„Viešinimas yra viena iš svarstomų krypčių. Mes apie tai kalbėsimės, aiškinsimės, koks tokio galimo įmonių viešinimo santykis su duomenų apsauga, Europos Sąjungos įvairiais reguliavimais, nes turime suvokti vieną paprastą dalyką – mes šioje vietoje kalbame apie nesankcionuotas prekes“, – LRT radijui trečiadienį sakė L. Kasčiūnas. 

„Kas patenka į sankcijas, tas negali būti eksportuojama, ir tokie ryšiai negali būti palaikomi, bet kas nepatenka – iš principo prekyba gali vykti, ryšiai gali būti, bet tada kiekviena valstybė ir kiekviena įmonė turi sau atsakyti kaip tai atrodo moralės klausimu“, – teigė NSGK pirmininkas. 

Pasak jo, su Rusija dirbančios įmonės per verslo ryšius netiesiogiai palaiko Vladimiro Putino režimą, Rusijos ekonomikos gyvybingumą

Pasak jo, su Rusija dirbančios įmonės per verslo ryšius netiesiogiai palaiko Vladimiro Putino režimą, Rusijos ekonomikos gyvybingumą, taip pat gali sudaryti kontraktus su sankcionuotomis šios šalies įmonėmis.   

„Sankcionuoti čia nėra galimybių, nes mes, kaip valstybė, šitą kompetenciją atidavę Europos Sąjungai, bet mes galime ieškoti būdų daryti kitokį poveikį – vienas iš poveikių yra svarstyti apie tokių įmonių viešinimą“, – teigė L. Kasčiūnas. 

Anot NSGK pirmininko, dar vienas galimas saugiklis – apriboti su Rusija dirbančių Lietuvos įmonių galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau, pasak jo, tam reikalinga teisinė analizė. 

„Politiškai gali atrodyti vienaip. Aš tikrai matyčiau galimybę tokioms įmonėms įvedinėti tam tikrus ribojimus dėl dalyvavimo Lietuvos viešuosiuose pirkimuose, bet dažnai politikas susiduria su teise. Todėl mes šiandien tik zonduosime galimybes ir svarstysime, ar toks saugiklis galėtų atsirasti“, – teigė L. Kasčiūnas.  

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais verslo ryšius su Rusija nutraukė tik kiek daugiau nei pusė į šią šalį eksportuojančių Lietuvos įmonių, o su ja prekiaujančių bendrovių yra daugiau kaip 200. Į Baltarusiją eksportuojančių lietuviškų įmonių skaičius nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo iki daugiau kaip 700.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausį-spalį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją siekė 171 mln. eurų, o Lietuvos importas iš Rusijos – 2,8 mlrd. eurų – atitinkamai 42,8 proc. ir 17,5 proc. mažiau nei tuo pat laiku 2021-aisais.  

Lietuvos banko skaičiavimais, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis.

The post L. Kasčiūnas: su Rusija dirbančių įmonių viešinimas – viena iš svarstomų krypčių appeared first on LAIKMETIS.

Mašinas gaminančio Vokietijos konsorciumas „Artec“ šalyje tiksi rasti partnerius, galinčius talkinti elektronikos ir metalo apdirbimo srityse.

Kaip žurnalistams sakė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvoje vadovė Audronė Gurinskienė, pirminėje atrankoje buvo identifikuota apie 100 potencialių bendrovių, vėliau jų ratas susiaurintas iki maždaug šešių dešimčių.

Galiausiai į renginį atvyko maždaug dviejų dešimčių įmonių atstovai. Pasak jos, tam įtakos turėjo vasaros sezonas, drąsos stoka. 

„Lietuvos kompanijos šiek tiek galbūt ir prisibijo tų reikalavimų, kurie gali būti arba kurie yra. (...) Gal nedrąsu, – kalbėjo A. Gurinskienė. – Vis tiek yra tam tikri reikalavimai: tiek kokybės, tiek sertifikavimo.“

Galiausiai į renginį atvyko maždaug dviejų dešimčių įmonių atstovai. Pasak jos, tam įtakos turėjo vasaros sezonas, drąsos stoka

Ji teigė besitikinti, kad bent dvi ar trys įmonės taps tiekėjomis ir tai būtų „didelė Lietuvos sėkmė“. 

Renginyje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška sakė, kad sutartį su konsorciumu sudariusios įmonės gamintų komponentus ne tik Lietuvos užsakytoms pėstininkų kovos mašinoms.

„Tai nėra (kvietimas) Lietuvos gamintojams prisidėti tik prie mums tiekiamų boxerių, tačiau galimybė įžengti į didžiausių Vokietijos pramonės bendrovių tiekimo grandines. Kaip žinote, boxerius perka ir Didžioji Britanija, ir Nyderlandai, ir Australija. Čia atsiveria plačios durys“, – sakė politikas.

Iki šiol Lietuva yra įsigijusi 88 tokias kovos mašinas. Modifikuotas šarvuotis Lietuvoje vadinamas „Vilku“. Balandį Lietuva pradėjo derybas dėl papildomų maždaug 120 pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo.

