Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Stebina, kaip greitai šis klausimas tapo viešuoju ir politiniu reiškiniu ES ir kitose šalyse. Kai kalbama apie translytiškumą, nėra vietos skirtingoms nuomonėms. Bet koks nesutikimas laikomas "įžeidžiančiu pareiškimu", už kurį žmonės gėdinami ir šalinami iš viešosios erdvės.

Tyldimo ir gėdinimo taktika yra veiksmingas atsakas į nesutikimą. Toli siekiančių lyčių reformų šalininkai dažnai tvirtina, kad jie tiesiog nori sudaryti palankesnes sąlygas tolerancijai, laimei ir autentiškam gyvenimui. Tokia retorika leidžia jiems maskuoti savo politinius pasiūlymus kaip pastangas padaryti visuomenę lygesnę ir teisingesnę. Tikrovė yra kur kas pražūtingesnė. Su lytimi ir seksu susijusių reikšmių pokyčiai turi rimtų pasekmių moterų ir kitų grupių teisėms, taip pat švietimui, sveikatos priežiūrai ir visuomenės požiūriui į vaikus.

Nepaisant gilių pasiūlymų pasekmių, pavyzdžiui, politikos, kuri palengvina lyties keitimą net nepilnamečiams be tėvų sutikimo, palengvina tokių operacijų prieinamumą, keičia kalbą ir kontroliuoja jos vartojimą, į raginimus diskutuoti ir siekti kompromiso buvo reaguojama kaltinimais fanatizmu ir netolerancija.

Su lytimi ir seksu susijusių reikšmių pokyčiai turi rimtų pasekmių moterų ir kitų grupių teisėms.

Dėl šios nelanksčios strategijos daugelis šių reikalavimų nesulaukė visuotinės paramos. Taip atsitiko ne tik dėl to, kad tuos, kurie galėtų pritarti lyčių "įvairovei", atstūmė aktyvistų bauginanti taktika. Taip pat yra daug žmonių, kurie nesutinka su pagrindine lyčių ideologijos filosofija ir mano, kad jai ne vieta mūsų politiniame ir socialiniame gyvenime. Šių nesutinkančiųjų širdys ir protai yra būtent ta problema, kurią aktyvistai siekia išspręsti taikydami prievartinę politiką. Kam įtikinėti žmones apie vidinę genderizmo esmę, jei politikos dėka galima tiesiog paskelbti, kad taip yra?

Dėl to lyčių klausimas yra ginčytinas todėl, kad jo esmė nėra leisti žmonėms laisvai gyventi savo asmeninį gyvenimą. Vietoj to aktyvistai nori išrauti tradicines visuomenės vertybes ir primesti jas visuomenei, kurios dauguma atmeta lyčių teoriją. Dėl šios priežasties daugelis aktyvistų naudoja slaptus metodus, kad įgyvendintų savo darbotvarkę ir veiksmingai užgrobtų viešąją politiką. Viešoji nuomonė laikoma ne tuo į ką reikia reaguoti, o kaip kažkas, ką reikia reformuoti, prireikus pasitelkiant įstatymų jėgą. Europos Sąjunga, veikdama neskaidriai ir neatskaitingai, atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant šiuos politikos pokyčius.

Viešoji nuomonė laikoma ne tuo į ką reikia reaguoti, o kaip kažkas, ką reikia reformuoti, prireikus pasitelkiant įstatymų jėgą.

Iš dalies genderistinis judėjimas veiksmingas todėl, kad aktyvistai pasinaudojo jau egzistuojančiais judėjimais, pasinaudodami moterų lygybės teisės aktų ir gėjų teisių populiarumu. Tai ne tik padeda cenzūruoti viešąsias diskusijas - juk kaip bet kuris padorus žmogus gali būti prieš lygybę - bet ir leidžia aktyvistams slapta vykdyti savo politiką.

