Niekas – nei „Ignitis grupės“, nei šios Vyriausybės atstovai – taip ir nesugebėjo normaliai paaiškinti, kodėl „Igničio grupės“ įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vartotojams skolas grąžins per tokį ilgą laiką. Net 15 metų užtruks grąžinimas!

O „Ignitis“, net už mažesnę skolą, nei 88 Eur, vartotojui iš karto grasina atjungti elektrą. Sakysit, nesugebėjimas paaiškinti situacijos – komunikacijos spragos? Nemanau. Nes, uždirbdama milžiniškas sumas „Ignitis grupė“, visada gali sau leisti nusipirkti geriausius komunikacijos specialistus, kurie padėtų išspręsti šią krizę, nuolankiai paaiškinant vartotojams, kas ir kaip bus.

Tačiau „Ignitis“, panašu, kad su neigiamu įvaizdžiu tapatintis nenori, juo labiau, kad valstybės kontrolės pateiktoje medžiagoje yra ir daugiau klausimų. „Ignitis“ negali nenujausti, jog labai artimoje ateityje, kai neliks konservatorių valdžioje ir nebus kam užstoti, teks ne kartą aiškintis vartotojams, kodėl sparčiai kyla elektros kainos, kai pati šalis statosi vėjo jėgainių parką jūroje ir t.t.

O grįžtant prie valdžios – energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys asmeniškai nesuinteresuotas kalbėti dėl jo asmeninių finansinių interesų „Ignitis grupėje“. Kiti šioje Vyriausybėje, net ir ta pati I.Šimonytė tikisi, kad ši tema greitai „numirs“ savaime, todėl taip pat nemato reikalo kažką aiškintis ar žadėti, kad padės žmonėms. Juo labiau, kad net nesiruošia padėti.

Visi puikiai žinome, kad „Ignitis grupė“, jau NEBĖRA visuomenės interesams atstovaujanti įmonė. Ji turi akcininkus, kurių siekis uždirbti. Kieno dėka taip nutiko, visi žinome. Aš jau ne kartą viešai „padėkojau“ Sauliui Skverneliui, kad jis taip nuoširdžiai susigundė dirbti su konservatoriais ir visiškai negalvoja apie Lietuvos žmones, kaip ir už tai, kad dabartinis energetikos ministras ir dar nežinia kiek konservatorių bei jų bičiulių yra asmeniškai suinteresuoti įmonės pelnu (mažieji akcininkai viešai neskelbiami).

Visi puikiai žinome, kad „Ignitis grupė“, jau NEBĖRA visuomenės interesams atstovaujanti įmonė

Tikriausiai nieko paguodžiančio šiandien nepasakysiu – ateityje bus tik blogiau, nes, nei ši valdžia, nei „Ignitis grupės“ akcininkai nėra suinteresuoti, kad Lietuvoje būtų pagaminta kuo daugiau pigios elektros iš atsinaujinančių šaltinių. Vartotojai valdžios maitinami pasakomis apie kažką, kas bus, o verslui, kuris pasiruošęs prisiimti visas rizikas ir jau šiandien investuoti į elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių (valstybei nereikėtų leisti mokesčių mokėtojų milijonų), net neleidžiama prisijungti prie tinklų.

Kaišiojami pagaliai ir stabdomi procesai visais įmanomais būdais. Tačiau visai kita situacija su stumiamu vėjo jėgainių parko jūroje projektu. Jau dabar aišku, kad Vyriausybės su „Igničiu“ stumiamas projektas jūroje taps dar viena milijonine našta vartotojams ir garantuoto augančio pelno augimu šiai konkrečiai įmonei, tuo pačiu jos akcininkams.

Nes projektas jūroje, jo infrastruktūros diegimas, vėliau aptarnavimas ir kitos aplink jį apaugančios išlaidos gerokai viršys tas, kurios būtų, jei projektas būtų vystomas ant žemės. Visos išlaidos, kurių galėtų ir nebūti, atsispindės galutinėje elektros kainoje vartotojams. Kaip pavadinti tai, kad valdžia puikiai žinodama, kad užkrauna dar vieną finansinę naštą Lietuvos gyventojams, tą leidžia daryti, kai yra gerokai pigesnių ir kelis kartus greičiau įgyvendinamų alternatyvų?

