Įtarimai susiję su „YouTube TV“ atsisakymu leisti tikėjimo televizijos tinklui „Great American Family“, priklausančiam „Great American Media“, transliuoti savo platformoje. Kanalas, kuris savo laidomis siekia propaguoti šeimai palankias krikščioniškąsias vertybes, yra prieinamas per kabelinės ir palydovinės televizijos tiekėjus ir daugelį kitų transliacijos paslaugų.

„Šie susirūpinimą keliantys kaltinimai pateikti tuo metu, kai Amerikos viešajame diskurse pastebimas precedento neturintis – ir nepriimtinas – cenzūros proveržis“, – pranešime X teigė FCC pirmininkas Brendanas Carras, kurį prezidentas Donaldas Trumpas paskyrė vadovauti agentūrai.

„Prašau „Google“ pateikti atsakymus“, – pridūrė jis.

Kovo 7 d. B. Carro laiške „Google“ ir jos patronuojančiajai bendrovei „Alphabet“ teigiama, kad „YouTube TV“ „neatrodo, kad turi viešai skelbiamą politiką, nukreiptą prieš tokias programas“. Tačiau jis rašė: „Noriu nustatyti, ar jūsų bendrovė praktiškai vykdo šią diskriminacijos formą“.

„Buvo pareikštas susirūpinimas, kad jūsų bendrovė vykdo politiką (slaptą ar kitokią), kuria diskriminuojamos tikėjimu pagrįstos programos“, – priduriama laiške. „Pavyzdžiui, „Great American Media“ man parašė laišką, kuriame teigia, kad „YouTube TV“ sąmoningai marginalizuoja tikėjimu pagrįstą ir šeimai palankų turinį.“

„Buvo išreikštas susirūpinimas dėl to, kad jūsų bendrovė taiko politiką (slaptą ar kitokią), kuria diskriminuojamos tikėjimu pagrįstos programos“, – priduriama laiške. „Pavyzdžiui, „Great American Media“ parašė man laišką, kuriame teigia, kad „YouTube TV“ sąmoningai marginalizuoja tikėjimu pagrįstą ir šeimai palankų turinį.“

Karras rašė, kad „Great American Family“ tinklas „yra antras pagal populiarumą kanalas kabelinėje televizijoje“, tačiau „YouTube TV atsisako juos transliuoti“. Jis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad technologijų bendrovės „nutildo asmenis už tai, kad jie nedaro nieko daugiau, kaip tik išreiškia savo nuomonę internete ir skaitmeninėje erdvėje“.

„Supratimas apie paslaugų teikimo politikos pobūdį ... gali padėti informuoti FCC apie jos požiūrį į platesnį reguliavimo klausimų, kuriuos FCC buvo paraginta spręsti, rinkinį“, – teigiama J. Carro laiške.

J. Carras paprašė „Google“ informuoti FCC apie daugiakanalio vaizdo programų platinimo vaidmenį žiniasklaidos rinkoje ir informuoti agentūrą apie „YouTube TV“ derybų apie paslaugų teikimo politikos procesą bei galimą diskriminacijos dėl požiūrio taško vaidmenį.

Bendrovė „Great American Media“ jau bent kelis mėnesius bando užtikrinti, kad jos tinklas „Great American Family“ būtų prieinamas per „YouTube TV“. 2024 m. lapkričio mėn. „Great American Family“ prezidentas ir generalinis direktorius Billas Abbottas laikraščiui „Washington Examiner“ teigė, kad bandė „visais įmanomais būdais“ susitarti su „YouTube TV“.

„Na, mes pasiūlėme „YouTube TV“ visus įmanomus būdus, kaip gauti paslaugų teikimą platformoje, įskaitant nemokamą, ir iki šiol tai nebuvo priimta, ir mes pamatysime“, – tuo metu sakė Abbotas.

„Mes tikimės, kad jie pripažins auditorijos vertę, turinio stiprumą ir kokybę bei idėją remtis šeimos, tikėjimo ir šalies principais, tačiau nežinome, kur tai nuves.“

Google neatsakė į CNA prašymą pakomentuoti.

The post FCC apklausia „Google“ dėl tariamos tikėjimo pagrindu pagrįstos diskriminacijos „YouTube“ televizijos programose appeared first on LAIKMETIS.

