2020 metų gruodį darbą pradėjusį Ministrų kabinetą suformavo trys valdančiąją daugumą po Seimo rinkimų sudariusios partijos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.

Nuo pirmos darbo dienos Vyriausybei teko imtis veiksmų dėl COVID-19 pandemijos – buvo įvestas griežtas karantinas, pradėta vakcinacija, įdiegtas galimybių pasas.

Vyriausybei taip pat teko valdyti neteisėtą migraciją iš Baltarusijos, dėl Rusijos pradėtos plataus masto invazijos Ukrainoje Ministrų kabinetas ne kartą kėlė gynybos finansavimą, skyrė paramą Kyjivui.

Aštuonioliktoji Vyriausybė mezgė glaudžius santykius su Taivanu, dėl ko pašlijo santykiai su Kinija, taip pat gilintas bendradarbiavimas su Vokietija, kuris ypač stiprintas gynybos srityje – Berlynas įsipareigojo iki 2027 metų dislokuoti brigadą Lietuvoje, gamyklą Radviliškio rajone ketina statyti šios šalies pramonės milžinė „Rheinmetall“.

Vyriausybė išgyveno ir vidines krizes – kilus skandalui dėl sankcijų bendrovei „Belaruskalij“, trauktis ruošėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, taip pat ir pati premjerė. Atsistatydinti I. Šimonytė žadėjo ir Seimui nepritarus pirmalaikiams rinkimams, kurie kilo dėl „čekiukų“ skandalo, palietusio didžiąją dalį parlamentinių partijų.

I. Šimonytės kabinetas kurį laiką buvo vienas stabiliausių per istoriją – praėjus dvejiems pirmiesiems metams, Vyriausybės sudėtyje nepasikeitė nė vienas ministras.

Visgi paskutiniais kadencijos metais Vyriausybės sudėtis keitėsi ne kartą. Pirmoji dėl savivaldybės nariams skirtų lėšų neteisėto panaudojimo iš pareigų pernai vasarą pasitraukė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. 

Šis postas buvo nestabiliausias per visą kadenciją – J. Šiugždinienę pakeitęs Gintautas Jakštas pareigas paliko nepraėjus nė metams nuo darbo pradžios, o Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė nesulaukė kadencijos pabaigos ir ministrės portfelį iškeitė į naujojo Seimo vicepirmininkės pareigas.

Iš viso ministrai šioje kadencijoje Vyriausybėje keitėsi šešis kartus – be jau minėtų pokyčių Švietimo ministerijoje, socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienė po „Foxpay“ skandalo pakeitė Vytautas Šilinskas, atsistatydinusį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską pakeitė Laurynas Kasčiūnas, po prezidento rinkimų Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, Ministrų kabinete pasikeitė sveikatos apsaugos ir žemės ūkio ministrai – Arūną Dulkį pakeitė Aurimas Pečkauskas, Kęstutį Navicką – Kazys Starkevičius.

Šis Ministrų kabinetas taip pat buvo vienas labiausiai užtikrinusių lyčių lygybę, nepaisant to, kad koreguojant jo sudėtį moterų ministrų skaičius keitėsi.

Įgaliojimų I. Šimonytės kabinetas neteks ketvirtadienį, kai prisieks socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė.

The post Baigiančios kadenciją Vyriausybės ministrai keitėsi šešis kartus – renkamasi į paskutinį posėdį appeared first on LAIKMETIS.

M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo ir sklaidos komisijai pirmininkavusi Vyriusybės vadovė žurnalistams tvirtino, jog vis dar ieškoma optimalaus sprendimo kaip įgyvendinti pastarąją idėją, nors ji nesusilaukė „daug entuziastų“.

„Tai yra idėja, kuri tikrai nėra padėta į stalčių, yra įvairių turbūt būdų, kaip galima tą idėją įgyvendinti. Yra sudėtingų labai būdų, kurie reikalautų kažkokio didelio galbūt pokyčio įvairiose informacinėse sistemose (...), bet yra ir kitų idėjų kaip galima būtų šitą mintį įgyvendinti, kad žmonės atvykę į Lietuvą pamatytų Čiurlionio vardą, Čiurlionio atvaizdą,“ – žurnalistams sakė premjerė.