Viena didžiausių šios valdžios aferų, korupcijos skandalu? Spręskite Jūs. Tačiau jau šiandien galime konstatuoti, kad energetikos sektorius, su tokia valdžia niekada nebus žmonių sąjungininkas. Mes jau ne kartą esame sakę, jog Lietuvos valstiečiai ir žalieji dėtų visas pastangas, kad „Ignitis“ vėl taptų visuomenės interesą tenkinančia valstybės įmone. Turint valią tarnauti žmonėms, viskas įmanoma. Ir žinoma, čia labai svarbios valstybės institucijos, ginančios visuomenės interesą:

Valstybės kontrolė atlikusi auditą bei remdamasi VERT konstatavo, jog 2018–2021 metais vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 Eur daugiau nei turėjo, o 96% permokos (153,8 mln. Eur) bus pradėta grąžinti po dešimtmečio ir visiškai būtų grąžinta iki 2036-ųjų, t.y. po 15 metų, kada ši permoka atsirado. Valstybės kontrolė kalba apie dalykus, kurie nepatinka šiai valdžiai ir tai yra labai pagirtina, nes galime pasidžiaugti, kad vis dar gyvename demokratinėje valstybėje.

Generalinė prokuratūra paskelbė, jog vertins šias Valstybės kontrolės audito išvadas ir tada spręs dėl viešojo intereso gynimo priemonių. Šis Generalinės prokuratūros žingsnis taip pat reiškia, kad visuomenė neturi jaustis palikta likimo valiai. Ar įvyks esminis pokytis po to, kas konstatuota Valstybės kontrolės išvadose – priklausys nuo būsimos valdžios. Nes ši tikrai nieko nebekeis, stengsis nematyti ir dės pastangas, kad nematytumėte Jūs.

The post Ramūnas Karbauskis. „Ignitis" skolą jums grąžins po 15 metų appeared first on LAIKMETIS.

„D. Kreiviui ir jo talkininkams vertėtų susiveržti diržus, susimažinti algas, nusirėžti premijas, kurių jie neverti. Už klaidas reikia susimokėti. O „Ignitis“ turėtų pasidalinti su visuomene savo pelnais, prisiimdamas naštą dėl nevykusių sandorių“, –  pranešime sakė Seimo Ekonomikos komitete dirbantis Gintautas Paluckas. 

„Dabar šią naštą priversti tempti vartotojai ir valstybė, nes ji moka kompensacijas nepasiturintiems gyventojams – 50 mln. eurų. Tuo metu „Ignitis“ mėgaujasi didėjančiais pelnais ir atlyginimais. O ministras, žiūrėk, ir premiją turbūt gavo už puikų darbą“, – tvirtino G. Paluckas.   

Pasak jo, su ministro pritarimu pernai „Ignitis“ pirko brangių dujų už fiksuotą kainą, tačiau neaišku, kodėl buvo nuspręsta įsipareigoti metus mokėti tokią kainą. G. Palucko teigimu, kitų šalių vyriausybės į tokią situaciją nepakliuvo.

Tuo metu Audito komiteto narė Rasa Budbergytė sako, kad Vyriausybė dabar priversta švaistyti milijonus kompensacijoms dėl pernykščių ministro klaidų.

„Klaida turėtų būti pripažinta Vyriausybės lygiu (...). Absoliučiai neteisinga, kad visa našta dėl kažkieno klaidų tenka gyventojams, ir taip išsekintiems rekordinės infliacijos“, – R. Budbergytė. 

Pasak jos, šioje situacijoje neturėtų tylėti ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). 

Pasak jo, su ministro pritarimu pernai „Ignitis“ pirko brangių dujų už fiksuotą kainą, tačiau neaišku, kodėl buvo nuspręsta įsipareigoti metus mokėti tokią kainą

VERT praėjusią savaitę patvirtino 4-5 centais už kubinį metrą mažesnes gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams antrajam pusmečiui. Tačiau tarifai vis dar lieka aukšti, todėl Vyriausybė nutarė kompensuoti jų dalį, tam skiriant apie 54 mln. eurų. 

D. Kreivys anksčiau teigė, kad nepaisant rinkose atpigusių dujų, jų kainą gyventojams vis dar reikia kompensuoti, nes antrajam pusmečiui į ją įskaičiuotos apsidraudimo sandoriais brangiau įsigytos dujos ir kitos dedamosios. 

VERT nurodo, jog 70,8 proc. dujų, skirtų buitiniams vartotojams antrajam pusmečiui, „Ignitis“ įsigijo už 125,2 euro už nnegavatvalandę (MWh) vidutinę svertinę kainą.  

Tuo metu liepos ateities sandorių kaina rinkoje dabar siekia 29,8 euro. Pernai rugpjūtį ji buvo pasiekusi beveik 342 eurų rekordą.

„Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 127,2 mln. eurų grynojo pelno – 2,7 karto daugiau nei pernai tuo pat laiku (46,8 mln. eurų), o 2022-aisiais jis siekė 293,4 mln. eurų (2021 metais – 160,2 mln. eurų). 