Pagal šią strategiją, kaip antai lyties tapatybės nustatymas, buvo įtrauktas į plačiau pripažintų klausimų, pavyzdžiui, homoseksualų santuokų, paketą. Europos teismai atliko svarbų vaidmenį formuojant nacionalinius teisės aktus, o advokatų grupės pasinaudojo politinėmis galimybėmis nustatyti darbotvarkę, kol dar nespėjo kilti pasipriešinimas.

Pavyzdžiui, reikalavimų įtraukimas į gėjų teisių darbotvarkę padėjo transseksualų aktyvistams sparčiai įgyvendinti politiką, apie kurią vyko mažai diskusijų ir apie kurią visuomenė mažai žinojo. 2000-ųjų pradžioje daugelis gėjų teisių organizacijų išplėtė savo veiklos sritį, įtraukdamos genederizmą. Šios grupės rado sąjungininkų, ypač Europos teismuose, kad pakeistų įvairių šalių nacionalinius teisės aktus.

Pavyzdžiui, "ILGA Europe" (Tarptautinė lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir interseksualų asociacija) 1979 m. pradėjo veikti Europos institucijose ir pasinaudojo ES lygių galimybių darbotvarke, siekdama įgyvendinti gėjams ir lesbietėms palankią politiką.

XX a. pradžioje jie išplėtė savo klausimų lauką ir įtraukė lytinę tapatybę. Už Lamanšo sąsiaurio, britų LGBT teisių gynimo grupė "Stonewall" XX a. dešimtajame dešimtmetyje ir XXI a. pradžioje Europos Teisingumo Teisme iškėlė keletą bylų, kuriose buvo siekiama į galiojančius teisės aktus įtraukti lyties pakeitimo klausimus.

Maltoje Europos LGBT teisių gynimo grupių, tokių kaip TGEU (Transgender Europe), ir nacionalinio lygmens grupių ryšiai pasinaudojo didėjančiu gėjų ir lesbiečių pripažinimu, kad be didesnių diskusijų įvestų su lytine tapatybe susijusius politikos pakeitimus. Todėl Maltos lyčių teisės aktai buvo vieni pažangiausių ankstyvuoju laikotarpiu. Būtent šis toliaregiškas požiūris buvo "įkeltas" į Europos lygmenį, kurį prižiūrėjo Maltos ministrė Helena Dalli, 2019 m. tapusi Europos Komisijos nare, atsakinga už lygybę. Jai buvo pavesta parengti "lyčių lygybės strategiją", kurios užuomazgos buvo pasėtos, kai 2013 m. ji įsteigė Maltos LGBTIQ konsultacinę tarybą.

Nors šios pastangos buvo sėkmingos įtraukiant lytinę tapatybę į Europos darbotvarkę, neskaidrūs mūsų politikos formuotojų sprendimų priėmimo procesai kenkia mūsų institucijų teisėtumui ir kelia pavojų, todėl plačioji visuomenė ims priešintis.

Aktyvistai ne tik taikosi į įstatymų leidėjus, bet ir įsiskverbė į mokyklų sistemas per lytinį švietimą ir santykių ugdymą, kad formuotų naujos kartos širdis ir protus. Tačiau bet koks lytinis švietimas jau seniai yra ginčytinas klausimas. Dešimtmečius vyko diskusijos dėl to, kokia turėtų būti mokymo programa ir ar / ir kaip to turėtų būti mokoma. Dėl susirūpinusių tėvų dėmesio šiai temai aktyvistų strategija nepasiteisino. Daugiausia dėl lyčių teorijos įvedimo į pamokas ši darbotvarkė tapo žinoma visuomenei ir daugelyje šalių sukėlė aršų pasipriešinimą.

Daugiausia dėl lyčių teorijos įvedimo į pamokas ši darbotvarkė tapo žinoma visuomenei ir daugelyje šalių sukėlė aršų pasipriešinimą.

