POKALBIS. „Galiu patvirtinti, kad sekmadienio rytą numatytas Lietuvos prezidento pokalbis su K. Starmeriu“, – BNS sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

SKYPE. „Microsoft“ penktadienį pranešė, kad nutraukia „Skype“, internetinių balso ir vaizdo skambučių pradininkės, kurią technologijų milžinė nusipirko 2011 metais, veiklą.

REKORDAS. Praėjusiais metais Jungtinėje Karalystėje (JK) prieglobsčio prašymus pateikė daugiau kaip 108 tūkst. žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti vyriausybės duomenys; tai yra didžiausias skaičius per visus 12 mėnesių nuo 2001-ųjų, kai buvo pradėta registruoti tokius prašymus.

KINIJA. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pripažino, kad šalies ekonomika vis dar patiria daug sunkumų, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

DI METOJE. Įmonė „Meta“ planuoja savo atskirų produktų, įskaitant „Instagram“, „Facebook“ ir „WhatsApp“, rinkinį papildyti dirbtinio intelekto (DI) programėle, teigiama ketvirtadienį paskelbtame tinklo CNBC pranešime.

RUSŲ AMBASADORIUS. Maskva paskyrė karjeros diplomatą Aleksandrą Darčijevą naujuoju ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose, penktadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

ANGLŲ KALBA. Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketina padaryti anglų kalbą oficialia Jungtinių Valstijų kalba, kad užtikrintų „nacionalinę sanglaudą“, teigiama penktadienį paviešintame Baltųjų rūmų dokumente.

GYNYBA. Panašus skaičius Lietuvos gyventojų ir pritaria, ir nepritaria ketinimui gynybos finansavimą artimiausiais metais padidinti iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Reprezentatyvaus gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, planui pritaria 44 proc., o nepritaria – 41,5 proc. respondentų. Likę tyrimo dalyviai nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

The post Naujienų telegrafas: galingieji ignoruoja, Skype nutils, feisbukas su dirbtiniu intelektu appeared first on LAIKMETIS.

Štai neseniai „pažangioji studentija“ už su oficialia pozicija nesuderinamos nuomonės reiškimą prašė pašalinti iš darbo VDU dekaną Šarūną Liekį. Pradėjus aiškintis, „studentai“ nėrė į krūmus: bijo prisipažinti esantys naujųjų laikų komjaunuoliai. Pamenate, kaip „Šuns širdyje“ – mi k vam, profesor (lietuvių k. - mes pas jus, profesoriau).

O aš tęsiu tai, ką žadėjau: straipsnis apie tai, kaip atrodo mūsų valstybės finansai ir naujai siūlomos išlaidos gynybai. Ne, ne apie tai, kad mūsų valdžia nusprendžia išleisti ketvirtį visų metinių mūsų pajamų, net nežinodama, ką pirks. (Įsivaizduokite, kad einate į prekybos centrus ir sprendžiate ne tai, kokių maisto produktų jums šiandien reikia, bet kiek išleisti ketvirtį metinių savo pajamų – tiesiog maistui). Šiame straipsnyje aprašysiu kaip tas išlaidas siūlo finansuoti mūsų valdžia ir ką tokie sprendimai atneš Lietuvai.

Per pastarąjį mėnesį prisiūlyta įvairių priemonių, kuriomis tariamai galima būtų finansuoti tas išaugusias gynybos išlaidas (Lietuvos banko pelningumo didinimas, gyventojų indėlių „įdarbinimas“ ir t.t.). Visos šios priemonės pernelyg menkos ir neryžtingos. Todėl, kaip ir sakiau prieš mėnesį, viskas susiveda į vienintelį vardiklį – skolintis. Ir daug daugiau nei leidžia tvarus biudžeto planavimas. O skolų niekas nemėgsta – mums jas su palūkanomis reikės grąžinti.

Todėl mums, liaudžiai, skola pateikiama aptakiau – „Lietuva prašo Europos Sąjungos nuosaikiau vertinti Mastrichto kriterijus“ ir sudaryti sąlygas skolintis iš Europos investicijų banko. Kad Europa į mūsų prašymą įsiklausytų, Prezidentas dar ir medalį p. Uršulei įteikia. Spėju, įsiklausys, bet ar nuo to mums, Lietuvai, nors kiek ramiau?

Kas gi tie Mastrichto kriterijai? Iš penkių pasirinksiu šiuo aspektu svarbiausius du ir paaiškinsiu, kaip jie skaičiuojami ir ką reiškia. Valstybės skolos rodiklį ir viešųjų finansų deficitą.

Kai visas dėmesys skiriamas pačių sukurtai, bet neegzistuojančiai tikrovei ir tos „tikrovės“ propagandai, realybė lieka paraštėse.

Pirmasis, valstybės skolos rodiklis – tai yra bendras skolos likutis, kurį Lietuva – tai yra mes visi – esame skolingi. Jis yra skaičiuojamas santykyje su bendruoju vidaus produktu arba, paprasčiau kalbant, procentas nuo valstybės ekonominio pajėgumo. Kuo pajėgesnė ekonomiškai valstybė (kuo daugiau pritraukiame investicijų ir sukuriame prekių bei paslaugų), tuo daugiau skolų valstybė gali prisiimti ir jas saugiai grąžinti. Pagal Mastrichto kriterijų leidžiamas skolos dydis – 60 procentų nuo bendrojo vidaus produkto. Pavyzdžiui, Lietuvos 2024-ųjų BVP – 78 milijardai, todėl mūsų leistina maksimali skola – 60 procentų arba 47 milijardai.

