„Visiškai šviežiai esame informuoti, kad šią savaitę Tarptautinis Teisingumo Teismas patvirtino ir leido Lietuvai įstoti į bylą „Ukraina prieš Rusiją“, (...) džiaugiamės, kad gavome patvirtinimą, kad galime įstoti į šią bylą, įstojame ir dabar per mėnesį turime pateikti savo rašytinius paaiškinimus“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė ministrė.

Kalbėdama apie Rusijos atsakomybę E. Dobrowolska pabrėžė, kad karas tęsiasi ir epizodų, dėl kurių prieš Rusiją pradėti tyrimai, vis daugėja, kaip ir tarptautinę bendruomenę sukrėtęs Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas šią savaitę.

labai kartais sudėtinga pasakyti, kiek tų kaltinamųjų aktų bus, kiek kaltinamųjų epizodų

„Kiekvienas naujas epizodas vertinamas ir dėl to labai kartais sudėtinga pasakyti, kiek tų kaltinamųjų aktų bus, kiek kaltinamųjų epizodų, dėl kokių sudėčių, iki šiol stebime karą, naujus epizodus, įsivertinti masto turbūt niekas dabar negalėtume, nes mes kalbame ne tik apie karo nusikaltimus, mes kalbame apie padarinius, kurie vienareikšmiškai palies bendruomenę, infrastruktūrą, gamtą“, – kalbėjo teisingumo ministrė.

Lietuva pernai oficialiai pateikė prašymą prisijungti prie Ukrainos bylos prieš Rusiją dėl karo nusikaltimų Tarptautinio Teisingumo Teisme Hagoje.

Ukraina, Lietuva ir kitos regiono šalys taip pat siekia, kad Rusijos agresijos nusikaltimus nagrinėtų specialus tribunolas, kuris atsakomybėn leistų patraukti ir Kremliaus vadovus.

The post Hagos teismas leido Lietuvai įstoti į bylą prieš Rusiją – teisingumo ministrė appeared first on LAIKMETIS.

46 Europos Tarybos šalių lyderiai, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), pabrėžė, kad Maskva bus laikoma atsakinga už žalą ir sugriovimą Ukrainoje, į kurią įsiveržė prieš metus ir tris mėnesius.

Hagoje įsikursiantis žalos registras sieks užfiksuoti materialią Rusijos per karą Ukrainai padarytą žalą.

„Nebus patikimos taikos be teisingumo“, o šis registras pakloja pamatą visapusiškam kompensacijų mechanizmui, prasidedant dvi dienas truksiančiam viršūnių susitikimui vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis.

Tačiau kol kas, pasak V. Zelenskio, balistinių raketų ir dronų atakos prieš jo šalį rodo, kad „Rusija labai stengiasi gerinti savo pajėgumus žudyti“.

Todėl Ukrainai reikia papildomų oro gynybos sistemų ir raketų, daugiau naikintuvų, be kurių jokia oro gynybos sistema nebus tobula, sakė jis.

Tokį raginimą V. Zelenskis paskelbė apsilankęs svarbiose Europos sostinėse, kur siekė vakarietiškų lėktuvų prieš numatomą ukrainiečių kontrpuolimą.

Jis gavo pažadų dėl tolesnės karinės pagalbos iš Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos. Paryžius ir Londonas taip pat pažadėjo apmokyti ukrainiečių naikintuvų pilotus.

Lėktuvų koalicija

Vakarų šalys atsargiai žiūri į pažangių naikintuvų tiekimą Ukrainai, baimindamosi, kad jų naudojimas gali eskaluoti karą.

Vis dėlto aukščiausiojo lygio susitikime britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) ir Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė) susitarė, kad sukurs „tarptautinę koaliciją, kad Ukrainai būtų suteikta kovinių aviacijos pajėgumų, remiant viską – nuo apmokymo iki lėktuvų F-16 parūpinimo“, pranešė R. Sunako biuras.

Kiti lyderiai Islandijoje pabrėžė žalos registrą ir tai, kad prieš metus jie pagrįstai pašalino Rusiją iš Europos Tarybos dėl jos karo Ukrainoje.

O. Scholzas teigė, kad registras atliks pagrindinį vaidmenį „baudžiant ir reikalaujant atsakomybės už Rusijos okupantų įvykdytus karo nusikaltimus“.

