Tai numatoma Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“  įgyvendinimo veiksmų plane 2024–2026 metais. 

Jam šią savaitę pritarė Ministrų kabinetas, o patvirtins užsienio reikalų ministras savo įsakymu.

Pagal planą šiemet su diaspora susijusioms iniciatyvoms žadama išleisti 8,6 mln. eurų, kitąmet – 8,8 mln., 2026 metais – 8,2 mln. eurų.

Praktiškai visos lėšos būtų skiriamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių išlaidos bendrai sudarytų iki 500 tūkst. eurų.

Kaip per Vyriausybės pasitarimą sakė užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas, planas apima švietimo, kultūros, migracijos, ekonominio bendradarbiavimo ir kitas sritis.

Jo duomenimis, tarp projektų dalyvių yra 33 valstybės institucijos ir 42 savivaldybės.

„Džiugina, kad dalyvių skaičius nuolat auga“, – teigė viceministras.

Anot jo, iš viso trejiems metams suplanuoti 232 veiksmai.

Veiksmų plane numatyta skirti daugiau dėmesio užsienyje gyvenančių lietuvių įtraukimui į formalųjį ir neformalųjį lituanistinį ugdymą, sudaryti sąlygas jiems mokytis nuotoliniu būdu, o esant reikalui – valstybinius brandos egzaminus laikyti Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje.

Valstybės institucijos įsipareigoja aprūpinti lituanistinio švietimo įstaigas užsienyje reikalinga medžiaga ir priemonėmis, remti diasporos vaikų ir jaunimo stovyklas Lietuvoje, mokytojams ir dėstytojams skirti premijas už lituanistinio švietimo veiklos nuopelnus, mokinių ir studentų laimėjimus.

Mokytojų dienos proga ketinama apdovanoti nusipelniusius lituanistinio švietimo mokytojus Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“.

Veiksmų plane taip pat žadama remti diasporos organizacijų veiklą, organizuoti Rytų kraštų lietuvių jaunimo seminarą, užsienyje dirbančių meno kolektyvų vadovų ir kultūros specialistų konkursus, atrinktiems specialistams mokėti atlyginimą ir padengti kitas išlaidas pagal sudarytas paslaugų sutartis, diasporos atstovams skirti stipendijas už kūrybinę kultūros ir meno veiklą, vykdomą ir pristatomą savivaldybėje.

Bus siekiama išeivijos atstovus labiau įtraukti į Lietuvos kultūros pristatymą užsienyje.

Žadama rengti Lietuvos valstybės archyvų darbuotojų ekspedicijas į diasporos archyvus, siekiant identifikuoti ir sutvarkyti archyvinius dokumentus, finansuoti Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje paieškos, sklaidos, priežiūros, sugrąžinimo projektus, rinkti ir duomenų bazėje U-PAVELDAS registruoti duomenis apie Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo, kilnojamojo ir nematerialiojo kultūros paveldo užsienyje objektus.

Plane numatyta sudaryti ir viešinti užsienyje saugomų lietuvių folkloro garso įrašų bei archyvinių dokumentų fondų sąrašą.

Lieka įsipareigojimas tęsti Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tradiciją, organizuoti ir vykdyti Pasaulio lietuvių sporto žaidynes.

Į valstybės pareigūnų vizitų užsienyje darbotvarkes numatoma įtraukti daugiau susitikimų su diaspora, norima skatinti užsienyje gyvenančius kraštiečius tapti savo savivaldybės garbės ambasadoriais.

Žadama diasporos atstovus informuoti apie nacionalinio saugumo ir gynybos politiką, galimybes prisidėti prie valstybės gynybos ir pilietinio pasipriešinimo, steigti naujus Lietuvos šaulių sąjungos padalinius užsienyje.

Ketinama organizuoti nuotolines informacines sesijas diasporai, skirtas verslo įkūrimo Lietuvoje galimybėms pristatyti, rengti ekskursijas savivaldybės parengtu turistiniu maršrutu, skirtu supažindinti su infrastruktūra, darbo ir paslaugų galimybėmis savivaldybėje.

Tarp numatomų veiksmų – taikyti pirmenybę iš užsienio grįžusių šeimų vaikams, priimant juos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, sudaryti sąlygas atostogauti iš užsienio grįžusių šeimų vaikams vasarą lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Joniškio savivaldybė įsipareigojo skirti finansinę paskatą savivaldybės įmonėms ir organizacijoms, įdarbinusioms iš užsienio grįžusius kraštiečius sezoniniam darbui, Prienų savivaldybė – paremti grįžusiųjų steigiamus verslus, Vilniaus rajono savivaldybė – taikyti 30 proc. verslo liudijimo įkainio lengvatą gyventojams.

Skaičiuojama, kad už Lietuvos ribų gyvena apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių, tai yra apie trečdalis lietuvių tautos.