Iš tiesų 2024-aisiais mūsų valstybės skola buvo 38 procentai nuo BVP arba beveik 30 milijardų. Pagal 2025-ųjų suplanuotą ir patvirtintą biudžetą mūsų skola augs daugiau nei 5 procentais ir sudarys 36 milijardus arba 44 proc. nuo BVP. Dėmesio, taip sparčiai augančioje skoloje dar neįskaičiuotos tos naujosios gynybos išlaidos!

Tokiais tempais auginant valstybės skolą, socialdemokratai, demokratai ir Nemuno aušra, baigdamos kadenciją, pasieks, o gal net ir viršys 60 procentų nuo BVP. Primenu, čia be jokių papildomų išlaidų gynybai. Pridėkite tuos keletą papildomų milijardų gynybai kasmet, ir per ketverius metus 60 procentų ramiausiai viršysime. Ir jokio skirtumo, ar Europa leis šį rodiklį viršyti, ar ne – mokėti palūkanas ir grąžinti turėsime mes ir mūsų vaikai.

Antrasis valstybės tvariems finansams svarbus Mastrichto kriterijus – viešųjų finansų arba valdžios sektoriaus deficitas. Paprastai kalbant tai yra rodiklis, kiek per vienerius metus valstybė gali papildomai skolintis, jei jos išlaidos viršija pajamas. Šis rodiklis taip pat santykinis (skaičiuojamas kaip procentas nuo BVP) ir pagal Mastrichto kriterijų leidžiamas maksimalus 3 procentų dydis nuo BVP.

Šiais metais patvirtintame biudžeto projekte – jis lygiai toks ir yra: maksimalus 3-jų procentų deficitas. Tai yra mes būsime priversti papildomai skolintis 3 procentus nuo BVP arba 2,5 milijardo eurų. Ir vėlgi, šie skaičiai yra neskaitant jokių naujų planuojamų išlaidų gynybai. Vėlgi, prie šių skaičių pridėkite, tarkime, porą milijardų papildomos skolos per metus ir gausite tokią puokštę skolos, kad 2028-aisiais, baigiant naujosios valdžios kadenciją, skolos dydis viršys visus tvaraus finansavimo limitus. Ką bekalbėti apie skolos aptarnavimą – palūkanas, kurios pridėjus tuos kelis milijardus skolos, pačios perkops milijardą eurų.

Valdžios ekonomistai gali Jus raminti: augantis bendrasis vidaus produktas didins skolos limitą, todėl 60 proc. nuo BVP rodiklio neviršysime. Bet tai tik prielaida, jei Lietuvos ekonomika ženkliai augs. O pagrindo tokioms prielaidoms paprasčiausiai nėra. Šiemet jau padidinome mokesčius. Tiek verslams (pelno mokestis), tiek vartotojams (akcizai kurui ir pan.), pastarieji, beje, įtakoja visą ekonomiką ir prekių kainų augimą.

Šiems metams padidėjusi infliacija – garantuota. Valdžia grasina mokesčius pavasarį dar kartą didinti, nes trūksta biudžeto pajamų gynybai. Klausimas, ar tų mokesčių iš ties surinks daugiau, ar priešingai, traukiantis ekonomikai mokesčių surinkimas (ir biudžeto pajamos) mažės. Juk ekonomikos vadovėliai sako: mokesčių kėlimas stabdo, o ne skatina ekonomiką. Neaugant ekonomikai, dar labiau augs skolos rodikliai, o biudžetas negaus suplanuotų pajamų.

Ekonomikos elementorius primena, kai nori didinti vienos rūšies išlaidas, bet didinti išlaidų neleidžia pajamos, o skolintis negali, būtina mažinti kitos rūšies išlaidas. Tą žino kiekvienas verslininkas, ką jau bekalbėti apie aukštuosius ekonomistus. Kitaip tariant, būtina vienas išlaidas pakeisti kitomis. Tačiau mažinti išlaidų ir biurokratijos valdžia nenori. Lieka „užskolinti“ valstybę ir uždėti naujais mokesčiais, nepaisant perspėjimų, kad ekonomika nugrims į recesiją.

Sakote, be reikalo gąsdinu? Tarptautinė finansinių reitingų agentūra S&P yra pateikusi tris scenarijus Europos valstybėms, kaip atrodys jų viešieji finansai didinant išlaidas gynybai. Padidinus išlaidas gynybai iki 5 procentų nuo BVP mūsų viešųjų finansų deficitas išauga iki - 4.6 procento. Skaičiuota dar tais laikais, kai nebuvo padidintos išlaidos kitiems valstybės poreikiams, jau dabar šis skaičius būtų gerokai didesnis, ką jau bekalbėti apie 6 procentus.

