Centro įkūrėjo, psichologo Antano Mockaus teigimu, Lietuvoje vis dar menkai pažįstamas ir vertinamas žmogaus vidinis emocinis pasaulis, todėl ir jaunus žmones užklumpantys sunkumai nevertinami rimtai, manoma, kad jaunas žmogus su jam kylančiais iššūkiais turi susidoroti pats. „Ir visgi, išbristi vienam kai kada gali būti per sunku – tai rodo ir psichikos sutrikimų statistika. Visuomenės spaudimas, palaikomas iškreipto tikrovės vaizdo socialiniuose tinkluose, kuria aplinką, kurioje lūkesčių kartelė jaunam žmogui keliama gerokai per aukštai. Profesinės aukštumos, nuolatinis tobulėjimas, materialinė gerovė, sėkmė asmeniniame gyvenime – visai normalu, jei to pasiekti nepavyksta arba nesinori“, – sako A. Mockus.

Plačiau apie ketvirčio amžiaus krizės priežastis ir jaunosioms kartoms tenkančius iššūkius pasakoja sveikatos psichologė Miglė Remeikė.

Kada jaunų suaugusiųjų patiriami sunkumai virsta krize?

Psichologas Jeffrey Arnett rašė apie 18–25 m. jaunus suaugusiuosius, kurie neskuba pradėti tradicinio suaugusiojo gyvenimo  su šeima, vaikais, nuosavu būstu, karjera, o ieško savo vietos pasaulyje. Besiformuojantys suaugusieji jaučiasi kažkur tarp paauglystės ir suaugystės – jau yra atsakingi už save, bet dar nesijaučia suaugę. Taip pat šis amžius – galimybių, nestabilumo ir pokyčių metas. Jaunuoliai iš tėvų namų išsikelia gyventi savarankiškai, studijuoja, keliauja, susiranda naujus darbus, formuoja santykius, bando suprasti, kas jiems patinka ir nepatinka, testuoja visuomenės ribas. Būtent šios raidos stadijos fone ir vyksta ketvirčio amžiaus krizė.

Visuomenės spaudimas, palaikomas iškreipto tikrovės vaizdo socialiniuose tinkluose, kuria aplinką, kurioje lūkesčių kartelė jaunam žmogui keliama gerokai per aukštai.

Šiuo atveju krizę provokuoja gyvenimo permainos ir kaip atsakas į tas permainas kylančios neigiamos emocijos. Jos gali kilti iš aplinkos spaudimo, pavyzdžiui, šeima labai nori, kad jaunuolis rinktųsi tam tikrą specialybę universitete, kai pačiam jaunuoliui aišku, jog tai – ne jo kelias. Darbdavys gali kelti lūkestį, kad žmogus visada būtų labai produktyvus ir motyvuotas, nors realybėje visada būti produktyviam ir motyvuotam nėra įmanoma. Visuomenė kelia lūkestį būti sėkmingam – turėti gerą darbą, išsilavinimą, sukaupti materialinių gėrybių.

Tačiau įtampa gali kilti ir iš vidaus, kai supranti, kad galimybių labai daug, o ko norisi – pačiam neaišku arba tų norų neįmanoma greitai įgyvendinti. Gali būti taip, kad kitų lūkesčiai tampa pačių jaunų žmonių lūkesčiais sau – turiu būti produktyvus, tik tada būsiu vertingas; turiu įgyti gerą išsilavinimą, nes tik tada pasieksiu materialinę gerovę.

Kokios šio amžiaus tarpsnio pagrindinės užduotys žmogui ir kas apsunkina jų įgyvendinimą?

Šiame gyvenimo tarpsnyje žmogus lyg ir išgyvena savo geriausius gyvenimo metus, bet, iš kitos pusės, turi pasiruošti suaugusiojo gyvenimui. Sociologė Milda Pivoriūtė savo disertacijoje apie ketvirčio amžiaus krizę rašo, jog besiformuojančio suaugusiojo raidos stadijoje žmogui tenka net 4 tikslai: atrasti save, tapti sėkmingam, pasiekti finansinę nepriklausomybę, patirti jaunystę.