E. Macronas paragino kitas šalis prisijungti prie iniciatyvos ir aktyviai prisidėti prie jos įgyvendinimo.

Viršūnių susitikime stebėtojos teisėmis dalyvavusios Jungtinės Valstijos pareiškė, kad taip pat pritaria registro sukūrimui.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad registras padės atgrasyti Rusiją nuo tolesnių karo nusikaltimų, ir pavadino jį svarbiu ateičiai, „nes tik teisingumas gali būti ilgalaikės taikos Ukrainoje pagrindas“.

Britanija siekia reformos

Visos 27 Europos Sąjungos šalys yra Europos Tarybos narės ir kelios iš jų pritaria tam, kad būtų įsteigtas specialus tribunolas Rusijos vadovams teisti.

Tai būtų atidėta iki besitęsiančio karo pabaigos.

Gali būti, kad Rusija taip pat rengiasi pavasariniam Ukrainos pozicijų puolimui ir bando nutraukti aklavietę mūšio lauke.

Nepaisant to, kad aukščiausiojo lygio susitikime buvo deklaruojama vienybė, Europos bendruomenėje buvo prieštaravimų.

Britanija yra nusiteikusi prieš Europos Tarybos priimtą Europos žmogaus teisių konvenciją, trukdančią Londono planams sustabdyti neteisėtai atvykstančius prieglobsčio prašytojus deportuojant juos į Ruandą.

Konvenciją remia Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), priėmęs sprendimų, kuriais kliudoma Londono politikai.

Atvykęs R. Sunakas sakė spaudžiantis reformuoti šį teismą pagal strategiją, kuria siekiama neleisti per Prancūziją atkeliavusiems migrantams laiveliais pasiekti Jungtinę Karalystę.

„Padarysime viską, ką galime... Neketinu ilsėtis, kol nesustabdysime tų laivelių, todėl ir esu čia“, – sakė R. Sunakas.

Renginys Reikjavike taip pat yra svarbi proga Europos galybių Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir JK vadovams susitikti prieš penktadienį Japonijoje prasidedantį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą.

The post Hagoje įsikursiantis žalos registras fiksuos materialią Rusijos per karą Ukrainai padarytą žalą appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuvos atstovai pristatys mūsų šalyje atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Ukrainoje, bus diskutuojama bendradarbiavimo tarp šalių klausimais“, – BNS informavo Generalinė prokuratūra.

Anot jos, Lietuvoje atliekamo tyrimo tikslas yra rinkti ir dokumentuoti iš Ukrainos į kitas Europos šalis besitraukiančių žmonių parodymus, rinkti visą įmanomą medžiagą, kuri galėtų būti panaudojama patraukiant kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. 

Lietuvos Generalinė prokuratūra kovo pradžioje pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Rusijai užpuolus Ukrainą. Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, 110 straipsnį dėl agresijos ir 111 straipsnį dėl draudžiamų karo atakų.

Vėliau Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prokuratūros pasirašė susitarimą dėl jungtinės tyrimo grupės sukūrimo. Ji fiksuos, analizuos ir saugos duomenis apie Ukrainoje padarytas nusikalstamas veikas, jų vykdytojus ir nukentėjusiuosius, kitaip padės Ukrainos prokurorams užtikrinti tinkamą karo nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą.

Vasario 24 dieną Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą. Jos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad savo kariniu puolimu Rusija siekia „denacifikuoti“ Ukrainą.

Per karo veiksmus Ukrainoje sugriauta daug civilių pastatų, iš rusų atkovotose teritorijose ukrainiečiai pranešė aptikę masines nužudytų civilių žmonių kapavietes, dalis jų buvo kankinti.

The post Lietuvos prokurorai Hagoje dalyvaus pasitarime dėl karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimo appeared first on LAIKMETIS.

„Žiūrint iš humanitarinės pusės, iš tarptautinių organizacijų reakcijos, aš manau, kad ir Jungtinių Tautų, ir Raudonojo kryžiaus ir apskritai visų tarptautinių organizacijų, kurios stebi humanitarinę situaciją Ukrainoje, ta reakcija bus aktyvesnė, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras. – Ir, tiesą sakant, iš Hagos tribunolo pusės – iš tos varpinės žiūrint, prokurorų jau dabar tyrimas, jis gali būti pradėtas ir nelaukiant oficialių Ukrainos valdžios kreipimusi, nors jie jau yra.“

Pasak ministro, sunku iš anksto vertinti, kokie kaltinimai galėtų būti pateikti, tačiau, jo vertinimu, tai galėtų būti panašu į Serbijos atvejį.

