„Rheinmetall“ praėjusią savaitę oficialiai patvirtino apie ketinimus Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas spėja, kad į projektą valstybė turėtų investuoti bent 250 mln. eurų.

„Investicija į gamyklą turėtų būti 250 milijonų ir plius. Šnekėčiau apie tokią valstybės investiciją, bet nesu susipažinęs su projektu ir jo apimtimis. Visiškai jokios informacijos dar neturime“, – BNS sakė V. Sabaliauskas.

„Kadangi esame kalbinę kitus gamintojus ateiti į Lietuvą, šis skaičius nėra atsitiktinis, jis yra šiek tiek pagrįstas“, – pridūrė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį informavo, kad šiuo metu vyksta darbinės „Rheinmetall“ ir valstybės institucijų diskusijos, kurių rezultatų tikimasi po kelių savaičių. Pasak jos, derybose kyla iššūkių sprendžiant dėl veiklos finansavimo bei vietos, kur gamykla galėtų būti pastatyta.

V. Sabaliauskas mano, kad „Rheinmetall“ prašys Lietuvos valstybės investuoti, nes koncernas, tikėtina, nesiryš gamyklos statyti vien savo kapitalu.

BNS šaltinių žiniomis, projektui svarstoma įkurti valstybės valdomą įmonę.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas spėja, kad į projektą valstybė turėtų investuoti bent 250 mln. eurų

Finansų ministerijos valdomos šaudmenų gamintojos – Giraitės ginkluotės gamyklos direktorius Aleksandras Nikonovas BNS sakė, kad valstybės įmonės steigimas – vienas iš galimų būdų, kaip valstybė galėtų investuoti į artilerijos šaudmenų gamyklą.

„Yra pasaulyje visokių pavyzdžių ir toje pačioje Europos Sąjungoje, ir NATO šalyse. Visokių gali būti modelių, gali būti mišrus modelis, gali būti biržoje kotiruojama, gali būti valstybės valdoma. Visi modeliai įmanomi“, – kalbėjo A. Nikonovas.

Gynybos apžvalgininko Aleksandro Matonio teigimu, būsimai gamybai būtina „maksimaliai neurbanizuota“ teritorija, kurioje gerai išplėtotas susisiekimas, elektros ir kitos komunikacijos, kita infrastruktūra

„Lokacijos parinkimas būtų tam tikras iššūkis, nes tokio pobūdžio įmonėms kyla tam tikri reikalavimai: nuotolis nuo gyvenamųjų teritorijų, pageidautina transporto ir energetikos infrastruktūra“, – BNS sakė A. Matonis.

A. Nikonovas savo ruožtu teigė, kad vietų gamyklai yra, pavyzdžiui, centrinėje šalies dalyje.

Gamykla galėtų atsirasti po 1,5-3 metų

Ekspertų vertinimu, „Rheinmetall“ artilerijos gamykla Lietuvoje galėtų būti pastatyta per 1,5–3 metus.

V. Sabaliausko teigimu, valstybė turėtų užtikrinti, jog institucijos greitai priimtų statyboms būtinus sprendimus, sklandžiai suderintų projektą su vietos bendruomenėmis.

Gynybos pramonės atstovas tikina, kad Lietuva galėtų imtis panašių skatinamųjų priemonių, kokių ėmėsi Vokietija kviesdama į šalį gamybą perkelti elektromobilių gamintoją „Tesla“.

„Su vienu gamintoju esame šnekėję, jo atstovai minėjo, kad jie tikisi tokios Lietuvos reakcijos, kokia buvo Vokietijos dėl „Teslos“ (gamyklos – BNS): buvo sudarytas žalias koridorius, visos durys atidarytos, visur jų laukė, viską geranoriškai padėjo“, – BNS kalbėjo V. Sabaliauskas.

„Tuomet (iš „Rheinmetall“ gamyklos Lietuvoje – BNS) pirmas produktas galėtų išvažiuoti net ir po dvejų – dvejų su puse metų. Paprastai po dvejų su puse metų (nuo susitarimo – BNS) tik prasideda gamyklų statybos. Bet jei tikrai norime ne po karo turėti gamyklą, ji turėtų atsirasti per 2,5 metų“, – sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas.

Anot A. Matonio, artilerijos sviedinių gamyba Lietuvoje anksčiausiai galėtų prasidėti vėliausiai po trejų metų – priklausomai nuo investicijų apimties.

„Šiuo atveju tai būtų jau žinomos technologijos perkėlimas – konkreti konkrečių pastatų statyba, visa tai paprasta ir įgyvendinama. Čia nereikėtų nieko nei papildomai vystyti, nei galvoti iš naujo, nei tobulinti. Manau, kad tokių gamybinių projektų statymas gali trukti nuo pusantrų iki trejų metų“, – sakė A. Matonis.

Gamykla būtų postūmis vietinei gynybos pramonei

Pasak V. Sabaliausko, tokia gamykla Lietuvoje būtų didelis postūmis vietinei gynybos pramonei – sutrumpėtų tiekimo grandinės, atsirastų veiklos galimybių Lietuvos logistikos, metalo apdirbimo, elektronikos ir kitų komponentų gamybos įmonėms.

„Bus pasiektas ir kitas Lietuvos saugumo lygmuo, nes vokiečių kapitalas tikrai suteiks didesnes saugumo garantijas Lietuvai“, – kalbėjo V. Sabaliauskas.

Tuo metu A. Matonis teigė, kad Lietuvoje pradėjus artilerijos šaudmenų gamybą būtų galima užtikrinti ne tik Ukrainai itin reikalingų 155 mm kalibro, bet ir kitų tipų amunicijos poreikį.

V. Sabaliauskas vylėsi, jog į derybas su „Rheinmetall“ bus įtrauktas ir vietos verslas.

„Reikia būtinai tęsti kalbas su įmone, kad ji nepersigalvotų. Ir spausti, kad kuo daugiau gamybos perkeltų į Lietuvą. Nes šiuo metu Ukrainoje poreikiai yra neišsemiami“, – sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas.

„Tai istorinė galimybė prisitraukti tokį gamintoją. Ir įtraukti į derybas vietinį verslą, kad vietinis verslas galėtų siūlyti savo vietines kompentencijas, turimas patalpas, žemės sklypus, darbo jėgą, specialistus“, – pridūrė jis.

Apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą praėjusią savaitę patvirtino įmonės vadovas Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris). Pasak jo, dar viena nauja gamykla bus pastatyta Ukrainoje. 