Nenuostabu, kad turint tokius tikslus kyla įtampa, nes jie gali vienas kitam prieštarauti. Pavyzdžiui, jei žinau, kuo noriu būti, bet šis darbas – menkai apmokamas. O gal noriu metus pakeliauti, pamatyti pasaulį, bet bijau praleisti karjeros galimybes. Taip pat šiuo metu jauni žmonės turi be galo daug pasirinkimų – gali studijuoti keliasdešimtyje skirtingų studijų programų. Kaip žinoti, kuri bus tinkamiausia? Gali gyventi daugelyje pasaulio šalių, bet kaip ją pasirinkti? Nepamirškime to, kad kartais šių tikslų įgyvendinimą apsunkina aplinkybės. Dažnai – finansinės arba kylančios iš kitų žmonių lūkesčių jaunam suaugusiajam.

Ar mūsų gyvenamasis laikas jums atrodo palankus jaunam žmogui?

Kalbant apie Vakarų pasaulį, viena vertus, laikai labai palankūs – mūsų ekonominė situacija gera, galime laisvai keliauti po įvairias pasaulio šalis ir ten semtis patirties, dirbti, studijuoti, galime laisvai rinktis karjerą, turime socialines garantijas, kurios užtikrina, kad net nesėkmės atveju neteks badauti.

Iš kitos pusės, kai, rodos, viskas įmanoma, atsiranda didelis spaudimas, jog sėkmė priklauso tik nuo paties žmogaus, nors realybėje nebūtinai taip yra. Ypač socialinėse medijose galima susidaryti klaidingą įspūdį, kad gali turėti viską, ko nori, tereikia labai norėti ir pakankamai stengtis. Tokiu atveju, ištikus nesėkmei, atsakomybė krenta vien tau – per mažai norėjai ir stengeisi, todėl ir nepasisekė.

Sekamiausi influenceriai nuolat keliauja po gražiausius pasaulio kampelius, vysto sėkmingus verslus. Stebint tokį gyvenimą neretai gali kilti pavydas ir kitos neigiamos emocijos. Net jei socialinėje medijoje ir transliuojamos turinio kūrėjų nesėkmės, jos transliuojamos jau krizei praėjus, kai galima apie tai pasakyti ką nors pozityvaus. Taigi, naudojantis socialine medija svarbu nepamiršti, kad daug kas lieka „už kadro“, o mūsų akis pasiekia gražiausios akimirkos.

Kaip jaunam suaugusiajam įveikti sunkumus galėtų padėti aplinka?  

Ketvirčio amžiaus krizę išgyvenančiam jaunuoliui labai svarbu jausti artimųjų, draugų palaikymą. Leiskite tokiam žmogui su jumis atvirai pasikalbėti ir nesumenkinkite jo problemų. Jei esate pats išgyvenęs ar šiuo metu išgyvenate ketvirčio amžiaus krizę, nebijokite pasidalinti savo patirtimis. Jos nebūtinai bus tokios pačios, tačiau padės jam suvokti, kad nėra vienas.

Jauno suaugusiojo tėvams gali būti sudėtinga atidžiai išklausyti savo atžalos išgyvenimus, nepuolant dalinti patarimų, tačiau siūlau susilaikyti, nebent tų patarimų prašo jūsų vaikas. Geriau padėkite savo palaikymu ir nekurkite papildomo spaudimo savo atžalai. Jeigu matote, kad jūsų artimasis patiria depresijos simptomus ar stiprų nerimą, o gal ir panikos atakas – paskatinkite jį kreiptis pagalbos. Svarbu žinoti, kad psichologas gali padėti ne tik esant psichikos sveikatos sunkumams ar sutrikimams, bet ir atsidūrus krizinėse situacijose. Psichologo konsultacijose galima geriau pažinti save, išmokti reguliuoti savo emocijas, sulaukti palaikymo ir rasti jėgų išgyventi sudėtingas situacijas.

The post Psichologė M. Remeikė: jauni žmonės vis dažniau susiduria su ketvirčio amžiaus krize appeared first on LAIKMETIS.