Keista, kad tų scenarijų ir analizės nesigirdi iš mūsų garsiųjų ekonomistų. Suprantu, tema nepataiko į oficiozą. Akivaizdu, todėl ir jokių rimtų diskusijų nevyksta. Valdžia pasikeitė, bet viskas po senovei: diskutuojama tik apie tai, kas leidžiama ir patinka valdžiai. Prisišnekėsi, žiūrėk, paramos neperves ar iš darbo išmes.

The post Ignas Vėgėlė. Apie augančią valstybės skolą ir grėsmes įsisukti į skolos spiralę appeared first on LAIKMETIS.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas teisingai reikalauja iš ES didesnės atsakomybės už saugumą Europoje ir visame pasaulyje. Ilgalaikis nepakankamas šios srities finansavimas ES dabar pareikalaus žymiai didesnių pinigų. Ne išimtis ir Lietuva. Ir pas mus krašto apsauga reikalauja, ir ateityje reikalaus, vis didesnių finansinių išteklių. Svarbu, kad jie būtų naudojami skaidriai ir maksimaliai atvirai, kad Lietuvos žmones galėtų pasitikėti Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidento ir vyriausybės sprendimais.

Nėra gerai, kada sprendimai dėl reikiamų lėšų atsiranda staiga, nepasiruošus atsakyti į klausimą, iš kokių šaltinių tai bus daroma. Tai kelia nereikalingas abejones sprendimų pagrįstumu. Manome, kad šiuo metu reikėtų žymiai platesnio, ilgalaikio, apimančio ne tik Seime atstovaujamas partijas, susitarimo dėl krašto apsaugos finansavimo.

Daugiau nei turimi ginklai, svarbus yra žmonių nusiteikimas bei jų gebėjimas ginti savo valstybę. Deja, ši sritis kelia didelį rūpestį. Vykdomas propagandinis, dirbtinis Lietuvos skaldymas į patriotus  ir ne skaldo mūsų visuomenę. Tikras tautinis ir patriotinis ugdymas, jaunosios kartos pasirengimas priešintis tikrai yra dar nepakankamas. Ilgametis liberalių politikų aiškinimas, kad gynybai užteks profesionalios kariuomenės, skatino nusiraminimo nuotaikas bei daliai mūsų visuomenės sukūrė iliuziją, kad kažkas, be mūsų visų pastangų, mus apgins.

Vykdomas propagandinis, dirbtinis Lietuvos skaldymas į patriotus ir ne skaldo mūsų visuomenę.

Milžinišką žalą atnešė genderistinės, griaunančios ir skaldančios mūsų valstybę bei ES iš vidaus, LGBT ideologijos propagavimas. Kur rasime karių vyrų, jeigu tikrasis vyriškumas tampa nepopuliarus. Jeigu jie iš viso nežinos, kokios lyties yra, jeigu jų pareigos jausmas ginti šalį ir savo šeimą nebus ugdomos mūsų motinų, o mokyklose jiems bus aiškinama, kad vyrai ir moterys yra vienodi.

Vaikai turi patys sugalvoti, kokiai lyčiai priklauso, o gal iš viso jie nėra vyriškos ar moteriškos giminės, tik kažkokios išgalvotos lyties atstovai. Ši ideologija sudavė esminį smūgį Lietuvos šeimoms. Sukūrėme sistemą, kurioje pagarboje yra skyrybos ir perdėtas karjeros siekimas. Įsipareigojimas visą gyvenimą kartu nugyventi tapo „nemodernus“, meilė suprimityvinta iki lytinio akto. Moteris, auginanti daug vaikų, dažnai yra laikoma kone atsilikusia.

Matant visa tai, nereikia stebėtis, kad Vakarų visuomenėje mažėja motyvacija ginti tokią sistemą. Kokią šeimą karys turi ginti, jeigu nežino, kas tai yra ir kas jis pats yra. Tokia ideologija privedė ES ir Lietuvą prie lėto fizinio išmirimo. Imigrantai iš kitų šalių šios demografinės spragos tikrai neužtaisys. Jos propagavimo privalome kuo skubiau atsisakyti kaip grėsmės nacionaliniam saugumui.

Šalia to, mokykloje nesuteikiame net elementarių žinių, kaip reikėtų gintis. Pavėluotai pradėjome stiprinti Šaulių sąjungą, ar plačiau įtraukti į gynybos sistemą norinčius tai daryti suaugusiuosius. Išaiškėjo, kad, kalbėdami tik apie ginkluotę, „pamiršome“ ruošti papildomai šauktinių mobilizacijai reikalingus karininkus ir puskarininkius.

Mes didžiuojamės savo partizanais, kurie su menka ginkluote ilgą laiką vieni gebėjo priešintis sovietiniams okupantams. Tačiau pamirštame, kad jie buvo auklėjami visai kita, nei dabar propaguojama dvasia. 

Akivaizdu, kad būtina kuo greičiau atsisakyti šios ydingos sistemos, kitaip papildomos lėšos mūsų krašto apsaugos sistemai bus mažai efektyviai išnaudotos. Ruoškime tikrus karius. 

The post Dr. Rimantas Jonas Dagys. Ar galima laimėti karą be karių? appeared first on LAIKMETIS.