The post Socialdemokratai ragina „Ignitį" susimažinti pelną appeared first on LAIKMETIS.

G. Norkūnas, be to, teigia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą svarstantis skųsti teismui ir neketina grįžti į viešąjį sektorių. 

„Aš žinau ir kolegų viceministrų, kurie turi arba bent jau turėjo „Igničio“ akcijų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Norkūnas. 

Jis teigė tokią informaciją žinantis iš asmeninių pokalbių su kolegomis. Tačiau viceministras nekomentavo, ar jie priiminėjo su „Ignitis grupe“ susijusius sprendimus.  

„Neturiu pilnos informacijos, tikrai turėtumėte atlikti savo tyrimą“, – teigė G. Norkūnas, atsakydamas į klausimus, kiek ir kokias sritis kuruojančių viceministrų turi arba turėjo „Ignitis grupės“ akcijų.  

Finansų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad G. Norkūnas traukiasi iš pareigų. Viceministras teigė sprendimą atsistatydinti priėmęs po to, kai trečiadienį susipažino su VTEK sprendimu.

„Vakar gavau Vyriausios tarnybinės etikos komisijos sprendimą, pilną sprendimą, su visais motyvais. Susipažinau. Įvertinau motyvus ir įvertinau tai, kaip VTEK išplečiamai aiškina Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą ir priėmiau sprendimą trauktis iš pareigų“, – teigė G. Norkūnas.  

Aš žinau ir kolegų viceministrų, kurie turi arba bent jau turėjo „Igničio“ akcijų“

Prašymą trauktis finansų ministrei Gintarei Skaistei jis teigė įteikęs ketvirtadienį ryte, tačiau, pasak jo, G. Skaistė trauktis iš pareigų jo neragino – tokį sprendimą G. Norkūnas tikino priėmęs pats. 

Jis pakartojo nesutinkantis su tuo, kaip VTEK vertina Viešųjų ir privačiųjų interesų įstatymą bei interpretuoja privačius interesus.

„Faktiškai kalbama ne apie finansinę ar nefinansinę naudą taip, kaip tai yra apibrėžiama įstatyme, o įvardinama kaip finansinės naudos įgijimo perspektyva“, – kalbėjo G. Norkūnas.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad mano sąžinė yra rami. Aš žinau, kad mano asmeniniai interesai niekada nebuvo viršesni nei viešieji interesai ar valstybės interesai. Priimdamas sprendimus (...), kurie VTEK nuomone, yra susiję su mano asmeniniais interesais, tikrai nesivadovavau savo interesais“, – pridūrė jis.

„Nenoriu, kad dėl mano klaidų deklaracijoje kentėtų Finansų ministerijos kolegos, jų sprendimai ir institucijos reputacija“, – kalbėjo viceministras. 

G. Norkūnas teigė svarstantis VTEK sprendimą skųsti teismui. 

„Šiuo metu tą sprendimą žiūri teisininkai, bet apsisprendęs nesu. Atvirai kalbant, aš pasitraukiu, į viešąjį sektorių negrįšiu ir man tas teismo sprendimas būtų iš principo nereikalingas“, – teigė G. Norkūnas.

„Bet viešo intereso prasme, aiškumo prasme, manau, kad to aiškumo reikėtų“, – pridūrė jis.

G. Norkūnas pripažino padaręs klaidų teikdamas ir taisydamas viešųjų ir privačių interesų deklaraciją. 

„Kai pirmą kartą LRT žurnalistai kreipėsi ir atkreipė dėmesį, tą ir pasakiau, patvirtinau, kad turiu akcijų, vadinasi, netinkamai yra atskleista ir atitinkamai tada visuomenei gali kilti klausimų“, – kalbėjo finansų viceministras. 

Tai, kad G. Norkūnas pažeidė įstatymą, praėjusį trečiadienį paskelbė VTEK. Ji nusprendė, kad valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijų turintis G. Norkūnas neišvengė interesų konflikto priimdamas sprendimus dėl grupės veiklos, be to, netinkamai deklaravo interesus.

Po šio sprendimo apie viceministro atsistatydinimą užsiminė Prezidentūra, G. Norkūną trauktis ragino Seimo opozicija.

Pats G. Norkūnas BNS anksčiau teigė, kad pirmiausia nori susipažinti su komisijos argumentais ir tuomet tarsis su ministre G. Skaiste.

The post Atsistatydinęs viceministras G. Norkūnas: „Ignitis" akcijų turi ir kiti viceministrai appeared first on LAIKMETIS.

„Komisija nusprendė, kad kilo interesų konfliktas priimant tam tikrus sprendimus, susijusius su „Ignitis grupe“, nustatė, kad viceministras teikdamas savo deklaracijas privačių interesų neatskleidė taip, kaip reikalauja įstatymas“, – trečiadienį BNS sakė VTEK Tyrimų skyriaus vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas.