Tai didelis teisinis smūgis svarbioje antimonopolinėje byloje prieš technologijų milžinę, galintis pakeisti šio sektoriaus veiklą ateityje.

Apygardos teismo teisėjas Amitas Mehta nustatė, kad „Google“ turėjo monopoliją paieškos ir tekstinių reklamų srityje dėl išskirtinių platinimo susitarimų, dėl kurių ji tapo „numatytuoju“ pasirinkimu, žmonių greičiausiai naudojamą įrenginiuose.

„Atidžiai išnagrinėjęs ir įvertinęs liudytojų parodymus ir įrodymus, teismas daro tokią išvadą: „Google“ yra monopolininkė ir veikė kaip monopolininkė, kad išlaikytų savo monopolinę padėtį“, – rašė A. Mehta savo nuosprendyje.

Antimonopolinis teismo procesas, kuriame JAV prokurorai ir keliolika valstijų bylinėjosi su „Google“, baigėsi gegužę.

„Ši pergalė prieš „Google“ yra istorinė Amerikos žmonių pergalė, – sakė JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas). – Nė viena bendrovė, nesvarbu, kokia didelė ar įtakinga, nėra viršesnė už įstatymą.“

„Google“ apskųs nuosprendį, teigia jos pasaulinių reikalų prezidentas Kentas Walkeris (Kentas Volkeris).

Jis pažymėjo, kad A. Mehta padarė išvadą, jog „Google“ yra kokybiškiausia paieškos sistema, ypač mobiliuosiuose įrenginiuose.

„Atsižvelgdami į tai ir į tai, kad žmonės ieško informacijos vis įvairesniais būdais, planuojame pateikti apeliacinį skundą, – sakė K. Walkeris. – Vykstant šiam procesui, mes ir toliau sieksime kurti produktus, kurie žmonėms būtų naudingi ir patogūs naudoti.“

Dar neaišku, kokias teisių gynimo ar žalos atlyginimo priemones teisėjas galėtų nustatyti šioje byloje.

„Google“ pralaimėjimas paieškos sistemos antimonopoliniame procese gali būti labai svarbus, priklausomai nuo teisių gynimo priemonės“, – sakė bendrovės „eMarketer“ vyresnioji analitikė Evelyn Mitchell-Wolf (Evelin Mičel-Vulf).

The post Jungtinių Valstijų teismas priėmė nepalankų nuosprendį „Google“ appeared first on LAIKMETIS.

„Google“ kasmetinėje kūrėjų konferencijoje paskelbtas pertvarkymas prasidės šią savaitę Jungtinėse Valstijose, o neilgai trukus – kitur pasaulyje.

Po šio pakeitimo „Google“ paieškos rezultatuose DI santrauka bus rodoma puslapio viršuje prieš įprastesnį nuorodų ir funkcijų išskleidimą. Šiuose DI atsakymuose, sukurtuose naudojant „Google“ technologiją „Gemini“, bus pateikiamos glaustos išvadų santraukos su nuorodomis į internetinius šaltinius, iš kurių gauta informacija.

„Gemini“ laikoma atsaku į stiprėjantį DI paremtų paieškos sistemų, tokių kaip „Perplexity“, spaudimą ir nuolat pasikartojančius gandus, kad „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ kuria savo DI paieškos įrankį.

Be to, tokios paieškos tapo „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ funkcija, o naudotojai gali gauti informacijos iš interneto be „Google“ paslaugų.

Dalis vertintojų šias alternatyvas giria už tai, kad jos patogesnės nei dažnai perkrautos klasikinės paieškų sistemos, tuo tarpu kūrėjai ir smulkūs leidėjai nerimauja dėl šio pokyčio, kuris gali lemti drastišką naršymo internete įpročių pasikeitimą, nes reikiamai informacijai gauti nereikės kreiptis į svetaines.

Tyrimų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2026-ųjų dėl DI robotų diegimo interneto srautai iš paieškos sistemų sunyks ketvirtadaliu.

The post „Google“ pertvarkytas paieškų internete variklis pirmenybę teiks dirbtinio intelekto atsakymams appeared first on LAIKMETIS.

Skaitmeninių paslaugų aktas yra vienas ambicingiausių su skaitmeninėmis taisyklėmis susijusių projektų, kurį Europos Sąjunga parengė technologijų srityje.