I. Šimonytė renginio metu kvietė M. K. Čiurlionį švęsti kaip lietuviškąjį genijų ir modernios pradžios šalyje simbolį, akcentavo svarbą garsinti jo vardą ne tik Lietuvoje, bet ir svetur.

„Neteisinga, kad dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių Čiurlionis buvo ilgam išnykęs iš Europos meninio gyvenimo žemėlapių ir tvirtai neįaugo į Vakarų kultūros istoriją. Todėl kiti ir visi vėlesni metai ne tik proga, bet ir pareiga atskleisti jo genialumą, unikalumą ir jo kūrybos reikšmę Lietuvai ir pasauliui,“ – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Anot premjerės, parengta programa ne tik leis „atrasti Čiurlionio pasaulius“, bet ir kvies juose atrasti save.

„Mes galvojome ir mąstėme kaip iš tikrųjų turėtų Čiurlionio programa atrodyti, kaip jis ją norėtų turėti ir pagalvojom, kad sukursim matricą pagal sonatos formą,“ – kalbėjo įprasminimo ir sklaidos komisijos pirmininkės pavaduotoja Gabrielė Žaidytė.

„Renginių ir idėjų diapazonas yra labai daugiasluoksnis ir platus: nuo gėlės – šiuo metu kuriamas bijūnas Čiurlioniui – iki kosmoso. Labai tikimės, kad Čiurlionio gimimo dieną kitais metais Čiurlionio muzika skambės iš kosminės stoties,“ – sakė ji.

Iš viso Vyriausybės patvirtintame M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu 2024–2026 metais plane numatytos 129 veiklos, kurias įgyvendina apie 70 programos bendraautorių, jos vyks daugiau kaip dešimtyje Lietuvos miestų, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, kitose valstybėse.

M. K. Čiurlionio metų programą sudaro įamžinimo ir atminties projektai, įvairūs menininkui dedikuoti renginiai, parodos, koncertai, edukaciniai sumanymai, knygų leidybos ir mokslo projektai, bendruomenių bei regionų iniciatyvos.

Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.

M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininku, sukūrusiu eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.

The post I. Šimonytė neapleidžia idėjos M. K. Čiurlionio garbei pervadinti Vilniaus oro uostą appeared first on LAIKMETIS.

Vizito metu, I. Šimonytė susitiks su centro vadovais ir darbuotojais, apžiūrės įstaigos patalpas.

Kaip praneša Lietuvos įtraukties švietime centras, į renginį premjerė atvyks viešojo transporto autobusu į atnaujintą stotelę „Įtraukties centras“.

Buvusiai „Gamtininkų“ stotelei Pavilnyje naujas vardas suteiktas, norint pažymėti visuotinio įtraukiojo švietimo pradžią.

Nuo rugsėjo 1-osios visos bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai privalo priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nusprendžia, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą jų vaikui yra geriausia.

Švietimo ministerijos teigimu, beveik 96 proc. bendrojo ugdymo mokyklų specialiųjų poreikių turinčius vaikus jau ugdo, o šiais mokslo metais numatomas įprastas specialiųjų poreikių turinčių naujų mokinių srautas.

Siekiant pasiruošti visuotiniam įtraukiajam ugdymui, 2020–2024 metais švietimo pagalbos finansavimas sudarė beveik 577 mln. eurų, įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras ir regioniniai specialiojo ugdymo centrai, parengtos universalaus dizaino mokymuisi gairės, nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, teikiamos konsultacijos mokyklų bendruomenėms.

Vis tik dalis švietimo bendruomenės sako, kad pokyčiams nepakankamai pasiruošta.

The post I. Šimonytė naujų mokslo metų pradžią paminės Lietuvos įtraukties švietimo centre appeared first on LAIKMETIS.

„Pandemija ir kitos krizės traukiasi, atėjome į rinkiminį tango, o tango, žinote, šokamas dviese, reikia, kad ten labai gerai visi šokantieji sutartų. Pritariu premjerės sprendimams dėl valstybės intereso, viešo intereso, svarbiausia, kad Vyriausybės komanda būtų tokia, kad galėtų pratęsti likusį laiką labiau konstruktyviu žingsniu“, – antradienį per spaudos konferenciją Sveikatos apsaugos ministerijoje sakė A. Dulkys.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį patenkino premjerės Ingridos Šimonytės teikimą naujuoju sveikatos apsaugos ministru skirti viceministro pareigas einantį Aurimą Pečkauską.

