Be to, departamentas taip pat nemato galimybės pasirašyti susitarimą su įmone dėl teršalų pašalinimo ir žalos atlyginimo projekto – toks susitarimas būtų galimas tik patvirtinus aplinkos atkūrimo planą. Todėl „Grigeo Klaipėdai“ siūloma planą užtikrinti laidavimo draudimu ar banko garantija, trečiadienį pranešė AAD. 

„Bet koks ūkio subjekto rodomas pozityvus požiūris į aplinkos būklės atkūrimą yra vertinamas teigiamai. Vis dėlto „Grigeo Klaipėda“ turi išnagrinėti visas galimybes, surasti geriausias prieinamas aplinkos atkūrimo priemones, jas pagrįsti ir įrodyti aplinkosauginį poveikį. Tik taip bus pasiektas tikslas, kurio rezultatų nekantriai laukia visuomenė“, – pranešime sakė  departamento direktorius Giedrius Kadziauskas. 

Vasario pradžioje šeštą kartą pateiktame plane įmonė nurodė dvi priemones: nendrių pjovimą Kuršių marių pakrantėje ir „Klaipėdos vandens“ nuotekų tinklų modernizavimą pastatant valymo įrenginius

Vasario pradžioje šeštą kartą pateiktame plane įmonė nurodė dvi priemones: nendrių pjovimą Kuršių marių pakrantėje ir „Klaipėdos vandens“ nuotekų tinklų modernizavimą pastatant valymo įrenginius. 

Pasak AAD, viena priežasčių, kodėl planas nebuvo patvirtintas, – „Grigeo Klaipėdos“ pozicijos nenuoseklumas. Bendrovė teisme reikalauja įpareigoti departamentą iš naujo išnagrinėti jos dar 2021 metų lapkritį pateiktą patikslintą aplinkos atkūrimo planą ir jį patvirtinti. Tačiau naujausiame plane apie tai nieko nesakoma.

„Taigi neaišku, kurį konkrečiai aplinkos atkūrimo priemonių planą ir kokias priemones bendrovė palaiko“, – rašoma pranešime.  

Be to, departamentas pabrėžia, kad plane turėjo būti aiškiai nurodyti aplinkos būklės atkūrimo tikslai ir kokio konkretaus  poveikio aplinkai ar atlygintinos žalos siekiama. Plane turi būti siūlomos tokios priemonės, kurios atitinka tikrąją paskirtį bei pasirinktą atkūrimo būdą. 

Pasak AAD, nendrių šienavimas Kuršių mariose yra svarstytina priemonė, bet plane nepagrindžiamas planuojamų iškirsti nendrynų aplinkosaugos poveikis, kur ir kada jis bus pasiektas.  

Be to, bendrovė neturėtų į šienaujamus plotus įtraukti privačių asmenų naudojamų valstybinės žemės plotų, nes ūkininkai nendres ir patys pjauna ūkininkavimo tikslais. Taip pat nenurodyta, kokią papildomą komercinę naudą „Grigeo Klaipėda“ planuoja gauti iš nukirstų nendrių – nurodoma, kad jos bus naudojamos, pavyzdžiui, stogams dengti. 

Pabrėžiama, kad šienaujamai plotai yra arti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, todėl turi būti įvertinta jos reikšmė. 

Dėl „Klaipėdos vandens“ tinklų modernizavimo AAD pabrėžia, kad aplinkosauginis jo efektas būtų pasiektas tik per 20 metų. „Grigeo Klaipėda“, be finansinės paramos, prie tokio projekto neprisidės, taip pat neprisiims atsakomybės už  įrenginių efektyvumą. Todėl departamentas to nelaiko „Grigeo Klaipėdos“ aplinkos atkūrimo priemone.  

Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2022 metų sausį perdavė Šiaulių apygardos teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje „Grigeo Klaipėda“ ir su ja susiję fiziniai asmenys kaltinami dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.  

Teismo nagrinėjamoje byloje AAD įmonei yra pateikęs 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. 

„Grigeo Klaipėda“ kaltinama tuo, kad nuo 2012 metų sausio iki 2020 metų sausio netinkamai naudojo Dumpių nuotekų valymo įrenginius – jie veikė neefektyviai ir buvo nepajėgūs išvalyti visų nuotekų – jose buvo viršijamos leistinos teršalų ribos, didelė jų dalis buvo biologiškai neišvalytos.

Byloje kaltinimai pareikšti pagrindiniam „Grigeo“ grupės akcininkui Gintautui Pangoniui, „Grigeo Klaipėdos“ vadovui Tomui Eikinui, taip pat kitiems buvusiems ir esamiems įmonės darbuotojams it kitiems asmenims.

