Nepaisant kelias savaites trukusios protestų bangos, kuriai pavasarį vadovavo charizmatiškasis arkivyskupas Bagratas Galstanianas, N. Pašiniano pozicija išlieka tvirta.

Pasak naujienų agentūros AFP reporterio, trečiadienį keli tūkstančiai protestuotojų skandavo „Nikolas (Pašinianas) išdavikas!“ Jerevano centrinėje Respublikos aikštėje, esančioje prie vyriausybės būstinės, stebint gausioms policijos pajėgoms.

Mitingas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai B. Galstanianas pažadėjo atnaujinti gatvės protestus, kurie, jo teigimu, garantuos N. Pašiniano pasitraukimą.

Dvasininkas apkaltino N. Pašinianą darant nereikalingas teritorines nuolaidas Baku.

„Mūsų kova tęsis tol, kol Armėnijos valdžioje bus blogis, – pareiškė jis miniai. – Raginu visas politines jėgas jungtis prie mūsų, nes mūsų laukia naujos nelaimės, nauji praradimai.“

Po to protestuotojai žygiavo prie Armėnijos visuomeninio transliuotojo biurų, reikalaudami, kad juos filmuotų tiesiogiai. 

Armėnijos vidaus reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad panaudos jėgą prieš protestuotojus, jei šie bandys įsibrauti į transliuotojo biurus. 

„Nelengva atsikratyti Pašiniano vyriausybės, bet mes negalime prarasti vilties, – sakė viena iš demonstrančių, 64-erių Sveta Sargsian. – Mums reikia vyriausybės, kuri gintų kiekvieną Armėnijos žemės centimetrą.“

„Jis atvirai vykdo antiarmėnišką politiką“, – teigė kita protestuotoja, 55-erių Karen Hovhanisian.

Tris dešimtmečius trunkantis ginčas

Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

Pernai Azerbaidžano pajėgos per žaibišką puolimą įsiveržė į Kalnų Karabachą ir pasiekė, kad pasiduotų armėnų separatistai, dešimtmečius kontroliavę šį kalnuotą regioną.

Baku užgrobus Kalnų Karabachą, beveik visi etniniai armėnai – daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – pabėgo į Armėniją, taip kilo pabėgėlių krizė.

Gegužę N. Pašinianas grąžino Azerbaidžanui keturis pasienio kaimus, kuriuos buvo užėmusi prieš kelis dešimtmečius

B. Galstanianas anksčiau siekė inicijuoti apkaltos procesą N. Pašinianui ir net laikinai atsitraukė nuo savo religinių pareigų, kad galėtų siekti premjero posto.

Tačiau pagal Armėnijos įstatymus jis negali tapti premjeru, nes turi dvi pilietybes – Armėnijos ir Kanados. Tuo metu opozicinės partijos neturi pakankamai vietų parlamente, kad galėtų pradėti apkaltos procedūras.

Tiek Armėnija, tiek Azerbaidžanas teigė, kad taikos susitarimas tris dešimtmečius trunkančiam Jerevano ir Baku ginčui dėl Kalnų Karabacho užbaigti yra ranka pasiekiamas, tačiau derybose iki šiol nepavyko pasiekti proveržio.

The post Protestams Jerevane vadovauja arkivyskupas appeared first on LAIKMETIS.

„Rugsėjo 26 dienos 8 val. (7 val. Lietuvos laiku) duomenimis, į Armėniją iš Kalnų Karabacho atvyko 13 350 priverstinai perkeltų asmenų“, – sakoma Armėnijos vyriausybės išplatintame pranešime. 

The post Armėnija: iš Kalnų Karabacho atvyko per 13,3 tūkst. pabėgėlių appeared first on LAIKMETIS.

Naktį neramiame pasienyje įsiplieskė kautynės, per kurias abi pusės patyrė nuostolių, pranešė Baku ir Jerevano gynybos ministerijos, nenurodžiusios žuvusių karių skaičiaus.

Padėtis vėl aštrėja, nepaisant paliaubų, paskelbtų po 2020 metų Jerevano ir Baku karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

„Azerbaidžano pajėgos tebenaudoja artileriją, apkasų minosvaidžius ir dronus... smogdamos karinei ir civilinei infrastruktūrai. Priešas mėgina įžengti [į Armėnijos teritoriją]“, – teigė Gynybos ministerija Jerevane.

Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano biuras antradienį pranešė, kad premjeras paskambino Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui), Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui), reikalaudamas „adekvačios reakcijos“ į „Azerbaidžano agresyvius veiksmus“.

Anksčiau Azerbaidžano gynybos ministerija pareiškė, kad jos pajėgos tiktai atsakė į Armėnijos provokacijas, neigdama teiginius, kad azerbaidžaniečiai smogė civilinei infrastruktūrai.

„Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos imasi ribotų ir tikslingų veiksmų, neutralizuodamos armėnų šaudymo pozicijas“, – pabrėžiama ministerijos pareiškime.

Jerevanas savo ruožtu nurodė, kad „Azerbaidžanas iš artilerijos ir stambaus kalibro šaunamųjų ginklų smarkiai apšaudė Armėnijos karines pozicijas Goriso, Sotko ir Džermuko miestų kryptimi“.

Tačiau Azerbaidžano gynybos ministerija apkaltino Armėniją „plataus masto ardomąja veikla“ netoli pasienyje esančių Daškesano, Kelbadžaro ir Lačino rajonų“ kiek vėliau nei vidurnaktį.

Nerimas dėl eskalacijos

Jungtinės Valstijos vėlai pirmadienį paragino nutraukti konfliktą, o valstybės sekretorius Antony Blinken (Entonis Blinkenas). Pasak jo, JAV yra „labai susirūpinusios“ dėl padėties – ypač dėl „pranešimų apie smūgius gyvenvietėms ir civilinei infrastruktūrai“ Armėnijoje.

„Mūsų pozicija jau ilgą laiką yra aiški: konfliktas negali būti išspręstas karinėmis priemonėmis, – pareiškime pabrėžė A. Blinkenas. – Raginame nedelsiant nutraukti bet kokius karo veiksmus.“

Praėjusią savaitę Armėnija apkaltino Azerbaidžaną per susišaudymą pasienyje nužudžius vieną iš jos karių.

Rugpjūtį Azerbaidžanas pranešė, kad neteko kario. Tuo metu Karabacho pajėgos patvirtino, kad du jos kariai žuvo, o dar keliolika buvo sužeisti.

Kaimyninės Kaukazo valstybės dėl šio ginčijamo regiono, etninių armėnų apgyvendinto Azerbaidžano anklavo, yra kariavę du kartus – 1990 metais ir 2020 metais.

Šešias savaites trukusios kautynės 2020 metų rudenį nusinešė per 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis

Šešias savaites trukusios kautynės 2020 metų rudenį nusinešė per 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis.

Pagal pasiektą susitarimą Armėnija užleido kelis ne vieną dešimtmetį kontroliuotus rajonus, o Maskva atsiuntė apie 2 tūkst. taikdarių, stebinčių, kaip laikomasi trapių paliaubų.

Per gegužę ir balandį Briuselyje vykusias derybas, kurioms tarpininkavo ES, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas susitarė „paspartinti diskusijas“ dėl būsimos taikos sutarties.

Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinis ginčas dėl Kalnų Karabacho tęsiasi nuo 10-ojo dešimtmečio. Vietos armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.

The post Jerevanas: Azerbaidžano kariuomenė „mėgina įžengti“ į Armėniją appeared first on LAIKMETIS.