„Rheinmetall“ atstovai sausio pabaigoje investicijų planus buvo aptarę su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, pernai lapkritį – su ministre pirmininke I. Šimonyte, tačiau tuomet savo ketinimų viešai nekomentavo.

„Rheinmetall“ ir ir kita Vokietijos gynybos pramonės įmonė „Krauss-Maffei Wegmann“ 2022 metais Lietuvoje įsteigė bendrą įmonę „Lithuania Defense Services“ (LDS). Ji skirta Baltijos jūros šalių regione dislokuotų NATO sąjungininkų pajėgų ir į Ukrainą siunčiamus vokiškos technikos priežiūrai ir remontui.

Artilerijos amunicijos gamyklą svarstoma statyti smarkiai gilėjant Lietuvos ir Vokietijos ryšiams gynybos srityje. Vokietija pernai pažadėjo Lietuvoje iki 2027 metų dislokuoti karinę brigadą, Lietuva iš Vokietijos perka įvairią ginkluotę, o neseniai paskelbė ketinanti pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“.

The post Artilerinių sviedinių gamyklai Lietuvoje prireiks ir valstybės investicijų ir neurbanizuotos vietos appeared first on LAIKMETIS.

Pagal vadinamąjį "Mattei planą", pavadintą mirusio valstybinės naftos bendrovės "Eni" įkūrėjo Enrico Mattei, pasisakiusio už sisteminį Afrikos ekonominį vystymąsi, vardu, dešimtys Afrikos šalių galėtų gauti Italijos dotacijas ir paskolas, kurios padėtų joms plėtoti infrastruktūrą ir stiprinti ekonomiką, rašo "Il Giornale", nes Roma tikisi, kad tai prisidės prie viso žemyno stabilumo.

"Mūsų užsibrėžtas tikslas - parodyti, kad suvokiame, kaip stipriai mūsų dviejų žemynų, Europos ir Afrikos, likimai yra tarpusavyje susiję, - savo kalboje sakė Meloni, - ir manome, kad galima įsivaizduoti ir parašyti naują puslapį, lygiaverčių partnerių bendradarbiavimą, toli gražu ne grobuonišką, bet ir labdaringą."

Afrikos Sąjungos (AS) Komisijos pirmininkas ir buvęs Čado premjeras Moussa Faki savo kalboje antrino Meloni žodžiams sakydamas, kad Afrikai ir Vakarams reikia "keisti partnerystės paradigmą". "Afrika nenori ištiesti rankos. Mes nesame elgetos."

Afrikai ir Vakarams reikia "keisti partnerystės paradigmą". "Afrika nenori ištiesti rankos. Mes nesame elgetos

Aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo 45 Afrikos šalių atstovai, įskaitant 19 valstybių vadovų, šešis ministrus pirmininkus ir tris užsienio reikalų ministrus. Taip pat dalyvavo JT, Pasaulio banko ir ES vadovai, įskaitant Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen.

"Esu dėkinga Italijai už tai, kad bendradarbiavimui su Afrika skyrė svarbiausią vietą savo užsienio politikoje ir pirmininkavime G7", - sakė U. von der Leyen, prieš susiedama planą su panašiu ES projektu, kuriuo taip pat siekiama pasipriešinti Kinijos iniciatyvai "Juosta ir kelias". "Naujasis Mattei planas yra svarbus indėlis į šį naują mūsų partnerystės etapą ir papildo mūsų Europos pasaulinius vartus."

Kaip paaiškino Meloni, Italijos vyriausybė šiuo metu rengia Mattei plano detales, įskaitant naują ilgalaikę finansinę priemonę, kuri "gali tikėtis, kad iš pradžių bus skirta daugiau kaip 5,5 mlrd. eurų, dovanojimo sandorių ir garantijų".

Premjerė pabrėžė, kad Afrikos ekonomikos konkurencingumas pasaulyje turi būti didinamas atsižvelgiant į tai, kad "būtų užtikrinta teisė nebūti priverstam emigruoti, kad nereikėtų nutraukti savo šaknų ieškant geresnio gyvenimo".

Atsižvelgdama į šį konkretų tikslą, Meloni paaiškino, kad Mattei planas turės stiprų švietimo aspektą ir kartu su lėšomis, padedančiomis kurti darbo vietas, bus siūlomas profesinis mokymas.

"Skatindami užimtumą suduosime lemiamą smūgį prekeiviams žmonėmis, kurie yra mūsų bendri priešai", - sakė G. Meloni ir pridūrė, kad "kartu mes juos nugalėsime". Jie investuoja į neviltį, mes investuojame į galimybes."

The post Tamás Orbán. G. Meloni ruošiasi kovoti su migracija, investuodama į Afriką appeared first on LAIKMETIS.

Jo teigimu, šalies bankiniu sektoriumi matomas aktyvus ir augantis susidomėjimas, kuris ypač išaugo praėjusių metų antroje pusėje. 

„Lenkijos bankų susidomėjimas – jie jau vykdo vizitus, kalbasi su reguliuotojais, bet ir su verslo bendruomene. Tie kontaktai rodo jų rimtą nusiteikimą“, – LRT radijui trečiadienį sakė S. Krėpšta. 

„Mūsų bankų sektorius yra išskirtinai pelningas, jis bus pelningas ir šiais metais. Manau, visas šitas komplektas priežasčių šiais metais mums leis pamatyti naujus rinkos dalyvius“, – pridūrė LB valdybos narys. 

vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“ svarsto įsteigti filialą Lietuvoje

Konkrečių bankų pavadinimų S. Krėpšta neįvardijo, tačiau dar sausio pradžioje LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus portalui „15min“ patvirtino BNS anksčiau skelbtą neoficialią informaciją, kad vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“ svarsto įsteigti filialą Lietuvoje. 

Anksčiau apie ketinimus pradėti veiklą Lietuvoje, tačiau nesteigiant čia filialo, BNS oficialiai patvirtino ir didžiausias Lenkijos bankas PKO. Bankas pranešė jau informavęs priežiūros komisiją apie ketinimus atlikti tarpvalstybines operacijas Lietuvoje. 

Praėjusią savaitę G. Šimkus teigė, kad galimybe steigti banką Lietuvoje domisi ir taivaniečiai, tačiau konkrečių veiksmų kol kas nesiima.

The post S. Krėpšta: naujų bankų rinkos dalyvių Lietuvoje turėtume sulaukti šiemet appeared first on LAIKMETIS.

Bronius Mižutavičius taip pat abejoja, ar mažas įmones perėmusios garantinio tiekimo bendrovės nekels įkainių.        