The post Aplinkosaugininkai nepritaria „Grigeo Klaipėdos“ aplinkos atkūrimo planui appeared first on LAIKMETIS.

T. Eikino teigimu, bendrovė nuo pat tyrimo pradžios prisiėmė visą atsakomybę ir yra pasiruošusi kompensuoti teismo patvirtintą žalą, pagrįstą mokslinėmis išvadomis. 

„Šio proceso eigoje tikimės, kad bus atsakyta į esminį klausimą dėl žalos ir dėl žalos masto, nes iš byloje esančios medžiagos tiek Lietuvos mokslininkai, tiek tarptautiniai ekspertai, tiek prokuratūros ekspertai nenustatė, kad Kuršių marioms būtų padarytas poveikis“, – antradienį Šiaulių apygardos teisme žurnalistams teigė T. Eikinas. Jis vienintelis iš kaltinamųjų „gyvai“ dalyvavo posėdyje.  

„Taikos sutartis su gamta – pagrindinis siekis. O ko siekia Aplinkos ministerija – būtent taikyti metodika grįstą žalos skaičiavimą, kuris neatitinka tikrovės ir nesprendžia esminio klausimo – kokią naudą iš to gauna gamta. Siekiam atkurti aplinkos būklę į pirminę, ne sankcijomis ar bendrovės uždarymu, o išspręsti klausimą su gamta, prieš ją esame atsakingi, prieš ją nusidėjome“, – kalbėjo „Grigeo Klaipėdos“ vadovas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas anksčiau BNS yra sakęs, jog jei byloje bus įrodyta bendrovės kaltė, jis nemato galimybės jai susitaikyti su valstybe. Anot jo, teisme gali būti siekiama nuneigti patį taršos dydį. 

T. Eikinas yra vienas iš 14-kos bylos kaltinamųjų – fizinių asmenų. Atsakyti teks ir juridiniam asmeniui – bendrovei „Grigeo Klaipėda“. 

Uostamiesčio bendrovės vadovas sako, jog jam šis „incidentas“ buvo staigmena, nes jis buvo tik pradėjęs vadovauti įmonei. 

„Bendrovei pradėjau vadovauti 2019 metų gruodžio trečią, o 2020 metų sausio 7 dieną sužinojau apie šį incidentą. Faktiškai man net nebuvo pasibaigęs adaptacijos laikotarpis, kuris skiriamas įmonėje. Man pačiam tai buvo naujiena ir netikėtumas, bet būdamas bendrovės vadovu turi prisiimti tą teisinę atsakomybę, atstovauti bendrovei ir siekti, kad bendrovė savo poveikį, kurį sukėlė, pilnai pašalintų, atkurtų aplinką į pirminę būklę“, – teisme kalbėjo T. Eikinas. 

Paklaustas, ar neketino pasitraukti iš vadovo pareigų, jis teigė, jog tokios minties niekada nebuvo, nes jis tiki bendrove bei komanda. 

Padarysim viską, kad daugiau tokie dalykai nesikartotų ir padarysim daugiau, išimsim, ką ten išleidom

„Padarysim viską, kad daugiau tokie dalykai nesikartotų ir padarysim daugiau, išimsim, ką ten išleidom“, – teigė T. Eikinas. 

Anot T. Eikino, nuo 2020 metų sausio, kai prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Kuršių marių taršos, buvo inicijuoti tyrimai su Lietuvos mokslininkais bei universitetais dėl aplinkos atkūrimo priemonių. 

„Esame pasirinkę dvi – būtent nendrių biomasės šalinimas iš Kuršių marių ir paviršinių nuotekų valymo tinklų įrengimas Klaipėdos mieste. Kaip žinia, šitos priemonės ir Aplinkos ministerijos yra patvirtintos kaip pačios efektyviausios, kad spręstume būtent Kuršių marių būklės gerinimą“, – sakė įmonės vadovas. 

Jo teigimu, iki šiol iš Kuršių marių įmonė pašalino apie 20 proc. jai inkriminuojamo azoto ir 55 proc. fosforo. 

Be to, bendrovė pavasarį sudarė sutartį su Klaipėdos savivaldybe bei įmone „Klaipėdos vanduo“, pagal kurią finansuos dviejų paviršinių nuotekų valymo įrenginių projektavimą ir statybą Klaipėdoje.