Jis skirtas užtikrinti vartotojų saugumą internete ir sustabdyti žalingo turinio, kuris yra neteisėtas arba pažeidžia platformos paslaugų teikimo sąlygas, pavyzdžiui, genocido ar anoreksijos propagavimas, plitimą. Taip pat siekiama apsaugoti pagrindines europiečių teises, tokias kaip privatumas ir žodžio laisvė.

Kai kurios interneto platformos, kurioms reikalavimų nesilaikymo atveju gali grėsti milijardinės baudos, jau pradėjo vykdyti pakeitimus.

Apžvelgiame situaciją:

Platformos, kurioms taikomos šios taisyklės

Iki šiol jų yra 19. Tarp jų – aštuoni socialiniai tinklai: „Facebook“, „TikTok“, „X“, „YouTube“, „Instagram“, „LinkedIn“, „Pinterest“ ir „Snapchat“.

Tarp jų patenka ir apsipirkimo platformos „Google Shopping“, „Amazon“, Kinijos „Alibaba AliExpress“ ir Vokietijos „Zalando“, taip pat viešojo apgyvendinimo įstaigų užsakymo internetu platforma „Booking“.

Taisyklės taikomos ir mobiliųjų programėlių parduotuvėms „Google Play“ bei „App Store“, taip pat „Google“ paieškos sistemai ir „Microsoft“ paieškos sistemai „Bing“.

Sąrašą papildo „Google Maps“ ir „Wikipedia“.

Kitų interneto bendrovių likimas

Sąrašas sudarytas remiantis platformų pateiktais skaičiais. Toms, kurios turi 45 mln. ar daugiau vartotojų, arba 10 proc. visų ES gyventojų, bus taikomas aukščiausias reguliavimo lygis.

Vis dėlto ES pareigūnai atkreipė dėmesį, kad bloko sąraše nėra kai kurių didelių įmonių, pavyzdžiui, „eBay“, „Airbnb“, „Netflix“ ir net „PornHub“. Sąrašas nėra galutinis ir tikėtina, kad vėliau į jį bus įtrauktos kitos platformos.

Skaitmeninių paslaugų akto reikalavimų ilgainiui turės laikytis visos skaitmenines paslaugas europiečiams teikiančios bendrovės. Tačiau jos turės mažiau įsipareigojimų nei didžiausios platformos ir prieš reikalavimų laikymosi pradžią turės papildomą pusmetį tam pasirengti.

„Meta Platforms“, motyvuodama neapibrėžtumu dėl naujų taisyklių, atidėjo savo „X“ konkurentės „Threads“ pristatymą ES.

Pokyčiai

Platformos pradėjo diegti naujus būdus, kaip Europos vartotojai gali pranešti apie neteisėtą internetinį turinį ir abejotinus produktus. Įmonės privalės greitai ir objektyviai tai pašalinti.

„Amazon“ atidarė naują kanalą, kuriuo galima pranešti apie įtariamus neteisėtus produktus, ir teikia daugiau informacijos apie trečiųjų šalių prekybininkus.

Savo ruožtu „TikTok“ suteikė vartotojams papildomą galimybę pranešti apie turinį, įskaitant reklamą, kuris, jų manymu, yra neteisėtas. Tokios kategorijos, kaip neapykantos kalba ir priekabiavimas, savižudybės ir savęs žalojimas, dezinformacija arba sukčiavimas ir apgavystės, padės jiems tiksliai įvardyti problemą.

Šios platformos, priklausiančios kinų milžinei „ByteDance“, teigimu, nauja speciali moderatorių ir teisės specialistų komanda tuomet nustatys, ar pažymėtas turinys pažeidžia jos politiką, ar yra neteisėtas ir turėtų būti pašalintas. „TikTok“ nurodo, kad pašalinimo priežastis bus paaiškinta medžiagą paskelbusiam ir ją pažymėjusiam asmenims, o sprendimus bus galima apskųsti.

Programėlės vartotojai gali išjungti sistemas, rekomenduojančias vaizdo įrašus pagal tai, ką vartotojas žiūrėjo anksčiau. Tokios sistemos sulaukia kritikos, teigiant, kad dėl jų socialinių tinklų vartotojai vis dažniau susiduria su radikalia medžiaga.

