„„Ignitis grupė“ informuoja, kad jos dukterinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su jūrinių vėjo parkų vystymo strateginiu partneriu „Ocean Winds“, tikimasi, bus paskelbti potencialiais Lietuvos 700 MW jūrinio vėjo projekto konkurso laimėtojais, nes pasiūlė didžiausią vystymo mokestį. Pasiūlymo kaina siekė 20 mln. eurų“, – per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

„Ignitis grupės“ vadovo Dariaus Maikštėno teigimu, vėjo parkai Baltijos jūroje buvo vienas svarbiausių Lietuvos ir grupės darbų siekiant šalies energetinės nepriklausomybės. 

„Šie projektai itin reikšmingai padidins elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, o tai sumažins Lietuvos priklausomybę nuo importuojamos elektros bei užtikrins konkurencingas elektros kainas gyventojams ir verslui“, – pranešime teigė D. Maikštėnas. 

Pasak „Ignitis grupės“, galutinai paskelbus ją laimėtoja „Ignitis renewables“ bei „Ocean Winds“ įkurs bendrą įmonę, kuriai bus išduotas leidimas parko plėtrai ir naudojimui bei suteiks teisę naudoti jūrinę teritoriją 41-erius metus.

„Jūrinio vėjo projektų portfelio vystymas Lietuvoje ir Baltijos šalyse yra atnaujintos „Ignitis grupės“ strategijos pagrindas. Šis potencialus laimėjimas yra reikšmingas „Ignitis renewables“ žingsnis siekiant visos „Ignitis grupės“ tikslo iki 2030 metų  pasiekti 4–5 gigavatų instaliuotą atsinaujinančių išteklių galią“, – pranešime teigė „Ignitis renewables“ vadovas Thierry'is Aelensas (Tieris Eiliensas).

„Didžiuojamės, kad kartu su „Ignitis renewables“ galėsime atverti jūrinio vėjo vystymo rinkos duris bei išnaudoti jos galimybes Lietuvoje“, – pranešime sakė „Ocean Winds“ vadovas Bautista Rodriguezas (Bautista Rodrigesas).

Pasak grupės, laimėdama konkursą ji pasieks savo strateginį tikslą – laimėti vieną jūrinio vėjo vystymo projektą Lietuvoje, jo komercinę veiklą pradedant iki 2030 metų, ir tai reikšmingai prisidės prie grupės siekio padidinti žaliosios gamybos pajėgumus 4 kartus – nuo 1,2 GW iki 4–5 GW 2030 metais.

Pasak grupės, laimėdama konkursą ji pasieks savo strateginį tikslą – laimėti vieną jūrinio vėjo vystymo projektą Lietuvoje

Teritorija Baltijos jūroje, skirta plėtoti 700 MW galios jūrinio vėjo parką, nuo Lietuvos kranto nutolusi apie 30–36 km ir apima apie 120 kv. kilometrų.

„Gavus reikiamus leidimus, sudarius sutartis su tiekėjais ir užsitikrinus finansavimą, jūrinio vėjo parkas turėtų pradėti veiklą iki 2030 metais Vėjo parkas turėtų pagaminti iki 3 TWh elektros energijos, tiek užtektų patenkinti 25 proc. dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Jūrinio vėjo parkas veiks rinkos sąlygomis“, – teigia grupė.

Konkursą kovo 30-ąją paskelbusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) anksčiau teigė, kad potencialus jo  laimėtojas bus žinomas jau liepos 11 dieną, kai įvyks konkurso komiteto posėdis, tačiau jis kol kas nebus paskelbtas viešai.

Aukciono nugalėtojas bus paviešintas tik rugsėjį, po to, kai vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija patvirtins, kad jis atitinka nacionalinio saugumo interesus. Planuojama, kad laimėtojas oficialiai bus paskelbtas rugsėjo pradžioje.