Pasak jo, viceministras pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. 

VTEK sprendime pažymima, kad kuruodamas „Ignitis grupės“ veiklą finansų viceministras nuo 2021 metų sausio 5 dienos iki 2022 metų lapkričio 24 dienos dalyvavo rengiant, svarstant ir priimant su ja susijusius sprendimus ir taip veikė interesų konflikto situacijoje bei pažeidė įstatymą.

Taip pat konstatuota, kad G. Norkūnas privačių interesų deklaracijose nenurodė duomenų apie turimas „Ignitis grupės“ akcijas ir tuo pačiu apie privatų interesą.

Taip pat konstatuota, kad G. Norkūnas privačių interesų deklaracijose nenurodė duomenų apie turimas „Ignitis grupės“ akcijas ir tuo pačiu apie privatų interesą

Finansų ministrei Gintarei Skaistei rekomenduota ateityje nustatant viceministrų kuravimo sritis įvertinti su jų privačiais interesais susijusias rizikas.

G. Norkūnas BNS teigė, kad su komisijos sprendimu dar nėra susipažinęs, jį turėtų gauti per penkias dienas, o kol kas situacijos nekomentuos.

„Šiandien buvo posėdis, kuriame dalyvavau, atsakiau į klausimus, po posėdžio gavau elektroniniu paštu iš VTEK pranešimą, kuriame sakoma – sprendimas, kuriame atsispindės argumentai ir motyvacija, bus pateiktas per penkias darbo dienas. Susipažinęs su sprendimu turbūt ir komentuosiu, o dabar neturiu ką komentuoti. Iš spaudos matau, koks jų sprendimas, bet to tikrai per mažai komentuoti“, – trečiadienį sakė viceministras.

Šiuo metu viceministro deklaracijoje nurodoma, kad 2020 metų spalį jis įsigijo „Ignitis grupės“ akcijų, o jų skaičius nesuteikia reikšmingos įtakos įmonės valdyme. 

Apie galimą G. Norkūno interesų konfliktą pirmasis pranešė LRT Tyrimų skyrius. Pernai lapkritį jis paskelbė, kad tiesiogiai už „Ignitis grupės“ veiklą atsakingas finansų viceministras yra jos akcininkas ir gauna dividendų, tačiau tai jo interesų deklaracijoje neatsispindėjo – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, kai ministerijoje dar nedirbo.

Viešai kilus klausimams dėl galimo interesų konflikto finansų ministrė G. Skaistė pernai lapkritį pakeitė G. Norkūno kuruojamas veiklos sritis ir „Ignitis grupės“ priežiūrą laikinai pavedė viceministrui Mindaugui Liutvinskui. 

G. Skaistė anksčiau yra sakiusi, jog žinojo apie G. Norkūno turimas „Igničio grupės“ akcijas, tačiau dėl to problemų neįžvelgusi. Anot jos, apie akcijas viceministras ją informavo pradėdamas darbą ministerijoje, dėl to vyko konsultacijos su VTEK.

G. Skaistės teigimu, G. Norkūno akcijų paketas yra nedidelis ir esminės įtakos įmonės sprendimų priėmimui turėti negali. 

The post VTEK: finansų viceministras supainiojo viešuosius ir privačius interesus appeared first on LAIKMETIS.

Papildomai bus nagrinėjami duomenys, kai „Ignitis grupės“ akcijų įsigijęs  viceministras galbūt vizavo Finansų ministerijos didžiąja dalimi valdomos „Ignitis grupės“ akcininkų susirinkimų biuletenius, priėmė sprendimus kandidatų į bendrovės stebėtojų tarybą atrankos komisijoje.

Prieš mėnesį pradėjusi tyrimą, VTEK aiškinasi, ar G. Norkūnas nepateko į interesų konfliktą, kai galbūt dalyvavo ministerijos rašto dėl valstybės siekiamų tikslų ir lūkesčių, susijusių su „Ignitis grupės“ veikla, rengimo procedūrose. Taip pat aiškinamasi, ar jis dalyvavo rengiant ministerijos pasiūlymus dėl bendrovės pelningumo rodiklių patikslinimo.

Taip pat aiškinamasi, ar jis dalyvavo rengiant ministerijos pasiūlymus dėl bendrovės pelningumo rodiklių patikslinimo

Taip pat VTEK aiškinasi dėl tinkamo G. Norkūno privačių interesų deklaravimo. Valdydamas dalį šios bendrovės akcijų, G. Norkūnas 2021-2022 metais kuravo jos veiklą, tačiau savo privačių interesų deklaracijose G. Norkūnas buvo nurodęs, kad jo ryšys su šia bendrove nutrūko dar 2020 metų gruodį. 

