Keturiese stryktelime į porą mikroautobusų. Koja vis gilyn mina akseleratoriaus pedalą. Kelionė laukia netrumpa — per tūkstantį kilometrų iki Vakarų Ukrainos miesto Ivano Frankivsko ir dar tiek pat iki Donetsko ir Zaporižios srities.

Automobiliai gerokai pasėdę ir perkrauti. Ne pirmą kartą vykstantys pasakoja, kad būta atvejų, kai lenkų pareigūnai prisikabino dėl perkrovos. Mes balansuojam ant ribos. Viskas čia paprasta: kai važiuoji tokį ilgą kelią, norisi kad ukrainiečių kariai gautų kuo daugiau pagalbos iš Lietuvos. Tad krovėm, dvejojom, vėl krovėm ir vėl dvejojom, Ar nepersistengta?

Viskas pavyko kuo puikiausiai. Lenkų pasieniečiai ir muitininkai gana atsainiai pažiūrėjo į mūsų ne pirmos jaunystės mikroautobusus. Dopomoga?, da, ona samaja (ru. ua. Humanitarinė pagalba?, taip ji). Riedame tolyn, link Ukrainos tikrinimo punktų. Čia vaizdas kiek kitoks. Vertas atskiro aprašymo, kurį rasite šio reportažo pabaigoje.

Kaip bebūtų, pasienio punkto pareigūnų antspaudai surinkti, judame link Ivano Frankivsko, kur mūsų jau laukia labdaringo fondo „Savi saviems“ (ua. Свій за свого) žmonės. Ten išsikrausime, atsipūsime ir persėdę į kitus du iš Lietuvos atvežtus ir Ukrainos auksarankių suremontuotus automobilius pajudėsime į Rytus, link fronto.

Jie laukia pagalbos

Ivano Frankivske mūsų jau lūkuriuoja Jura. Tai aktyvus jaunuolis, kuris, kaip ir tėvai, turi lietuviškų šaknų. Jų sukurta įmonė vadinasi „Rytas“. Privažiavus prie vartų regime trispalvės spalvomis nudažytą ženklą su kirilica užrašytais lietuviškais žodžiais. Savi, pamanau. Ir neklystu. Anuškevičių šeima ne tik verslauja, bet ir be galo daug padeda Ukrainos kariams.

Krauname lauk atvežtąjį gėrį. Jį santykinai dalinčiau į dvi dalis: pirmoji yra persmelkta sentimentų. Visokios dėžutės su vaikų piešiniais, pergalės linkėjimais ir kitokiomis seilėmis. Geras dalykas, bet... naudingas tik iš dalies. Tiksliau, naudingas tik tiek, kiek teikia psichologinę pagalbą ir suvokimą, kad ukrainiečiai nepalikti vieni. Bet ruošiant siuntinį būtina žinoti, kad valgyti jie turi, apsirengę ir šiaip, Ukraina — ne Centrinė ar Pietų Afrika. Šokoladukais, kokakola ir eneregetiniais gėrimais pergalės pasiekti neįmanoma. Reikia šio to rimtesnio.

Antroji atvežtojo gėrio dalis kitokia. Dronai, Norvegijos žvejų nebenaudojami tinklai, kurie karius apkasuose saugo nuo dronų, gesintuvai, kariški maisto daviniai ir anksčiau iš Lietuvos atvykę automobiliai. Štai tokių dalykų (plius generatoriai) Ukrainoje reikia kaip vandens. Kiek nuvežtum — vis vien bus mažai. Apačioje parašysiu kaip ir kur aukoti.

Link fronto

Po sočios vakarienės užmiegame. Ukrainiečiai mėgsta gerai maitintis, tai jaučiama ir šalies Vakaruose ir Rytuose, kurlink išvykome dar saulei nepatekėjus. Keliai neprasti. Jei atvirai, valstybinės reikšmės keliai geresni nei Lietuvoje. Šioje srityje esame stipriai nusigyvenę. Nusukus į pašalį — klaikios duobės, bet mes dardame su pačių ukrainiečių paturbintais automobiliais, niekas nelūžta.

Netikėtai atėjo naktis. Pafrontėje GPS dažnai blokuojamas, tad nenuostabu, kad numatyto dronistų dalinio ir nakvynės vietos niekaip nerandame. Tolumoje blinksi žiburėlis, tad pasukame ta kryptimi. Iššoka du ginkluoti kariai, įtarūs tokie. Jura reikalus sutvarko per kelias minutes: „Zioma? A togo znaješ? Ja attuda...“ (ru. Žemietis? Tą pažįsti? Aš iš...). Įsišnekame su naktinio patrulio vyrais. Lietuviška gira pokalbio nuotaiką veikia itin pozityviai. Atiduodame kelias pakuotes.