Paaiškėjus lyčių politikos pasekmėms, siūlomos reformos, įskaitant tai, kas vadinama "lyčių savivale", sukėlė moterų grupių, manančių, kad pažeidžiamos jų teisės ir interesai, susirūpinimą. Pavyzdžiui, organizacija "Už moteris" sulaukė aršaus pasipriešinimo tiek internete, tiek viešuose mitinguose. Jos įkūrėjai Kellie-Jay Keen-Minshull (taip pat žinomai kaip Posie Parker) uždrausta dalyvauti įvairiose socialinės žiniasklaidos platformose. Ji net buvo apipilta pomidorų sultimis per planuotą viešą kalbėjimo renginį Naujojoje Zelandijoje, o kontrdemonstracijos peraugo į smurtą. Per mitingus demonstruoti plakatai ir kalbos, kuriose raginama "suduoti smūgį TERF'ui" ir net "apginkluoti translyčius vaikus", atskleidžia, kokie karšti tapo šie savotiški "debatai".

Tai, kad aktyvistai ėmėsi to, ką sociologas Josephas Gusfieldas pavadino prievartine reforma, puikiai atitinka ES požiūrį į politikos formavimą. Šiandien "Europos vertybes" iš viršaus į apačią nustato ir primeta elitas, kuris įtariai vertina "pažangiosios visuomenės" gebėjimą būti pakankamai "pažangia".

Konfliktuose dėl vertybių galimi trys rezultatai: konsensusas, derybos arba kova dėl valdžios. Kaip pažymėta šiame straipsnyje, aktyvistai pasirinko pastarąjį variantą, naudodamiesi atvira galia, kad prastumtų savo darbotvarkę. Nors taikant šį metodą pavyko pasiekti politinių pokyčių, jis turi ir savo spąstų. Bandymas apeiti diskusijas ir primesti norimus rezultatus taikant jėgos taktiką vargu ar ilgainiui bus sėkmingas. Be to, jis nepadeda sukurti geros politikos tokiose labai sudėtingose visuomenėse kaip mūsų, kuriose yra daug prieštaringų vertybių ir grupių.

Šiame konflikte kyla esminių įtampų, iš kurių ne mažiau svarbi yra kova už tradicijos, kuri suteikia žmonių gyvenimui prasmę ir kryptį, išsaugojimą. Konservatoriai Vakaruose labai brangina laisvę, tradicinę moralę, mūsų institucijų teisėtumą ir pačią Vakarų kultūros bei visuomenės struktūrą. Šioms vertybėms šiandien gresia pavojus dėl politinio teisėtumo erozijos, kurią skatina radikalūs aktyvistai, o mūsų įstatymų leidėjai ir teismai sudaro tam sąlygas. Konservatoriai turi aktyviai įsitraukti, kad pasipriešintų gender lobistų vykdomam institucijų užvaldymui ir sugrąžintų laisvę bei demokratiją Europai.

The post Ashley Frawley. Kaip „genderistai" užgrobė ES politiką appeared first on LAIKMETIS.

Konferencijos dalyviai registracijos formoje galėjo rinktis iš daugiau nei 40 skirtingų lytinių tapatybių. Organizatorių teigimu, taip jiems buvo suteikta galimybė „sugriauti mitą, kad lyčių įvairovė anksčiau neegzistavo, kad tai kažkas nauja“.

Tai pirmasis pasaulinis bendruomenės narių susitikimas nuo tada, kai koronaviruso pandemija privertė pasaulį užsidaryti. Jo dalyviai įspėjo, kad aplinka queer jaunimui – asmenims, kurie nepatenka į lyties ir seksualumo normas – blogėja, teigia konferencijos organizatoriai.

Tarptautinės lesbiečių, gėjų, transseksualų ir interseksualų asociacijos („ILGA World“) direktorė Julia Ehrt (Julija Ėrt) sakė, kad bendruomenė istoriškai susiduria su „milžinišku smurto ir diskriminacijos lygiu“. 

Jos nuomone pastaraisiais metais pastebimas ryškus antigenderinių naratyvų, kuriais „bandoma atimti iš LGBTQ asmenų žmogaus teises, kurių jie nusipelno“, atsiradimas.

Daugiau kaip 600 atstovų dalyvauja pirmadienį Kalifornijos mieste Long Biče prasidėjusioje ir savaitę truksiančioje pasaulinėje „ILGA World“ konferencijoje, kurioje daugiausiai dėmesio skiriama jaunimui.