Išjungus asmenines rekomendacijas, „TikTok“ kanalai Europos vartotojams vietoj to siūlytų vaizdo įrašus pagal tai, kas populiaru jų vietovėje ir visame pasaulyje.

Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą draudžiama į pažeidžiamų kategorijų asmenis, įskaitant vaikus, nukreipti skelbimus.

„Snapchat“ teigimu, reklamuotojai nebegalės nukreipti personalizavimo ir optimizavimo įrankių į ES šalių ir Jungtinės Karalystės paauglius. 18 metų ir vyresniems „Snapchat“ vartotojams taip pat bus užtikrintas didesnis skaidrumas ir jų matomų reklamų kontrolė, įskaitant išsamią informaciją ir įžvalgas apie tai, kodėl jiems rodomos konkrečios reklamos.

„TikTok“ atliko panašius pakeitimus, neleisdama 13–17 metų vartotojams gauti personalizuotų reklamų, pagrįstų jų veikla pačioje programėlėje ar už jos ribų.

Pasipriešinimas

Vokietijos internetinė mados ir gyvenimo būdo prekių mažmenininkė „Zalando“ pateikė teisinį skundą dėl įtraukimo į Skaitmeninių paslaugų akto didžiausių internetinių platformų sąrašą, teigdama, kad su ja elgiamasi nesąžiningai.

Nepaisant to, „Zalando“ savo svetainėje pradeda naudoti turinio žymėjimo sistemas, nors rizika, kad neteisėta medžiaga gali atsidurti tarp itin kruopščiai parinktos drabužių, krepšių ir batų kolekcijos, yra nedidelė.

Aurelie Caulier (Oreli Koljė), „Zalando“ viešųjų reikalų vadovė ES, sakė, kad bendrovė remia Skaitmeninių paslaugų aktą, ir pridūrė, kad vartotojams tai atneš daug teigiamų pokyčių.

Tačiau, anot jos, apskritai „Zalando“ nekelia sisteminės rizikos, todėl įmonė neturėtų priklausyti šiai kategorijai.

Panašią bylą aukščiausios instancijos ES teismui pateikė ir „Amazon“.

Taisyklių nesilaikymo pasekmės

Pareigūnai įspėjo technologijų bendroves, kad už pažeidimus gali būti skirtos baudos, siekiančios iki 6 proc. jų pasaulinių pajamų, o tai gali siekti milijardus eurų, arba net uždrausta vykdyti veiklą ES. Tačiau nereikėtų tikėtis, kad baudos už atskirus pažeidimus, pavyzdžiui, už konkretaus neapykantą skatinančio vaizdo įrašo nepanaikinimą, bus taikomos iš karto.

Skaitmeninių paslaugų aktas labiau skirtas išsiaiškinti, ar technologijų įmonės taiko tinkamus procesus, kad sumažintų žalą, kurią jų algoritmais grindžiamos rekomendacijų sistemos gali padaryti vartotojams. Iš esmės jos turės leisti Europos Komisijai pažvelgti, kaip veikia jų algoritmai.

ES pareigūnams, viena vertus, rūpi vartotojų elgesys, pavyzdžiui, patyčios ir neteisėto turinio skleidimas, tačiau jiems taip pat svarbu, kaip platformos veikia ir kaip jos prisideda prie neigiamo poveikio, sakė Rytų Anglijos universiteto docentė Sally Broughton Micova (Seli Broton Micova).

Jos teigimu, be kita ko, reikia išnagrinėti, kaip platformose integruojamos skaitmeninės reklamos sistemos, kurios gali kategorizuoti vartotojus, nukreipiant į juos kenksmingą medžiagą, pavyzdžiui, dezinformaciją, arba kaip veikia jų gyvų transliacijų sistemos, kurios gali būti naudojamos teroristiniam turiniui skleisti.

Pagal taisykles didžiausios platformos turės nustatyti ir įvertinti galimą sisteminę riziką ir tai, ar jos daro pakankamai, kad ją sumažintų. Šie rizikos vertinimai turi būti atlikti iki rugpjūčio pabaigos, o vėliau bus atliktas nepriklausomas auditas.

Tikimasi, kad auditas bus pagrindinė priemonė atitikčiai tikrinti, nors šis Briuselio planas sulaukė kritikos dėl to, kad jame trūksta išsamios informacijos, todėl neaišku, kaip šis procesas veiks.