„Dabar labai aišku, kad visos investicijos turės būti padarytos iš kainos. Lėšų iš Europos Komisijos daugiau jau nebegausime. Nebus taip, kad garantinis tiekėjas pasiėmęs kažkokią teritoriją sugebės nuo savo teritorijos pinigus nutraukti ir į regioninę mažesnę įmonę investuoti tiek, kad ji pasidarytų geriau dirbanti nei buvo iki licencijos netekimo (dėl bankroto – BNS)“, – antradienį Seime vykusioje konferencijoje apie vandentvarkos iššūkius teigė B. Mižutavičius. 

Pasak jo, vandentiekos įmonių jungimas ir jų stambinimas, kaip rodo skandinavų, estų, latvių praktika, nėra geros veiklos receptas. 

Pasak Aplinkos ministerijos, nepaisant 1,5 mlrd. eurų investicijų į geriamojo vandens tiekimo ūkį, apie 48 proc. vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai

„Vandens tiekimo įmonių jungimas ir jų stambinimas nėra panacėja. Ir tai nėra receptas, kad jeigu stambi įmonė, tai ji tikrai dirbs geriau nei smulki. (...) Direktorius ne tik turi būti išprusęs ir patyręs techniškai, bet ir neblogas politikas, kad įtikintų tarybą, kad priimtų atitinkamus sprendimus“, – kalbėjo B. Mižutavičius. 

Seimas prieš metus nustatė geriamojo vandens įmonių susijungimo tvarką, o jeigu bendrovės nebegalėtų tiekti vandens,  VERT nustatytų garantinį tiekimą. Tada teigta, kad jungiant įmones norima išvengti galimo jų bankroto. 

Seimas neseniai uždraudė vandens tiekėjams dėl pertvarkymo ar kitų priežasčių jungtis su kitų sektorių įmonėmis. 

Pasak Aplinkos ministerijos, nepaisant 1,5 mlrd. eurų investicijų į geriamojo vandens tiekimo ūkį, apie 48 proc. vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai.   

The post B. Mižutavičius: nebelikus ES lėšų įmonėms teks investuoti savas, geriamojo vandens tiekimas brangs appeared first on LAIKMETIS.

„Jei gyvensim šia diena ir negalvosim, kas laukia, kai Europos kraneliai pinigų užsisuks, turėsime ne tik stabtelėjimą, bet greit važiuojančios mašinos rankinio stabdžio užtraukimą. Tai atsilieps ir ekonomikai, ir socialiniam gerbūviui. Norėtųsi kad to neįvyktų“, – BNS sakė M. Sinkevičius, dalyvaujantis Palangoje vykstančiame Europos Regionų komiteto seminare, kur diskutuojama apie miestų ir regionų atsparumą krizėms bei viešųjų investicijų vaidmenį ekonominei ir socialinei plėtrai. 

Anot jo, esama indikacijų, kad viešosios investicijos didėja, tačiau vis dar nėra pakankamos. M. Sinkevičiaus teigimu, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pastebi neraminančias tendencijas, jog kai kurios šalys narės labai priklauso nuo Sanglaudos politikos, tarp jų yra ir Lietuva. 

„Mes, Lietuva, Latvija, Estija, kurios ne taip seniai sąlyginai buvo priimtos į Europos Sąjungą, akivaizdžiai demonstruojame, kad naudojamės ir gauname daug finansavimo iš ES ir mūsų viešosios investicijos remiasi didžiąja dalimi į europinį finansavimą, bet suprantame, kad europinių pinigų kranelis 2027 ar 2030 metais baigsis, o poreikis neišnyks, reikės investuoti ir į kelius, ir į mokyklas, ir į darželius, sveikatos sistemą“, – teigė Savivaldybių asociacijos vadovas. 

M. Sinkevičiaus teigimu, nors dar yra likę laiko, kelti klausimą, iš kokių šaltinių bus tęsiamos investicijos, būtina. Anot jo, Prancūzija, Vokietija į viešąjį sektorių investuoja tik nedidelę Ssanglaudos lėšų dalį.

„Aš ir bijau, tuo pačiu norėčiau, kad taip nebūtų, kad turime finansavimo bambagyslę ir ji vieną dieną arba labai bus užspausta, arba išvis bus nukirpta ir tada, jei būsim nepasiruošę, nesugalvoję, ką darom toliau, yra keli keliai – būti efektyvesniu arba kas visiškai nemalonu – mokesčiai, kažkokie kiti dalykai, kurie sugeneruoja papildomas pajamas“, – kalbėjo LSA vadovas. 

Kaip skelbia Europos Komisija, ES biudžetas papildo Lietuvos nacionalinį biudžetą ir finansuoja tas sritis, kurias ES lygmeniu finansuoti yra efektyviau nei iš vietos ar nacionalinių šaltinių. Pavyzdžiui, 2020 metais Lietuva į ES biudžetą įmokėjo 548 mln. eurų. Tuo pat metu ES investicijos į Lietuvos ekonomiką siekė 2,584 mlrd. eurų.

ES paramos centro duomenimis, ES parama Lietuvai 2021–2027 metais sieks 14,5 mlrd. eurų – 1,7 mlrd. eurų daugiau, nei buvo skirta 2014-2020 metais. 

2021-2027 metų Lietuvos įmokos į ES biudžetą sudarys 4 mlrd. eurų (2014-2020 metais – 2,9 mlrd. eurų). 1 įmokėtas euras į ES biudžetą atneša 4 eurus ES paramos, skelbia ES paramos centras. 

The post Lietuva turėtų pradėti galvoti, kaip ji tęs investicijas „užsukus europinių pinigų kranelį“ - M. Sinkevičius appeared first on LAIKMETIS.

„Šiuo metu „Invega“ ruošia priemonių už beveik 3 mlrd. eurų, į kurias įeina planuojama RRF paskola bei minėtas atsinaujinančių energijos išteklių vystymas – jas siūlysime artimiausiu metu“, – interviu BNS sakė D. Vilčinskas.  

D. Vilčinsko teigimu, iki metų pabaigos konsolidavus keturias nacionalines plėtros įstaigas „Invegos“ valdomų lėšų portfelis sieks 2 mlrd. eurų, o per trejus–ketverius metus jis turėtų išaugti iki 5 mlrd. eurų.   

Pasak „Invegos“ vadovo, apie vidutiniam ir dideliam verslui, žalinimui, skaitmeninimui, atsinaujinančiai energetikai bei daugiabučių renovacijai skirtas priemones bus paskelbta dar šiemet. 

