pranešė žmogaus teisių centras „Viasna“.

Sueco kanalas. Egipto Sueco kanalo valdyba šeštadienį pranešė, kad laivybos transporto spūstis, kurią sukėlė beveik savaitę kanalą blokavęs milžiniškas konteinerius gabenęs laivas, jau išsisklaidė.

Alpinisto žūtis. Vilniuje nuo nukritęs 30 metrų aukščio vandens bokšto šeštadienį žuvo žinomas alpinistas Žygintas Minelga, anksčiau dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT).

Potvyniai Indonezijoje. Indonezijos ryčiausioje provincijoje sekmadienį ryte mažiausiai 44 žmonės žuvo per staigius potvynius ir žemės nuošliaužas.

Bendradarbiavimas kosmose. Rusija ir JAV susitarimas iki 2030 metų pabaigos pratęsė susitarimą dėl bendradarbiavimo tyrinėjant kosmosą ir naudojantis juo taikiais tikslais.

The post Svarbiausi savaitgalio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje appeared first on LAIKMETIS.