Vyriausybės vadovė tvirtino neturinti priekaištų A. Dulkiui dėl darbo, tačiau nutarė jį atleisti iš pareigų, kad ministerija galėtų ramiai dirbti, o ne tik atsimušinėti nuo kritikos.

Pastaruoju metu sveikatos apsaugos ministras sulaukdavo prezidento ir jo komandos kritikos dėl sveikatos priežiūros reformos įgyvendinimo, neatsižvelgimo į medikų bendruomenės pastabas.

A. Dulkys tvirtino ramia širdimi paliekantis ministeriją, nes yra tikras, kad pradėti pokyčiai ir darbai bus tęsiami.

„Šitomis aplinkybėmis mano nuotaika yra puiki ir aš esu ramus, man labai palengvėjo, kai dabar žinau, kad tai bus Aurimas. Dabar yra gerai. Buvo tam tikro nerimo, bet dabar yra gerai, dabar esu užtikrintas“, – sakė jis.

2022 metais Seimas patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą sveikatos priežiūros reformą, kurią įgyvendinus žadama teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją.

Savivaldybėse kuriami nauji dariniai – sveikatos centrai, kurie turi rūpintis visuomenės sveikata, teikti ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiimti ilgalaike priežiūra.

Tačiau dalis savivaldybių ir pačių gydymo įstaigų teigia, jog pertvarka nėra paisoma iki šiol vykdytos gydymo įstaigų tinklo plėtros ir dėl to paslaugų kai kuriuose regionuose sumažės.

Stabdyti reformą reikalauja ir Seimo opozicijos atstovai.

„(Medikų – BNS) bendruomenė turėjo patirti tikrai didžiulį pokyčių paketą, drįsčiau manyti, kad per pastarąjį dešimtmetį tai tikrai revoliuciniai pokyčiai. Na, bet žinote, istorija žino, kad tam tikrame etape revoliucija visą laiką suvalgo savo vaikus. Bet dėl to nepergyvenu, ta kaina mane tenkina, nes turime labai aiškią žinutę, kad visi pokyčiai bus tęsiami“, – antradienį kalbėjo A. Dulkys.

A. Pečkauskui jis linkėjo išlaikyti tvirtą stuburą ir suprasti, kad „politika yra žaidimas“.

A. Dulkys teigė kol kas neturįs darbinių planų, artimiausiu metu žada atostogauti ir leisti laiką su šeima.

Ekonomisto išsilavinimą turintis A. Dulkys sveikatos apsaugos ministro ėjo nuo 2020 metų gruodžio. 

Ministrų kabinetas atnaujintas po prezidento rinkimų. 

Spalio 13 dieną vyks Seimo rinkimai.

The post Iš sveikatos apsaugos ministro pareigų atleistas A. Dulkys pakomentavo premjerės sprendimą appeared first on LAIKMETIS.

Pagal pasirašytą dekretą sveikatos apsaugos ministru paskirtas viceministro pareigas einantis Aurimas Pečkauskas, žemės ūkio – Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Kiti 12 ministrų, kurie ėjo pareigas iki Vyriausybės atsistatydinimo, darbus tęs, nurodoma Prezidentūros pranešime.

Vyriausybė iš naujo skiriama, nes Konstitucija įpareigoja ministrą pirmininką atsistatydinti per prezidento inauguraciją. Gegužę perrinktas antrai kadencijai, G. Nausėda prisiekė anksčiau liepą.

Prezidentas paskyrė I. Šimonytę premjere liepos 22 dieną ir pagal įstatymus pavedė jai per 15 dienų sudaryti Ministrų kabinetą, šis terminas sueina šios savaitės pradžioje. 

The post Lietuva turės du naujus ministrus appeared first on LAIKMETIS.

Naujienų portalai „Alfa“ ir „Delfi“ neseniai skelbė, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsigijo papildomą sveikatos draudimą visiems savo darbuotojams.