2012 metais sukurta užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą programa  „Globali Lietuva“, jai baigus galioti 2021 metais patvirtintos Lietuvos diasporos politikos strateginės gairės „Globali Lietuva“ 2022‒2030 metams.

The post „Globalios Lietuvos“ projektams bus skirta 25 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Per šventinę ceremoniją iš viso išdalyti septyni apdovanojimai.

Kategorijoje „Už globalių Lietuvos profesionalų pripažinimą pasaulyje“ pagerbta labiausiai tarptautiniu mastu skaitoma šiuolaikinė Lietuvos rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.

„Rašytojos dėka Lietuva yra ryškiau matoma literatūros pasaulyje. Apdovanojimas taip pat skirtas už reikšmingą K. Sabaliauskaitės visuomeninę veiklą“, – teigiama pranešime spaudai.

Už Lietuvos inovacijų proveržį pasaulyje apdovanoti „Nord Security” ir „Tesonet” bendraįkūrėjai Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas, apdovanojimą už Lietuvos jaunųjų mokslo talentų tarptautinius pasiekimus gavo neuromokslininkė, startuolio „Samphire Neuroscience“ bendraįkūrėja Emilė Radytė. 

Už į Lietuvą pritrauktas investicijas įvertinimas skirtas „Hollister Lietuva” generaliniam direktoriui Sauliui Bitinui, atvedusiam rekordines investicijas Lietuvai medicinos produktų gamybos srityje.

Kategorijoje „Už tarptautinių verslo ryšių kūrimą“ pagerbta Lietuvos garbės generalinė konsulė, įmonės „IBInternational Inc.“ prezidentė Ingrida Gertrūda Bublys. 

Už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanota jaunosios kartos operos solistė Gabrielė Kupšytė, šiuo metu tęsianti karjerą Londono karališkajame operos teatre. Ją vienintelę iš nominantų sąrašo išrinko visuomenė, o ne apdovanojimų vertinimo komisija.

Užsienio reikalų ministerijos globojamą apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus gavo Pasaulio lietuvių centras, nuo 1987 metų veikiantis Lemonte, JAV.

„Apdovanojimų nominantai ir laureatai drąsiai ir užtikrintai skinasi kelią globaliame versle, moksle, kultūroje ar sporte. Savo kūrybine energija, meistriškumu, gebėjimu kelti ir įgyvendinti naujas idėjas jie rodo pavyzdį ir įkvepia tuos, kurie dar tik ruošiasi svaiginamam skrydžiui“, – sveikindamas laureatus sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, šalies ateičiai kritiškai svarbu žengti pirmyn, išnaudojant didžiausias savo stiprybes, tarp jų – ir po pasaulį pasklidusius talentus.

„Nuo to didele dalimi priklausys, ar Lietuva ir toliau bus stipri, veržli ir girdima pasaulyje. Todėl turime įdėti dar daugiau pastangų, kad išlaikytume ir išsaugotume tvirtus, patikimus bei produktyvius ryšius su lietuvių diaspora“, – teigė G. Nausėda.

Vienintelius Lietuvoje apdovanojimus, įvertinančius išskirtinį diasporos profesionalų indėlį į ekonomikos, mokslo, kultūros bei kitų sričių augimą, organizuoja „Global Lithuanian Leaders“ – nevyriausybinė organizacija, vystanti diasporos profesionalų tinklą ir įveiklinanti jo atstovus Lietuvos pažangos vardan.

The post „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai skirti K. Sabaliauskaitei, S. Bitinui, G. Kupšytei appeared first on LAIKMETIS.

Šiemet daugiausiai dėmesio skirta asmenims, kurių išskirtiniai ryšiai bei pastangos prisidėjo prie Lietuvos klestėjimo bei žinomumo tarptautiniu mastu. 

Už telkiantį diasporos indėlį Ukrainos palaikymui pagerbtas labdaros fondo „ZEGA support organization“ bendraįkūrėjas Andrius Zubernis, JAV lietuvių bendruomenės XXIII Tarybos prezidiumo pirmininkė Austėja Sruoga, Lietuvos Amerikos verslo asociacijos Los Andžele bendraįkūrėja Eleonora Jonušienė-Romuva, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė Irma Petraitytė-Lukšienė, Londono Sičio lietuvių klubo patarėjų tarybos narė Vilma Green, Rima Žiūraitis ir Aušra Tallat Kelpša, „Blue Yellow for Ukraine“ padalinio JAV vadovės.

Be šio, dar buvo įteikti septyni apdovanojimai. Apdovanojimas už išskirtinį globalų įvykį Lietuvos kultūrai atiteko Kaunas Europos Kultūros Sostinė 2022 organizatoriams. Už į Lietuvą atvestas mokslines inovacijas pagerbti Norvegijoje gyvenantys Asta ir Petras Juzėnai.