Likęs pasaulis

Teigiama, kad pokyčiai Europos mastu gali turėti pasaulinį poveikį. Internetinė enciklopedija „Wikipedia“ koreguoja savo politiką ir paslaugų teikimo sąlygas, kad būtų galima pateikti daugiau informacijos apie probleminius vartotojus ir turinį.

Pasak ne pelno siekiančios organizacijos „Wikimedia Foundation“, prižiūrinčios „Wikipedia“, šie pakeitimai neapsiribos tik Europa.

„Wikimedia“ projektams visame pasaulyje taikomos taisyklės ir procesai, įskaitant bet kokius pakeitimus, susijusius su Skaitmeninių paslaugų aktu, yra kuo universalesni. Tai reiškia, kad mūsų vartojimo sąlygų ir vidaus veiksmų politikos pakeitimai bus įgyvendinami visame pasaulyje“, – teigiama pranešime.

Anot S. Broughton Micovos, technologijų bendrovėms bus sunku apriboti su Skaitmeninių paslaugų aktu susijusius pokyčius. Ji pridūrė, kad skaitmeninės reklamos tinklai nėra izoliuoti Europoje, o socialinių tinklų nuomonės formuotojų turinys gali būti pasiekiamas visame pasaulyje.

„[Naujosios taisyklės] kreipiamos į daugiakanalius tinklus, kurie veikia visame pasaulyje, – sakė ji. – Taigi, kai tik bus imtasi tam tikrų priemonių, jos sukels padarinius.“

The post Technologijų bendrovės ES turi pradėti laikytis Skaitmeninių paslaugų akto appeared first on LAIKMETIS.

Sausį-kovą pagal nuo 2021 metų liepos  įsigaliojusią vadinamąją „vieno langelio“ (OSS) schemą Lietuva iš „Alibaba“ gavo 4,2 mln. eurų, o pernai per visus metus – 10,7 mln. eurų. Antroje vietoje šių metų pradžioje buvo technologijų bendrovė „Google“ su 3,6 mln. eurų, toliau rikiuojasi „Amazon“ su 1,7 mln. eurų. 

2023 metų pirmą ketvirtį Lietuva pagal OSS schemą iš kitų ES valstybių gavo 10,5 mln. eurų, arba 74,7 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu. 

Lietuva pagal šią schemą kitoms ES valstybėms pervedė 70,2 mln. eurų PVM, ir, palyginti su 2022 metų pirmuoju ketvirčiu, pervesta 26,7 mln. eurų arba 61,3 proc. daugiau.

The post Milijonai PVM į šalies biudžetą atkeliauja iš užsienio prekybos milžinų appeared first on LAIKMETIS.

Geoffrey Hintonas (Džefris Hintonas), ilgametis „Google" tyrėjas, neseniai išėjo į pensiją sulaukęs 75 metų. Jis prisideda prie tų, kurie teigia, kad galimi naujosios technologijos pavojai nusipelno kruopštaus patikrinimo.

Tokia programinė įranga kaip pokalbių robotų sistema GPT-4, kurią sukūrė San Francisko pradedančioji įmonė „OpenAI", „bendrųjų žinių kiekiu nustelbia žmogų ir gerokai jį lenkia", - sakė G. Hintonas „BBC News". „Kalbant apie samprotavimus, ji nėra tokia gera, tačiau ji jau atlieka elementarius samprotavimus."

„Ir atsižvelgiant į pažangos tempą, tikimės, kad viskas gana greitai pagerės. Taigi turime dėl to nerimauti", - sakė jis.

G. Hintono nuomone, šios kuriamos dirbtinio intelekto sistemos labai skiriasi nuo programinės įrangos, kurią žmonės yra įpratę naudoti.

„Padariau išvadą, kad mūsų kuriamas intelektas labai skiriasi nuo mūsų turimo intelekto", - sakė jis. Skirtingai nuo biologinio intelekto, pavyzdžiui, žmogaus, gali būti daugybė tų pačių skaitmeninių sistemų kopijų su tais pačiais pasaulio modeliais. Nors jos gali mokytis atskirai, savo žiniomis dalijasi „akimirksniu".