Lietuvos verslas tiki savo galimybėmis

Savo ruožtu konsorciumo „Artec“ atstovas Sebastianas Kurbsas (Sebastianas Kiurbsas) teigė esantis šiek tiek nusivylęs dalyvių skaičiumi.

„Deja, surengėme susitikimą viduryje vasaros sezono, tačiau mes nenorėjome gaišti laiko. Taip, išties esu šiek tiek nusivylęs, jog tik 20 kompanijų atvyko, tikėjausi daugiau“, – sakė jis.

Konsorciumas „Artec“ vienija Vokietijos karinės technikos bendrovės „Rheinmetall“ ir „Krauss-Maffei Wegmann“.

S. Kurbso teigimu, šių kompanijų partneriais norintys tapti Lietuvos verslai turi būti ne tik pasiruošę teikti reikiamas paslaugas, užtikrinti kokybės standartus, bet ir investuoti šimtus tūkstančių eurų.

„Bendrovė turi būti finansiškai nepriklausoma“, – teigė „Artec“ atstovas.

„Rheinmetall“ ir „Krauss-Maffei Wegmann“ atstovai BNS teigė esantys patenkinti pirminiais pokalbiais su Lietuvos įmonėmis, tačiau iki galutinių susitarimų dar laukia ilgas kelias.

Pasak S. Kurbso, su Vokietijos pramonę ryšius užmezgusios įmonės galėtų tapti ne tik „Boxer“ projekto tiekimo grandinės dalimi, bet ir prisidėti prie kitų projektų.

Metalo apdirbimo srityje veikiančios įmonės „Stevila“ atstovė Jurga Degutytė BNS teigė, jog bendrovė jau dabar yra „Rheinmetall“ partnerė, o šiuo metu siekia dirbti ir su „Krauss-Maffei Wegmann“.

„Mūsų susitikimo tikslas – išsiaiškinti „Krauss-Maffei Wegmann“ galimybes, reikalavimus tiekėjams: ko mums trūksta, ką turėtume įsigyti. (...) Mūsų viena iš galimybių plėstis – įsigyti suvirinimo sertifikavimą karinei pramonei, o tai yra didelė investicija, tai klausimas potencialo, kiek investicija atsipirktų“, – sakė J. Degutytė.

Toje pačioje srityje veikiančios įmonės „LZT“ vadovas Mindaugas Milevičius BNS sakė, kad susitikimo su Vokietijos bendrovių atstovais tikisi „susipažinti, teigiamai save pristatyti ir suprasti, ką galime pasiūlyti“.

„Mūsų stipriosios savybės: turime daug inžinierių, esame įgalūs prisitaikyti kliento brėžinius pagal savo gamybą, turime platų gamybos spektrą. Esame tikrai lankstūs“, – kalbėjo verslininkas.

„Vilkų“ trūkumai

Šiuo metu į Lietuvą jau atgabenta maždaug pusė užsakytų „Vilkų“, tačiau jie turi tam tikrų trūkumų susijusių su programine įranga.

„Pati platforma yra pasiteisinusi ir labai kokybiška, mes turime paveldėtą sutartį, kada prie vokiškos platformos yra pridėtas Izraelio gamybos bokštelis, tos integracijos darbai yra šiek tiek užstrigę arba užtrukę. Jis veikia: puikiai šaudo prieštankinės „Spike“ sistemos, kulkosvaidis, 30 milimetrų patranka“, – teigė viceministras.

„Nevadinčiau to broku, tai tobulinimo metu iškilusios problemos. (...) Detalių nenorėčiau atskleisti, bet tai yra ir programinės įrangos tobulinimai, mes dabar įdiegėme kitą versiją, ir iššūkiai, susiję su bokšto integravimu į važiuojamąją dalį“, – pridūrė jis.

Šiuo metu į Lietuvą jau atgabenta maždaug pusė užsakytų „Vilkų“, tačiau jie turi tam tikrų trūkumų susijusių su programine įranga

Pasak politiko, dalis trūkumų jau yra išspręsta.

V. Semeška taip pat teigė, kad dalis papildomai siekiamų įsigyti kovos mašinų taip pat bus su „tuo pačiu bokšteliu“. Kita dalis karinės technikos bus paprastesnė, „daugiau pervežimo mašina, su tam tikra stotele“.

„Tas bokštelis mums duoda ypatingą pajėgumą, tai yra trys sistemos viename“, – sakė viceministras.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys Klaipėdoje žurnalistams sakė, jog Lietuvoos perkamos mašinos susiduria su „techninėmis problemomis“, tačiau tai netrukdo jų naudoti.

„Aišku, 100 procentų naudotis negalime. (...) Bet, sakyčiau, tie trūkumai bus išspręsti“, – sakė generolas leitenantas.

Visi „Vilkai“, pašalinus trūkumus, Lietuvą turėtų pasiekti iki kitų metų pavasario.

The post Gedimais pagarsėjęs „Boxer" ieško partnerių Lietuvoje, bet į susitikimą atvyko tik trečdalis įmonių appeared first on LAIKMETIS.