Abu kariai fronte ne pirmi metai. Juokiasi iš mūsų noro užsidėti šarvines liemenes. Klausiami ar kas nuo rusų pusės atskrenda tik šypsosi. Taip, bet liemenė nepadės. Beje, okupantų ten niekas rusais nevadina. Tam yra du žodžiai: moskali ir kitas, ne visai viešai tartinas žodis prasidedantis raide P. Vyrai nurodo kelią iki mūsų dislokacijos vietos, pas dronistus.

Tie sutinka susirūpinusiais veidais, klausinėja kas ir kaip. Iki fronto gal dešimt kilometrų, ore brudas skraido, visko gali nutikti. Automobilius suvarome po medžiais ir po truputį pradedame mokytis instinktais grįstos judėjimo abecėlės: nesibūriuoti atvirose vietovėse daugiau nei trys asmenys, judėti tik po du, trys vienoje vietoje stovintys automobiliai — taikinys. Rūkymas, bendravimas, arbatos gėrimas — tik iš oro neidentifikuojamose vietose.

Karių nuotaikos

Jos visokios. Sunku kalbėti už visus ukrainiečių karius, tačiau, tikiu, šiokias tokias tendencijas pajutau. Visgi aplankėme net kelis karinius vienetus (dronistai ir spec. pajėgos). Pirmiausiai, kas krenta į akis — toks nutrūktgalviškas pasiryžimas. Šito ukrainiečiams nestinga. „Mes čia, mes kausimės iki galo nežiūrint visų trūkumų, keistokų valdžios sprendimų ir pagalbos kiekio“, — maždaug toks dažniausiai skambėdavo atsakymas pasiteiravus kaip planuojama ateitis.

Kita vertus, būtų naivu sakyti, kad tam tikro nerimo nesijaučia. Prie Donetsko dislokuoto dalinio karys atvirai pasakojo apie Vakarų tiekiamą karinę pagalbą. Tarkim, prancūziški šarvuočiai. Jų buvo gauta apie 70 vienetų. Nei viename nebuvo reikiamų prietaisų (naktinio matymo įranga, radijo stotys ir t.t.) Ukrainiečiai į karinę techniką savo rankomis instaliavo civilinėse parduotuvėse pirktus prietaisus taip „atgaivindami“ šarvuočius. Iš 70-ties užsikūrė tik 20.

„Tik Baltijos šalys laikosi duoto žodžio. Visa karinė technika atvyksta pilnai sukomplektuota ir paruošta veiksmui. Dar ir atsarginių dalių prideda. Tačiau jūs nedideli, to nepakanka“, — pasakojo karys.

Aplankyto bataliono vadas Ivan M. socialiniuose tinkluose atvirai klausia apie kario pasipriešinimo ribą ir „priverstinį didvyriškumą“. Jo teigimu, priešas puola naudodamas „mėsą“, o ukrainiečiai ginasi „tautos žiedu“. Šie procesai nėra begaliniai, nes žmonių yra tiek, kiek yra.

Tai regėjome savo akimis, on line. Kaip tik tuo metu, kai lankėmės, rusų okupantai surengė eilinį puolimą. Ore kabantys dronai leido stebėti mūšio eigą. Apie dešimties žmonių grupė bandė įsitvirtinti ukrainiečių kontroliuojamoje teritorijoje. „Čia puola jų dalinio „Somali“ kovotojai, kurie surinkti iš kalėjimų. Tai atmatos“, — į vatą žodžių nevyniojo prie kompiuterio ekranų prilipęs stebėtojas. Liko du okupantų sužeistieji. Link jų nuzvimbė ukrainiečių dronai su sprogmenimis. „Tokiems dažniausiai pakanka dviejų granatų“, — ramiai aiškino operatorius.

Taip, tiek pakako.

Žmogus kaip chameleonas

Ten pigiau. Todėl grįžę iš fronto su Jura nuolat vakarieniaudavome vietos restoranuose. Jis, regis, juos išmano, tad siūlė pačius pačiausius. Neprieštaravome. Ukrainos ekonomiką reikia palaikyti. Pasak pašnekovo, kainos turistiniame Lvive gerokai didesnės nei Ivano Frankivske. Čia gali sočiai pavalgyti ir išgerti neišleidęs nė dešimties eurų.

Žavi žmonių gebėjimas prisitaikyti. Kiekvienas restoranas įsigijęs generatorių, todėl kai nutraukiamas elektros tiekimas visa centrinė pėsčiųjų gatvė pradeda ūžti. Vėl nušvinta šviesa ir niekas į tokius mažmožius nebekreipia dėmesio. Toliau sėdi, bendrauja, juokiasi. Beje, miesto valdžia tiksliai ir operatyviai informuoja miesto gyventojus apie elektros tiekimo trukdžius. Kiekvienas savo gyvenimą pasitvarko taip, kad tai netrukdytų verslui ar buičiai.

