„Mano supratimu, tie pakeitimai, kurie susiję su gyventojų pajamų mokesčio perstumdymais, turi būti minimalūs arba išvis jų nebūti. Mums reikėtų susikoncentruoti į pelno mokestį, pasižiūrėti, ar yra dalykų, kurie gerintų Lietuvos konkurencingumą pelno mokesčio įstatyme, ir tiek GPM, tiek nekilnojamo turto mokestį padėti į šalį“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Mitalas.

Jis mano, kad net ir mažesnes pajamas gaunantys dirbantieji pagal individualią veiklą turės mokėti didesnius mokesčius, be to, taps painesnis buhalterijos tvarkymas. 

„Man atrodo, kad bandydami pasiimti vieną kitą centą mes galime prarasti didesnes sumas“, – kalbėjo V. Mitalas. 

Laisvės partijos atstovas sako, kad Vyriausybė klaidingai formuoja lūkestį apie geresnę viešųjų paslaugų kokybę. 

„Aš kuo toliau, tuo labiau matau, kad atskiri (mokesčių reformos – BNS) dėmenys yra netikslingi, nepakankami arba net neteisingi ir kažkokio didelio pokyčio šita reforma ar taip, ar taip jau nebežada atnešti“, – kalbėjo V. Mitalas.

„Įgyvendindami akcizų pertvarką surinksime papildomai iki 200 mln. eurų sumą į biudžetą, o visa kita yra (...) diskusija ir sprendimai apie niekalus jau likę“, – pridūrė jis.

Įgyvendindami akcizų pertvarką surinksime papildomai iki 200 mln. eurų sumą į biudžetą

Laisvės partijos atstovas BNS patikslino, jog kalbėjo apie šiemet gegužę Seime priimtą „žaliųjų“ kuro akcizų paketą ir rėmėsi finansų ministrės Gintarės Skaistės pateiktais skaičiais.

Ministrės teigimu, per kelerius metus iš akcizų planuojama papildomai surinkti virš 200 mln. eurų.

V. Mitalas birželio pabaigoje yra sakęs, kad jeigu svarstant mokesčių pertvarką Seime atsirastų iniciatyvos didinti mokesčius arba įvesti naujus, „laisviečiai“ stabdytų tokios reformos priėmimą.    

Tuo metu Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau sakė, kad frakcija Seime neremia didesnio individualios veiklos ir dovanų apmokestinimo, tačiau, pasak jos, reformos pakete yra gerų dalykų, pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlyti pelno mokesčio pakeitimai, kurie leistų lengviau augti 10 tūkst. smulkių įmonių.

Finansų ministrė G. Skaistė yra sakiusi, jog reforma padarys mokesčių sistemą patogesnę, leis paskirstyti mokestinę naštą skirtingoms verslo formoms.

Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos. Jomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas. 

The post Valdantieji: svarstant mokesčių reformą reikia koncentruotis į pelno mokestį appeared first on LAIKMETIS.

Siūlomoje mokesčių reformoje jis sako įžvelgiantis „gerų elementų“ dėl mokesčių progresyvumo, tačiau kritikuoja ketinimus papildomai apmokestinti individualia veikla užsiimančius asmenis, taip pat  – nekilnojamojo turto mokesčio siūlymus.

„Įvertinant trumpai – nebloga reforma, kuri pirmą kartą pagaliau yra kompleksiška ir netraukiama iš kepurės, bet, vis dėlto, taisytina daugeliu požiūriu. Klausimas, ar pakaks politinės valios visiems geruoju susitarti ir judėti į priekį“, – TV3 televizijai trečiadienį sakė G. Nausėda.

Neteisingu jis pavadinio siekius įvesti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą užsiimantiems individualia veikla, jei per mėnesį pajamos viršija 3 tūkst. eurų.

Nepritaria individualios veiklos apmokestinimui

„Individualia veikla užsiimančių žmonių didesnis apmokestinimas, man atrodo, neteisingas, nes šią mokesčių reformą, jei ją vertinti kaip kompleksą, reikia vertinti trim aspektais. Pirma: ar ji prisideda prie mūsų investicinio patrauklumo ir ekonominio augimo, antra, ar ji sukuria daugiau teisingumo, ir trečia, ar ji nepažeidžia pažeidžiamų visuomenės grupių“, – interviu TV3 televizijai trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, individualia veikla užsiimantys žmonės prisiima „nemažai rizikos“.

