„Tai nėra lengva užduotis – Lenkijos vyriausybei išlaikyti tvarką pasienyje tuomet, kai didelės žmonių grupės nori užblokuoti tą sieną, jie tikrai yra išsigandę dėl savo interesų“, – pirmadienį Vilniuje sakė D. Tuskas. 

Jis teigė Lietuvos ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės paprašęs tokio supratimo.  

„Būtent kreipiausi į ministrę pirmininkę su tokiu žmogišku prašymu suprasti. Tai tikrai nėra politika tie protestai, tai tiesiog gyvenimas, kuris liečia lenkų ūkininkus ir tai yra pusė milijono šeimų, kurie iš to gyvena, iš to turi pajamų gamindami žemės ūkio produkciją“, – kalbėjo Lenkijos premjeras. 

Ūkininkų protestai Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, anot D. Tusko, yra „labiau manifestacija nei sienos blokada“. 

Lenkijos premjeras sutiko, kad kai kurios Lenkijos ūkininkų problemos gali būti perdėtos, o statistika rodo, kad problemų dėl į Lenkiją iš Lietuvos grįžtančių ukrainietiškų grūdų nėra: „Bet tie  ,kurie protestuoja, nebūtinai tiksliai žino statistinius duomenis ir ne visada turi prie jų prieigą. Supraskite, kad tai ne tik Lenkijos, bet ir kitų šalių problema, ypač jautriai juntama Lenkijoje“. 

D. Tuskas pažymėjo, kad pastaraisiais metais Lenkijos ūkininkų parduodamų kviečių kainos sumažėjo perpus – nuo 300 iki 150 eurų už toną, be to, situaciją esą sunkina padidėję gamybos, trąšų, energetikos kaštai, taip pat žaliojo kurso apribojimai. 

D. Tuskas pažymėjo, kad pastaraisiais metais Lenkijos ūkininkų parduodamų kviečių kainos sumažėjo perpus – nuo 300 iki 150 eurų už toną

„Turime tikrai labai rimtai atsižvelgti į jų abejones ir jeigu lenkų ūkininkas ryžtasi blokuoti sieną, man tai nepatinka, nes mes visą laiką norime sumažinti neigiamas tų veiksmų pasekmes. Tačiau suprantu, kodėl jie taip daro, jų priežastis“, – teigė D. Tuskas.  

„Padarysime viską, kad apribotume neigiamus tų protestų padarinius tiek mūsų žmonėms, tiek mūsų valstybėms. Ministrė pirmininkė gali patvirtinti, kad blokada nėra gerai, tačiau esant tokiai situacijai pasienyje tarp Lenkijos ir Lietuvos, tie neigiami padariniai eismui aplamai tranzitui yra minimalūs“, – teigė Lenkijos premjeras. 

Protestuojantys Lenkijos ūkininkai nuogąstauja, kad dalis Ukrainos grūdų juos perdirbus arba suklastojus dokumentus iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją.

Lietuvos pareigūnams tikintis, jog savaitę suplanuota protesto akcija pasieyje su Lenkija bus trumpinama, jos organizatorius Karolis Pieczynskis (Karolis Piečynskis) pirmadienį LRT radijui teigė, kad akcija vyks, kaip numatyta. 

The post D. Tuskas: Lenkijos ūkininkų protestai – ne politika, o savo interesų gynimas appeared first on LAIKMETIS.

Taip Prezidentūra reagavo į antradienį paskelbtą Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą, kad G. Nausėda ir E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.

„Respublikos Prezidentas negavo dovanų ar paslaugų. Teatro spektaklyje jis dalyvavo ne kaip privatus asmuo, o vykdydamas Konstitucijos 77 ir 84 straipsniuose nustatytas valstybės vadovo pareigas ir atsižvelgdamas į diplomatinio protokolo reikalavimus“, – rašoma BNS atsiųstame Prezidentūros komentare.

Konstitucijos 77 straipsnis numato, kad prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Tuo metu 84 straipsnis detaliau apibrėžia prezidento pareigas.

VTEK antradienį nustatė, kad G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas miuzikle Londone pernai buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.

VTEK antradienį nustatė, kad G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas miuzikle Londone pernai buvo privataus pobūdžio

Atlikusi tyrimą, komisija nusprendė, kad G. Nausėda pasinaudojo savo statusu ir padėtimi asmeninei naudai – bilietams į spektaklį – gauti, o bilietus jam ir jo žmonai pripažino neteisėta dovana, kurią priimti draudžia minėtas įstatymas.