Centrinė miesto pėsčiųjų gatvė apstatyta žuvusiųjų karių portretais. Mirtis ir gyvenimas visai šalia. Galioja nerašytas įstatymas restoranams — neleisti muzikos. Tačiau tai nereiškia, kad gatvėse neišgirsi juoko ir visi vaikšto rūškani. Net naktinis sirenų kauksmas (pirmąją naktį sparnuotomis raketomis buvo apšaudyta už kelių dešimčių esanti Burštino elektrinė) miesto gyvenimo neišmuša iš vėžių. Vietinių teigimu, į sirenas nedaug kas reaguoja. Atskris, tai atskris.

Ko dar reikia Ukrainai?

Pradėsiu ne nuo materialios paramos reikalų. Nuo pirmų žingsnių Ukrainos žemėje jauti, kad papuolei į kitą pasaulį. Ne tokį patogų, saugų ar efektyvų. Kirsdami sieną juokėmės, kad pasieniečio duotas lapelis, kuriame reikia surinkti reikiamus antspaudus yra svarbesnis nei pasas. Jį pametęs amžiams liktum tarp dviejų valstybių sienų. It oro uoste įstrigęs S. Spielbergo filmo „Terminalas“ Tomo Hankso įkūnytas personažas.

Ten nerasi jokios informacijos, vieną antspaudą gauni kioske, kito jau turi eiti už 100 m ir t.t. Tai neefektyvi, atsilikusi, neskaitmenizuota piktų žmonių visata. Šalia įsikūrę lenkų pareigūnai dirba visiškai kitaip. Grįžtant atėjusi žavi muitininkė su šypsena iškratė mūsų mikroautobusą taip, kad abejonių dėl jos darbo kokybės neliko. Mūsų sprendimas dėl alkoholio ir cigarečių buvo teisingas — pirkome tik tiek, kiek leidžiama įstatymo.

Visa tai pasakoju dėl to, kad pirmas dalykas, kuris reikalingas Ukrainai yra viešojo sektoriaus europėjimas. Ne žmogus valdžiai, o valdžia žmogui. Daug negatyvių dalykų, neišskiriant karo reikalų, yra sietina su pasitikėjimo institucijomis stoka.

Apie materialią pagalbą daug kalbėti neverta. Fronte stinga visko. Automobiliai, dronai, generatoriai — štai prioritetas. Jei kas turite ar iki šiol dvejojote dėl pagalbos — susisiekite. (alesia2724@gmail.com, Olesios tel. +370 657 64386, valdas.kilpys@gmail.com). Viskas pasieks reikiamas rankas.

Iš mažesnių dalykų: higienos priemonės (skutimosi putos, muilas, šampūnas, skalbimo skysčiai, milteliai, drėgnos servetėlės, drėkinantis kūno kremai ir t.t.) Kompiuteriai, kompiuterinė įranga, planšetės, įvairūs prailgintuvai.

Sužeistiems kariams į ligoninę: šlepetės, marškinėliai, sportinės kelnės, bliuzonai, gulinčio ligonio slaugos priemonės. Maži daiktai keičia didelius dalykus. Blogis veši ten, kur geri žmonės nieko nedaro.

P.S. Sąmoningai nepublikuojame bendros nuotraukos iš Donetsko srities. Vienas karys, su kuriuo prieš kelias dienas bendrauta, juoktasi, kvailiota, didvyriškai žuvo. Neklauskite kodėl.

The post Dr. Valdas Kilpys. Ukrainos karas. „Tokiems dažniausiai pakanka dviejų...“ appeared first on LAIKMETIS.

A. Blinkenas kalbėjo praėjus dienai po to, kai JAV tarptautinės plėtros agentūros (USAID) vadovė Samantha Power (Samanta Pauer) pacitavo pagalbos darbuotojų žodžius, jog „sąlygos Gazos Ruože dabar blogesnės nei bet kada anksčiau“.

„Humanitarinė padėtis Gazos Ruože tebėra sunki“, – sakė A. Blinkenas žurnalistams Prahoje, paklaustas apie S. Power pastabas.

„Esame matę pokyčių – tam tikrų teigiamų pokyčių, bet grynojo efekto nėra“, – pažymėjo jis.

A. Blinkenas pridūrė, kad nors į Gazos Ruožą įvažiuojančių pagalbos sunkvežimių skaičius „gerokai padidėjo“, pagalbos paskirstymas tebėra sudėtingas.

Jis atkreipė dėmesį į poveikį, kurį daro Izraelio karinės operacijos aplink pietinį Gazos Ruožo Rafacho miestą ir Rafacho sienos su Egiptu uždarymas po to, kai Izraelis perėmė šio sienos perėjimo punkto kontrolę iš kovotojų grupuotės „Hamas“.