Taigi, tai tarsi turėtumėte 10 tūkst. žmonių, ir kai vienas žmogus ką nors išmoktų, visi automatiškai tai žinotų. Taip šie pokalbių robotai gali žinoti daug daugiau nei bet kuris vienas žmogus", - sakė G. Hintonas.

Jo nuomone, vienas iš „blogiausio atvejo" arba „košmaro" scenarijų yra jei robotas būtų sukuriamas ir jam būtų suteikta galimybė susikurti savo subtilius tikslus. Tada jis galėtų nuspręsti, kad jo tikslas turėtų būti maksimizuoti savo galią.

Kiti tyrėjai išreiškė susirūpinimą, kad šios dirbtinio intelekto sistemos kelia riziką trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Pirminiai pavojai - tai žmonių klaidingas pasitikėjimas veiksmingesne ir įtikinamesne dezinformacija, įskaitant dirbtinio intelekto įtikinamai pateiktą melagingą informaciją. Apgaudinėtojai ir nusikaltėliai gali sukurti netikrus telefono skambučius, imituojančius giminaičio, teigiančio, kad jam gresia pavojus ir skubiai reikia pinigų, balsą.

Neseniai popiežius Pranciškus tapo plačiai paplitusios kompiuteriu sukurtos suklastotos nuotraukos objektas. Popiežiaus, dėvinčio stilingą baltą pūkinį paltą, atvaizdas paplito socialiniuose tinkluose, o daugelis žmonių, atrodo, netikrą nuotrauką supainiojo su autentiška nuotrauka.

Kai kurie baiminasi, kad jei dirbtinis intelektas sėkmingai automatizuos daugiau užduočių, kurias šiuo metu atlieka žmonės, gali kilti nedarbo problema. Interneto turinio moderatoriai, advokatų padėjėjai, asmeniniai asistentai ir vertėjai gali patirti spaudimą arba būti pakeisti, rašė „New York Times".

Ilgalaikė rizika, pavyzdžiui, kad dirbtinio intelekto sistemos išvengs žmogaus kontrolės ir net sunaikins žmoniją, jau seniai tapo pagrindiniu mokslinės fantastikos kūriniu. Kai kurie ekspertai nurodo netikėtą šiuo metu kuriamų dirbtinio intelekto sistemų elgesį. Jei dirbtinio intelekto sistemos bus susietos su kitomis interneto paslaugomis ir taps tokios galingos, kad galės rašyti savo kodą ir pačios save modifikuoti, nekontroliuojamas dirbtinis intelektas gali tapti realiu pavojumi.

Popiežius Pranciškus yra sakęs, kad mokslas ir technologijos turi praktinės naudos ir liudija žmogaus gebėjimą „atsakingai dalyvauti Dievo kūrybiniame veikime".

„Žvelgiant iš šios perspektyvos, - sakė popiežius kovo 27 d. Vatikano audiencijoje, - esu įsitikinęs, kad dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi vystymasis gali teigiamai prisidėti prie žmonijos ateities; negalime jo atmesti."

„Kartu esu įsitikinęs, kad šis potencialas bus įgyvendintas tik tuo atveju, jei šias technologijas kuriantys asmenys nuolat ir nuosekliai įsipareigos elgtis etiškai ir atsakingai", - sakė jis.

Šios pastabos nuskambėjo Vatikane vykusioje audiencijoje su „Minervos dialogų", į skaitmenines technologijas orientuoto mokslininkų, inžinierių, verslo lyderių, teisininkų, filosofų, katalikų teologų, etikos specialistų ir Romos kurijos narių susitikimo dalyviais.

Popiežius ragino šiuos lyderius vertinant naujas technologijas pagrindiniu kriterijumi laikyti „prigimtinį kiekvieno vyro ir kiekvienos moters orumą".

Daugiau.

The post Buvęs „Google" mokslininkas apie dirbtinio intelekto keliamus pavojus: turime dėl ko nerimauti appeared first on LAIKMETIS.

63 m. vokiečių teologas Lotharis Gassmannas (Loteris Gasmanas) iš Pforcheimo laimėjo bylą prieš populiarią internetinę platformą, kuri paskutiniu metu pagarsėjo cenzūra. Vokietis tik pradėjo teisinę kovą dėl jo vaizdo įrašų šalinimo be priežasties, nes laukia dar kitos bylos. „YouTube“ yra „Google“ bendrovės internetinio vaizdo platforma.