LRT skelbė, kad tiesiogiai už „Ignitis grupės“ veiklą atsakingas finansų viceministras yra jos akcininkas ir gauna dividendus, tačiau tai jo interesų deklaracijoje neatsispindėjo – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, kai ministerijoje dar nedirbo.

Pasak LRT, „Ignitis grupės“ akcijų turi ir su energetikos ministru susijusi įmonė bendrovė „Norteo“, kurią kontroliuojančios bendrovės „Catus“ 40 proc. akcijų turi Dainius Kreivys, tačiau jis nebuvo šio ryšio deklaravęs. Ministro elgesio VTEK nusprendė netirti.

The post Bus išplėstas tyrimas dėl „Ignitis" akcijų turėjusio finansų viceministro appeared first on LAIKMETIS.

Šis posakis išvertus į šiuolaikinę kalbą reiškia, kad egzistuoja dvigubi standartai, kai tokius pačius įvykius vertiname ne vienodai, remdamiesi simpatijomis ir antipatijomis, galia ir poveikio mechanizmais.

Neseni įvykiai mūsų viešojoje ir politinėje erdvėje eilinį kartą įrodo, kad dvigubi standartai tiesiog veši.

Štai menų fabriko „Loftas“ bendraįkūrėja, buvusi pramogų verslo veikėjo Viktoro Diawaros žmona Živilė Diawara pateko į policijos akiratį – visuomenėje žinoma moteris buvo sulaikyta ir uždaryta į areštinę, nes į pareigūnų rankas garsi verslininkė pateko su, kaip įtariama, haliucinogeninių grybų narkotikais.

Jei panašus įvykis būtų nutikęs paprastai moteriai iš provincijos miesto, tuomet jos šeima sulauktų įvairių valstybinių institucijų dėmesio. Jei jos istorija patektų į žiniasklaidą visuomenės teismas būtų negailestingas – degredė, marozė, iš tokių reikia paimti vaikus ir pan. Tačiau mūsų žinomu atveju visa žiniasklaida, influenceriai stojo mūru už Vilniaus elito žmogų ir vanojo veikiančius šiuo metu įstatymus.

Nors jei būtų laikomąsi visų teisinių procedūrų į Diawarų šeimą turėjo būti iškviesti vaiko teisių pareigūnai ir pradėtas vaiko situacijos vertinimas, kurio esminis klausimas, ar vaiko aplinka saugi, mažiausiai, turėjo būti skirta atvejo vadyba.

Be to, nesenai LRT paskelbė, jog  finansų viceministras G. Norkūnas savo interesų deklaracijoje nedeklaravo, kad turi „Ignitis grupės“ akcijų ir gauna dividendų – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, kai ministerijoje dar nedirbo. Svarbu pastebėti, kad viceministras bendrovę tiesiogiai kuruoja.

LRT taip pat atskleidė, jog „Ignitis grupės“ akcijų turi su Energetikos ministru D. Kreiviu susijusi įmonė „Norteo“, kurią kontroliuojančios bendrovės „Catus“ 40 proc. akcijų turi ministras. Jis sakė nežinantis apie „Norteo“ įsigytas akcijas, nėra šio ryšio deklaravęs ir žadėjo pasidomėti, ar reikia tai padaryti.

Vyriausybės narių sąsajos su „Igničio grupe“ valdantiesiems ir  menstryminei žiniasklaidai nekelia problemų. Gal todėl, kad jie priklauso „teisingos“ partijos ratui? Prisiminkime kai kurių politikų likimus analogiškose situacijose anksčiau.

Štai 2013 m. žiniasklaida informavo apie anuometės socialdemokratų vyriausybės Ūkio ministrės Birutės Vėsaitės kelionę į Kazachstaną bendrovės „Arvi“ užsakytu verslo klasės lėktuvu. Ministrė buvo atstatydinta per aštuonias dienas.

Kitas herojus – 2018 m. valstiečių deleguotas Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kuris kritikos sulaukė žiniasklaidai paskelbus, kad jo šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo bei už tai gavo ES išmokas. B. Markauskas teigia turėjęs žodinius savininkų sutikimus.

Tačiau ministrą atsistatydinti paraginus prezidentei Daliai Grybauskaitei, jis taip ir padarė, nors Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nurodė, kad B. Markausko ar jo motinos ūkininkės Sofijos Markauskienės veikloje nėra nustatyta nusikalstamos veikos požymių, tačiau galėjo būti neteisingai deklaruoti pasėliai siekiant gauti ES išmokas.