„Mes matuojame ne tik sąnaudas, bet ir poveikį. Ir taip, poveikis tebėra nepakankamas, kad būtų patenkinti skubūs Gazos Ruožo vaikų, moterų ir vyrų poreikiai“, – sakė A. Blinkenas.

Izraelis tęsia karines operacijas Rafache, nepaisydamas JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) perspėjimo, nors Baltieji rūmai teigia, kad puolimas yra mažesnis nei tokio tipo masinė operacija, kurią JAV valstybės vadovas buvo pavadinęs nepriimtina.

Jungtinės Valstijos pastatė laikiną prieplauką Gazos Ruožo pakrantėje, kuri kainavo mažiausiai 320 mln. JAV dolerių (295 mln. eurų), tačiau dėl prastų oro sąlygų ji buvo apgadinta ir tiekimas sustabdytas.

Karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai „Hamas“ spalio 7 dieną surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį, per kurį žuvo 1 189 žmonės, daugiausia civiliai, rodo naujienų agentūros AFP skaičiavimai, pagrįsti oficialiais Izraelio duomenimis.

Per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 36 284 žmonės, taip pat daugiausia civiliai, rodo „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos pateikti duomenys.

The post JAV valstybės sekretorius: humanitarinė padėtis Gazos Ruože tebėra sunki appeared first on LAIKMETIS.

Praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai į Ukrainą įsiveržė kaimyninė Rusija, JT agentūros atstovė Ukrainoje Karolina Lindholm Billing (Karolina Lindholm Biling) įspėjo, kad situacija blogėja, o tarp milijonų gyventojų, priverstų palikti savo namus, yra „labai, labai pažeidžiamų žmonių“.

„Dėl sumažėjusio finansavimo ir paramos labiausiai nukentės pažeidžiamiausi asmenys“, – teigė ji.

Interviu naujienų agentūrai AFP Ženevoje ji sakė, kad laikui bėgant tarptautinis dėmesys Ukrainai sumažėjo.

JT humanitarinės pagalbos Ukrainai plane šiais metais numatyta 3,1 mlrd. dolerių (2,85 mlrd. eurų), įskaitant 599 mln. dolerių (551,51 mln. eurų), skirtų UNHCR.

Tačiau per pirmąjį šių metų ketvirtį tiek pasaulinis reagavimo planas, tiek UNHCR gavo tik apie 15 proc. reikiamo finansavimo, o pernai per tą patį laikotarpį – apie 30 proc., teigė K. Lindholm Billing.

Karui užsitęsus ir tapus, kaip ji pavadino, „ultramaratonu“, ji pridūrė, kad „pagalba pinigais, humanitarinė pagalba natūra, pagalba apgyvendinant, remontuojant namus, psichosocialinė parama“ dabar yra „retesnė ir mažiau nuspėjama“.

Ji teigė, kad daugelis gyventojų yra patyrę traumą ir šoką, o palikdami teritoriją su ašaromis akyse nešėsi keletą asmeninių daiktų plastikiniuose maišeliuose.

Jei perkeltųjų asmenų skaičius ir toliau didės, jų priėmimas ir pagalba jiems taps didžiuliu logistiniu iššūkiu.

„Pagyvenusios poros, kurios ramiai gyveno savo gyvenimą, dabar yra iškeldintos ir gyvena kolektyviniame centre kažkur Ukrainoje, nežinodamos, ar kada nors galės grįžti namo, ar tiesiog bando kurti naują gyvenimą nuo nulio naujoje vietoje“, – pridūrė K. Lindholm Billing.

K. Lindholm Billing pabrėžė, kad daugybė pažeidžiamų žmonių tiesiog „neturi nei išteklių, nei galimybių tiesiog pradėti naują gyvenimą kur nors šalies centre“.

JT atstovė taip pat perspėjo, kad jei perkeltųjų asmenų skaičius ir toliau didės, jų priėmimas ir pagalba jiems taps didžiuliu logistiniu iššūkiu.

„Tačiau, žinoma, jei 10 tūkst. tampa milijonu ar daugiau, akivaizdu, kad sistema patiria didžiulį krūvį“, – kalbėjo ji.

Rusijai plečiant puolimą, K. Lindholm Billing teigė mananti, „kad didžiausią nerimą kelia tai, kad ukrainiečiai neturi kito pasirinkimo, kaip tik toliau bėgti“. Ji perspėjo, kad tarptautinė bendruomenė „negali sustoti“.

The post JT perspėjo: humanitarinė pagalba Ukrainai mažėja, nors šalies poreikiai didėja appeared first on LAIKMETIS.