Be to, klausia ne iš kur paimsim milijardus, reikalingus, kad gynybai galėtume skirti 5-6% nuo BVP, o kam juos išleisime?

Galų gale - siūlo išeitį, iš kokių lėšų būtų galima pirkti tankus, neapdedant gyventojų naujais mokečiais – ogi iš tų subsidijų, kurias Europa skiria "žaliajam kursui"!

Mat dalis tų milijardų, politiko įsitikinimu, vis tiek plaukia pro šalį ir net ne ten, kur reikia, todėl neduoda naudos niekam - nei gamtai, nei nacionaliniam verslui, nei valstybei, nei jos gyventojams, tik gudragalviams tų milijardų siurbikams. Sumos tokios, kad išeitų ir dvi divizijos – ir dar liktų!

Mūsų prezidentui tokia eretiška mintis į galvą nė nešovė. Užtat "žaliąjį kursą" stabdančiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui - tikrai patiktų!

The post Ignas Vėgėlė: referendumai, gynyba ir žaliasis kursas appeared first on LAIKMETIS.

Dažniausiai kelias veda į vakarinę šalies dalį, kur Ivano Frankivske įsikūręs nedidelis, bet veiklus paramos fondas Свій за свого. Nuvežę paramą ir atidavę automobilius kovojančios šalies kariuomenei grįžome aplankydami Kyjivą. Sena svajonė apžiūrėti vieną seniausių stačiatikių šventovių — Šv. Sofijos soborą — išsipildė.

Be to visuomet gera „iš pirmų rankų“ žinoti kas šiuo metu dedasi kovojančios šalies sostinėje.

Tik be dramų, prašau...

Dauguma kariaujančią šalį įsivaizduoja išakėtą tankų vikšrų, nuolat bomborduojamą su fone be pertraukos smilkstančiais griuvėsiais. To esama, bet tik ten, kur selfių darytis nesinori. Dažniausiai ten, karo zonoje, pabuvoję žmonės kalba apie reikalus nenoriai ir atsargiai. Didžioji dalis Ukrainos gyvena santykinai įprastą gyvenimą nors įtampa, suprantama, jaučiama.

Kita vertus, teko patirti, kad medijų suformuotu kariaujančios šalies įvaizdžiu puikiai naudojasi, pavadinkime, „įdomūs žmonės“. Tokie savo keliones Ukrainon pateikia, kaip neabejotinus žygdarbius. Yra kaip yra, bet teikiant pagalbą verta domėtis ne tik kur ir kaip, bet ir kas daro tą ar aną darbą, kokia žmogaus reputacija ir ką jis apskritai yra nuveikęs šiame gyvenime.

Kyjivas šiuo metu yra santykinai saugus miestas su puikiai veikiančia transporto sistema (metro, autobusai ir kt.), muziejais ir kavinėmis, vakariniu gyvenimu ir visu tuo, kas būdinga didmiesčiams. Nuvykti ten nėra joks žygdarbis. Kaukiančių oro pavojaus sirenų žmonės dažniausiai nebepaiso, niekur nesiblaško. Visuotinai vyrauja nuomonė, kad „nukris, tai nukris“.

Tiesą pasakius, panašios nuotaikos vyrauja ne tik Kyjive...

Kasdiena

Vaikštant centre akis kartais kliūva už vos įtvirtintų vyriausybinių pastatų. Dažniausiai tai būna keletas blokų, kurie sudėti priešais duris, saugant jas ir žmones nuo tiesioginio poveikio. Langų niekas faneromis neužkala ir lipniomis juostomis nelipina. Šalia tokių pastatų geriau nefotografuoti ir į akis kariams nelįsti.

Centre, ypač einant link kvartalo, kur dirba vyriausybinės institucijos (Bankovo gatvė), įrengti gynybiniai postai. Stovi šarvuočiai su kulkosvaidžiais, o aplink patruliuoja ginkluoti kariai. Netoliese surenčiama kokia nors improvizuota įtvirtinta buveinė iš smėlio maišų ar ko panašaus.

Mieste periodiškai kaukia sirenos. Dėmesio į jas niekas nebekreipia. Dokumentų patikra gatvėse praktiškai nevyksta. Policininkai ramiai tūno automobiliuose ir dažniausiai tvarko reikalus su kitais automobilininkais. Visaip tvarko.

Dingstanti elektra mieste tapo įprastu reiškiniu. Sukurta programėlė, kurioje elektros tiekimo sutrikimai puikiai matomi, jiems galima pasirengti. Kavinės net mažesniuose miesteliuose seniai turi nuosavus generatorius. Nutrūkus elektros tiekimui reikia tik keliolikos sekundžių, kad vėl užsidegtų šviesos. Viešbutis, kuriame gyvenome, kaip neabejotiną pliusą reklamavo nenutrūkstančią elektros energiją ir slėptuvę. Ačiūdie, neprireikė.