„Mes tikrai kovojome už queer asmenų teises visame pasaulyje, tačiau ypač queer jaunimo teisės buvo nustumtos į paraštes (ir) liko nematomos“, – naujienų agentūrai AFP sakė „ILGA World“ jaunimo komiteto pirmininkas Martinas Karadžovas.

„Ši konferencija yra mūsų pirmoji erdvė, kurioje iš tikrųjų galime sukoncentruoti savo diskusijas“, – pridūrė jis. 

Tai apima ir diskusiją apie „žalingą praktiką, tokią kaip konversijos terapija, kuri yra neetiška, nemoksliška ir kankinanti, tačiau teisėta beveik 180-yje valstybių šalių“, pridūrė M. Karadžovas.  

Konferencija turėjo būti reguliarus renginys, tačiau šiuos planus pakeitė COVID-19 pandemija. 

„Daugelis LGBTQI aktyvistų dirba ypatingos priespaudos, izoliacijos ir smurto sąlygomis“, – sakė JAV valstybės departamento specialioji pasiuntinė LGBTQI žmogaus teisių klausimais Jessica Stern (Džesika Stern).

„Jei gyvenate ir dirbate tokiomis sąlygomis, tai atsiliepia jūsų emocinei savijautai“, – mano ji. 

Švietimo projekto „It Gets Better“ atstovas iš Los Andželo Brianas Wenke (Brajenas Venkė) sakė, kad šis susitikimas vyksta queer jaunimui Jungtinėse Valstijose labai svarbiu metu.

„Vien šiais metais 36-iose valstijose buvo pateikta per 300 įstatymų projektų, pradedant teisės aktais, ribojančiais dalyvavimą sporto varžybose, ir baigiant teisės aktais, ribojančiais diskusijas apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę mokyklose, kurie gudriai maskuojami kaip tėvų teisės švietimo srityje“, – teigė jis.

Šiais teisės aktų projektais siekiama atimti iš homoseksualių jaunuolių „patirtį, kurios jiems reikia, kad jie galėtų augti, klestėti ir tapti visapusiškai sąmoningais ir kompetentingais suaugusiaisiais“, kalbėjo B. Wenke. 

The post Pasaulinės LGBTQ konferencijos dalyviai registracijos formoje galėjo rinktis iš daugiau nei 40 skirtingų lytinių tapatybių appeared first on LAIKMETIS.

LGBTQ teisės pastaraisiais metais Lenkijoje yra itin opus klausimas. Valdančioji dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vykdo kampaniją prieš „LGBT ideologiją“ ir LGBTQ teisių propagavimą vadina tam tikra komunizmo forma.

„Reiškiame paramą pastangoms informuoti visuomenę klausimais, veikiančiais lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualų (LGBTI) bendruomenę, taip pat kitas Lenkijos bendruomenes, susiduriančias su panašiais iššūkiais“, – sakoma atvirame laiške.

„Kad apsaugotume bendruomenes, kurias reikia saugoti nuo žodinio ir fizinio smurto bei neapykantos kalbos, mums reikia bendrai dirbti dėl nediskriminavimo, tolerancijos ir abipusio pripažinimo aplinkos“, – sakoma jame.

Laišką pasirašė 40 šalių, tarp jų JAV ir daugumos ES valstybių, diplomatai, Europos Komisijos, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros UNHCR ir kitų organizacijų atstovai.

Gruodžio mėnesį Europos Taryba LGBTQ teisių padėtį Lenkijoje paskelbė blogiausia Europos Sąjungoje ir nurodė, jog pastaraisiais metais vadovaujantys politikai šią padėtį dar labiau pablogino.

PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) yra sakęs, kad LGBT asmenys kelia pavojų tradicinei šeimai, o prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) „LGBT ideologiją“ palygino su komunizmu.

Remiant vyriausybei, keli Lenkijos regionai pasiskelbė teritorijomis „be LGBT ideologijos“.

The post Ambasadoriai spaudžia Lenkiją dėl LGBT klausimo appeared first on LAIKMETIS.