SAM naujienų portalui „Delfi“ nurodė, kad tai – darbuotojų skatinimo priemonė, kurios tikslas pritraukti ir išlaikyti gerus specialistus. Kritikai sako, kad toks sprendimas parodo, jog politiniu lygiu netikima įgyvendinamomis sveikatos sistemos reformomis, turinčiomis pagerinti paslaugų prieigą valstybinėse gydymo įstaigose.

I. Šimonytė tvirtina, kad nors naujiena „skamba pikantiškai“, privatus sveikatos draudimas darbuotojams buvo sutartas derybų tarp SAM vadovybės ir darbuotojų metu.

„Kažkurios institucijos galbūt pasirenka ten kokią nors papildomą laisvą dieną, kažkokios institucijos pasirenka kažkokius kitus dalykus, tai man sunku komentuoti, aš tikrai pasidomėsiu ta kolektyvine sutartimi, bet nereikia žiūrėti į viešojo sektoriaus darbuotojus kažkaip kitaip negu į privataus sektoriaus darbuotojus“, – Žinių radijui sakė ministrė pirmininkė.

„Čia taip pat dirba žmonės, kurie taip pat nori ir derasi dėl sau geresnių darbo sąlygų. Ypatingai dabar, kai darbo rinka Lietuvoje tikrai yra įtempta ir galimybės tiems patiems ministerijų ar kitų valstybės institucijų darbuotojams pasirinkti darbą privačiame sektoriuje yra gana geros“, – pridūrė ji.

Tuo metu socialdemokratai neseniai kreipėsi į A. Dulkį su klausimais dėl to, ar iš tikrųjų SAM 2022 metais galimai vienašališkai pratęsė COVID-19 vakcinų užsakymą net iki 2026 metų.

Anot jų, tai reikštų, kad toks pirkimas yra perteklinis, turint omenyje utilizuojamus vakcinų kiekius.

Dėl COVID-19 skiepų pirkimų ir utilizavimo teisėsauga vykdo ikiteisminį tyrimą.

„Matyt, kad opozicijos toks darbas yra ieškoti debesų virš galvų tų žmonių, kurie tuo metu yra valdžioje, tai ir mes, kai buvom opozicijoje, lygiai tą patį darėm. Tai čia tuo turbūt nereikėtų stebėtis, bet tie debesys gali turėti daugiau arba mažiau pagrindo“, – kalbėjo premjerė.

I. Šimonytė teigė, kad teisėsaugos tyrime įtarimai yra niekam nepareikšti, o vakcinų įsigijimai vyko dirbant ir jos, ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamai Vyriausybei.

Premjerė taip pat pabrėžė, kad dėl sutarčių su skiepų gamintojais centralizuotai derėjosi Europos Komisija, o ne valstybės narės, be to, įsigijimai vyko tada, kai nebuvo visiškai aiškus vakcinų poreikis ir kokios įmonės jas apskritai sugebės pagaminti.

„Prisiminkit, kiek mes kovojom už tai, kad kuo daugiau tų vakcinų kuo anksčiau į Lietuvą patektų 2021 metais tada, kada buvo pradėtas skiepijamasis ir tuo metu buvo savo triukšmų – kažkam eilės nepatiko, eiliškumas nepatiko, kažkas siekė būti pirmesnis, įskaitant ir tuos žmones, kurie kategoriškai prieš vakcinas pasisako, kaip koks nors ponas Vėgėlė“, – sakė ministrė pirmininkė, turėdama omenyje advokatą Igną Vėgėlę.

„Tai visokių dalykų toje istorijoj yra buvę, mano žiniomis, Sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiauja su prokuratūra, visą informaciją yra pateikusi ir tiesiog, kaip ir visais kitais atvejais, būdama visiškai teisinės valstybės apologetė ir tikėdama Lietuvos Respublikos institucijomis, aš tikiu tiesiog, kad Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra yra pajėgi tas aplinkybes įvertinti“, – kalbėjo ji.

Prezidentui Gitanui Nausėdai raginant I. Šimonytę kiek pakeisti Vyriausybės sudėtį po liepą vykusio įgaliojimų grąžinimo, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tapo vienais labiausiai Prezidentūros kritikuojamų ministrų.