„Kaip tai atrodytų ateityje, aš manyčiau, atrodytų greičiausiai panašiai kaip Serbijos variantas, tai yra, kai politiniai vadovai buvo pripažinti atsakingais už tas žudynes, kurias vykdė serbų kariai“, – teigė ministras.

Tarptautinės bendruomenės pyktį sukėlė nedideliame Bučos miestelyje į šiaurės vakarus nuo Kyjivo aptiktos masinės kapavietės ir šimtai brutaliai nužudytų civilių

Tarptautinės bendruomenės pyktį sukėlė nedideliame Bučos miestelyje į šiaurės vakarus nuo Kyjivo aptiktos masinės kapavietės ir šimtai brutaliai nužudytų civilių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai apkaltino Maskvą civilių žudynėmis. 

Rusija šiuos kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais Bučoje. 

Maskva paprašė pirmadienį surengti specialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį aptarti šiems kaltinimams. Pasak A. Anušausko, taip politinė vadovybė siekia išvengti kaltinimų, bet ši strategija jau nieko nepakeis.

„Rusija skuba užbėgti už akių, kad atsakomybė nebūtų tiesiogiai perkeliama politinei jų vadovybei. Jie skuba daryti tuos žingsnius, bet iš esmės tai nieko nekeičia. Nusikaltimai yra įvykdyti, jie yra užfiksuoti ir aš manau, kad kuo greičiau tarptautinis tribunolas įsitrauks į šį darbą savo tyrimu, tuo geriau“, – teigė ministras.

Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas pradėjo veikti 2002 metais. Ši institucija siekia teisti asmenis už genocidą, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir, kai kuriais atvejais, agresijos nusikaltimus.

The post A. Anušauskas: rusų armijos vykdomos žudynės primena Serbijos nusikaltimus appeared first on LAIKMETIS.

„Pirmą kartą Lietuva pasinaudojo Romos statuto galimybe ir liko neabejinga Ukrainos atžvilgiu. Akivaizdu, kad ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras supranta reakcijos greičio svarbą. Džiaugiuosi, kad vienu žingsniu priartėjome teisingumo link“, – vėlai pirmadienį išplatintame komentare sakė ministrė Evelina Dobrovolska.

„Rusijos ir Baltarusijos vadovybės karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui negali likti be atsako“, – pridūrė ji.

Rusijos ir Baltarusijos vadovybės karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui negali likti be atsako

Lietuva šią savaitę dėl Maskvos ir Minsko vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui kreipėsi į Hagos prokurorą. 

Savo pareiškime apie pradedamą tyrimą prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) pareiškė, kad „yra svarus pagrindas manyti, jog Ukrainoje buvo įvykdyta tiek karo nusikaltimų, tiek nusikaltimų žmoniškumui“.

Prokuroras nagrinės padėtį nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o Rytų Ukrainą apėmė karas tarp Kijevo vyriausybės ir promaskvietiškų separatistų.

„Atsižvelgiant į konflikto išsiplėtimą pastarosiomis dienomis, ketinu pasirūpinti, kad šis tyrimas taip pat apimtų bet kokius naujus įtariamus nusikaltimus, patenkančius į mano institucijos jurisdikciją, įvykdytus bet kurios šalies per konfliktą bet kurioje Ukrainos teritorijos dalyje“, – teigė jis.

TBT jau yra atlikęs parengiamąjį tyrimą dėl nusikaltimų, susijusių su proeuropietiškų protestų smurtiniu malšinimu Kijeve per 2013–2014 metų Maidano revoliuciją, taip pat įtariamų nusikaltimų Kryme ir Rytų Ukrainoje.

2020 metų gruodį tuometė TBT prokurorė Fatou Bensouda (Fatu Bensuda) sakė, kad atliekant tyrimą buvo rasta požymių, jog Ukrainoje „įvykdyta įvairių veiksmų, prilygstančių karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui, patenkančiais į Teismo jurisdikciją“.

Tačiau Teismo prokurorai dar nebuvo prašę teisėjų atlikti visavertį tyrimą.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Vakarai į tai atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai.

The post Lietuva kreipėsi į Hagos teismą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų appeared first on LAIKMETIS.