Valia priešintis (arba tiesiog maištingumas)

Pasirodo paauglių priešgyniavimas turi savo konstruktyvų vaidmenį! Man buvo labai naudinga tai sužinoti. Valia priešintis – gamtos būdas padėti paaugliams sužinoti, kas jie yra, ir atrasti savo galią veikti savarankiškai. Šiame pereiname gyvenimo etape jiems būtinas padidėjęs savarankiškumo apetitas.

Pasak Neufeldo, maištaujantis paauglys tarsi sako: „atsitrauk, netrukdyk manęs dabar, aš bandau galvoti! Jų maištinga valia yra buldozeris, stumiantis iš kelio menamas kliūtis, kad jie atrastų tai kas yra jų viduje. Gera žinia  tai, kad maištingumas bei prieštaravimai išaugami. Neufeldas palygino paauglišką maištingumą su nėštumu, kuris baigiasi savęs pagimdymu.

Viena svarbi taisyklė yra tai, kad padidinta prievarta (pvz., griežtos bausmės už maištavimą ar ką nors darymas vien per prievartą) paaugliui atsilieps neigiamai. Dabar turime auklėti kitaip nei tada, kai jie buvo jaunesni nei 12 metų. Kuo labiau primetame savo valią, tuo labiau ji atsigręžia prieš mus. Kuo stipresnė mūsų įtaka, tuo didesnis paauglio pasipriešinimas. Mūsų tikslas yra padėti jiems atrasti savo valią. Jei mums pavyks tai padaryti, maištingumas dings.

Atminkite, kad tai nėra tas pat kaip leisti vaikams patiems nusistatyti taisykles. Turime būti jų gyvenuimo alfos, ir kartais turime skirti pasėkmes už netinkamą elgesį. Esmė yra ta, kad galiausiai paaugliams subręsti padės ne bausmės, o santykis su mumis.

Be to, yra kitas kelias – apdovanojimai už gerą elgesį! Apdovanojimai parodo paaugliams ko nori tėvai. Štai mano akis atvėrę vienos mano mergaičių žodžiai, ištarti kai jai buvo 14 metų: „kad ir ką man liepsi, aš darysiu priešingai“. Man, žinoma, nebuvo malonu tai išgirsti, bet galvoje užsidegė lemputė apie tai, kaip galiu bendrauti toliau. Užuot reikalavus iš jos atlikti kasdienes užduotis, drauge padarėme šeimos narių atsakomybių tvarkaraštį, parodantį kas už ką yra atsakingas ir pagirdavome visus, kurie jo laikydavosi.

Mano pagrindinė mintis yra ta, jog tikėtina, kad kiekvienas pokalbis su mano paaugliais gali būti apibūdinamas kaip maištavimas. Aš tiesiog turiu tai suprasti ir nepriimti asmeniškai. Lengva, ar ne? Žinau, kad nelengva.  Ir dėkoju, kad galiu pasidalinti šiais išgyvenimais su savo vyru ir, maldoje, su Dievu.

Sumišimas

Sumišimas padeda vystytis prefrontalinei smegenų žievei. Tai padeda paaugliui suprasti, kad viskas nėra juoda ar balta. Jie jaučia norą pabėgti nuo painiavos, bet galiausiai ima apdoroti prieštaringus jausmus. Kuo daugiau paaugliai patiria prieštaringų jausmų, tuo labiau auga prefrontalinė žievė. Sumišimas padeda jiems pažvelgti į kelias problemos puses ir išmokti ištarti, „kita vertus…“  Paaugliai pradeda geriau vertinti situaciją ir mato tiek X, tiek ir Y, o ne vien X arba Y, kaip darė būdami jaunesni.

Savaime suprantama, kad ištrūkti iš šios painiavos yra sudėtinga. Paaugliai, kuriems nepavyksta suaugti, vienu metu galės jausti tik vieną jausmą. Jie bus impulsyvūs, nestabilūs, nuotaikos žmonės stokojantys perspektyvos. Neufeldas daug dirbo su nepilnamečiais nusikaltėliais ir pastebėjo, kad šie jaunuoliai nebuvo sėkmingai išgyvenę vidinio konflikto. Naktį jie miegdavo ramiai, kaip kūdikiai. Bet norint subręsti, paaugliams reikia vidinio konflikto.