Bendrą pareiškimą agentūros paskelbė tuo metu, kai Izraelis pranešė, jog rengiasi suintensyvinti smūgius Gazos Ruože, kad padidintų spaudimą „Hamas“, o šalies aukščiausio rango karininkai perspėjo karius būti pasirengusius įžengti į apgultą palestiniečių teritoriją.

JT agentūrų pareiškimas pasirodė po to, kai į Gazos Ruožą iš Egipto atvyko pirmieji pagalbos sunkvežimiai.

„Daugiau kaip 1,6 mln. žmonių Gazos Ruože labai reikalinga humanitarinė pagalba“, – rašoma agentūrų, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) ir UNICEF, pareiškime.

„Vaikai, nėščios moterys ir pagyvenę žmonės tebėra labiausiai pažeidžiami. Beveik pusė Gazos Ruožo gyventojų yra vaikai“, – pabrėžiama pareiškime.

„Humanitarinė padėtis Gazos Ruože buvo beviltiška dar prieš naujausius karo veiksmus“, – pažymėjo agentūros.

„Dabar ji yra katastrofiška. Pasaulis turi padaryti daugiau.“

Pareiškimą taip pat pasirašė Pasaulio maisto programa, JT vystymo agentūra (UNDP) ir Jungtinių Tautų gyventojų fondas (UNFPA).

Spalio 7-ąją islamistų grupuotė „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, paėmė daugiau kaip 200 įkaitų ir nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Nuo to laiko Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“ ir teigia, kad per susirėmimus žuvo apie 1,5 tūkst. šios grupuotės kovotojų, kol jo kariuomenė atgavo užpultos teritorijos kontrolę.

Atsakydama į išpuolį, žydų valstybė pradėjo bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, kur su žeme buvo sulyginti ištisi miestų kvartalai ir iki šiol žuvo beveik 4 385 palestiniečiai, daugiausia civiliai gyventojai, skelbia „Hamas“ kontroliuojama Sveikatos apsaugos ministerija.

The post Teigiama, kad humanitarinė padėtis Gazos Ruože - katastrofiška appeared first on LAIKMETIS.

1969 m. brolis įkūrė kapucinų dienos centrą, kuris tarnavo Dublino benamiams ir kitiems pažeidžiamiems miesto žmonėms.

Praėjus daugiau nei 50-čiai metų, vienuolis išeina į pensiją ir grįžta į Vakarų Korką, kur gyvens netoli savo šeimos.

Dabar jau sulaukęs garbaus 87-erių metų amžiaus brolis K. Crowley'is yra pagarbos verta asmenybė - visą savo gyvenimą jis paskyrė vargšams. Per savo dienos centrą jis sugebėjo Dublino benamiams ir kitiems atėjusiems į centrą pažeidžiamiems žmonėms suteikti bazinę pagalbą - maistą ir pastogę.

Kai dienos centras buvo atidarytas, jis suteikdavo 50 porcijų maisto per dieną miesto vargšams.

Šiuo metu, kai brolis K. Crowley'is išeina į pensiją, dienos centras žmonėms suteikia jau daugiau kaip 800 porcijų per dieną. Tačiau, kaip pažymėjo kapucinų vienuolis, centras siekia pasiūlyti daugiau nei lėkštę maisto - jo misija yra kiekvienam besireipiančiam žmogui suteikti orumo ir pagarbos.

Brolio kapucino darbas neliko nepastebėtas. Pavyzdžiui, 2018 m. popiežius Pranciškus aplankė vienuolio centrą per savo popiežišką vizitą Airijoje.

Dublino arkivyskupas Dermotas Farrellas (Dermontas Farelas) taip pat padarė pareiškimą, kuris neseniai buvo paskelbtas socialiniuose tinkluose. Jis teigė: „Sveikinu brolį Keviną, išeinantį į pensiją ir paliekantį kapucinų dienos centrą, kuriame jis visą savo gyvenimą paskyrė tarnystei vargšams. Jo darbas su centro darbuotojais ir savanoriais pakeitė centre teikiamomis paslaugomis besinaudojančiųjų gyvenimus: vargas ir neviltis tapo viltimi ir meile. Galima tik stebėtis, kokiai daugybei žmonių jis asmeniškai tarnavo. Brolis sugebėjo sutiktuose žmonėse įžvelgti Kristų. Jo meilė buvo pasiekiama kitiems."

Broliui K. Crowley'iui rugpjūčio 19 d. išeinant į pensiją, Dublino arkivyskupas pabrėžė, kaip yra svarbu išlaikyti brolio kapucino pastangas: „Turėtume nepamiršti vargšų, kurių vis dar turime, ir jų vis daugėja dėl karų, bado, priklausomybės nuo narkotikų ir alkoholio. Šiandien prašome Viešpatį padėti mums siekti skurdo mažinimo, atjausti tuos, kurie patiria sunkumų ir liūdi dėl nuolaidžiavimo sau."