Aplinkos ministras S. Gentvilas anksčiau yra sakęs, kad „Grigeo Klaipėda“ yra praradusi pasitikėjimą ir kritikavo įmonės suplanuotas investicijas į aplinkosaugą. Anot jo, jos turėjo būti padarytos dar įsigijus įmonę, prieš dešimtmetį.

Buvusi Aplinkos apsaugos departamento vadovė Olga Vėbrienė, vadovavusi įstaigai išaiškėjus taršai, yra teigusi, jog žalą aplinkai padariusieji privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei – iki pirminės ir atlyginti visus nuostolius.

Aplinkos apsaugos departamentas pernai sausį Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė daugiau nei 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys perduotas teismui ir nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. 

Antradienį Šiaulių apygardos teismas atvertė bylą, tačiau iš esmės nagrinėti nepradėjo, kol bus išspręstas klausimas dėl atsarginio teisėjo skyrimo. Jį teismo pirmininkas turėtų išspręsti iki artimiausio teismo posėdžio spalio viduryje. 

T. Eikinas, „Grigeo“ prezidentas ir pagrindinis akcininkas Gintautas Pangonis ir dar trys ankstesni „Grigeo Klaipėdos“ vadovai, jos ir kitų įmonių darbuotojai kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo aplinkos apsaugos taisykles bei klastojo dokumentus.

Prokurorė Gina Skersinskytė anksčiau sakė, kad už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki šešerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gresia iki 5 mln. eurų bauda.

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį – tuomet prokurorai pradėjo tyrimą. 

The post „Grigeo Klaipėdos“ vadovas: išimsim ką ten išleidom appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį paskelbė, kad draudimai naudotis šiais statiniais yra neproporcingi.

„Laikinas nuosavybės teisės apribojimas „Grigeo Klaipėdos“ nekilnojamajam turtui paskirtas pagrįstai, vis dėlto, kai kuriam nekilnojamajam turtui buvo nustatytas neproporcingas apribojimų mastas. Dėl to nesant pagrindo uždrausti minėtais statiniais naudotis, užtenka tik apriboti bendrovės teisę jais disponuoti“, – teigiama nutartyje. 

Prokurorai bendrovės nekilnojamąjį turtą areštavo 2020-ųjų sausį, pradėjus tyrimą dėl galimos taršos, arešto terminai buvo pratęsiami, o paskutinį kartą Šiaulių apygardos teismas areštą penkiems mėnesiams pratęsė gegužės 30 dieną.

Būtent šį spendimą  bendrovė skundė Apeliaciniam teismui.

„Šiaulių teismas buvo uždraudęs naudotis bendrovės veiklai svarbiais ir būtinais įrenginiais – siurbline ir katilinėmis“,  – BNS sakė bendrovei atstovaujantis advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris Linas Sesickas.

„Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas sako, kad ši nutartis yra klaidos atitaisymas.

„Ten buvo įsivėlusi klaida, mes tais įrenginiais turėjome teisę naudotis, o pratęsiant terminus buvo įvelta klaida, ji ir buvo atitaisyta. Tie įrenginiai yra gamykloje, jie naudojami“,  – BNS sakė jis.

Apeliacinis teismas paliko galioti Dumpių valymo įrenginių areštą, tačiau bendrovė jau yra priėmusi sprendimą jais nesinaudoti, teigė T. Eikinas.

Pasak T. Eikino, ateityje, kai bendrovės teritorijoje Nemuno gatvėje bus pastatytas taršos mažinimui skirtas anaerobinis reaktorius

„Kalbant apie Dumpius apskritai, tai mes jau esame nutarę, kad veiklos ten nebevykdysime, savo gamybines nuotekas atiduodame „Klaipėdos vandenims“, o pirminį valymą atliksime įmonės viduje“,  – sakė bendrovės vadovas.

Pasak T. Eikino, ateityje, kai bendrovės teritorijoje Nemuno gatvėje bus pastatytas taršos mažinimui skirtas anaerobinis reaktorius ir kita įranga, su „Klaipėdos vandenimis“ bus sudaryta ilgalaikė sutartis. Kada tai įvyks, jis nesiryžo įvardinti.  

„Mūsų tikslus riboja procedūros, mes norėtume iki metų pabaigos, tačiau dėl tam tikrų apribojimų mums gali ir nepavykti. Be to, rinkoje yra daug permainų, susijusių su Ukrainos įvykiais, metalo kainos išaugo, todėl gali prireikti daugiau laiko“,  – sakė T. Eikinas.