Subrendę jaunuoliai, kita vertus, pažįsta save. Susidūrę su prieštaringais jausmais, jie susivaldo. Jie būna dėmesingi, teisingi ir pasižymi gera darbo etika. Supranta, kad didžiąją laiko dalį darbas yra sunkus, tačiau jie vis tiek sugeba aukotis siekdami užsibrėžto tikslo.

Tuštumos užpildymas blogais dalykais

Užuot priėmę savo jausmus, paaugliai gali nuspręsti juos nutildyti. Nuobodulys, priklausomybės ir agresija yra to pavyzdžiai. Šie jausmai užmaskuoja liūdesį, tarsi kokie socialiniai tinklai.

Kiti klaidingi skylės užpildai yra maistas, perteklinė veikla, blaškymasis, nenutrūkstamos pramogos, skaitmeniniai užsiėmimai bei vaizdo žaidimai. Pasak Neufeldo, „šie užpildai ne tik nepadeda išgydyti nuobodulio (išskyrus trumpalaikį palengvėjimą), bet ir sustiprina norą pabėgiti nuo savo jausmų, kurie yra pagrindinė blogos savijautos priežastis“. Tada skylė virsta juodąja skyle, kuri įsiurbia viską ir niekada neužsipildo.

Tuštumos užpildymas gerais dalykais

Paaugliams reikia erdvės savo liūdesiui išreikšti, o tam puikiai tinka įvairūs konstruktyvūs užsiėmimai. Saviraiškos būdai yra saugi erdvė, kurioje jie gali išspręsti emocines problemas. Puikūs pavyzdžiai yra muzika, menas, eilėraščių, prozos ar  dienoraščio rašymas ir knygų skaitymas. Laikas, praleistas prie vaizdo žaidimų bei socialinių tinklų ir kita, labai stimuliuojanti veikla, nėra geri užsiėmimai, nes jiems trūksta asmeninės išraiškos, leidžiančios suprasti savo jausmus.

Be to, daugiau laiko praleisdami veiklose su savo paaugliu, sustiprinsime mūsų santykius. Šeimos žygiai, apsilankymas simfonijoje, šeimos žaidimų ar filmų vakarai – štai keletas puikių idėjų.

The post Kaip elgtis su maištaujančiu paaugliu? appeared first on LAIKMETIS.

Amerikos Biblijos draugija paskelbė trečiąją ataskaitos „State of the Bible USA 2024" dalį, kurioje nagrinėjamas JAV gyventojų žmogiškosios gerovės lygis.

Amerikos Biblijos draugijos vyriausiasis inovacijų pareigūnas ir „Biblijos būklės" vyriausiasis redaktorius Johnas Farquharas Plake'as (Džonas Farguaras Pleikas) pareiškime reagavo į tyrimo išvadas.

„Pastaruosius dvejus metus apie Z kartą nurodėme gana nerimą keliančią statistiką, - sakė jis. - Kaip grupė, šie 18-27 metų jaunuoliai yra mažiau susiję su Bažnyčia ir Biblija nei vyresnės kartos. Jie taip pat patiria daugiau streso ir mažiau vilties".

Plake'as taip pat palygino daugumos jaunų suaugusiųjų psichinę sveikatą su tų, kurie reguliariai skaito Bibliją: „Jie ne tik pasiekė aukštesnį Žmogaus klestėjimo skalės balą nei kiti jauni suaugusieji, skaitantys Bibliją, bet ir turi aukščiausią balą iš visų kartų. Čia dar reikia atlikti daugiau tyrimų, tačiau jie rodo, kad unikalūs iššūkiai, trukdantys jauniems žmonėms klestėti, įveikiami reguliariai bendraujant su Dievu Šventajame Rašte."