Prezidentas iš naujo paskyrė I. Šimonytę premjere liepos 22 dieną ir pagal įstatymus pavedė jai per 15 dienų sudaryti Ministrų kabinetą, taigi, šis terminas sueina kitos savaitės pradžioje.

I. Šimonytė žada prezidentui pateikti tvirtinimui Vyriausybės sudėtį penktadienį, jie tai aptarė per susitikimą trečiadienį.

„Išgirdau tam tikrų pastebėjimų ir kai kuriuos pastebėjimus kad galėčiau atliepti, man reikia šiokį tokį namų darbą padaryti“, – sakė premjerė.

Vyriausybė iš naujo skiriama, nes Konstitucija įpareigoja ministrą pirmininką atsistatydinti per prezidento inauguraciją. Gegužę perrinktas antrai kadencijai, G. Nausėda prisiekė anksčiau liepą.

The post Premjerė gina A. Dulkį, vis dar vykstant tyrimui dėl COVID-19 skiepų pirkimų ir utilizavimo appeared first on LAIKMETIS.

„Mano supratimu vis tiek reikėjo tą įspėjimą padaryti, nepaisant to, kiek žmonės patys seka orų prognozes, kiek patys matė, kad yra ir didelė liūtis, ir vėjas nemažas“, – teigė premjerė. 

„Žinoma, kad dėl tų žinučių nei medžiai nebūtų nevirtę, nei nuošliauža nebūtų neatsiradusi Gedimino kalne, (...) bet galbūt kažkas būtų priėmęs sprendimus prisirišti savo daiktus, kad jie neskraidytų ar padaryti kitokius sprendimus“, – pridūrė ji.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl gyventojams sekmadienį neišsiųstų perspėjimo pranešimų apie gresiančią audrą.

Kaip BNS anksčiau informavo PAGD, įspėjamieji pranešimai apie audrą į gyventojų mobiliuosius telefonus nebuvo siunčiami, nes prognozė nerodė stichinių ar katastrofinių reiškinių.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba teigia, kad PAGD apie artėjančią audrą buvo informuotas.

Už ekstremaliųjų situacijų valdymą šalyje atsakingas PAGD, savivaldybės, ministerijos ir kitos valstybės institucijos. Institucijų veiksmus Vyriausybės lygiu koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras.

Sudėtinga situacija

Elektros po audros vis dar neturi apie 30 tūkst. vartotojų, blogiausia situacija – Vilniaus rajone ir Panevėžyje, sako bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė.

„Apie 29 tūkstančiai vartotojų, bet svyruoja, tai galima sakyti, kad apie 30 tūkstančių (vartotojų be elektros – BNS). (...) Blogiausia situacija Vilniaus rajone, Trakuose, Širvintose dar liko, Panevėžys. Vilniaus rajonas ir Panevėžys“, – ketvirtadienio rytą BNS sakė R. Juodkienė.

Anot jos, situacija – sudėtinga.

„Sekasi ir sudėtingai, ir gerai, nes per praeitą parą pajungėm, labai didelį skaičių gražinom elektros energijos vartotojų, bet tinklas vis dar išdraskytas, kai kur ištisos linijos yra be laidų, tie visi laidai yra visi ant žemės, juos reikia pajungti, atstatyti atramas“, – teigė ESO atstovė. 

ESO vadovas Renaldas Radvila ketvirtadienį LRT radijui teigė, kad kompensacijos vartotojams, kuriems elektros tiekimas buvo nutrūkęs daugiau nei tris paras, bus pradėtos skaičiuoti pašalinus visus gedimus. 

„Skaičiavimą pradėsime ir vertinimą pradėsime tada, kai turėsime galutinius rezultatus, tai šiandieną nenorėčiau spekuliuoti ir įvardinti, koks tai skaičius galėtų būti. Ką galiu užtikrinti, tai kad klientams nereikės kreiptis ir patiems skaičiuoti valandų, kiek truko sutrikimo šalinimas ir ar reikia kreiptis į „Energijos skirstymo operatorių“, – sakė R. Radvila. 

„Per pusantro mėnesio mes visus klientus, kurie gali pretenduoti į šį kompensavimą, mes informuosime ir pateiksime instrukciją, kokių mums duomenų reikia tam, kad galėtume mes tas kompensacijas pervesti“, – pabrėžė jis.