Bendrovės turto areštą teismas skyrė siekiant užtikrinti Aplinkos apsaugos departamento baudžiamojoje byloje bendrovei pareikštą 48,3 mln. eurų ieškinį dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Balandį Šiaulių apygardos teisme turėjusi prasidėti Kuršių marių taršos byla dėl „Grigeo Klaipėdos“ advokatų prašymu buvo atidėta iki rugsėjo. 

Pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis, T. Eikinas ir dar trys ankstesni „Grigeo Klaipėdos“ vadovai kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo aplinkos apsaugos taisykles bei klastojo dokumentus.

Už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki septynerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gali būti apribota veikla, įmonė gali būti likviduota, jai gali grėsti iki 5 mln. eurų bauda.

The post „Grigeo Klaipėdos“ valymo įrenginiai lieka areštuoti, bendrovė jais nesinaudos appeared first on LAIKMETIS.

Portalas 15 min.lt cituoja G. Pangonio žodžius „leiskit per šoną“ – jie yra vienas iš kaltinamojo akto epizodų baudžiamojoje byloje dėl Kuršių marių taršos. 

Pasak portalo, G. Pangoniui nepalankius parodymus davė buvęs „Grigeo Klaipėdos“ generalinis direktorius Vidas Beržonskis ir buvęs gamybos vadovas Jonas Garalis. Pats G. Pangonis būtent juos laiko atsakingais už taršą.

Klaipėdos apylinkės prokuratūra sausio pradžioje teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos.

Įtarimai dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei piktnaudžiavimo pateikti bendrovei ir 14-ai fizinių asmenų. 

„Grigeo Klaipėdai“ gresia iki 5 mln. eurų bauda

Tarp galimų įtariamųjų yra G. Pangonis bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas.

G. Pangonis, T. Eikinas ir dar trys ankstesni „Grigeo Klaipėdos“ vadovai kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles bei klastojo dokumentus.

Už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki šešerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gresia iki 5 mln. eurų bauda.

Aplinkos apsaugos departamentas pernai sausį Klaipėdos apygardos prokuratūrai taip pat pateikė daugiau nei 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys perduotas teismui ir nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį – tuomet prokurorai pradėjo tyrimą. 

The post Buvę „Grigeo Klaipėdos“ vadovai: G.Pangonis liepė nuotekas ,,leisti pro šoną" appeared first on LAIKMETIS.

Prokurorė Gina Skersinskytė situaciją žiniasklaidai pakomentuos pirmadienį.

Klaipėdos prokurorai rugpjūčio pabaigoje pranešė baigę ikiteisminį tyrimą dėl „Grigeo Klaipėdos“ veiklos – tuomet pranešta, kad įmonės leistos nuotekos normatyvus viršijo daugiau kaip šimtą kartų.

Įtarimai dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei piktnaudžiavimo pateikti bendrovei ir 14-ai fizinių asmenų. 

Tarp galimų įtariamųjų yra pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas.

„Grigeo Klaipėda“ rugpjūtį pareiškė atkursianti pažeistą aplinką, sieksianti susitaikyti su valstybe bei kuo greičiau nutraukti baudžiamąjį procesą. 

Įmonė tuomet pranešė, kad jos iniciatyva atliktas vidaus tyrimas patvirtino, kad dalis jos biologiškai neišvalytų nuotekų neteisėtai pateko į „Klaipėdos vandens“ nuotekų sistemą, o iš jos – į Kuršių marias, tuo metu tarptautiniai ekspertai nustatė, kad nebuvo padarytas itin didelis neigiamas poveikis Kuršių marių vandens ekologinei ir cheminei būklei. 

Klaipėdos apygardos prokuratūrai taip pat pateikė daugiau nei 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo

Pasak T. Eikino, nepaisant to, „Grigeo Klaipėda“ pasirengusi įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones ir atlyginti visą patvirtintą žalą gamtai. Viena jų – nendrių pjovimas Kuršių marių pakrantėse.

Tuo metu aplinkos ministras Simonas Gentvilas liepą pareiškė, kad „Grigeo Klaipėda“ yra praradusi pasitikėjimą, meluoja, jog pati pastebėjo paskutinę avariją liepos mėnesį, kai dėl gedimo jos nuotekos vėl išsiliejo į Kuršių marias.

Ministras portalui 15min.lt kritikavo ir įmonės suplanuotas 3,5 mln. eurų investicijas į aplinkosaugą. Anot jo, jos turėjo būti padarytos dar įsigijus įmonę, prieš dešimtmetį. 

Teismui perduodamą baudžiamąją bylą sudaro daugiau kaip 80 tomų medžiagos.