Žmonės

Į akis krinta nuovargis. Nors kažkodėl sakoma, kad Lietuvoje žmonės nesišypso, bet ten gatvėje pamatyti šypseną yra didelė retenybė. Kita vertus, skirtingai nuo kitų provincijos miestų, Kyjive žmonės gyvena santykinai gerai. Gatvėse nesimato benamių, žmonės apsirengę paprastai, bet neprastai, vyksta įvairūs renginiai. Automobilių kokybė gerokai skiriasi nuo Ukrainos provincijos kur be vargo pamatysi ir sovietinį automobilį, ir pakiužusį motobloką. Vežimai su arkliais taip pat nedingę, nors mažiau nei prieš kokį dešimtmetį.

Teko kalbėtis su daugeliu žmonių, kurie užsiima įvairiais darbais. Gal kiek per aktyvus ir patriotizmu trykštantis ukrainietis Maidane (centrinė Kyjivo aikštė) puolė dėkoti Lietuvai už pagalbą ir dešimtimis vardijo bendrai pažįstamus žmones. Neslėpsiu, malonu. Daugelis Lietuvos vardą mini su pagarba ir dėkingumu.

Kita vertus, aplinkybės suvedė su vietiniu įtakingo žmogaus vairuotoju, kuris papasakojo nemažai įdomių dalykų apie aukštuomenės gyvenimą. Nesigilinant į detales, jo požiūris į vietos realijas labai skeptiškas. Vyrauja nežmoniško dydžio korupcija. Net valstybinėse, aukščiausio lygio institucijose vidutinio lygmens valdininkai neretai papildomą algą iš savo viršininkų gauna vokeliuose. Už lojalumą, tylą ir buvimą „kaip reikia“.

Teko gerokai perversti mąstymą, kad suvokti kaip iš esmės visa tai veikia. Juk valstybės tarnyba nėra verslas ir savaime pinigų negeneruoja. Taip mąstome mes, tačiau tai nereiškia, kad kitaip nebūna. Pašnekovo teigimu, verslas ir politika čia tampriai susiję. Dažnas valdininkas valstybinėse institucijose dirba tik todėl, kad geriau galėtų tvarkyti nuosavą verslą.

Vakarais Kyjivo gyvenimas nestoja. Kadangi atvykome savaitgalį, tai teko patirti, kad vietos jaunimas į gyvenimą, kaip ir visur, žiūri paprasčiau. Vadinamoji Z karta turi atvirus vartus į pasaulį, todėl nestabdo. Pasak vietos studento, gyvenimas Kyjive nėra pigus, tačiau darbų rasti įmanoma. Dažnas išgalintis čia gyventi, sostinę renkasi dėl santykinio saugumo (veikia oro gynyba, kriminaliniai dalykai kontroliuojami ir t.t.), galimybės daryti karjerą ar tiesiog buvimo šalia įtakingų asmenų laukiant savo progos prasisukti.

Nuotaikos

Kariaujančioje šalyje vyksta įvairūs procesai. Žmonės pavargę. Dažniausiai laikomasi nuomonės, kad karą reikia užbaigti bet kokiu atveju, net nesigilinant į galimai nepalankias sąlygas. Jaučiamas didžiulis nepasitikėjimas valdžia. Su kuo bekalbėsi, kiekvienas pateikia tik jam žinomas valdančiųjų nuodėmes.

Kita vertus, vakarų Ukrainoje situacija gerokai skirtingesnė. Ten žmonės nusiteikę ryžtingiau visomis prasmėmis. Nežiūrint korupcijos, nepasitikėjimo valdininkais, policija, žmonės nuosekliai remia kariuomenę. Organizuojamos įvairios akcijos, lėšų rinkimas, žodžiu, Stepano Banderos pasėta sėkla čia prigijo ir toliau veši.

Daryti bent minimalias prognozes apie ateitį ir karo baigtį yra beprasmiška. Visi interneto kalbėtojai, analitikai ir žinovai sako tik tai, ką nori girdėti žiūrovas. Tuo tarpu situacija Ukrainoje turi per daug dedamųjų, kad būtų galima bandyti nuspėti karo scenarijus.

Lenkų muitininkai

Su jais visuomet vien problemos. Šį kartą iškilo didžiulis nesusipratimas dėl ukrainiečių dovanoto angelo, kuris buvo padarytas iš tuščios patrankos tūtos. Jį išvydęs lenkų muitininkas puolė mojuoti rankomis ir tvirtinti, kad šis daiktas negali patekti į šalies teritoriją.

Suprantama, jei tai būtų buvusi sveika tūta, o ne išfrezuotas angelas stovintis ant tūtos pagrindo gal ir būtų galima sutikti su draudimu, tačiau šį kartą nusprendėme pasiginčyti. Regis, pareigūnas ne juokais supyko, todėl apsuko mus atgal, į Ukrainą, kur privalėjome atsikratyti unikalia dovana.

Buvo rastas saliamoniškas sprendimas (juk nemesi Ukrainos simbolika papuošto angelo į šiukšlių konteinerį). Nuėjome pas ukrainiečių pamainos viršininką ir išdėstėme problemą. Tas tik mostelėjo ranka, suprask, keisti tie mūsų kaimynai. Parodė lentyną, kurioje puikavosi neprasta metalinių taurių, tūtų ir granatsvaidžių konteinerių kolekcija. Papildykite ekspoziciją, juokais pasakė, čia jūsų, lietuvių, suneštas muziejus.