„Labai konkrečiai įvardyti (kada jos bus pradėtos įgyvendinti – BNS), kol kas negaliu, bet visą eilę priemonių mes paleisime dar šiais metais“, – pridūrė jis. 

Kitos interviu temos: 

* Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas „Invegos“ pagrindu.

* Artimiausiu metu planuojamos finansinės priemonės.

* Galimi nacionalinio plėtros fondo finansavimo šaltiniai. 

* Lėšų pritraukimas per „sekiuritizaciją“ (finansinio turto portfelio pavertimą vertybiniais popieriais).

* „Invegos“ prioritetinės finansavimo sritys. 

– Iki metų pabaigos „Invegos“ pagrindu tikimasi užbaigti keturių į skirtingus sektorius orientuotų nacionalinių plėtros įstaigų konsolidaciją. Kokią naudą tai atneš potencialiems „Invegos“ klientams?

– Konsolidacija vyksta, nes iki šiol gyveno keturios įstaigos, kurios veikė savo kompetencijų, atsakomybių ir užduočių ribose. Kartais tarp jų būdavo įvairių persidengimų, kartais net buvo galima įžvelgti ir tam tikrą konkurenciją. Šių keturių įstaigų dėmesys tikrai buvo išsiblaškęs, nesukoncentruotas, kai kuriose vietose dubliavosi resursai. Taip pat nebuvo holistinio matymo, ko reikia Lietuvos ekonomikai, finansų sektoriui, šalies kapitalo rinkai. Visos įstaigos savo darbą darė gerai, tačiau trūko kryptingumo. 

Konsolidacija jokiu būdu nėra užduotis, kad nauja įstaiga taptų efektyvesnė. Taip, proceso eigoje ji taps efektyvesnė, tačiau pagrindinis tikslas buvo į vieną vietą suburti resursus. Pirmiausia tai yra žmogiškieji resursai, darbuotojai, jų sukauptos žinios, patirtys, matymas, ko reikia Lietuvos įmonėms, viešojo sektoriaus atstovams, ūkininkams. Tas žinias būtent ir siekiama maksimaliai efektyviai išnaudoti.

Kitas dalykas – finansiniai resursai. Visų keturių įstaigų valdomos lėšos bus vienoje vietoje, o „Invega“ tapo vienintele nacionaline plėtros įstaiga Lietuvoje. 

– Tačiau norėtųsi pažiūrėti iš potencialaus „Invegos“ kliento – verslo atstovo ar ūkininko – pozicijos. Kokią jie konkrečiai naudą pajus iš konsolidacijos? Ar neįvyks taip, kad konsolidavus įstaigas kaip tik susiformuos sudėtingesnis ir didesnis biurokratinis mechanizmas, kuris apsunkins visus procesus? 

– Kadangi „Invegos“ klientai yra didžioji dalis Lietuvoje veikiančių įmonių, ūkininkų, viešojo sektoriaus atstovų, galiausiai finansų rinkos dalyvių, mes norime dar labiau išryškinti orientaciją į juos. Norime padaryti, kad „Invegos“ paslaugos taptų lengviau prieinamos ir suprantamos, o visi, kam jos yra aktualios, galėtų jas lengvai gauti. Siekiame, kad kiekviena Lietuvos įmonė ilgainiui turėtų sau tinkamą pasiūlymą ar finansinę priemonę – nesvarbu, ar jos būtų teikiamos iš „Invegos“ tiesiogiai, ar per mūsų partnerius – bankus bei kitas kredito ir finansų įstaigas. (...)

Žiūrint į Lietuvos įmonių, taip pat ir ūkininkų bei viešojo sektoriaus paskolų portfelių santykį su BVP, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra vienos žemiausiai finansuojamų, palyginti su visa Europos Sąjunga. Tai reiškia, kad Lietuva neišnaudoja multiplikatoriaus efekto, kuomet prie kapitalo pridėjus finansavimą ar investicijas būtų galima pasiekti didesnį mastą. Lietuvos verslai galėtų efektyviau išnaudoti savo turimus resursus – efektyviau investuoti, augti ir plėstis. „Invegos“ tikslas ir bus įgalinti Lietuvos įmones – nuo stambiausios iki smulkiausios – augti ir plėstis. Be to, per „Invegą“ savo tikslų pasieks ir valstybė – tai Lietuvos ekonomikos žalinimas ir skaitmenizacija. (...) 

Konsoliduota „Invega“ turės daug daugiau galimybių pritraukti lėšų iš užsienio investuotojų – tiek iš pačios Europos Sąjungos, tiek iš RRF (Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano – BNS), tiek ir iš strateginių institucinių investuotojų. Didesnis pinigų kiekis Lietuvos ekonomikai leis pasiūlyti daugiau finansinių priemonių – tai įjungs multiplikatoriaus efektą bei augins šalies ekonomiką, kas reikš darbo vietas, pajamas per mokesčius į biudžetą. (...)

Paskolų atveju mes siekiame, kad jeigu „Invega“ įdeda vieną eurą, rinka, privatus verslas ar bankas įdėtų 2,5 euro. Tai vienas iš rodiklių, kurį mes ketiname taikyti kuriant naujas priemones, kad jos būtų maksimaliai išnaudojamos. 

– Viešojoje erdvėje ir jūsų pranešimuose nekart kalbėta, kad įstaigų konsolidacija leis efektyviau užpildyti rinkos spragas ir sudarys galimybes ten, kur jų nesudaro privatūs investuotojai. Kokias konkrečiai matote rinkos spragas, kurias turėtų užpildytų „Invega“?

– Sunku konkrečiai atsakyti, nes dirbu antrą dieną. Pirmiausia, kaip ir minėjau, svarbūs dalykai yra skaitmeninimas ir ekonomikos žalinimas. Šiuo metu „Invega“ ruošia priemonę, skirtą vystyti atsinaujinančiųjų energijos išteklių generavimą. Lietuvos įmonėms bei viešajam sektoriui bus pasiūlyta priemonė lengviau įdiegti pajėgumus gaminti žaliajai elektrai. Šiame sektoriuje aktyviai veikia finansų rinka, bankai, kiti finansuotojai, tačiau su „Invegos“ priemonėmis tą energetinę nepriklausomybę auginti bus galima dar greičiau.

Kitas pavyzdys – žvelgiant į kapitalo rinkas Lietuva vis dar yra vadinama f rontier market (mažesnio potencialo besivystanti rinka – BNS), kas yra labai nepatrauklu. Vienas prioritetų ir ambicijų, kad Lietuva išliptų iš šio statuso ir taptų bent jau emerging market (besivystanti rinka – BNS), o ilgainiui dar progresuotų. Kapitalo rinkos likvidumo didinimas, daugiau investicinių objektų ir yra tie prioritetai. 