G. Skersinskytė anksčiau sakė, kad už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki šešerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gresia iki 5 mln. eurų bauda.

 Aplinkos apsaugos departamentas pernai sausį Klaipėdos apygardos prokuratūrai taip pat pateikė daugiau nei 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys perduotas teismui ir nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. 

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį – tuomet prokurorai pradėjo tyrimą. 

The post Teismui perduota byla dėl „Grigeo Klaipėdos“: gresia 48 mln. eurų bauda appeared first on LAIKMETIS.

Įtarimai dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei piktnaudžiavimo pateikti bendrovei ir 14-ai fizinių asmenų – esamiems ir buvusiems įmonės darbuotojams, antradienį pranešė prokuratūra.

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė liepos pabaigoje BNS sakė, kad įtariamųjų padaugėjo iki penkiolikos – dar balandį skelbta, kad jų yra devyni – aštuoni fiziniai asmenys ir „Grigeo Klaipėda“.

Tarp galimų įtariamųjų minėtas pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas.

G. Skersinskytė liepą sakė, jog byla teismą turėtų pasiekti rudenį. 

Prokuratūrai paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, įtariamiesiems ir jų gynėjams, civiliniam ieškovui ir jo atstovams suteikta teisė susipažinti su visa tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo.

Prokurorės teigimu, bylos medžiaga yra didelės apimties, todėl įtariamiesiems reikės nemažai laiko susipažinti. 

Baudžiamąją bylą dabar sudaro daugiau kaip 80 tomų medžiagos.

G. Skersinskytė anksčiau sakė, kad už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki šešerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gresia iki 5 mln. eurų bauda

G. Skersinskytė anksčiau sakė, kad už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki šešerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gresia iki 5 mln. eurų bauda.

 Aplinkos apsaugos departamentas šiemet sausį Klaipėdos apygardos prokuratūrai taip pat pateikė daugiau nei 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys bus perduotas teismui ir nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. 

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo pernai sausį – tuomet prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kuršių marių taršos nevalytomis nuotekomis.

The post „Grigeo Klaipėda“ – įmonės leistos nuotekos normatyvus viršijo daugiau kaip šimtą kartų. appeared first on LAIKMETIS.

Įmonės teigimu, tai nustatyta atlikus vidinį vandens tvarkymo sistemos patikrinimą.

„Grigeo Klaipėda“ technikos direktoriaus Pauliaus Sereikio teigimu, dėl sklendės gedimo buvo sutrikęs apyvartinio technologinio vandens baseino darbinio lygio palaikymas. Tai lėmė, kad pakilus vandens lygiui baseine, vanduo ištekėjo per tam tikslui skirtą persipylimo vamzdį, o juo – į surinkimo kolektorių.

„Nedidelė dalis vandens per nesandarų lietaus vandens nuvedimo vamzdį pateko į miesto lietaus nuotekų surinkimo sistemą ir po pirminio valymo „Klaipėdos vandens“ lietaus nuotekų valymo įrenginiuose pateko į Kuršių marias“, – pranešime cituojamas P. Sereikis.

Bendrovės vertinimais, į aplinką galėjo patekti keliolika kubų apyvartinio technologinio vandens. Tikslus nuotekų kiekis nustatinėjamas. Surinkti vandens mėginiai atiduoti tirti laboratorijose.

P. Sereikio teigimu, laikinas techninis gedimas buvo pašalintas ir užtikrinta, kad incidentas nebepasikartos. Jo teigimu, įmonė glaudžiai bendradarbiauja su aplinkosaugos institucijomis ir teikia joms visą reikalingą informaciją apie incidentą.

Įmonė apie taršą gamybinėmis nuotėkomis pranešė antradienį.

Kitą savaitę aplinkos ministras Simonas Gentvilas organizuoja susitikimą su „Grigeo“ atstovais dėl pasikartojančių pažeidimų ir poreikio imtis esminių pokyčių, gerinančių aplinkosauginę situaciją įmonėje.

Tai ne pirmas kartas, kada įmonėje nustatomas nuotekų patekimas į aplinką. „Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo pernai sausį – tuomet prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kuršių marių taršos nevalytomis nuotekomis.

Aplinkos apsaugos departamentas šiemet sausį Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Jis turėtų būti nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.

Pasak Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ginos Skersinskytės, už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki šešerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ – iki 5 mln. eurų bauda. 

The post Nuotekos į Kuršių marias išsiliejo dėl automatinės sklendės gedimo – „Grigeo Klaipėda“ appeared first on LAIKMETIS.