Svarbu

Jau minėjau, kad teikiant paramą kovojančiai šaliai rekomenduotina žinoti visą tiekimo grandinę. Ypač, kai aukojami brangesni daiktai (automobiliai, dronai, pinigai ir t.t.) Su anksčiau minėtu ukrainiečių fondu dirbame tik todėl, kad jais pasitikime.

Poreikis nesikeičia: automobiliai, generatoriai, ecoFlow, baterijos, prailgintuvai, gesintuvai. Nors kariai nebadauja, tačiau gera, kai galime nuvežti saldumynų, tirpios kavos, arbatos, higienos ir skalbimo priemonių. Aukos dronams (perkama Ukrainoje, išgraviruojami aukotojų vardai) taip pat labai laukiamos.

Detales derinti galima su Olesia tel. Nr. +37065764386, arba rašykite man valdas.kilpys@gmail.com

The post Kalėdinis Kyjivas ir angelas, kuris neturėjo leidimo kirsti ES sieną appeared first on LAIKMETIS.

Šiam tikslui skiriama valstybės išlaidų dalis – didžiausias per metus šalies istorijoje.

Įstatymui pritarė 232 parlamentarai, o 207 balsavo prieš, trys susilaikė.

Įstatymu numatytos 633 mlrd. zlotų įplaukos, 922 mlrd. zlotų išlaidos, 288 mlrd. zlotų deficitas.

Biudžetas sudarytas remiantis prielaidomis, jog ekonomika kitąmet augs 3,9 proc., infliacija sieks 5 procentus.

The post Lenkija patvirtino rekordines išlaidas gynybai appeared first on LAIKMETIS.

Susitarimu oficialiai įforminamas ne vieną mėnesį plėtotas abiejų šalių bendradarbiavimas saugumo srityje.

Šiaurės Korėja tapo viena svarbiausių Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą rėmėjų.

Vakarai seniai kaltina Pchenjaną tiekiant Maskvai artilerijos sviedinius ir raketas naudoti kare Ukrainoje. Naujausi kaltinimai Pchenjanui – dėl 10 tūkst. karių nusiuntimo į Rusiją – yra pagrįsti žvalgybos pranešimais ir rodytų dar didesnį Šiaurės Korėjos įsitraukimą į karą. 

Šiaurės Korėja tapo viena svarbiausių Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą rėmėjų.

Tuo pasipiktino ir įspėjimus paskelbė Seulas, Kyjivas ir Vakarų sostinės.

Prieš balsavimą užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka kreipėsi į parlamentą ir pareiškė, kad Maskvos santykiai su Pchenjanu pasiekė naujas aukštumas.

A. Rudenka gyrė Šiaurės Korėją kaip „vienintelę šalį pasaulyje, viešai parėmusią“ Rusijos 2014 metais paskelbtą Krymo aneksiją ir 2022-aisiais paskelbtą keturių kitų Ukrainos regionų aneksiją.

„Manau, kad ši sutartis (sudaryta) labai laiku“, – sakė jis.

Rusų parlamentarų balsavimas įvyko Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) paskelbus pergalę JAV prezidento rinkimuose.

The post Rusija ratifikavo gynybos paktą su Šiaurės Korėja appeared first on LAIKMETIS.

Fondas įsteigtas pagal spalio 1-ąją įsigaliojusį Gynybos fondo įstatymą, kuriuo siekiama krašto apsaugos finansavimą didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas praėjusią savaitę sakė, kad remti gynybą gyventojai ir verslas nuo šiol galės paprasčiau – svetainėje gynybosfondas.lt atlikti vienkartinį pavedimą arba pasirinkti mokėti periodinę įmoką.

Iki šiol gyventojai galėjo Krašto apsaugos ministerijai, kariuomenei, karo akademijai arba karo muziejui galėjo skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Praėjusią savaitę pristatydamas fondą ministras sakė, kad iš GPM pernai surinkta papildomai 125 tūkst. eurų. L. Kasčiūno teigimu, šiemet gyventojų parama gynybai bus didesnė.

Be to, nuo ketvirtadienio prisidėti prie krašto gynybos bus galima įsigyjant vienerių metų trukmės gynybos obligacijų su 2 proc. metų palūkanomis.

Gynybos fondas skirtas kaupti lėšas, skirtas užtikrinti itin skubius prioritetinius valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikius.

Pasak L. Kasčiūno, jo lėšomis bus kuriama kariuomenės divizija, tankų batalionas, įsigyjamos pėstininkų kovos mašinos, stiprinama oro gynyba, finansuojamas minų pirkimas, fizinių barjerų, prieštankinių barjerų kūrimas bei įgyvendinimas kitų kontrmobilumo priemonių planas.  

Siekiant iki 3 proc. BVP didinti finansavimą Seimas birželio pabaigoje priėmė gynybos finansavimo priemonių paketą – be Gynybos fondo steigimo, jame numatyta nuo kitų metų 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, didinti tabako ir alkoholio, kuro akcizus.