Taip atrodo mūsų tikrovė – esame padalinti į jupiterius ir jaučius. Ir visai suprantama, kad jaučiai pyksta ant jupiterių. Juk ir jie norėtų to, ką gali jupiteriai. Deja, valdo ne jaučiai, o jupiteriai, kurie turi galią ir valdžią. Jie nustato žaidimo taisykles, kurios lemia, kad vienų dalia yra žemė, o kitų – dangus.

Taip atrodo mūsų tikrovė – esame padalinti į jupiterius ir jaučius.

Atidėdami į šalį metaforas turėtume pastebėti, kad politikų elgesys jau neturėtų stebinti. Kita vertus, sunku suprasti, kad tiek metų matome vis tą patį vaizdą: politikai vis įkliūna į keblias situacijas.

Galėtume sakyti, kad jie nepasimoko, tačiau turėtume paklausti, kodėl taip yra. Kodėl žmonės, kurie yra išrinkti arba paskirti tarnauti bendruomenei, jos interesams taip šiurkščiai pamyna paprasčiausius padorumo, etikos principus?

Tokių atvejų galėtume priskaičiuoti dešimtimis. Maža to, kad politikai išvengia atsakomybės už savo veiksmus – mes piliečiai apsiprantame su tuo. Toliau šie žmonės yra partijų lyderiais, renkami į parlamentą, nuolatos šmėžuoja blizgių žurnalų puslapiuose ir pramoginėse televizijos laidose. Kažkas piktinasi, kažkas graso, kažkas ironiškai šypsosi.

Jaučiui tik lieka rupšnoti savo žolę ir liūdnomis akimis žiūrėti į Jupiterį.

Šalies elitas ir toliau demonstruoja, kad jie yra tikri jupiteriai.

The post Tomas Viluckas. Kai jaučiai gyvena su jupiteriais appeared first on LAIKMETIS.

Didžiausia klaida, kokią tik galima padaryti kilus dar vienam skandalui – sutelkti dėmesį tik į tai, kiek „Ignitis" akcijų turi koks nors ministras ar kitas, į išrinktųjų (todėl savaime nusipelniusių gyventi geriau), privačių akcininkų būrelį, priimtas veikėjas. Jų elgesys koktus. 

Bet ne už akcijas gaunami dividendai yra vykstančio Lietuvos valstybės ir jos piliečių apiplėšimo pagrindas ir esmė. Tie dividendai – tik skatikai palyginti su tomis dešimtimis ir tais šimtais milijonų, kuriuos elektros vartotojai turės sumokėti tik todėl, kad privatizuota „Ignitis" dalis tampa dingstimi Lietuvoje netaikyti Estijos modelio ir šitaip smarkiai sumažinti elektros kainą.

„Ignitis" dalies privatizavimo istorija rodo, kad Lietuvoje šiuo atžvilgiu niekas nesikeičia.

Iš dalies privatizuojant „Ignitis" buvo pasitelkta, vos atkūrus nepriklausomybę masiškai taikyta, valstybės turto išvoginėjimo schema. Ji buvo ir tebėra nuostabiai paprasta, bet be galo efektyvi: valstybinės įmonės vadovai steigia (neretai pasikviesdami į kompaniją „reikalingus žmones“) šalia jos privatų UAB’ą, į kurį perpumpuoja įmonės turtą. Nustekenta įmonė bankrutuoja, jos darbuotojai atsiduria gatvėje.

„Ignitis" dalies privatizavimo istorija rodo, kad Lietuvoje šiuo atžvilgiu niekas nesikeičia. Ir nesikeis, kol, vaizdžiai kalbant, valstybės turtas bus išvogtas iki paskutinio siūlelio.

Šiame kontekste vyksta kuo tikriausios varžybos dėl Lietuvos politinio cinizmo čempiono titulo. S. Skvernelio frakcija kreipiasi į Antikorupcijos komisiją prašydama ištirti galimai korupcinius D. Kreivio ryšius su „Ignitis" grupe.

To paties S. Skvernelio, kurio Vyriausybė, įgyvendinusi dalinį „Ignitis" privatizavimą, kaip tik ir sukūrė teisinį pagrindą ir idealias sąlygas korupcijai ir milžiniško masto Lietuvos žmonių apvogimui bei valstybės ekonominiam žlugdymui.

Po tokių aferų vis dažniau skamba žodžiai, kad Lietuva yra mafijos valdoma šalis.

Po tokių aferų vis dažniau skamba žodžiai, kad Lietuva yra mafijos valdoma šalis. Be abejo, abu dvikovos dėl cinizmo čempiono vardo dalyviai visada piktinasi girdėdami šiuos žodžius.