Tuo metu E. Bajarūnas pažeidė įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Šios nuostatos taip pat draudžia tarnybines pareigas ir tarnybinį statusą naudoti asmeninei naudai gauti bei naudotis ir leisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Pernai pavasarį G. Nausėdai lankantis Londone, ambasadorius Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas pakvietė jį su sutuoktine į miuziklą „Operos Fantomas“, o bilietus nupirko už ambasados pinigus.

Vėliau ambasadorius teigė, kad tai buvo nesusipratimas, kurį ištaisė ir sumokėjo iš savo lėšų. Bilietai kainavo 1,6 tūkst. eurų.

The post Prezidentūra nesijaučia pažeidusi įstatymus, teigia vykdę Konstitucines pareigas appeared first on LAIKMETIS.

Komisija nustatė, kad G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.

Atlikusi tyrimą, komisija nusprendė, kad G. Nausėda pasinaudojo savo statusu ir padėtimi asmeninei naudai – bilietams į spektaklį – gauti, o bilietus jam ir jo žmonai pripažino neteisėta dovana, kurią priimti draudžia minėtas įstatymas.

„Pagrindinės aplinkybės yra tokios, kad 2023 metų balandžio 25 dieną Prezidentūra kreipėsi į ambasadą su prašymu, cituoju: Vakare būtų gerai koks nors kultūrinis elementas prezidentui su ponia“, – žurnalistams sakė VTEK pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

Pasak jo, tuomet ambasada pateikė kelis variantus, tarp jų ir „Operos Fantomą“, kuriame galiausiai šalies vadovas ir apsilankė.

„Komisija (...) nustatė, kad šis renginys buvo privataus pobūdžio, jame nevyko jokie oficialūs susitikimai su kitų šalių atstovais ar vadovais. Tai reiškia, kad už tokius renginius reikia apsimokėti asmeninėmis lėšomis“, – kalbėjo G. Sakalauskas.

VTEK vadovas pabrėžė, kad už tokį pažeidimą konkrečios atsakomybės nėra numatyta prezidentui ir Seimo nariams.

Tuo metu E. Bajarūnas pažeidė įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Šios nuostatos taip pat draudžia tarnybines pareigas ir tarnybinį statusą naudoti asmeninei naudai gauti bei naudotis ir leisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

E. Bajarūnas pažeidė įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas

„Ambasadorius pagal įvairius teisės aktus privalo užtikrinti, kad valstybės lėšos nebūtų naudojamos asmeniniams tikslams ir neturi leisti naudotis tomis lėšomis kitiems asmenims. To jis nepadarė, todėl buvo konstatuotas įstatymo pažeidimas“, – teigė VTEK vadovas.

Anot jo, dėl šio pažeidimo ambasadorius vienus metus negali būti skatinamas, priimamas, perkeliamas į lygiavertes ar aukštesnes pareigas.

„Šitą nuostatą turi užtikrinti užsienio reikalų ministras“, – kalbėjo G. Sakalauskas.

Šiuo metu E. Bajarūnas yra grąžintas į Vilnių konsultacijoms.

VTEK savo tyrime vertino, ar dalyvavimas renginyje pernai pavasarį buvo tiesiogiai susijęs su prezidento ir ambasadoriaus tarnybinių pareigų atlikimu.

Pernai pavasarį G. Nausėdai lankantis Londone, ambasadorius Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas pakvietė jį su sutuoktine į miuziklą „Operos Fantomas“, o bilietus nupirko už ambasados pinigus. Vėliau ambasadorius teigė, kad tai buvo nesusipratimas, kurį ištaisė ir sumokėjo iš savo lėšų.

Pats šalies vadovas anksčiau antradienį teigė nemanantis, jog supainiojo interesus. 

„Ar aš turėčiau prieš eidamas į kiekvieną renginį klausti, kas kviečia, iš kokių šaltinių ir paduoti visą klausimų sąrašą ir tik tada nuspręsti? Žinote, aš neturiu šitiek laiko ir kartais esu kviečiamas spontaniškai“, – sakė jis.

Tuo metu G. Sakalauskas tvirtino, kad išties G. Nausėda „neturi domėtis kiekviena detale, bet yra komanda, kuri jam padeda ir turėtų išaiškinti visas aplinkybes“.

BNS su E. Bajarūnu kol kas nepavyko susisiekti.

Bilietus už ambasados pinigus pirkęs diplomatas anksčiau yra tvirtinęs, kad tai buvo nesusipratimas, kurį ištaisė ir sumokėjo iš savo lėšų. Bilietai kainavo 1,6 tūkst. eurų.

Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija teigia, kad VTEK sprendimą dėl ambasadoriaus dar turės įvertinti.

„Išsinagrinėsime sprendimą ir susijusią medžiagą, gerbiame VTEK sprendimą ir keliame aukščiausius skaidrumo standartus“, – BNS teigė ministro atstovė Paulina Levickytė.

Etikos sargų sprendimas dar gali būti skundžiamas teismui.

The post VTEK: miuzikle už ambasados lėšas lankęsi G. Nausėda ir E. Bajarūnas supainiojo interesus appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos Seimas birželį 78 balsais „už“ ir dviem parlamentarams susilaikius ratifikavo atitinkamą JT Vaiko teisių konvencijos protokolą bei priėmė lydinčiuosius teisės aktus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad ratifikavusi dokumentą Lietuva prisiims įsipareigojimą apsaugoti vaiko teises visais aspektais – kaip numatyta konvencijoje ir jos protokoluose.

Pagal protokolą, Lietuvai galios JT komitetų nagrinėjamuose atvejuose sudaryti taikūs susitarimai, taip pat iki trijų kartų galės didėti žalos atlyginimo sumos už pažeistas turtines ir neturtines vaiko teises, kai yra taikiai susitariama, ne teismo tvarka.

iki trijų kartų galės didėti žalos atlyginimo sumos už pažeistas turtines ir neturtines vaiko teises, kai yra taikiai susitariama, ne teismo tvarka

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme taip įtvirtinta vaiko teisė pačiam ar per kitus asmenis kreiptis į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetą.

Lietuvai JT komitetų nagrinėjamuose atvejuose atstovaus Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Į JT Vaiko teisių komitetą bus galima kreiptis tik įgyvendinus visas teisines ir neteisines procedūras Lietuvoje. JT komitetų priimti sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio.

The post Lietuvoje vaikai galės kreiptis į Jungtines Tautas dėl jų teisių ir interesų pažeidimų appeared first on LAIKMETIS.

„Mūsų partijos valdyba svarstė susitarimo projektą dėl užsienio politikos, mes jo nepasirašysime, jei jis nebus koreguojamas“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras.

Buvusio premjero teigimu, jame yra „daugybė nuostatų“, kurioms partija negali pritarti.

„Pirmiausia, mūsų partijos nuomone, yra ne tas akcentas įdėtas. Manome, kad Lietuvos ir jos žmonių interesai užsienio politikos srityje yra prioritetiniai. Daugiau ten kalbama apie vertybinius dalykus, nors tie vertybiniai dalykai nėra apibrėžti“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Labai brukamos Vakarų liberaliosios demokratijos nuostatos. O kas tai yra, matome dabar konflikte Ukrainoje. Vakarų liberalios demokratijos kai kurios siūlo Ukrainai atiduoti agresoriui savo teritorijas, aplaistytas žmonių, vaikų krauju“, – pridūrė jis.

Vakarų liberalios demokratijos kai kurios siūlo Ukrainai atiduoti agresoriui savo teritorijas, aplaistytas žmonių, vaikų krauju

Politikas teigė, kad susitarime taip pat yra „buitinių, techninių darbo grupių subūrimas“. Pasak jo, to susitarime neturėtų būti. Parlamentarui taip pat kliūva tam tikros nuostatos, pavyzdžiui, dėl Taivano.

„Aš pasigendu sprendimų priėmimo mechanizmo tame susitarime, kad nebūtų, kaip buvo su Taivanu – viena politinė partija nusprendė ir padarė“, – sakė parlamentaras.

S. Skvernelio teigimu, susitarime „pamirštama, kad turime lietuvius, gyvenančius Lietuvos etninėse žemėse“.

„Tiek Lenkijos lietuviai, tiek lietuviai gyvenantys Karaliaučiaus srityje, tiek Baltarusijoje. Apie juos neužsimenama. Strategijos jų atžvilgiu nėra“, – aiškino politikas.

Pasak „Vardan Lietuvos“ vadovo, pastabų susitarimui esama ir daugiau. Vis dėlto jis teigė manąs, kad nesutarimai – išsprendžiami.

S. Skvernelis taip pat nurodė, kad kiti susitarimai – dėl nacionalinio saugumo ir švietimo – yra tinkami.

The post S. Skvernelis apie partijų susitarimą dėl užsienio politikos: kalbama apie vertybes, o ne apie Lietuvos interesus appeared first on LAIKMETIS.