The post Šalies gynybai jau paaukota 19,7 tūkst. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Naujienų agentūra BNS tęsia antrąją straipsnių ciklo dalį, parengtą artėjant Seimo rinkimams. Joje rinkimuose dalyvaujančių partijų klausiame apie svarbiausius kadencijos darbus, jų siūlymus mokesčių, gynybos, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

Šioje ciklo dalyje pateikiame parlamentinių partijų ir tų politinių jėgų, kurios apklausose perlipa 5 proc. barjerą, reikalingą patekimui šį Seimą, atsakymus.

Trečiojoje straipsnių ciklo publikacijoje partijų klausėme, kiek lėšų gynybai turėtų skirti Lietuva, skaičiuojant nuo BVP. Taip pat domėjomės, ar politinės jėgos tęstų dabartinį ginkluotės įsigijimo planą, ar perdėliotų prioritetus.

Partijų atsakymai pateikiami politines jėgas išrikiuojant abėcėlės tvarka.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“

Mūsų požiūris – labai paprastas: tiek, kiek šiuo metu gynybai reikia, tiek reikia ir skirti. Kalbant apie gynybą, labai svarbus prioritetų klausimas. Gali būti ir taip, kad vienais metais gali reikėti skirti 4,5 proc. (nuo BVP – BNS), o kitais gal bus reikalingi vos 2,5 procento. Tobulinsime ginkluotės įsigijimo planą pasitelkus profesionaliausius žmones, išmanančius gynybos ir nacionalinio saugumo klausimus. 

Laisvės partija

Finansavimas gynybai turėtų siekti bent 4 proc. BVP. Svarbiausi prioritetai – oro gynybos, toliašaudės artilerijos, dronų pajėgumų stiprinimas, profesionalios kariuomenės, savanorių ir šaulių aprūpinimas, Vokietijos brigadai priimti reikalingos infrastruktūros užtikrinimas. 

Liberalų sąjūdis 

Lietuva turi padidinti savo gynybos biudžetą, kad galėtų įsigyti daugiau ginkluotės ir apmokyti daugiau karių, todėl palaikome iniciatyvą gynybai skirti 4 proc. nuo BVP. Būtina užtikrinti tvarų gynybos finansavimo modelį. Gynybos finansavimas yra ne vien valstybės biudžeto klausimas, siūlome naudoti skirtingus gynybos finansavimo šaltinius (pavyzdžiui, skolinimąsi iš gyventojų obligacijomis, taupymo lakštais). 

Numatysime finansavimo programas, leidžiančias Lietuvos verslui kurti ir vystyti gynybos ir viešojo saugumo tikslais naudojamus įrenginius ar sprendinius. Sudarysime sąlygas verslui investuoti į karo pramonę, svarstysime suteikti papildomas mokesčių lengvatas. Lietuva turi stiprinti savo kibernetinį saugumą, kad apsigintų nuo Rusijos kibernetinių atakų, todėl investuosime į kibernetinio saugumo infrastruktūrą, darbuotojų mokymą, stiprinsime kibernetinio saugumo incidentų valdymo pajėgumus. 

Lietuvos regionų partija 

Lietuva turėtų skirti ne mažiau procentų nuo BVP, negu sudaro visų Europos Sąjungos šalių skiriamų procentų vidurkis. Prioritetas turėtų būti oro gynyba ir civilinė sauga. Visos kitos ginkluotės pirkimas derinamas su kitomis NATO narėmis. 

Lietuvos socialdemokratų partija

Sprendžiant dėl gynybos finansavimo dydžio itin svarbus yra karinis patarimas – mūsų kaip politikų pareiga yra priimti sprendimus, reikalingus valstybės saugumo užtikrinimui, o tam turime girdėti kariuomenės vertinimą kaip geriausiai atliepti Lietuvos poreikius gynybos srityje. Ir vienas iš svarbiausių akcentų, ką pabrėžia kariškiai bei karybos ekspertai, yra gynybos finansavimo stabilumas. Todėl nustatyti tam tikras grindis yra svarbu ir kariniam planavimui, ir kaip politinės valios išraiška, ir kaip strateginės komunikacijos elementas, parodant sąjungininkams (ir agresoriui) savo įsipareigojimų rimtumą bei atsakomybę. Dėl to ir rengiant paskutinįjį nacionalinį susitarimą dėl gynybos pritarėme prezidento pozicijai dėl būtinybės jame įtvirtinti finansavimo gynybai ambiciją. Laikomės nuostatos, kad gynybos finansavimui turėtų būti skiriama ne mažiau nei 3,5 proc. nuo BVP.

Kalbant apie ginkluotės įsigijimo planus, svarbiausia yra: oro gynybos poreikio atliepimas, kuris yra aktualus viso Aljanso kolektyvinei gynybai, bei išlaidų gynybai dalies ginkluotės ir technikos įsigijimams didinimas. Vystant nacionalinę diviziją, svarbu Vokietijos brigados dislokavimo fone išmintingai derinti sunkiosios technikos ir ginkluotės įsigijimus taip, kad tai geriausiai užtikrintų funkcinį suderinamumą bei stiprintų strateginę partnerystę. 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Girdėtume karininkijos lūkesčius, vykdytume NATO bendrus planus. Gynybai skiriamos lėšos turi derėti su konkrečiais poreikiais ir planais.