„Tikimės, kad brolis K. Crowley'is įkvėps mus visus rūpintis tais, kuriems labiausia reikia pagalbos mūsų bendruomenėse. Meldžiamės, kad aštuoniasdešimtmetis brolis dabar galėtų ramiai sėdėti ir mėgautis pensija, leisdamas artimiesiems rūpintis juo taip, kaip jis visada rūpinosi kitais", - rašo „Aleteia".

The post Airių vienuolis, rūpinęsis Dublino vargšais, išeina į jau užtarnautą poilsį appeared first on LAIKMETIS.

Tokios pagalbos paprašyta prieš penktadienį įvyksiantį Afrikos Sąjungos vadovo Macky Sallo (Makio Salo)  ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą Juodosios jūros kurorte Sočyje, per kurį tikimai aptarti ir grūdų tiekimą per besitęsiančią Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Šiais metais nuolat blogėjant maisto ir mitybos padėčiai šalyje, atsižvelgiant į augantį pavojų gyventojams, jei nebus suteikta humanitarinė pagalba, šiuo dekretu šalyje įvedama maisto nepaprastoji padėtis“, – teigiama dokumente, kurį pasirašė šalį valdančios karinės chuntos vadovas – generolas Mahamatas Idrissas Deby Itno (Mahamatas Idrisas Debis Itnas).

Jungtinės Tautos įspėjo, kad šiais metais humanitarinės pagalbos Čade prireiks 5,5 mln. žmonių – daugiau nei trečdaliui šios šalies gyventojų

„Vyriausybė ragina visus nacionalinius veikėjus ir tarptautinius partnerius padėti gyventojams“, – pažymima dekrete.

Jungtinės Tautos įspėjo, kad šiais metais humanitarinės pagalbos Čade prireiks 5,5 mln. žmonių – daugiau nei trečdaliui šios šalies gyventojų.

Rusijos invazija į Ukrainą ir dėl to įvestos Vakarų sankcijos Maskvai sutrikdė kviečių ir kitų prekių tiekimą iš šių dviejų valstybių, todėl smarkiai ir pagrįstai sustiprėjo susirūpinimas dėl bado pavojaus visame pasaulyje.

Maisto produktų kainos Afrikoje jau viršijo lygį, užfiksuotą po 2011 metų vadinamojo „arabų pavasario“.

Jungtinių Tautų duomenimis, Čadas yra trečia pagal skurdo lygį valstybė pasaulyje, o 2021-ųjų „Pasauliniame bado indekse“ - Europos nevyriausybinių organizacijų sudarytame reitinge – jis buvo 113-as iš 116-os valstybių.

The post Čadas skelbia apie šalį galintį ištikti badą ir prašo tarptautinės pagalbos appeared first on LAIKMETIS.

Strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis prie Azovo jūros, kurio dauguma gyventojų rusakalbiai, buvo vienas pagrindinių Maskvos puolimo taikinių. Šiame mieste ir jo apylinkėse iki Rusijos invazijos gyveno apie 100 tūkst. etninių graikų.

Daug dienų rusų pajėgų apsiaustame Mariupolyje nutrauktas elektros ir vandens tiekimas, stinga maisto ir humanitarinė padėtis sparčiai blogėja.

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Dendijas (Nikos Dendias) sakė, kad planuoja vadovauti pagalbos misijai į Mariupolį, kuri būtų rengiama bendradarbiaujant su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu.

Anot ministro, jau buvo išsiųsti oficialūs raštai „Ukrainai – su prašymu padėti, ir Rusijai – su prašymu netrukdyti organizuoti humanitarinės pagalbos misijos į Mariupolį“.

Graikijos vyriausybės prioritetas – apsaugoti mūsų etninę bendruomenę ir civilius

„Graikijos vyriausybės prioritetas – apsaugoti mūsų etninę bendruomenę ir civilius“, – sakė N. Dendijas.

Graikijos generalinis konsulas Mariupolyje buvo įstrigęs šiame mieste, kai padėjo koordinuoti evakuacijos misijas. Praėjusį savaitgalį jis sugrįžo į Atėnus ir buvo sutiktas kaip didvyris.

Praėjusią savaitę Atėnai pasisiūlė atstatyti anksčiau šį mėnesį rusų pajėgų subombarduotus Mariupolio gimdymo namus.

Nuo karo pradžios vasario 24 dieną į Graikiją atvyko apie 13 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, tarp jų daugiau kaip 4 tūkst. vaikų.

The post Graikijos užsienio reikalų ministras planuoja vadovauti pagalbos misijai į Mariupolį appeared first on LAIKMETIS.