„Ir šia prasme, jų apmokestinimas papildomais penkiais procentais yra skaudus smūgis pirmiausia viduriniajai klasei, apie kurios gerovę mėgstame pakalbėti švenčių proga. Ir dėl to, manau, šitoje vietoje reikėtų susilaikyti nuo šito sprendimo“, – ragino jis.    

„Yra ten gerų elementų, šito neslėpsiu – manau, kad mokesčių progresyvumas, pagal principą „progresiniai tarifai“, priklausomai ne nuo veiklos rūšių, o nuo pajamų dydžio (...), manau, šioje vietoje, tai yra teisingas sprendimas, nes žmonės, kurie uždirba nemažai iš kapitalo prieauglio, iš dividendų – jie viską sumuosis ir pereis į aukštesnę apmokestinimo grupę“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis taip pat sveikino sprendimus, kuriais „išsaugome investicijų lengvatą pelnui“, sakydamas, kad ją „būtinai reikėjo pratęsti“ siekiant pritraukti investuotojus nepalankioje geopolitinėje aplinkoje.

Kartu jis kritikavo siūlymus dėl nekilnojamojo turto mokesčio.

„Nekilnojamojo turto mokestis, toks, koks jis yra pasiūlytas, mano nuomone, nėra priimtinas, nes jis susiveda į vieną medianą ir tai paliestų, žvelgiant per trečiąjį mokesčių reformos kriterijų, pažeidžiamų visuomenės grupių padėtis, tai vis dėlto būtų pernelyg skaudus smūgis mūsų pensininkams, kitoms visuomenės grupėms. Dėl to siūlytumėme medianą padidinti iki 1,5“, – kalbėjo jis. 

Teiks siūlymus dėl NPD, pensijų fondų

Pats prezidentas sako siūlysiantis didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį auginantiems vaikus, taip gerinant padėtį šeimoms. Taip pat – dėl antrosios pensijų pakopos, suteikiant žmonėms galimybę išsiimti ketvirtadalį sukauptų lėšų.

„Dėl to siūlome padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį už kiekvieną vaiką šeimose, kurios augina vaikus. Manau, kad tai galima būtų susigrąžinti kaip mokesčio permoką metinės pajamų deklaracijos metu“, – kalbėjo prezidentas.

„Aš galvoju, nors tai ir nėra susiję su pačia mokesčių reformą, norėtumėme pasiūlyti ir dėl antrosios pensijų pakopos sprendimą suteikti galimybę žmonėms išimti 25 procentus antrojoje pakopoje sukauptų lėšų, kad jie galėtų įvertinę konkrečias gyvenimo aplinkybes turėti tam tikrą lankstumą ir nesijausti tame uždarame aptvare, iš ko negali išeiti jokiomis sąlygomis“, – sakė G. Nausėda.

Finansų ministerijos antradienį pristatytuose mokestiniuose siūlymuose Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui per 2025-2026 metus.

Bendras gyventojų metines pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių, nuo kitų metų siūloma apmokestinti ne tik 20 proc. baziniu tarifu, bet ir papildomu 5 proc. mokesčiu, o pajamoms nuo 120 VDU būtų taikomas papildomas 7 proc. tarifas.

Tarp siūlymų – ir nekilnojamojo turto mokestis, kuris būtų skaičiuojamas nuo vidutinės būsto vertės kiekvienoje savivaldybėje. Būstui, kurio vertė siekia 1–2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), būtų taikomas 0,06 proc. NT mokesčio tarifas, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 procento. Ministerijos skaičiavimais, tokį mokestį mokėtų apie pusė šalies gyventojų, jis per metus vidutiniškai siektų 14 eurų.

The post G. Nausėda kritikuoja ketinimus papildomai apmokestinti individualia veikla užsiimančius asmenis appeared first on LAIKMETIS.