Apdovanojimą Už jaunųjų globalios Lietuvos talentų ugdymą gavo Lietuvoje ir JAV veikiantis Kazickų šeimos fondas. Už į Lietuvą pritrauktas investicijas įvertinimas skirtas „Continental Automotive Lithuania” vykdančiajam direktoriui Shayan Ali.

Už Lietuvos vardo garsinimą kūrybiniais talentais apdovanoti hiphopo šokėjai, pasaulio čempionai Paulina Žilinskaitė ir Edgaras Kerpė. Už viso gyvenimo nuopelnus apdovanota visuomenininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Julija Bandis.

„Būdami vienintelių apdovanojimų, įvertinančių diasporos profesionalų indėlį į ekonomikos, mokslo, kultūros ir kitų sričių augimą, organizatoriai, stengiamės pagerbti ir pagarsinti tuos, kurių darbų visame pasaulyje rezultatai juntami ir čia, Lietuvoje, ir už jos ribų“, – pranešime teigė „Global Lithuanian Leaders“ vadovė Marija Šaraitė.

Tai vieninteliai Lietuvoje teikiami apdovanojimai, įvertinantys išskirtinį diasporos profesionalų indėlį į ekonomikos, mokslo, kultūros bei kitų sričių augimą. Juos organizuoja nevyriausybinė organizacija „Global Lithuanian Leaders“, vystanti diasporos profesionalų tinklą ir įveiklinanti jo atstovus Lietuvos pažangos vardan.

The post Vilniaus rotušėje įteikti Globalios Lietuvos apdovanojimai appeared first on LAIKMETIS.

Gaila, bet parengti tokį pareiškimą neįmanoma dalykiniu ir politiniu požiūriu. Politiniai pareiškimai nėra paprastas nuomonės išsakymas, kada panorėjus. Jie turi būti skelbiami laiku ir vietoje.

Minėta konferencija jau įvyko, deklaracija pasirašyta. Todėl kyla natūralus klausimas: kokiais būdais ir kokia prasme Lietuvos Respublikos Prezidentas galėtų ją paremti? Pavėluotai prašydamas signatarų, kad leistų prisijungti?

Kaip visi suprantame, tai ne tik neįmanoma, bet atrodytų, itin švelniai sakant, keistai. Kelti neįgyvendinamus reikalavimus – viena didžiausių politinių klaidų, kokią galima padaryti.

Kiek man yra žinoma, visos su šeimos reikalais susijusios organizacijos yra pabrėžtinai apolitiškos ar net demonstratyviai antipolitiškos. Todėl jos neįstengia politiškai pagrįsti šeimos svarbos tautai ir valstybei ir iš esmės kelia grynai ekonominius ir socialinius šeimų gerovės klausimus. Bet kaip tik todėl tie klausimai neįgyja politinio svorio ir nedarė jokio įspūdžio Lietuvos valdžioms, kurios nekvaršina galvos dėl "kažkokio“ milijono prarastų gyventojų.

Vadovaujantis vadinamuoju sveiku protu tikima, kad tvirta ir klestinti šeima savaime yra vertybė, nes esą yra tautos ir valstybės pamatas. Tačiau užmirštama, kad globalistinės ideologijos, o kalbant konkrečiau – ,,Globalios Lietuvos“ strategijos požiūriu viskas yra kitaip. Absoliuti dauguma net visuomeniškai ar politiškai aktyvesnių žmonių taip ir nesiteikė ar nerado laiko perskaityti šios strategijos, nors ji yra fundamentaliausias ir svarbiausias aukščiausiu valstybės lygmeniu priimtas dokumentas nuo 1990 m. Kovo 11-osios Akto. Šią strategiją yra tekę analizuoti.

Ją net ne verta, o absoliučiai būtina perskaityti ir apmąstyti, norint iš tiesų suprasti, kas užsimota padaryti ir vis atviriau daroma su lietuvių tauta ir valstybe. Šis dokumentas nuosekliai, kryptingai ir metodiškai įgyvendinamas. Iš jo plaukia ir požiūris į demografiją bei šeimą.

Lietuva jau vidutiniuoju laikotarpiu turi tapti tik šiuo vardu vadinama atvira teritorija

Žvelgiant per strategijos prizmę Lietuva jau vidutiniuoju laikotarpiu turi tapti tik šiuo vardu vadinama atvira teritorija (aišku, jeigu nebus nuspręsta pervadinti kokiu nors Vilnobado emiratu) su nuolatos besikeičiančiais nesvarbu, kokios tautos, kalbos ar kultūros gyventojais.

Tokioje teritorijoje nėra ir iš principo negali būti jokios demografinės krizės, nes joje niekada nepritrūks gyventojų. Jų rezervas praktiškai begalinis ir neišsemiamas – visa Azijos ir Afrikos populiacija.