Bet iš tikrųjų prieita riba, kai į klausimą – tai daro D. Kreivys įtaką „Ignitis" ar ne? – turi atsakyti jau pats prezidentas. Jeigu įtaką daro – pasiūlyti I. Šimonytei pagalvoti apie ministro atleidimą arba (jeigu tai neįveikiama užduotis) apie atsistatydinimą. Jeigu tylės ir neįžvelgs korupcijos požymių – turėtų pagalvoti, kokia jo misija ir pareigos prezidento poste.

Apsimesti, kad nieko neįvyko, nebūtų protinga. Nes virš Lietuvos tvyrantis ir viską persmelkiantis valdančiųjų ir opozicionierių cinizmo tvaikas – tiesiog nebepakenčiamas.

The post Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Lietuvos politinio cinizmo tvaikas appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Prezidentūros, visuomenei neturi kilti nė mažiausių abejonių dėl pareigūnų privačių interesų poveikio jų sprendimams. 

Prezidentūros teigimu, tai, jog bendrovę tiesiogiai kuruojantis finansų viceministras G. Norkūnas turi „Ignitis grupės“ akcijų ir to nebuvo tinkamai deklaravęs, yra labai rimtas reputacijos šešėlis Finansų ministerijai.

„Energetikos krizės kontekste tokio pobūdžio informacija yra labai rimtas reputacijos šešėlis Finansų ministerijai, valdančiai didžiausios valstybės kontroliuojamos bendrovės „Ignitis grupė“ akcijas. Net sukelta regimybė, kad neskaidriai veikiant gali būti piktnaudžiauta tarnyba ir galbūt pasipelnyta iš krizės, kenkia žmonių pasitikėjimui valstybe, kelia abejonių, ar valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, – rašoma BNS atsiųstame Prezidentūros komentare.

Energetikos krizės kontekste tokio pobūdžio informacija yra labai rimtas reputacijos šešėlis Finansų ministerijai

Pasak jo, „ši situacija privalo būti nedelsiant ištirta atsakingų institucijų, privalo būti atsakyti visi klausimai ir priimta atitinkama politinė atsakomybė“.

Komentuodama paviešintą faktą, jog „Ignitis grupės“ akcijų turi ir įmonė, susijusi su energetikos ministru D. Kreiviu, kuris šių sąsajų nedeklaravo, Prezidentūra nurodo, kad tai turi būti patikrinta ir įvertinta.

„Prieš skiriant D. Kreivį energetikos ministru jis užtikrino prezidentą, kad neturi plačių interesų energetikos sektoriuje, o tais atvejais, kai jų bus, juos deklaruos ir nusišalins nuo sprendimų priėmimo. LRT tyrimo informacija, kad su ministru susijusi bendrovė turi „Ignitis grupės“ akcijų, tačiau tai nėra deklaruota, turi būti patikrinta ir įvertinta“, – teigia Prezidentūra.

„Visuomenei neturi kilti nė mažiausių abejonių, kad energetikos ministro sprendimai gali būti paveikti jo privačių interesų“, – pabrėžiama komentare.

LRT antradienį paskelbė, jog G. Norkūnas savo interesų deklaracijoje nedeklaravo, jog turi „Ignitis grupės“ akcijų ir gauna dividendų – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, kai ministerijoje dar nedirbo. Vėliau tyrimą atliekantiems žurnalistams teigė šį savo interesą nurodęs.

Finansų ministerija BNS patikslino, kad G. Norkūno viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje apie įsigytas „Ignitis grupės“ akcijas kurį laiką buvo klaida – nurodyta šio sandorio pabaiga kaip 2020 metų gruodžio 31-oji, tačiau vėliau ji buvo patikslinta su tebesitęsiančiu ryšiu su „Ignitis“.

LRT taip pat atskleidė, jog „Ignitis grupės“ akcijų turi su D. Kreiviu susijusi įmonė „Norteo“, kurią kontroliuojančios bendrovės „Catus“ 40 proc. akcijų turi ministras. Jis sakė nežinantis apie „Norteo“ įsigytas akcijas, nėra šio ryšio deklaravęs ir žadėjo pasidomėti, ar reikia tai padaryti.

The post Prezidentūra: D. Kreivio ir G. Norkūno elgesys kenkia žmonių pasitikėjimui valstybe appeared first on LAIKMETIS.

Finansų ministrės teigimu, G. Norkūnas prieš pradėdamas darbą ministerijoje ją informavo, jog turi įmonės akcijų, dėl to ministerijos Personalo skyrius konsultavosi su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (VTEK).

„Buvo sutarta, jog bus deklaruota, kad akcijos yra, ir tuomet kiekvieno sprendimo atveju bus vertinama, ar kuravimas vieno ar kito sprendimo daro įtaką asmeninei naudai“, – žurnalistams antradienį Seime sakė G. Skaistė.