Kompensacijas ESO skaičiuos kartu su energetikos rinkos reguliuotoju – Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Jos pirmininkas Renatas Pocius LRT radijui teigė, kad vartotojai galės kreiptis ir tada, kai žalą patirs kitokiomis formomis, pavyzdžiui, jei neturėdami elektros pirko kurą jos generatoriui. 

Jis taip pat pridūrė, kad vartotojai kompensacijos galės prašyti ir internetu. 

„Pirmiausia „Energijos skirstymo operatorius“ informuoja vartotoją apie tokią galimybę. Ką vartotojui reikia padaryti, tai tik pateikti prašymą nurodant tam tikrus rekvizitus. Tikrai turbūt nesudarys labai didelių kaštų pateikti tokią informaciją (...) tuo labiau, kad tai galima padaryti elektroniniu paštu, savitarnoje, niekur neišeinant iš namų“, – aiškino VERT pirmininkas.

ESO trečiadienį priminė, jog VERT patvirtinus avarijos faktą ir teritoriją, kompensacijos būtų mokamos tiems vartotojams, kuriems elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei tris paras.

Bendrovės skaičiavimais, vidutiniškai apie 150 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį suvartojančiam vartotojui už tris be elektros praleistas paras priklausytų 35 eurų fiksuota kompensacija, papildomai mokant po 0,82 euro už kiekvieną pavėluotą valandą.

The post I. Šimonytė apie gyventojams neišsiųstus pranešimus laukiant audros: buvo geriau įspėti negu neįspėti appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusią savaitę prisiekus šalies vadovui, Vyriausybė grąžino jam įgaliojimus, o premjero kandidatūra buvo pateikta parlamentui.

Už I. Šimonytę balsavo 69 parlamentarai, prieš buvo 30 politikų. Dar 25 Seimo nariai susilaikė.

„Nespės net gėlės nuvysti iki kadencijos pabaigos“, – kalbėjo dvi gėlių puokštes gavusi I. Šimonytė.

Po šio Seimo sprendimo premjerė su prezidentu turės galutinai suderinti naujosios Vyriausybės sudėtį. Daugiausia kritikos iš šalies vadovo yra sulaukę žemės ūkio ir sveikatos apsaugos ministrai.

Prieš balsavimą žurnalistams I. Šimonytė sakė besitikinti, kad jei pokyčiai Vyriausybėje ir būtų, jie turėtų užtikrinti geresnę kokybę darbo kokybę.

„Reikia žiūrėti iš racionalumo taško. (...) Ko nesinorėtų, kad mes toje kaitoje spręstume asmenybių asmeniškumų klausimus, tikslas turi būti, kad pokytis kažką pagerintų“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė.

„Poreikio keisti dar papildomų žmonių... Tas poreikis jis turi arba kilti iš objektyvių aplinkybių, arba tikrai duoti geresnį rezultatą nei priešingai“, – pridūrė ji.

Premjerė tvirtino nematanti prasmės, kad Ministrų kabinetas būtų nepilnos sudėties, tad nemano, kad teiks prezidentui tvirtinti Vyriausybės sudėtį kurios nors ministerijos vadovo vietą palikdama tuščią.

„Norėčiau, kad Vyriausybė pilnos sudėties gautų įgaliojimus iš naujo veikti, juoba, kad mes veikiame pagal tą pačią programą“, – sakė premjerė.

Tuo metu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pažymėjo, jog darant pokyčius Ministrų kabinete reikia vertinti likusį Vyriausybės darbo laiką bei nuspręsti ar yra galimybių padaryti proveržį. 

Pasak jo, reiktų daugiau argumentų kodėl kritika žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui ir sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui pradėta reikšti likus keliems mėnesiams iki spalį vyksiančių Seimo rinkimų.

„Objektyviai nusiskundimų aš neturiu“, – kalbėjo G. Landsbergis

The post Už I. Šimonytę balsavo 69 parlamentarai appeared first on LAIKMETIS.

„Tebeveikiame didžiausio neapibrėžtumo sąlygomis. Man atrodo, kad didžiausia problema sprendimų priėmimui visą laiką yra neapibrėžtumas, kur tikrai gana sudėtinga prognozuoti, nes yra rizikų, kurios yra pozityvios, bet visada yra rizikų, kurios yra negatyvios“, – Seimo nariams kalbėjo premjerė.