Vienas iš svarbiausių programos tikslų-sergančių, neįgaliujų bei vienišų žmonių lankymas namuose. Džiugu, kad mokymuose dalyvauja ne tik Caritas savanoriai iš Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bei Šv. Juozapo Darbininko parapijų, bet ir Šilutės Šv. Kryžiaus, Palangos Švč. Mergelės Ėmimo į Dangų , Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo parapijų koordinatoriai ir savanoriai.

Rūpinimasis, atjauta yra pirmoji mūsų užduotis, o tiksliau pagrindinis pašaukimas. Būti kartu su žmogumi, paimti jo ranką – tai leisti suvokti, kad norime jausti jį esant kartu, kad klausomės jo pasakojimo ne tik norėdami jį suprasti – jo gyvenimo istorija taps mūsų gyvenimo dalimi.

rūpinimasis, atjauta yra pirmoji mūsų užduotis, o tiksliau pagrindinis pašaukimas.

Pirmojo susitikimo metu Klaipėdos dekanato Caritas koordinatorė Sigita Lukošienė pristatė Artumo programą ir supažindino renginio dalyvius su jos ypatumais. Kun. Andrius Vaitkevičius kalbėjo apie Bažnyčios ir krikščionio pašaukimą Caritui.

Antrajame susitikime savanoriai klausėsi psichologės Jūratės Mažonaitės-Pocienės paskaitos apie sergančiųjų, neįgaliųjų bei vyresnio amžiaus žmonių psichologinius ypatumus bei prof. dr. Andriaus Maco liudijimų, kaip pasitarnauti žmogui, kamuojamam ligų ir vienišumo.

Programos dalyvių dar laukia susitikimai gruodžio mėnesį, kuriuose bus kalbama socialinių paslaugų ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei vyresnio amžiaus žmonių dvasingumo temomis.

Telšių Vyskupijos Carito informacija

The post Telšių Vyskupijos Caritas: atjauta yra pirmoji mūsų užduotis appeared first on LAIKMETIS.

Nuo gruodžio mėnesio prie žvakelių iniciatyvos šiemet prisijungia ir partneris – didžiausias prekybos tinklas „Maxima“, taip pat visą gruodį bus galima paaukoti ir uždegti virtualią žvakutę virtualiame akcijos „Gerumas mus vienija“ žemėlapyje.

Šalies bažnyčiose šį sekmadienį, minint Pasaulinę vargstančiųjų dieną, buvo pašventintos akcijai skirtos žvakelės – daugiau nei 60 tūkst. vnt. Žvakelės bus dovanojamos už auką, o surinktos lėšos panaudojamos vargstantiems ir susiduriantiems su gyvenimo sunkumais, kuriuos globoja Carito organizacija visoje Lietuvoje.

Tegul šių metų akcijos žvakučių liepsna suteikia jaukumo mūsų namams, stiprina vienybę su vargstančiais ir teikia viltį, kurios taip esame reikalingi šiuo sudėtingu laiku.

Daugiau kaip du dešimtmečius Carito akcija „Gerumas mus vienija“ yra gera galimybė asmeniškai ir bendruomeniškai įsitraukti ir dalintis su vargstančiais savo dėmesiu, savanorystei skirtu laiku ir konkrečia auka, kuri vėliau virsta konkrečia pagalba – trūkstamas maistas namuose ar vargstančiųjų valgyklose, vaistai, kelionių pas gydytojus išlaidos, priemonės ir prekės vaikams, reikalingi daiktai šeimų buityje, pagalba po gaisro ir kita.

„Lietuvoje dėl pandemijos susidarė ypač sudėtinga situacija. Vis dar plintančio viruso grėsmė mūsų tarpe, nežinia, kasdien besikeičianti situacija, didėjantys pagalbos reikalingų žmonių skaičiai, socialinio artumo stoka mus lydi visus metus. Tačiau artėjant metų pabaigai norisi žmones sutelkti ir pakviesti uždegti ar pastiprinti viltį, paskleisti šviesą ir šilumą vieni kitų širdyse. Tamsa yra bejėgė prieš šviesą, o Caritas žvakelė yra simbolinis „įrankis“ įnešti kuo daugiau šviesos vieni kitų gyvenimuose“, – sakė Deimantė Bukeikaitė, Lietuvos Caritas generalinė sekretorė.

Advento žvakės lietuvoje jau tapo tradicija.

Advento žvakelės daliai Lietuvos gyventojų jau tapo tradicija. Uždegę šią žvakelę ant savo šventinio stalo, padovanoję ją savo artimiesiems, draugams ar bendradarbiams, kaimynams žmonės atneša šviesą ne tik į savo ar artimųjų namus, bet ir prisideda prie pagalbos sunkius gyvenimo išbandymus patiriantiems žmonėms. Visos šiųmetės akcijos žvakelės „Gerumas mus vienija“ yra rankų darbo.  Jos su dideliu atsakingumu ir rūpesčiu gaminamos Vilniaus arkivyskupijos Caritas žvakių dirbtuvėse.