Taip pat svarstytume priemonę, kuri būtų skirta skatinti obligacijų leidimą, garantuojant obligacijų emisijų išpirkimą. „Invega“ obligacijų prekyboje galbūt galėtų veikti ir kaip market maker'is (kotiruotojas – BNS), kad būtų skatinamas likvidumas ir patrauklumas investuoti, o įmonės vis labiau atrastų lėšų pritraukimo būdą ne tik per tradicines bankines paskolas, bet ir per obligacijas. (...)

Šiuo metu taip pat dirbama ties tuo, kad būtų paleista priemonė stambioms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms. Iš RRF ketinama skolintis 1 mlrd. eurų lėšų, kurios bus nukreiptos į vidutinį ir stambų verslą, skatinant investicijas į naujus, inovatyvius, žalesnius, efektyvesnius gamybinius pajėgumus taip pat eksportą. (...) Vėlgi, bus ieškoma bendradarbiavimo formų su bankais, kurie yra labai svarbus šio segmento dalyvis, tačiau prioritetas, kad tos lėšos virstų žaliomis investicijomis į naujus gamybinius pajėgumus, galbūt, kad gamybos plėtra būtų užtikrinta regionuose.  

Dar vienas iš labai svarbių prioritetų – daugiabučių renovacija. Šiuo metu ruošiama nauja priemonė ir gyventojai bei bendrijos bus kviečiami aktyviai kreiptis ir teikti paraiškas renovacijai skirtoms lėšoms. 

–  Į kokius naujus ir kokios vertės finansavimo šaltinius artimiausiu gali pretenduoti „Invega“?  

– Trumpojo laikotarpio perspektyvoje vis dar išlieka biudžeto lėšos, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, RRF lėšos, taip pat mūsų pačių panaudotos ir grįžusios lėšos. Jų yra pakankamai, kad būtų užtikrintas finansavimas. 

Žvelgiant į šiek tiek ilgesnę perspektyvą bandysime išnaudoti jau dabar turimą „Invegos“ portfelį ir naudoti vadinamą sekiuritizaciją tam, kad būtų pritrauktas naujas finansavimas iš tokių institucijų, kaip Europos investicijų bankas (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Šiaurės investicijų bankas (NIB) ar kitų privačių institucijų, kad ateitų papildoma masė lėšų, kurias per „Invegą“ nukreipsime į valstybės prioritetus ar tas vietas, kurių trūksta Lietuvos ekonomikai. 

Dar ilgesnėje perspektyvoje sieksime, jog „Invega“ vietinėse ar užsienio finansų rinkose galėtų pritraukti lėšų, nepriklausomai nuo valstybės biudžeto indėlio, kad galėtume nepriklausomai skolintis – taip, kaip yra visoje eilėje Europos valstybių. Labai svarbus pats faktas, kad „Invega“ gaus prieigą prie Europos Komisijos lėšų ir taps lygiaverčiu partneriu su EIB, EIF (Europos investicijų fondu – BNS), ERPB ar NIB įgyvendinant Komisijos prioritetus – ta galimybe naudosimės. 

Šiuo metu „Invega“ ruošia priemonių už beveik 3 mlrd. eurų, į kurias įeina planuojama RRF paskola bei minėtas atsinaujinančių energijos išteklių vystymas – jas siūlysime artimiausiu metu. 

– Gal galite koncentruotai detalizuoti, į kokias sritis bus nukreiptos tos priemonės?

– Koncentruotai – 1 mlrd. eurų bus skirtas vidutiniam ir stambiam verslui, žalinimui, skaitmeninimui ir naujoms investicijoms, 0,8 mlrd. eurų bus nukreipta į atsinaujinančių energetikos išteklių vystymą, apie 300 mln. eurų bus skirta žemės ūkiui, 200 mln. eurų – daugiabučių renovacijai. Dar šiek virš 200 mln. eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių lėšų bus priemonės, skirtos tiek smulkiam, tiek stambiam verslui investicijų skatinimui įvairiose programose. 

Labai konkrečiai įvardyti (kada jos bus pradėtos įgyvendinti – BNS) kol kas negaliu, bet visą eilę priemonių mes palaipsniui paleidinėsime dar šiais metais. 

– Verslas, daugiabučių renovacija, žemės ūkis, atsinaujinanti energetika – įvardijate tokias prioritetines sritis. Galbūt ilgainiui gali atsirasti naujų „Invegos“ finansavimo sričių?

– Be jokios abejonės. Kaip pavyzdį jau minėjau kapitalo rinkos priemones, taip pat inovatyvių sektorių, segmentų skatinimas, kuriuos tradiciniai finansų rinkos dalyviai kol kas mato kaip rizikingus ar susilaiko (nuo jų finansavimo – BNS). Į tokių specifinių sektorių finansavimą mes ir žiūrėsime. 

Taip pat planuojame didesnį bendradarbiavimą su finansų rinkos dalyviais, kad bankai ir kredito įstaigos aktyviau kredituotų, ypač mažuosius (rinkos dalyvius – BNS) tiek veikiant per portfelines garantijas, tiek galbūt per kitas priemones. 

Nenoriu pamiršti Žaliųjų finansų instituto, kuris šiuo metu yra vienas didžiausių mūsų prioritetų. Kitą savaitę pradeda dirbti naujas instituto vadovas. ESG (aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir gera valdysena – BNS) yra labai svarbi tema. Europos Sąjunga stiprina reguliavimą, todėl norėdami išlikti konkurencingi Lietuvos verslai turės investuoti į šį segmentą.

Kadangi reguliavimas stipriai progresuoja, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, trūksta kompetencijų ir specialistų, kurie suprastų tiek reguliavimą, tiek tai, ką turi daryti įmonės, kad jį atitiktų. Vienas instituto tikslų bus kaupti žinias, dalintis kompetencijas su rinkos dalyviais ir kurti priemones, kad tiek Lietuvos ekonomika, tiek finansų sektorius greičiau progresuotų žalių ir tvarių finansų srityje. (...) Direktyvų skaičius auga, o tam reikės specialių žinių ir kompetencijų. 

– Pernai sausį EIB suteikė 50 mln. eurų garantiją vidutinių ir didelių įmonių finansavimui. Būtent jūs tuo metu vadovavote Pagalbos verslui fondą (PGF) valdančiai Valstybės investicijų valdymo agentūrai (VIVA). Susitarimas galioja dvejus metus, tad iki šio termino pabaigos liko nedaug laiko. Ar jau panaudotos visos šios garantijos?