I. Šimonytės kandidatūrai bus pritarta, jeigu ją palaikys daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių parlamentarų.

Kaip svarbiausius likusius Vyriausybės darbus premjerė įvardino nacionalinį susitarimą švietimui, krašto apsaugos pirkimus, elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa.

„Pavasario sesijai numatytas teisėkūros planas Vyriausybės yra praktiškai įvykdytas ir dabar pagrindiniai dalykai, kurie dar turėtų būti padaryti iki kadencijos pabaigos, yra susiję su praktiniu įgyvendinimu tiek nacionalinio švietimo susitarimo, (...) tiek krašto apsaugos finansavimo stiprinimo. (...) Energetikos srityje turbūt esminis darbas (...) – būtent Lietuvos atsijungimas, Baltijos šalių atsijungimas nuo sovietinės sistemos BRELL“, – kalbėjo premjerė.

Parlamentas šio klausimo imasi po vadinamojo „mandagumo atsistatydinimo“, kai G. Nausėdai praėjusią savaitę prisiekus antrajai kadencijai Vyriausybė pagal Konstituciją grąžino jam įgaliojimus.

Pirmadienį paskelbti naujienų portalo „Delfi“ užsakymu „Spinter“ birželį atliktos visuomenės apklausos duomenys rodo, jog premjerę I. Šimonytę toliau norintys matyti šiose pareigose nurodė 15,1 proc. respondentų.

„Manau, kad žmonės, kurie vadovaujasi apklausomis savo darbe, tai greičiausiai nedrįstų daryti iš viso nieko, nes visą laiką bijotų kam nors nepatikti. Tai, mano supratimu, politikui nėra tikresnės apklausos už Seimo arba kitus rinkimus, ir aš manyčiau, kad tai, kad prezidento rinkimuose už mane balsavo trys šimtai tūkstančių žmonių, rodo, kad aš turiu tikrai pakankamą visuomenės pasitikėjimą“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Jei I. Šimonytė tęs premjerės darbą, ji su šalies vadovu taip pat turės suderinti naujosios Vyriausybės sudėtį.

Kritikos iš Prezidentūros yra sulaukę žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jie praėjusią savaitę sakė nesiimsiantys vertinti savo galimybių likti Ministrų kabinete.

The post Didžiausia problema sprendimų priėmimui visą laiką yra neapibrėžtumas - I. Šimonytė appeared first on LAIKMETIS.

„Kalbėjome apie tai preliminariai su ministre pirmininke, tikrai nekalbu apie masinį kabineto keitimą, tam ne laikas ir ne vieta, bet apie kai kurių ministrų darbą esu susidaręs labai aiškią ir pakankamai neigiamą nuomonę“, – antradienį Seime susirinkusiems žurnalistams teigė prezidentas.

„Nevertėtų dangstytis argumentais, kad liko nedaug laiko, pakentėkime ir panašiai, manau, kad turėtume padaryti tuos sprendimus. (...) Kalbame apie vieną kitą ministrą“, – pridūrė jis.

Jis pakartojo, kad kritiškai vertina sveikatos apsaugos bei žemės ūkio ministrų darbą, o kalbėdamas apie krašto apsaugos ministrą, G. Nausėda teigė, kad jo darbą vertina labai gerai.

Prezidentas nenorėjo įvardinti, ar mato konkrečių kandidatų į ministrų portfelius.

„Norėčiau padaryti pirmą žingsnį, o tada jau dėti antrą žingsnį: pasakyti A, o tada tarti B“, – teigė šalies vadovas.

Kalbėdamas apie santykius su premjere Ingrida Šimonyte, prezidentas sakė, kad jie yra puikūs ir dalykiški.

„Pastaruoju metu sprendėme daug klausimų, keitėmės nuomonėmis, sakyčiau, kad santykiai visiškai normalūs, nemanau, kad reikėtų daryti kažkokius toli siekiančius apibendrinimus iš vieno ar kito fakto“, – kalbėjo G. Nausėda.

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti, ar I. Šimonytė gali toliau vadovauti Vyriausybei.