Internetinio vaizdo platforma teologui nenurodė jokios vaizdo įrašų pašalinimo priežasties, nors šis ir bandė išsiaiškinti, kodėl jo vaizdo įrašai yra šalinami. Vietoj to buvo nurodytos bendrosios platformos naudojimo gairės. Reaguodamas į tai, teologas kreipėsi į Vokietijos teismą.

Karlsrūhės apygardos teismas nusprendė, kad teologo vaizdo įrašų šalinimas buvo nepagrįstas. „YouTube" turi nurodyti, kodėl buvo imtasi tokių priemonių ir patikslinti, kuri vaizdo įrašo dalis neatitiko platformos gairių.

Pasak teologo L. Gassmanno advokato, „Google" sutiko su teismo sprendimu ir nuosprendis yra galutinis. Jis teigia, kad tai teigiamas pokytis, nes sukuriamas teisinis precedentas. Iki šiol daugelis žmonių nežino tikslios jų vaizdo įrašų šalinimo priežasties.

Tačiau L. Gassmanas teisminio proceso dar nebaigė. Jis turi dar vieną nagrinėjamą bylą prieš „YouTube" dėl kitų dviejų vaizdo įrašų ištrynimo. Karlsrūjės apygardos teismas priims sprendimą dėl šių bylų.

Už gyvybę pasisakanti pozicija

Teologas L. Gassmanas yra žinomas dėl savo už gyvybę palaikančios pozicijos ir tradicinio požiūrio į santuoką bei lytį. Pavyzdžiui, jis teigia, kad žmogaus gyvybė turėtų būti saugoma ir gerbiama nuo jos pradėjimo iki natūralios mirties.

Dėl teologo pažiūrų jo kritikai jį kaltina antisemitizmu ir sąmokslo teorijų skleidimu. COVID-19 pandemijos metu jis griežtai pasisakė prieš vyriausybės sveikatos apsaugos priemones, taikomas žmonėms.

Nuo 1984 m. iki šių dienų teologas L. Gassmannas vokiečių kalba parašė daugiau kaip 100 knygų įvairiomis krikščioniškojo tikėjimo temomis.

Jei 2006 metais žmonės per dieną įkeldavo į platformą įkeldavo 65 tūkst. naujų vaizdo įrašų, o 2011 metais per vieną minutę buvo įkeliama 48 valandos vaizdo įrašų, tai šiandien per vieną minutę į „YouTube“ įkeliama 500 valandų vaizdo įrašų.

„YouTube“ turi per 2 milijardus naudotojų, kurie kiekvieną mėnesį peržiūri apie 1 milijardą valandų turinio. Paskutiniais metais bendrovė pradėjo griežtai cenzūruoti savo vaizdo turinį, kartais ir ne dėl visai aiškių priežasčių.

The post Vokiečių teologas laimėjo bylą prieš „YouTube" appeared first on LAIKMETIS.

„Atsižvelgdami į tai bei į dabartinę geopolitinę situaciją, pasiūlėme „Google“ pasirinkti Lietuvą ir persikelti į Vilnių“, – minsterijos pranešime sakė A. Armonaitė, penktadienį Vilniuje susitikusi su „Google“ viceprezidentu Markhamu C. Ericksonu (Markhamu Eriksonu). 

Susitikimo metu taip pat aptartas kibernetinis saugumas bei kova su Rusijos ir Baltarusijos dezinformacija internete.  Vykstant kibernetiniam karui, dėl kurio nukenčia ne tik kariaujančios valstybės, bet ir informacinių paslaugų vartotojai internete, pasiūlyta „Google“ čia prisidėti.

Pasak „Google“ atstovų, siekiant padėti žmonėms Ukrainoje, imamasi ypatingų priemonių, stabdant dezinformacijos plitimą  internete

Pasak „Google“ atstovų, siekiant padėti žmonėms Ukrainoje, imamasi ypatingų priemonių, stabdant dezinformacijos plitimą  internete, ginant nuo kibernetinio saugumo grėsmių.