„Nemuno aušra“ 

Manome, kad yra svarbu kalbėti ne apie procentus ir varžytis, kas pasiūlys didesnius, o priimti sprendimus aiškiai nusistatant prioritetus ir užtikrinti pirmaeilį jų finansavimą, vykdyti skirtų lėšų skaidraus panaudojimo priežiūrą. Dangaus apsaugojimą, Vokietijos brigados buvimą, divizijos išvystymą laikome prioritetais, nes jie – esminiai Lietuvos atgrasymo politikai.  

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Nereikėtų prisirišti prie išvestinių dydžių, o labiau prie konkrečių poreikių vertės eurais, nes, išlaikant tą pačią sumą eurais, jeigu valstybė patirtų ekonomikos nuosmukį – įvyktų paradoksas ir krašto apsaugos finansavimas procentu nuo BVP paaugtų. Svarbu pabrėžti, jog per mūsų kadencijos laikotarpį Krašto apsaugos biudžetas augo 2,4 karto – nuo 1 mlrd. iki 2,4 mlrd. eurų arba iki 3,2 proc. BVP. Už šiuos pinigus jau dabar galime kurti lietuvišką diviziją, stiprinti oro gynybą, įgyvendinti visuotinės gynybos principą.  

Mūsų uždavinys – ne pavieniai procentai, o sėkmingai pradėtų darbų tęsinys. Kalbėdami apie finansavimą gynybai turime ne tik įvertinti, kokią naudą gausime už jau skirtą finansavimą, tačiau ko papildomai Lietuvos saugumui reikia daugiau arba greičiau. Būtent čia yra užprogramuotas natūralus konfliktas, kadangi visuomet galime norėti daugiau ar greičiau, tačiau spartą riboja gamybiniai karinės pramonės pajėgumai, prioritetai, Ukrainos ginkluotės poreikiai ir kitos aplinkybės. Konkretus procentas, šiuo atveju, nebūtų tikslingas pasakyti, tačiau aišku, kad kalbėdami apie Lietuvos gynybos poreikius kalbame apie 3 proc. ir daugiau, tačiau kiek daugiau – priklausys nuo galimybių ir poreikių konkrečiais atskirais momentais.

Dabartinis ginkluotės įsigijimo planas yra suderintas su kariniu patarimu, todėl perdėlioti naujų prioritetų neketiname, nebent, užsitikrinę didesnį finansavimą, galėtume stiprinti esamus pajėgumus ir dėlioti naujus prioritetus, pavyzdžiui, kaip oro gynyba. 

The post Partijų siūlymuose – įvairūs gynybos prioritetai appeared first on LAIKMETIS.

Iki šiol planuota registraciją pabaigti rugpjūčio 31 dienos vidurnaktį, iki šio laiko prie komendatūrų pareiškė norą prisidėti apie pusšešo tūkstančio Lietuvos gyventojų, teigia ministerija.

„Registraciją paliksime veikiančią, aktyvią, o po to kariuomenė galės pagal poreikį su jais susisiekinėti“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

„Norėjome palikti atviras duris. Nėra problemos, tegu registruojasi žmonės, jeigu mato poreikį, bet didelio entuziazmo po šiandien nesitikime“, – pridūrė jis.

Neparengtajam rezervui priklausantys aktyvūs žmonės registruotis į komendantūras kviečiami nuo gegužės pradžios.

Komendantiniam vienetui karo metu yra numatytos šios funkcijos: kova su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis, svarbių objektų ir infrastruktūros apsauga, kontrolės postų įrengimas ir evakuacijos procesų užtikrinimas, informacinės aplinkos stebėsena.

L. Kasčiūnas sakė, kad kitos savaitės pradžioje užsiregistavusieji į komendatūras gaus laiškus su tolesnėmis instrukcijomis, rugsėjo antroje pusėje bus viešai pristatytas komendantų rengimo planas, o spalio 7 dieną vyks pirmosios pratybos.

„Į pratybas bus pakviesti apie 70 pirmų užsiregistavusiųjų, jos vyks iki dešimties dienų ir bus skirtos mokytis atlikti komendantinėms funkcijoms“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, šiais metais apie 500 užsiregistavusiųjų bus pasiūlytas vienoks ar kitoks rengimas, o su likusiaisiais bus dirbama kitąmet.

Daugiausia užsiregistravusiųjų į komendatūras yra Vilniaus regione, jame panorusiųjų prisidėti skaičius pasiekė 2,6 tūkstančio.

Kauno regione užsiregistravo 1,2 tūkst. gyventojų, o Klaipėdos – beveik 500. Šiaulių regione prisidėti prie komendantūrų panoro 366 gyventojai, Alytaus – 343.

Pasyviausi registravosi Panevėžio regiono gyventojai, jų skaičius siekia 339.

Taikos metu komendantiniai vienetai bus užpildyti profesinės karo tarnybos kariais, rezervo karo prievolininkais, Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniais šauliais ir pilietiškais asmenimis. Jų karinį rengimą užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

Ministerija nurodo, kad kol kas papildomo finansavimo šiam projektui nereikės, jis bus vykdomas iš vidinių resursų.

The post Pratęsta registraciją į karo komendantūras: „norėjome palikti atviras duris" appeared first on LAIKMETIS.