Nuo gruodžio 1 dienos startuos virtualus žvakelių žemėlapis, neturintis sienų, apribojimų ir griežtų reikalavimų dėl atstumų išlaikymo, ir atsiras galimybė aukoti bei gauti dovanų žvakelių prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse, kur jas dalins Carito savanoriai, visoje Lietuvoje. Tikimasi, kad virtualiame akcijos „Gerumas mus vienija“ žemėlapyje žvakeles nuo gruodžio 1-osios iki 31 dienos degs ir užsienyje gyvenantys tautiečiai, ir Lietuvos gyventojai.  

Paaukoti pagalbai vargstantiems bei gauti dovanų Caritas žvakelę galima:

Visose šalies bažnyčiose, parapijose bei Caritas centruose (lapkričio 15–gruodžio 24 d.);

Prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse (gruodžio 1–gruodžio 24 d.);

Uždegant žvakelę virtualiame Caritas žvakučių žemėlapyje (gruodžio 1–gruodžio 21 d.).

Lietuvos Caritas informacija

The post Prasideda akcija: Gerumas mus vienija appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Lietuvos „Carito“ organizaciją globojančio Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, „mes, būdami civilizuotos visuomenės ir krikščioniškos bendruomenės nariai, privalome pasirūpinti pavojų gyvybei ir sveikatai patiriančių žmonių, įstrigusių pasienyje, situacija. Todėl sveikintinas Lietuvos atsakingų institucijų sprendimas pradėti teikti skubią sisteminę pagalbą. Malda lydžiu didelius išbandymus patiriančius migrantus, taip pat jiems pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų darbuotojus ir savanorius, pasienio pareigūnus bei valdžios institucijų atstovus, ieškančius šioje krizėje geriausių sprendimų“.

Migrantų krizės klausimą Lietuva sprendžia nuo šių metų birželio mėn. Šiais metais į mūsų šalį pateko 4219 migrantų. Nuo rugpjūčio mėnesio pradžios, dėl Lietuvoje vykdomos migrantų apgręžimo politikos, iš Baltarusijos draudžiamose vietose į Lietuvą neįleista 5 008 migrantai, 156 įleisti dėl humanitarinių priežasčių.

Sienos apsaugos klausimas sprendžiamas ir situacija daugiau mažiau stabilizuota. Didžiosiose stovyklose jau apgyvendinti ir dar užkardose esantys migrantai, nepaisant išliekančių iššūkių, gauna būtiną pagalbą. Vis dėlto, pastaruoju metu didelį nerimą kelia į Lietuvą bandančių patekti, tačiau apgręžiamų ir į Baltarusiją negalinčių sugrįžti migrantų situacija. Šie žmonės yra „įstrigę“ teritorijoje tarp Lietuvos ir Baltarusijos sienų ir, galimai, dėl maisto, vandens stokos ir vis prastėjančių oro sąlygų patiria grėsmę sveikatai ir net gyvybei.

Nerimą sumažino priimtas Vidaus reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų vadovų sprendimas skubiai organizuoti humanitarinių pagalbos paketų dalijimą Lietuvos pasienyje su Baltarusija apgręžiamiems migrantams.

Remiantis Vidaus reikalų ministerijos informacija - „Iki metų pabaigos planuojama paruošti 5 tūkst. tokių paketų iš šiuo metu turimų rezervų ir organizuojant reikalingus viešuosius pirkimus. Humanitariniams paketams sukomplektuoti bus panaudota ir tarptautinė migracijos krizei valdyti gaunama parama.... Įvertinus prastėjančias oro sąlygas ir tai, jog pastaruoju metu vėl padaugėjo bandymų neteisėtai kirsti valstybės sieną, pasienyje migrantams bus dalijami humanitariniai paketai su sausu daviniu, vandeniu ir būtiniausiais daiktais“.

Neteisėtos migracijos krizės metu humanitarinės pagalbos klausimus kassavaitiniuose susitikimuose sprendžia platus valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų ratas – Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Lygių teisių kontrolieriaus tarnyba, Raudonasis Kryžius, Maltos ordino pagalbos tarnyba, Caritas, organizacija „Gelbėkit vaikus“, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybė Lietuvoje, Pabėgėlių priėmimo centras, Tarptautinė migracijos organizacija.

Daugiau apie Lietuvos „Carito“ veiklą ir pagalbą migrantams galite rasti internete.

Lietuvos Carito informacija

The post Lietuvos Caritas: privalome pasirūpinti įstrigusiais migrantais appeared first on LAIKMETIS.