– Iš 50 mln. eurų buvo panaudota dalis lėšų pagal tuos kriterijus, kurie atitiko, ir toms įmonėms, kurios tiko šiai programai. Kadangi terminas jau baigiasi, naujų garantijų nebus išleidžiama. Ši programa ir bendradarbiavimas atitiko savo naudą ir paskirtį, kuriai buvo numatytos (lėšos – BNS). Džiaugiamės, kad tuo galėjome pasinaudoti ir tuo metu netgi maža ir jauna įmonė VIVA gavo pasitikėjimą iš EIB. Dabar VIVA yra „Invegos“ dalis, todėl sukurtas geras bendradarbiavimas su EIB tik plėsis. 

– Prieš beveik du metus pasirašytą sutartį jūs pavadinote išskirtine. Ar artimiausiu metu „Invega“ numato pasirašyti tokių ar panašių didelės vertės sutarčių su tarptautinėmis finansų įstaigomis?

– Kol kas šiek tiek sunku atsakyti į šį klausimą, nes dirbu antrą dieną, tačiau mes aktyviai ieškosime sąlyčio taškų su šiomis įstaigomis – EIF, EIB, ERPB, NIB. Žinau, kad jos turi panašią misiją, kaip Lietuvoje „Invega“, tik platesniu mastu, ir norės megzti dialogą. Negaliu pasakyti mėnesiais, bet šiek tiek ilgesnėje perspektyvoje tikrai bus tokių bendradarbiavimo formų. 

– Viešojoje erdvėje buvo užsiminta, apie tai kalbėjo ir finansų ministrė, kad į konsoliduotą nacionalinį plėtros fondą būtų galima pritraukti ir institucinių bei privačių investuotojų lėšų. 

– Mes į juos tikrai žvalgysimės, tačiau egzistuoja keletas dalykų. Lietuvos patrauklumui tokiems investuotojams koją kiša frontier market etiketė. Pirmoje vietoje mūsų akys krypsta į EIB, NIB, ERPB ir kitas tokio pobūdžio įstaigas. (...)

Tačiau dabar turimą „Invegos“ portfelį, apimantį tiek pagalbą verslui, tiek daugiabučių renovaciją, mes planuojame išnaudoti per sekiuritizavimo instrumentus sukonstruojant investicinius instrumentus. Tikiu, kad tai atvers galimybes pritraukti lėšas iš tų tikrųjų privačių investuotojų, nes tai yra suprantamas, aiškios rizikos instrumentas, kuris duos tinkamą grąžą už atitinkamai prisiimamą riziką. Sekiuritizacija Lietuvoje yra šiek tiek daroma, bet tai santykinai naujas dalykas, kurį bandysime populiarinti ir plėsti.  

– Koks bus „Invegos“ valdomų lėšų portfelis įvykus konsolidacijai?

– Netoli 2 mlrd. eurų. 

– Kaip jis laikui bėgant galėtų didėti?

– Labai aritmetiškai skaičiuojant (...) iki 5 mlrd. eurų. 

– Kada tokią sumą jis galėtų pasiekti?

– Plius trys–keturi metai – tokioje perspektyvoje. 

– Beveik du dešimtmečius dirbote viename iš komercinių bankų. Kokius matote esminius darbo privačiame ir viešajame sektoriuose, kuris neretai įvardijamas kaip neefektyvus, skirtumus? Galbūt pritaikote kokias nors ankstesnes patirtis? 

– Skirtumų matau ir natūralu, kad jų yra. Kai kuriose vietose jie švelnėja ir tampa mažiau matomi, kai kur jie natūraliai išliks. Privačiame sektoriuje verslo subjektai yra orientuoti uždirbti pelną. Tuo metu valstybinės įmonės nėra sukurtos tam, kad uždirbtų pelną – tai nėra pirminis tikslas.

Privačiame sektoriuje įmonės visada subalansuotos orientuotis į klientą, viešajame sektoriuje ir valstybinėse įmonėse orientacija į klientą ateina dabar ir per eilę metų jau matosi pokytis – ar tai būtų energetikos įmonės, ar tai būtų paslaugas teikiančias įmonės, ar galiausiai pati „Invega“. Daug metų akcentuojama, kad būtų skiriamas dėmesys klientams, būtų konstruojamos draugiškos priemonės ir mes norime tai dar labiau sustiprinti ir išryškinti, kad mūsų dėmesio centre būtų klientas, o visos „Invegos“ funkcijos taip pat būtų orientuotos į klientą, o ne vidinius dalykus. Efektyvumas yra svarbus tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose. Tai yra vienas prioritetų ir vykstant konsolidacijai mes peržiūrėsime visus savo vidinius procesus ir sieksime, kad jie būtų efektyvūs.

Atsakant į klausimą, ką aš atsinešu iš privataus banko – neteisinga lyginti „Invegą“ su banku. „Invega“ yra ne bankas, o priemonė, per kurią valstybė įgyvendina savo prioritetus. Tačiau vidaus procesai, kaip yra suteikiamas finansavimas, kaip analizuojamos ir valdomos rizikos, klientų aptarnavimo būdai, finansų ir rinkų analizė – visa tai tarp „Invegos“ ir bankų yra pakankamai panašu. Visas tas gerąsias praktikas aš atsinešu ir ketinu maksimaliai išnaudoti tiek, kiek jos organiškai tiks ir duos vertės „Invegai“.   

– Dėkoju už pokalbį.

The post „Invegos“ vadovas D. Vilčinskas: netrukus pasiūlysime 3 mlrd. eurų finansinių priemonių appeared first on LAIKMETIS.

„Dėl to, kad buvo pasirinkta konkrečiai gamyklai steigti Vokietija, tai reikia vertinti ir pajėgumus, ir šalių dydį, ir praktinius sumetimus, kurie tikriausiai paaiškina tokį pasirinkimą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Seimo pirmininkė.

Ji pabrėžė, kad Taivano įmonės yra paskelbusios apie planus bendradarbiauti su Lietuva, todėl šalies verslas taip pat pajus apčiuopiamą naudą.

„Ne, manęs nestebina (pasirinkimas statyti gamyklą Vokietijoje, o ne Lietuvoje – BNS), juolab, kad gerų signalų iš Taivano esame sulaukę prieš kurį laiką. Buvo pakankamai svarbūs pareiškimai su „Teltonika“, kitomis keliomis mūsų verslo kompanijomis, tai, manau, ne tik pažadai, bet ir konkretūs darbai, kurie jau vyksta“, – pridūrė ji.