BNS remdamasi šaltiniais anksčiau skelbė, kad antroji konkurso dalyvė yra didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinys Lietuvoje „Orlen Neptūnas“, tačiau Lenkijos įmonės atstovai to nekomentuoja.  

VERT gegužės pabaigoje pranešė, jog konkurse užsiregistravo du dalyviai, tačiau jų nevardijo. Vėliau taryba patvirtino, kad abu jie atitinka kvalifikacijos reikalavimus. 

Aukcioną laimėjo dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią vystymo mokesčio pasiūlymą ir sumokėjęs jį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėjo būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėjo būti didinami ir vėlesni pasiūlymai. 

„Ignitis grupės“, kuri jau anksčiau buvo patvirtinusi apie savo dalyvavimą pirmajame aukcione, vadovas Darius Maikštėnas yra sakęs, kad jei bendrovė laimės pirmąjį aukcioną, priimant sprendimą dėl dalyvavimo antrajame, su valstybės parama vystomo parko aukcione, bus vertinamos finansinės grupės galimybės. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad valstybės lūkestis rengiant vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje aukcionus yra valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis“ sėkmė. 

„Ignitis grupė“ dar 2020 metų rugsėjį paskelbė pasirinkusi strateginę partnerę jūros vėjo parkų projektams – vieną didžiausių jų vystytojų pasaulyje „Ocean Winds“, kurią taip pat metais įkūrė Europos energetikos lyderės „Engie“ bei EDPR, tuo metu valdžiusios apie 30 GW galios atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pajėgumus visame pasaulyje. „Ocean Winds“ būstinė yra Madride, Ispanijoje.  

Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį aukcioną su valstybės parama ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo aukciono rezultatų. 

Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų. 

Už energetiką atsakingų šalies institucijų lūkesčiu abu parkus pastatyti iki 2028 metų anksčiau abejojo dalis rinkos dalyvių, tarp jų ir „Ignitis renewables“ vadovas Th. Aelensas. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.

The post „Ignitis grupė“už teisę vystyti vėjo parką Baltijos jūroje pasiūlė 20 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Apie šį užmokestį nieko nežinojo tuometinio finansų ministro Viliaus Šapokos sukurta iš aukštų valstybės pareigūnų sudaryta „Ignitis grupės“ ilgalaikio finansavimo alternatyvų vertinimo darbo grupė, skelbia LRT atliktas tyrimas.

LRT teigimu, apie „Igničio grupės“ tam tikslui pasamdytus konsultantus ir jiems sumokėtus beveik 900 tūkst. eurų nežinojo nei darbo grupės vadovas V. Šapoka, nei tuometis grupės Stebėtojų tarybos pirmininkas Darius Daubaras.

Jie LRT Tyrimų skyriui aiškino, jog atlygis kviestiniams ekspertams nebuvo mokamas.

Anot tyrimo metu gautų iki šiol ne viešų dokumentų, už konsultacijas advokatų kontora „Sorainen“ iš „Igničio“ gavo per 800 tūkst. eurų

Anot tyrimo metu gautų iki šiol ne viešų dokumentų, už konsultacijas advokatų kontora „Sorainen“ iš „Igničio“ gavo per 800 tūkst. eurų, o bendrovė „Deloitte verslo konsultacijos“ – beveik 97 tūkst. eurų.

„Ignitis grupės“ IPO surengtas 2020 metų spalį. Jo metu investuotojams pasiūlyta įsigyti 20 mln. vienetų akcijų, kurios sudarė 26,9 proc. viso bendrovės išleisto akcinio kapitalo.  

Smulkieji akcininkai valdo 25,01 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, 74,99 proc. – Finansų ministerija.

The post „Ignitis grupė" konsultantams sumokėjo 900 tūkst. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Kitas opozicijos atstovas „darbietis“ Vytautas Gapšys sako, kad ministrai ir viceministrai turėtų tokius sandorius deklaruoti, nepriklausomai nuo to, ar to reikalauja įstatymas.