Ši ideologinė-politinė nuostata yra lemtingai svarbi. Jos požiūriu, spręsti Lietuvos demografines ir šeimos problemas yra ne tik nesvarbu, bet ir neverta. Juk tai – neracionalu: auginti ir auklėti vaikus vis dėlto yra daug pastangų ir lėšų reikalaujantis užsiėmimas ir vargas. Tad kam švaistyti ribotus ir trūkstamus išteklius darbo jėgos reprodukcijai, jeigu kur kas pigiau atsivežti suaugusius ir jau tinkamus dirbti vergus?

Gausios ir klestinčios šeimos – iš esmės neproduktyvios ir beprasmiškos išlaidos. Tai reiškia viena: apginti šeimą ir spręsti demografinę problemą yra neįmanoma, kol siekiama ir reikalaujama tik palankių sąlygų gimdyti ir auginti vaikus.

Kol bus susitelkta tik į šį aspektą ir šeimos gynimas netaps politiniu tautos tęstinumo ir valstybės išsaugojimo klausimu, jokių pokyčių tikėtis neverta.

Mes nebenorime gyvuoti kaip tauta ir išlikti valstybe, nes tapome pernelyg nupolitinti ta prasme, kad šeimos problemos horizontą susiaurinome iki privataus šeimų gerovės klausimo ir todėl nebeįstengiame veiksmingai priešintis globalios Lietuvos ideologija grindžiamai demografinei ir šeimos politikai.

Iš tiesų: kokia prasmė švaistyti brangius išteklius lietuvių reprodukcijai, jeigu jiems vis tiek skirta išvažiuoti ir tapti globalios darbo rinkos prekėmis? Taigi ignoruodami šeimą lietuviškieji globalistai nuosekliai vadovaujasi savo ideologija ir yra savaip teisūs.

Neatsitiktinai konferencijoje dalyvavo net trys Latvijos atstovai. Latvija taip pat turi savąją plėtros strategiją, bet ji skiriasi nuo mūsiškės tuo, kad joje aiškiai parašyta, kad Latvijos valstybės paskirtis ir tikslas – užtikrinti latvių tautos išlikimą amžiams.

Apskritai toks nu(si)politinimas lietuvius kaip etnokultūrinę grupę faktiškai atbloškė į XIX a. pobaudžiavinius laikus, kai neturėjome politinės tautinės ir valstybinės sąmonės.

Paniška baimė tariamai ,,politizuoti“ akivaizdžiai politinius klausimus ir politinės kovos vengimas yra tokio masto, kad sunku su tvirtu pasitikėjimu žvelgti į Lietuvos ateitį.

vis mažiau toleruojama krikščionių bendruomenė greitai bus pradėta atvirai persekioti

Beveik neįmanoma įsivaizduoti, kaip galima nesuvokti, kad visų mūsų akyse pro sukąstus dantis vis mažiau toleruojama krikščionių bendruomenė greitai bus pradėta atvirai persekioti, jeigu kuo skubiau nestos į politinę kovą ir nepradės sutelktai ginti bent elementariausių savo pilietinių teisių ir laisvių?

Kaip įmanoma apginti šeimą nuo genderizmo diktato puoselėjant krikščionišką šeimos sampratą bei vertybes, jeigu jau dabar mokyklose priverstinai diegiama LGBT ideologija ir greitai bus prieita prie sovietmečiu jau patirtos situacijos?

Būtent vaikui paklausus tėvų, ar vienalytė šeima iš tiesų nesiskiria nuo prigimtinės, tėvai bus priversti arba tam vaikui meluoti, arba prigrasinti neprasitarti mokykloje ar draugams, nes kitaip jų vaikai bus paprasčiausiai atimti iš ,,tamsuoliškų“ ir ,,reakcingų“ tėvų, t. y. apsaugoti nuo jų ,,žalingos“ įtakos?

Šiluvos deklaracija gal ir yra vilčių teikiantis ženklas, kad lyg ir grįžta šiokia tokia politinė nuovoka. Bet kol kas neaišku, ar tai tikro politinio budimo ir atsikvošėjimo ženklas.

O pabusti žmogiškai sunku, nes reikia sukaupti šiek tiek drąsos, kad galėtum sau ir kitiems pasakyti, jog nesipriešinant krikščionybės ateitis jau yra visai aiški. Liktų tik dvi jos versijos. Pirmoji – XXI a. katakombinė krikščionybė. Antroji – pažangi krikščionybė, kurioje Kristaus autoritetas galios lygiai tiek, kiek neprieštaraus G. Soroso autoritetui…

The post Vytautas Radžvilas. Globali Lietuva demografinės krizės patirti negali appeared first on LAIKMETIS.