Premjerės kandidatūrai bus pritarta, jeigu ją palaikys daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.

Parlamentas šio klausimo imasi po vadinamojo „mandagumo atsistatydinimo“, kai G. Nausėdai praėjusią savaitę prisiekus antrajai kadencijai Vyriausybė pagal Konstituciją grąžino jam įgaliojimus.

Jei I. Šimonytė tęs premjerės darbą, ji su šalies vadovu taip pat turės suderinti naujosios Vyriausybės sudėtį.

F. Jansonas: prezidentas yra įvardijęs premjerei, kurių ministrų darbas kelia klausimų

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas yra įvardijęs premjerei, kurių ministrų darbas kelia klausimų, tačiau tvirtina, jog detaliau Vyriausybės sudėties pokyčiai bus aptariami tvirtinant kabinetą po įgaliojimų grąžinimo.

„Kalbantis prezidentui ir premjerei pavardės ministrų, kurių darbo rezultatai galėtų būti geresni, (...) įvardytos buvo, o kiek tai reikia viešai deklaruoti ir aiškinti – nežinau“, – antradienį Žinių radijui sakė Gitano Nausėdos patarėjas.

„Prezidentas ir patarėjai per penkerius metus yra ne kartą įvardiję, kokias mato atskirų ministrų veiklos klaidas ar ką buvo galima padaryti geriau“, – pridūrė jis.

G. Nausėda dar rinkimų kampanijos metu sakė norėsiantis matyti pokyčių Vyriausybės kabinete, jeigu būtų perrinktas prezidentu, tačiau iki šiol konkrečių ministrų neįvardijo.

Seimas antradienį iš naujo tvirtins premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą po vadinamojo „mandagumo atsistatydinimo“, kai G. Nausėdai praėjusią savaitę prisiekus antrajai kadencijai Vyriausybė pagal Konstituciją grąžino jam įgaliojimus.

F. Jansonas sakė, kad sutarus dėl ministrų keitimo, kandidatų užimti pareigas turėtų atsirasti nepaisant to, jog iki Seimo rinkimų liko keli mėnesiai.

„Kai keitėsi pastarieji du ministrai, matėme du būdus. Tai gali būti iš ministerijos vidaus žmogus arba, kaip Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atveju, tai gali būti politinės atsakomybės prisiėmimas“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

„Tai tų galimybių, kas ką galėtų pakeisti, iš tiesų yra. Nėra nepakeičiamų žmonių“, – kalbėjo jis.

Patarėjas pridūrė, kad prezidentas nesies galimų pokyčių Vyriausybėje su artėjančiu Europos Komisijos nario delegavimu.

Kritikuoja Dulkį

Prezidentūra antradienį taip pat pratęsė kritiką sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, nors šis sako, kad G. Nausėdos parašai ant sveikatos sistemos reformų rodo šalies vadovo paramą.

F. Jansonas tokį pareiškimą atmetė.

„Reformų įstatymai yra vienas dalykas, reformų įgyvendinimas yra kitas dalykas. (...) Reikėtų to nepainioti“, – sakė prezidento patarėjas.

Pasak jo, pastabų dėl pertvarkų sveikatos apsaugos sistemos srityje turi tiek pats prezidentas, tiek visuomenė.

F. Jansonas sukritikavo ir A. Dulkio svarstymus dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų didinimo. Patarėjas stebėjosi, jog diskusijos šia tema ministras nekėlė gerokai anksčiau.

„Jeigu jau ministras mato taip situaciją, tai turbūt galėjo pamatyti ir šiek tiek anksčiau ir su tuo racionaliu pasiūlymu išeiti 2020 ar 2021 metais, svarstant visą mokesčių reformą, gauti Vyriausybės pritarimą“, – kalbėjo F. Jansonas.

„Dabar labai sunku pasakyti, ar čia jo asmeninė nuomonė, ar Vyriausybės požiūris“, – pridūrė jis.

Opoziciniai socialdemokratai prezidentą ragina pakeisti A. Dulkį kitu ministru atnaujinant Vyriausybės sudėtį.

The post Prezidentas: tikrai nekalbu apie masinį kabineto keitimą appeared first on LAIKMETIS.