Dar vienas būdas užkirsti kelią dezinformacijai – Skaitmeninių paslaugų akto (angl. Digital Services Act) nuostatų, kurioms pritaria ir Lietuva, įgyvendinimas. Šiuo aktu siekiama užtikrinti, kad internete būtų kuo mažiau nelegalaus turinio, prekių ir paslaugų.

Vilniuje jau veikia „Google“ biuras, atsakingas už įmonės veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

The post A. Armonaitė siūlo „Google“ perkelti atstovybę iš Maskvos į Vilnių appeared first on LAIKMETIS.

Europos šalys pastaraisiais metais griežtina technologijų milžinių verslo praktikos kontrolę, o ES rengia teisės aktus, kuriais siekiama griežtinti šios praktikos reguliavimą.

Italijos konkurencijos tarnyba pranešė, kad skyrė „Apple“ ir „Google“ po 10 mln. eurų siekiančias baudas už vartotojų kodekso pažeidimus, įskaitant nepakankamos informacijos pateikimą klientams ir „agresyvių metodų“ taikymą jų duomenų naudojimui komerciniais tikslais.

„Nei „Apple“, nei „Google“ nepateikė aiškios ir savalaikės informacijos apie vartotojų duomenų rinkimą ir naudojimą komerciniais tikslais“, – sakoma pareiškime.

Reguliavimo institucija kiek anksčiau šią savaitę skyrė 200 mln. eurų baudų „Apple“ ir elektroninės prekybos milžinei „Amazon“ už prieigos prie „Amazon“ apribojimą tam tikriems „Apple“ produktų pardavėjams.

Tuo tarpu Europos Sąjungos valstybės narės ketvirtadienį susitarė dėl bendros pozicijos dviejų svarbių teisės aktų, galinčių sukurti precedento neturintį skaitmeninių milžinių veiklos reglamentavimą, atžvilgiu.

The post Italijoje „Apple“ ir „Google“ - milžiniškos baudos dėl duomenų rinkimo appeared first on LAIKMETIS.

Aukščiausiojo teismo posėdyje dvi dienas bus nagrinėjami abiejų pusių argumentai, o tada teisėjai nuspręs, ar ieškinys prieš interneto paieškos sistemų milžinę yra pagrįstas ir ar galima tęsti jo nagrinėjimą.

Asociacija „Google You Owe Us“, kuriai vadovauja buvęs vartotojų teisių grupės „Which?“ vadovas Richardas Lloydas (Ričardas Loidas), siekia iškovoti mažiausiai 1 mlrd. svarų (1,1 mlrd. eurų) kompensaciją 4 mln. vartotojų Anglijoje ir Velse.

2018 metų spalio mėnesį Aukščiausiasis teismas atmetė ieškinį, tačiau 2019 metų spalį Apeliacinis teismas panaikino sprendimą, leisdamas tęsti procesą.

„Google“ apskundė šį sprendimą, tikėdamasi, kad byla bus nutraukta, nes ieškovai nepateikė pakankamai įrodymų dėl neigiamo jos veiksmų poveikio vartotojams.

Asociacija kaltina „Google“ gudravimu, susijusiu su „iPhone“ saugos parinktimis, bei tuo, kad bendrovė rinko naršyklę „Safari“ naudojusių vartotojų asmens duomenis laikotarpiu nuo 2011 metų rugpjūčio iki 2012 metų vasario.

Pasak skundo, surinkta informacija apie vartotojų socialinę ar etninę kilmę, sveikatą, politines pažiūras, seksualines nuostatas ar apsipirkimo įpročius buvo siūloma reklamos užsakovams.

„Google“ neteisėtai piktnaudžiavo milijonų „iPhone“ vartotojų duomenimis be sutikimo ir mes norime, kad įmonė atsakytų“, – sakoma R. Lloydo pranešime, paskelbtame artėjant teismo posėdžiui.

Savo ruožtu „Google“ pareiškė, kad ji sureagavo į 10 metų senumo įvykius tuo metu, kai jie įvyko.

Tuo tarpu „Google You Owe Us“ pažymėjo, kad galimybė pateikti skundą atsirado po to, kai 2015 konfidencialiu susitarimu baigėsi kita panaši byla, kurioje skundą buvo pateikę trys fiziniai asmenys.

The post „Google“ JK teisme sieks apsiginti nuo kaltinimų dėl neteisėto vartotojų duomenų rinkimo appeared first on LAIKMETIS.