TSMC praėjusią savaitę paskelbė investuosianti 3,8 mlrd. JAV dolerių (3,5 mlrd. eurų) į naują puslaidininkių gamyklą Vokietijoje

TSMC praėjusią savaitę paskelbė investuosianti 3,8 mlrd. JAV dolerių (3,5 mlrd. eurų) į naują puslaidininkių gamyklą Vokietijoje, o bendros investicijos į gamyklą – pirmąją TSMC gamyklą Europoje – viršys 10 mlrd. eurų ir projektą „tvirtai rems Europos Sąjunga (ES) bei Vokietijos vyriausybė“, taip pat TSMC projekto partneriai.

Lietuva prieš dvejus metus leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu. Pasak Seimo pirmininkės, Lietuva tai darė ne dėl naudos, o dėl to, kad tai teisingai vertybiškai.

„Ne dėl naudos mes tą darėme, o manome, kad tai teisinga vertybiškai, politiškai. O tai, kad santykiai tarp demokratijų pasaulyje, kuriame labai aiškiai vyksta diktatūrų, tironijų agresyvi kova su demokratijomis, kad tie santykiai svarbu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen. 

„Taip, Lietuva buvo pirmoji tarp daugelio šalių, užmegzdama kitokio pobūdžio santykius, bet išeidama iš 17+1 formato, vėliau išėjo ir Latvija, ir Estija. Svarbu, kad mes tapome pavyzdžiu ir kitiems“, – pridūrė ji.

The post V. Čmilytė-Nielsen: Taivano pasirinkimas lustų gamyklą statyti Vokietijoje nestebina appeared first on LAIKMETIS.

Susitikimas įvyks Prancūzijai siekiant pelnyti kompanijos „Tesla“ vadovo palankumą ir pritraukti investicijų.

Šią savaitę apsilankęs didžiausioje Prancūzijos technologijų parodoje „VivaTech“, E. Macronas patvirtino, kad susitiks su verslininku, kad pabrėžtų Prancūzijos ir Europos patrauklumą.

Po pokalbio su E. Macronu E. Muskas pasirodys tūkstantinei „VivaTech“ auditorijai ir dalyvaus valandos trukmės pokalbyje su renginio įkūrėju prancūzu Maurice'u Levy (Morisu Levi).

E. Muskas ir E. Macronas gegužę surengė derybas, po kurių socialinio tinklo „Twitter“ ir kosminių technologijų bendrovės „SpaceX“ vadovas pareiškė, kad svarsto apie dideles investicijas Prancūzijoje.

Šią savaitę šalies technologijų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas Noelis Baro) dar labiau pakurstė spekuliacijas, sakydamas Jungtinių Valstijų transliuotojui CNBC, kad buvo įdėta daug pastangų ir energijos, kad „Tesla“ gamykla būtų pastatyta Prancūzijoje.

Elektromobilių gamintojas Europoje veikia palyginti neilgai – pirmąją gamyklą Vokietijoje jis atidarė praėjusiais metais.

E. Macronas papasakojo apie savo ketinimus vaikščiodamas po parodą „VivaTech“, kurioje Prancūzija aktyviai reklamuojama kaip startuolių ir investuotojų traukos vieta.

„Kalbėsime apie dirbtinį intelektą, su kuriuo jis susijęs, socialinius tinklus ir reguliavimo sistemas, – teigė jis. – Taip pat ketinu su juo kalbėtis apie automobilius, akumuliatorius ir šį sektorių, pabrėžti Prancūzijos ir Europos patrauklumą.“

Nepatogus pašnekovas

Vėliau šią dieną „VivaTech“ konferencijoje E. Muskui greičiausiai bus užduoti klausimai apie daugybę kitų jo verslo interesų, ypač apie jo įsigytą socialinį tinklą „Twitter“.

Vienas turtingiausių pasaulio žmonių nusipirko platformą už 43 mlrd. dolerių (39,74 mlrd. eurų), atleido didžiąją dalį jos darbuotojų, leido grįžti dešiniųjų sąmokslo teorijų šalininkams ir įvedė įvairias įmokas.

Jis pripažįsta, kad platforma nebėra verta tiek, kiek jis sumokėjo.

M. Levy, kuris su juo kalbėsis daugiau nei 4 000 žmonių talpinančioje salėje, sakė, kad „Twitter“ tikrai bus įtrauktas į pokalbį.

Tačiau E. Muskas yra žinomas kaip sudėtingas pašnekovas, linkęs daryti ilgas pauzes, nukrypti nuo temos ir mėtyti užuominas apie seksą ir narkotikus.

M. Levy teigė, kad stengsis priimti iššūkį, tačiau Prancūzijos transliuotojui BFMTV sakė, kad negali apsimesti žurnalistu.

„Aš neieškau sensacijos, aš ieškau paaiškinimo, noriu suprasti“, – teigė jis.

The post Milijardierius E. Muskas vėl susitiks su Prancūzijos prezidentu E. Macronu appeared first on LAIKMETIS.

Trijuose neseniai atliktuose tyrimuose nurodoma, kad šis žemynas, ypač Marokas, yra artimiausias ir pigiausias žaliojo vandenilio, kurį kai kas vadina ateities nafta, šaltinis. Kaip pasitikėjimo ženklą ES Komisija pasirašė sutartį su šia šalimi dėl milijoninių investicijų į šio kuro gavybą, kad jis būtų eksportuojamas iš Viduržemio jūros regiono į Europą.

2022 m. gruodį Europos investicijų bankas paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad Afrika verta 1 trilijono eurų investicijų į žaliąjį vandenilį.

„Naujajame tyrime derinama investicijų galimybių analizė, daugiausia dėmesio skiriant keturiems centrams: Mauritanijoje, Maroke, Pietų Afrikoje ir Egipte su techninių, ekonominių, aplinkosaugos ir finansinių sprendimų planu, kaip išlaisvinti komercinę plėtrą", - nurodoma pranešime spaudai.

Europos investicijų banko, Tarptautinio saulės energetikos aljanso, Afrikos Sąjungos, Mauritanijos vyriausybės, prekybos asociacijos „HyDeal" ir Jungtinių Afrikos miestų ir vietos valdžios institucijų (UCLG Africa) užsakymu atliktame tyrime nustatyta, kad žemynas iki 2035 m. galėtų pagaminti 50 mln. tonų ekologiško vandenilio per metus, o kaina, kuri laikoma ekonomiškai pagrįsta, būtų mažesnė nei 2 eurai už kilogramą.