Paskutinėje ataskaitos apie Biblijos būklę dalyje daugiausia dėmesio skiriama Tvirtos gerovės indeksui, kuriuo matuojamas žmonių pasitenkinimas gyvenimu, kai kalbama apie laimę ir pasitenkinimą gyvenimu, psichinę ir fizinę sveikatą, prasmę ir tikslą, charakterį ir dorybę bei artimus socialinius santykius. Tyrimas, atliktas remiantis 2 506 suaugusių JAV gyventojų atsakymais, gautais sausio 4-23 d., rodo, kad Z kartos žmonių gerovės indeksas vidutiniškai įvertintas 6,4 balo.

Z kartos, kuri priklauso jauniausiai 1997-2012 m. gimusių amerikiečių grupei, vidutinis balų vidurkis yra žemesnis nei trijų vyresnių kartų.

Tačiau vertinant kiekvienos kartos įsitraukimo į Šventąjį Raštą lygį, jauniausios kartos narių, kurie patenka į „įsitraukusių į Šventąjį Raštą" kategoriją, nes pagal įsitraukimo į Šventąjį Raštą skalę, kurioje nagrinėjamas Biblijos skaitymo dažnumas ir jos žinios poveikis jų gyvenimui, surinko 100 ar daugiau balų, Žmogaus gerovės indekso vidurkis yra 8,0 balo.

Tyrimas taip pat parodė, kad egzistuoja stiprus ryšys tarp asmens gebėjimo atleisti ir jo žmogiškosios gerovės lygio. Kai respondentų buvo klausiama, kiek jie sutinka su teiginiu: „Gebu nuoširdžiai atleisti viską, ką man padarė kitas žmogus, nesvarbu, ar jis prašo atleidimo, ar ne", jie atsakė, kad „visiškai sutinka" su šiuo teiginiu, ir gavo daug didesnį vidutinį žmogiškosios gerovės indekso balą (7,6) nei tie, kurie atsakė, kad „visiškai nesutinka" su šiuo teiginiu (5,4).

Respondentų žmogiškosios gerovės lygis palaipsniui mažėjo, kai mažėjo sutikimas su atleidimo teiginiu. Tų, kurie „iš dalies sutinka", kad gali atleisti, vidutinis žmogaus gerovės indekso rodiklis buvo 7,1, o tų, kurie „iš dalies nesutinka", vidutinis žmogaus gerovės indekso rodiklis buvo 6,6.

Tyrimas taip pat leido giliau pažvelgti į Z kartos atstovų gerovę, susijusią su Biblijos įtaka jų gyvenimui. Sutinkant su teiginiu, kad „Biblija pakeitė mano gyvenimą", buvo gauti daug aukštesni vidutiniai balai visose žmogaus gerovės indekso srityse.

The post Naujame tyrime teigiama, kad noras atleisti ir teigiamas santykis su Biblija yra svarbus žmogaus gerovės lygiui appeared first on LAIKMETIS.

Mokinys Bertolanas pasakojo, kad ilgą laiką jam nerūpėjo sekmadienio pamokslai apie Dievą debesyse, palyginus su kasdieniais rūpesčiais, ir buvo nejauku kalbėti apie tikėjimą, kol nesutiko vienos jaunimo grupelės, kuri, nepaisant visų pokštų, parodė, ką reiškia rimtas žvilgsnis į Dievą ir Jėzų – ne pasakų veikėjus, ne superherojus, bet kažką nepalyginamai daugiau. „Po daug metų, pilnų mažų, bet atkaklių žingsnių, ne be pakilimų ir nuosmukių, galiu paliudyti: Dievas egzistuoja ir yra su manimi“, – sakė vaikinas. Dievas myli visus, visų gyvenimai yra prasmingi.

Kristus yra įsikūnijęs Dievas, gyvasis Dievas, kuris prisiartina. Jis yra geriausias iš draugų, geriausias iš brolių ir labai gerai moka užduoti klausimus. Jis yra mokytojas, kuris prieš atsakydamas klausia, pažymėjo Pranciškus. O tada jautriai pataiso, atleidžia, išgydo širdis. Viešpats nori, kad pasiektume didelių dalykų. „Jis nenori, kad būtume tingūs ir susmukę ant sofos, nenori, kad būtume tylūs ir drovūs, jis nori, kad būtume guvūs, aktyvūs, veiklūs. Jis niekada nenuvertina mūsų lūkesčių, o, priešingai, – pakelia mūsų norų kartelę“, – kalbėjo Pranciškus.