„Viceministras sandorį dėl akcijų įsigijimo buvo deklaravęs, galbūt ten yra detalių ar kaip sandorį, ar kaip turimas akcijas, iš principo situaciją dėl turimų akcijų žinau ir konsultavimasis su VTEK vyko, tai kažkokių netikėtų naujienų, kurių būčiau nežinojusi, nesužinojau“, – pridūrė ji. 

G. Skaistės teigimu, G. Norkūno akcijų paketas yra nedidelis ir esminės įtakos sprendimų priėmimui turėti negali. 

Dividendai, kurie gaunami iš įmonės, santykinai yra nedideli vertinant įmonės dydį

„Dividendai, kurie gaunami iš įmonės, santykinai yra nedideli vertinant įmonės dydį, o sprendimai Finansų ministerijoje dėl įmonės ir jos akcijų valdymo priimami kolegialiai, tai reiškia, kad visi specialistai pateikia savo nuomonę, yra deleguojami asmenys į akcininkų visuotinį susirinkimą, o akcininkų lūkesčių laišką pasirašo ministras“, – sakė G. Skaistė.

„Man atrodo, kad išskaidymas sprendimų priėmimo algoritmo leidžia diversifikuoti rizikas“, – pridūrė ji. 

LRT antradienį paskelbė, jog G. Norkūnas savo interesų deklaracijoje nedeklaravo, jog turi „Ignitis grupės“ akcijų ir gauna dividendų – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, kai ministerijoje dar nedirbo.

Vėliau tyrimą atliekantiems žurnalistams teigė šį savo interesą nurodęs.

The post Finansų ministrė: viceministro akcijos „Ignitis grupėje" problemų nekelia appeared first on LAIKMETIS.

Šiuo projektu siekiama mažinti elektros kainą panašiais būdais, kuriuos pasirinko Estijos parlamentas, 2022 m. rugsėjo 15 d. priėmęs įstatymų pataisas, kurios visą padidėjusių elektros kainų amortizavimo naštą perkelia analogiškai Lietuvos UAB „Ignitis grupė“ – „Eesti Energijai“.

Lietuva tokio pat žingsnio žengti negali, nes valstybė nebekontroliuoja „Igničio grupės“ – 26,92 procentai jos akcijų buvo parduotos privatiems investuotojams. Pastarieji reikalauja, kad ši įmonė dirbtų su viršpelniais, o tai Lietuvoje labai kelia elektros kainas.

„Siekdamas, kad UAB „Ignitis grupė“ šiuo itin brangių elektros kainų laikotarpiu laikinai dirbtų be pelno ir tokiu bei kitais būdais mažintų elektros kainas galutiniams vartotojams, o tai įmanoma tik tokiu atveju, kai šios grupės 100 proc. valdytų Lietuvos valstybė, teikiu įstatymo projektą dėl 26,92 procentų UAB „Ignitis grupės“ akcijų išpirkimo iš privačių investuotojų valstybės naudai“, – teigė P. Gražulis.

Šias akcijas siūlau išpirkti tomis pačiomis kainomis, kokiomis privatūs investuotojai jas įsigijo – už 450 mln. eurų. Būtų teisinga ir garbinga užsienio bankams nesiekti viršpelnių Lietuvos gyventojų elektros antkainių sąskaita

„Šias akcijas siūlau išpirkti tomis pačiomis kainomis, kokiomis privatūs investuotojai jas įsigijo – už 450 mln. eurų. Būtų teisinga ir garbinga užsienio bankams nesiekti viršpelnių Lietuvos gyventojų elektros antkainių sąskaita“, – pabrėžė įstatymo iniciatorius.

P. Gražulis praeitą savaitę įregistravo tris pataisas Elektros energetikos įstatymui, kuriomis taip pat Estijos pavyzdžiu siekiama mažinti elektros kainas:

• suteikti galimybę elektros vartotojams be sankcijų per 5 dienas pakeisti elektros tiekėją,
• nustatyti visoms elektros gamybos ir teikimo grandinėje dalyvaujančioms įmonėms ne didesnį nei 10 proc. antkainį,
• jų finansines ataskaitas skelbti viešai,
• leidimus plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumams pirmiausia išduoti jau veikiančioms įmonėms jų pačių reikmėms pagal jų praeitais kalendoriniais metais suvartotą kiekį ir tik tada, jei dar lieka prisijungimo galių, jas išdavinėti kitiems rinkos subjektams.

The post Petras Gražulis siūlo išpirkti „Ignitis grupės" akcijas appeared first on LAIKMETIS.