žemynas iki 2035 m. galėtų pagaminti 50 mln. tonų ekologiško vandenilio per metus

Tyrime teigiama, kad dėl žaliojo vandenilio žemynas galėtų tapti tarptautine energetikos jėgaine.

„Žaliojo vandenilio eksportas gali užtikrinti galimybę žemyne gauti švarios ir tvarios energijos ir tapti pasaulinės energetikos lyderiu", - teigiama ataskaitoje.

Tačiau šiam tikslui pasiekti reikės įgyvendinti bandomuosius projektus, kurie „parodytų sėkmingą žaliojo vandenilio gamybą, saugojimą, paskirstymą ir naudojimą komerciniu mastu".

Afrikoje planuojama įrengti daugybę saulės baterijų

Nepaisant didžiulės reikalingos infrastruktūros, sausio mėn. energetikos konsultacijų bendrovės „Aurora" paskelbtame tyrime nustatyta, kad artimiausioje ateityje žaliojo vandenilio importas bus geriausia galimybė Europai apsirūpinti „švariuoju" kuru, nes pirkti jį iš kitų šalių būtų pigiau nei gaminti žemyne. Remiantis Vokietijoje parengtais modeliais, tyrime Australija, Čilė, Marokas ir Jungtiniai Arabų Emyratai buvo įvardyti kaip šalys, iš kurių geriausia pirkti vandenilį, net ir įskaičiavus transportavimo išlaidas.

„Išlygintos vandenilio gamybos sąnaudos kiekvienoje iš šių šalių reprezentatyvioje vietoje 2030 m. neviršija Vokietijos gamybos sąnaudų intervalo", - nustatyta tyrime.

Jame daroma išvada: „Nepaisant papildomų transportavimo ir kondicionavimo išlaidų, importas išlieka konkurencingas. Vandenilio importas į Vokietiją iš Maroko, gabenamas laivais skysto vandenilio pavidalu, yra konkurencingiausias variantas 2030 m., kainuosiantis 4,58 EUR/kgH2."

Be to, Tarptautinės atsinaujinančiosios energijos agentūros sausio mėn. ataskaitoje Marokas minimas kaip arčiausiai Europos esanti šalis, turinti geras sąlygas gaminti ekologišką vandenilį.

„Šalys, kurioms pavyks tapti didžiausiomis ekologiško vandenilio ir išvestinių degalų eksportuotojomis, taip pat turėtų įgyti geostrateginę reikšmę", - apibendrinama IRENA ataskaitoje.

ES taip pat buvo ankstyva investuotoja, skyrusi beveik 700 mln. eurų „atsinaujinančiosios" energijos projektams šalyje

Marokas jau įsidėmėjo šį patarimą. Jis gali pasigirti Noor Ouarzazate saulės šilumine elektrine, kuri laikoma didžiausiu saulės energijos kompleksu pasaulyje. Marokas užima pirmąją vietą tarptautiniame „Germanwatch" 2021 m. klimato apsaugos indekse. ES taip pat buvo ankstyva investuotoja, skyrusi beveik 700 mln. eurų „atsinaujinančiosios" energijos projektams šalyje.

Nusprendusi atsikratyti tiek Rusijos iškastinio kuro, tiek iškastinio kuro apskritai, ES turi atsigręžti į kitus energijos šaltinius, o žaliasis vandenilis tapo jos plano ramsčiu.

2020 m. ji patvirtino vandenilio strategiją, tačiau visada žinojo, kad, norėdama patenkinti visus savo energijos poreikius, turės kreiptis į trečiąsias šalis. Strategijoje REPowerEU, paskelbtoje 2021 m. po karo Ukrainoje, siūloma iki 2030 m. iš „patikimų tiekėjų" importuoti 10 mln. tonų žaliojo vandenilio.

2022 m. spalio 18 d. Vykdomasis viceprezidentas Fransas Timmermansas lankėsi Rabate, kur pasirašė ES ir Maroko žaliosios partnerystės susitarimą.

„Mums, europiečiams, reikia kaimynų", - sakė F. Timmermansas per pasirašymo ceremoniją.

Po to jis prisipažino, kad Europa turi gilesnių planų: „Mes galime daug nuveikti vieni, bet be kaimynų to padaryti negalėsime. Neturime nei demografinio potencialo, nei žmogiškųjų išteklių potencialo, nei tokio masto potencialo, kurio reikia norint sukurti tokius atsinaujinančiosios energijos matmenis, kokių mums reikia. Todėl būtent šiuo aspektu matau santykius, ypač su Maroku.

Cituodamas milijonus, kuriuos ES jau investavo į šią šalį, F. Timmermansas buvo atviras dėl ketinimų: „Mes tai darome dėl Maroko, bet taip pat ir dėl savęs - būkime aiškūs: abi pusės yra suinteresuotos. Nereikia to slėpti."

The post Europa planuoja masines energetines investicijas Šiaurės Afrikoje appeared first on LAIKMETIS.

„Akivaizdu po karo Ukrainoje – tokių investicijų reikia. Tos investicijos yra į mūsų saugumą ir mūsų ateitį. Jei tų žingsnių nežengsime tai tiesiog kalbant apie mūsų gyvenimo kokybę ji gali dramatiškai pasikeisti, kaip dabar įvyko Ukrainoje“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis, paklaustas, ar gali kilti diskusijų dėl tokio pirkinio reikalingumo.

„Turime kalbėti, kad tos investicijos didelės, galbūt skausmingos, bet jos būtinos“, – pridūrė jis. 

Anot jo, visuomenėje visuomet bus diskusijų pasveriant, kur prasmingiausia išleisti „sunkiai uždirbtus eurus“.

„Manau, kad didžioji dalis supranta, kad šalies gynyba, stiprinimas yra mūsų išlikimo kausimas“, – teigė S. Skvernelis. 

Penktadienį Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad JAV viešintis ministras Arvydas Anušauskas pasirašė sutartį dėl HIMARS sistemų įsigijimo.

Pagal sutartį, Lietuva perka aštuonias raketinės artilerijos HIMARS sistemas su skirtingų tipų kovinėmis ir mokomosiomis raketomis, tarp jų – vadinamąsias ATACMS, kurių šūvio nuotolis siekia 300 kilometrų.

Kartu bus įsigyta mokomoji ir HIMARS sistemų priežiūrai reikalinga įranga, personalo apmokymo, sistemų įdiegimo ir integravimo į NATO ilgojo nuotolio raketinės gynybos tinklą paslaugos.

The post Investicijos į šalies gynybą yra galbūt skausmingos, bet būtinos - S. Skvernelis appeared first on LAIKMETIS.