„Kas drįsta, laimi“ – populiarų vengrų posakį paminėjo Pranciškus. Kad laimėtume, krikščioniškame gyvenime, kaip ir sporte, galioja dvi svarbios taisyklės: pirma, siekti kuo daugiau. Neapsiriboti minimumu. Neapsiriboti išmaniuoju telefonu, nors daug kas taip gyvena. Investuoti į savo talentus. Jauti, kad kažkur gali padaryti daug gero? Sukurti didelę šeimą? Padėti kažkam? Jauti, kaip gražu mylėti Dievą? Investuok nieko nebijodamas į tai!

Antra taisyklė – nuolatos treniruotis. Kaip? Kreipkis į geriausią trenerį – Jėzų. Jis išklausys ir pamokys, kas geriausia. Taip pat primins, kad visada esame komandos dalis ir mums reikia bendrų patirčių. „Pavyzdžiui, Pasaulio jaunimo dienose naudojuosi proga pakviesti jus į būsimas, kurios vyks Portugalijoje, Lisabonoje, rugpjūčio pradžioje“, – pridūrė popiežius.

Siekti kuo daugiau. Neapsiriboti minimumu. Neapsiriboti išmaniuoju telefonu, nors daug kas taip gyvena. Investuoti į savo talentus.

Universiteto studentė Krisztina trumpai pristatė savo studijas katalikiškame universitete, kuriame gali praktikuoti tikėjimą, dalintis ir maitinti jį liturginiu bei intelektualiniu gyvenimu, atrasti vidinės tylos momentų. Yra ir nuovargio, sunkumo, vienatvės, nesibaigiančių užduočių ir kasdienio triukšmo. Bet žino, kad Viešpats sako: „Nebijok, tikėk!“ (žr. Mk 5, 36).

Pasak popiežiaus, tyla galbūt yra vienas iš dalykų, kurio labai trūksta šiandienos jauniems žmonėms. „Norėčiau jums pasakyti: nebijokite eiti prieš srovę, kasdien raskite tylos laiką sustoti ir pasimelsti. Šiandien jums sakoma, kad turite būti greiti, efektyvūs, praktiškai tobuli, kaip automobiliai! Bet tada dažnai baigiasi benzinas ir nežinome, ką daryti. Svarbu žinoti, kad reikia sustoti ir užsipilti degalų, pasipildyti baterijas“, – sakė popiežius, patikslindamas, jog tyla nėra murkdymasis savo melancholijoje ir liūdesyje.

Tai metas kreiptis į Dievą ir patikėti jam kokią situaciją, perskaityti Evangelijos puslapį, pamatyti aplink esantį grožį, padėkoti. Verta pakartoti – tyla ne tam, kad prie ekranų panirtume į virtualumą, o tam, kad pažvelgtume į realų gyvenimą.

Popiežius padėkojo ir už Doros liudijimą. Pasak jaunos merginos, ji buvo išugdyta pagal krikščioniškos moralės vertybes, tačiau be Dievo. Nors gyveno, rodos, idealiomis sąlygomis, sielai kažko trūko. 2021 metais, per vieną krikščionišką renginį, atsivėrė širdies durys ir ji pirmą kartą pajuto, kad Dievas yra su ja. Tapo bendruomenės nare, užmezgė gražias draugystes, patyrė stebuklų ir žino, kad dauguma dalykų – dar prieš akis. 

Tai labai svarbus atradimas, pažymėjo popiežius: Kažkas yra su tavimi ir dėl tavęs, visose situacijose. „Kai meldžiatės, nebijokite atnešti Jėzui viską, kas vyksta jūsų vidiniame pasaulyje: savo jausmus, baimes, problemas, lūkesčius, prisiminimus, viltis. Malda yra dialogas ir gyvenimas“, – pasakė popiežius.