„Kai deklaruoji išskirtinį skaidrumą, kaip deklaravo Šimonytės (premjerės Ingridos Šimonytės – BNS) Vyriausybė, manau, tokias akcijas tikrai reikia deklaruoti, juolab energetikos ministras priima sprendimus dėl energetikos srities ir tame tarpe buvo priiminėjami sprendimai dėl „Ignitis“. Manyčiau čia buvo prievolė deklaruoti“, – žurnalistams Seime antradienį sakė A. Širinskienė.

Kai valdantieji buvo opozicija, sėkmingai skųsdavo ministrus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. (...) Dabar labai tikiuosi, kad konservatoriai apskųs taip pat ir Kreivį ir išsiaiškins

„Kai valdantieji buvo opozicija, sėkmingai skųsdavo ministrus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. (...) Dabar labai tikiuosi, kad konservatoriai apskųs taip pat ir Kreivį ir išsiaiškins“, – kalbėjo ji. 

„Kai esi energetikos ministras, tikrai didžiulė atsakomybė, kad dėl tavo veiklos nekiltų ne tik kad tiesioginio interesų konflikto, bet kaip šiuo atveju nesiginčijame, matyt, kad yra interesų konflikto regimybė“, – pridūrė politikė.

A. Širinskienės vertinimu, nepaisant to, kiek akcijų įsigyta, ekonominis interesas atsiranda nuo neapibrėžtos sumos, todėl svarbus pats jų turėjimo faktas, kurį reikėtų deklaruoti. 

Kelias „Ignitis grupės“ akcijas turintis V. Gapšys sako, kad ministrai ir viceministrai turėtų tokius sandorius deklaruoti, nepriklausomai nuo to, ar iš jų to reikalauja įstatymas.

„Tie asmenys, kurie priima sprendimus ir jautrius sprendimu vien dėl to skaidrumo bendro turėtų tai padaryti nepaisant to, ar įstatymas numato jiems tą prievolę konkrečiai, ar jie patys turėtų tai susivokti. Tai yra jautri sritis, ypač matant, kaip ta energetikos situacija dabar vystosi ir kad dabar vieni ar kiti sprendimai su tomis įmonėmis susiję, tai aš manau, kad tikrai tai praverstų padaryti tas deklaracijas“, – žurnalistams Seime sakė jis.

V. Gapšio teigimu, aiškios deklaracijos politikams būtų padėjusios išvengti papildomų klausimų.

„Sistema tikrai yra nesudėtinga, man atrodo, netgi automatiškai daugumą tų sandorių išmeta, parodo, kad galima juos deklaruoti. Man nekilo problemų, tai buvo kelių minučių klausimas tos deklaracijos užpildymas, ar aš būtinai privalėjau tai daryti – tai aš manau, kad neprivalėjau, bet, matot, tas apsidraudimas pasiteisino, būčiau, matyt, atsakinėjęs į kitus klausimus šiandien, jeigu būčiau to nepadaręs“, – kalbėjo V. Gapšys.

LRT antradienį paskelbė, jog „Ignitis grupės“ akcijų turi su D. Kreiviu susijusi įmonė „Norteo“, kurią kontroliuojančios bendrovės „Catus“ 40 proc. akcijų turi ministras. Jis sakė nežinantis apie „Norteo“ įsigytas akcijas, nėra šio ryšio deklaravęs ir žadėjo pasidomėti, ar reikia šią sąsają deklaruoti.

Be to, pasak LRT, finansų viceministras Gediminas Norkūnas nedeklaravo, jog turi „Ignitis grupės“ akcijų ir gauna dividendų – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, kai ministerijoje dar nedirbo.

Vėliau tyrimą atliekantiems žurnalistams teigė šį savo interesą nurodęs.

The post Skandalas: „Ignitis grupės" akcijų turi ir su Energetikos ministru susijusi įmonė appeared first on LAIKMETIS.