Jėzuitų gimnazijos auklėtinis Todoras, graikų katalikų kunigo sūnus, pasakojo apie tai, kad krašto istorijos ir jo kankinių pažinimas padarė didelę įtaką jo tikėjimui, o taip pat kelia klausimų apie dabartį. Daug kas yra abejingi tikėjimui ir dvasios dalykams, nes gyvena taikiai ir saugiai, nors pakanka pažvelgti šiek tiek toliau ir pamatysime karą. Pasak jaunuolio, jis norėtų padrąsinti savo bendraamžių misijos ir savo indėlio svarbos jausmą.  

Todoro vardas, priminė popiežius Pranciškus, yra kilęs iš didžio tikėjimo išpažinėjo Teodoro, kviečiančio atsikratyti drungnumo. „Štai kvietimas: imti gyvenimą į savo rankas ir padėti pasauliui gyventi taikoje. Paklauskime kiekvienas savęs: ką aš darau dėl kitų, dėl Bažnyčios, dėl visuomenės? Gyvenu galvodamas tik apie savo gerovę, ar dėl ko nors nesavanaudiškai aukojuosi? Paklauskime savęs apie dovanojimą veltui ir gebėjimą mylėti pagal Jėzų – tarnauti“.  

Susitikimo pabaigoje popiežius sakė: „Štai kur veda tikėjimas: į laisvę ir entuziazmą duoti, įveikti baimes, rizikuoti! Draugai, kiekvienas iš jūsų brangus Jėzui, taip pat ir man! Atminkite, kad niekas negali užimti jūsų vietos Bažnyčios ir pasaulio istorijoje: niekas negali padaryti to, ką galite padaryti tik jūs. Tad padėkime vieni kitiems tikėti, kad esame mylimi ir brangūs, kad esame sukurti dideliems dalykams. Melskimės už tai ir padrąsinkime vieni kitus!“

The post Pranciškus vengrų jaunimui: geriausias treneris – Jėzus appeared first on LAIKMETIS.

Ypač tokia tendencija pastebima tarp jaunuolių vaikinų, kurių gretose yra šiek tiek daugiau abstinentų nei tarp merginų, rodo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) bei alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) duomenys.

Kaip skelbia NTAKD, pagal šį tyrimą, 2019 metais bent kartą gyvenime alkoholio gėrė 79 proc. mokinių, o abstinentų buvo 21 procentas.

Ilgametės tendencijos rodo, kad daugėja jaunuolių, visai nevartojančių alkoholio: jei iki 2011 metų abstinentų kasmet būdavo apie 2–5 proc., tai 2015 metais – jau 13 proc.

NTAKD direktoriaus Renaldo Čiužo teigimu, sveiką gyvenimo būdą pasirinkę jaunuoliai gerina ne tik savo bendrą savijautą, bet ir prisideda prie geresnių šalies sveikatos rodiklių.

„Tai, kad pastaruosius kelerius metus nuosekliai, nors ir nedideliais tempais, daugėja jaunų žmonių, kurie gyvena be alkoholio arba jo atsisako, labai džiugina. Tikimės, kad tokios tendencijos išliks, o sveiką gyvenimo būdą pasirinkusių jaunuolių tik daugės ir ilgainiui šie skaičiai bus kur kas didesni, nei alkoholį vartojančių“, – sako R. Čiužas.

NTAKD taip pat pateikia duomenis, kad antrojo karantino metu sumažėjo apsinuodijimų alkoholiu iki 15 metų amžiaus grupėje (nuo 3,7 proc. 2019 metais iki 2,2 proc. 2020 metais), bet išaugo apsinuodijimų dalis 55–64 metų amžiaus grupėje (nuo 15,8 proc. 2019 metais iki 20,2 proc. 2020 metais).

Tiek 2019 metais, tiek 2020 metais beveik pusė visų apsinuodijimų alkoholiu registruota 35–44 metų amžiaus grupėje.

The post NTAKD: kasmet daugėja jaunuolių, visiškai nevartojančių alkoholio appeared first on LAIKMETIS.