PAGALYS. Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas (Kitas Kelogas) ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina Baltųjų rūmų buvo „sąžiningai įspėta“ prieš tai, kai prezidentas šią savaitę įsakė įšaldyti Jungtinių Valstijų karinę pagalbą ir dalijimąsi žvalgybos informacija su Kyjivu.

Į atsargą išėjęs generolas leitenantas K. Kelloggas sakė, kad įšaldymai jau daro poveikį Kyjivui, ir pridūrė, kad ukrainiečiai „patys tai užsitraukė“. „Geriausiai tai apibūdinčiau taip, tarsi asilėnui būtų smogta per nosį pagaliu, – ketvirtadienį strateginių studijų centre „Council on Foreign Relations” (CFR) vykusiame renginyje teigė K. Kelloggas. – Tu atkreipi jų dėmesį.“

KRIPTOVALIUTOS. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) penktadienį Baltuosiuose rūmuose priimė svarbiausius kriptovaliutų rinkos dalyvius, o tai politinis postūmis industrijai, kuriai sunkiai sekasi įgyti visuomenės pripažinimą.

TVARKA. Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje (JK) ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos griauna nusistovėjusią pasaulio tvarką, joms nesilaikant savo įprastinės pozicijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

GRASINIMAS. „Remdamasis tuo, kad Rusija šiuo metu absoliučiai „daužo“ Ukrainą mūšio lauke, tvirtai svarstau apie plataus masto bankines sankcijas, sankcijas ir muitus Rusijai, kol bus Nutraukta Ugnis ir PASIEKTAS GALUTINIS SUSITARIMAS DĖL TAIKOS“, – parašė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“. „Rusija ir Ukraina, sėskite prie derybų stalo dabar, kol dar nevėlu“, – rašė jis.

IMPERIALISTAS. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį atsilygino Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, palyginusiam jį su imperatoriumi Napoleonu Bonapartu ir pavadino Rusijos prezidentą imperialistu, siekiančiu perrašyti istoriją.

BAIMĖ. Lietuvos žvalgybai perspėjus, kad per trejus–penkerius metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog nereikėtų gąsdinti žmonių.

MILIJONAI. „Nėra jokio skirtumo, ar žemdirbys, ar verslininkas, ar individualia veikla užsiimantis asmuo. Jei uždirbi milijonus, matyt, nėra gėda sumokėti mokesčius valstybei, prisidėti prie viešųjų paslaugų teikimo“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė G. Paluckas.

REITINGAI. „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad LSDP palaiko 14,7 proc. apklaustųjų, lapkritį didžiausios parlamentinės partijos populiarumas siekė 16,7 procento.

Antroje vietoje liko socialdemokratų koalicijos partnerė „Nemuno aušra“, už ją balsuotų 14,4 proc. respondentų, lapkritį „aušriečius“ palaikė 14,2 proc. apklaustųjų.

Į trečią reitingų vietą pakilo mažiausi koalicijos partneriai demokratai, jiems palaikymą pareiškė 10,8 proc., kai lapkritį partijos populiarumas siekė 7,4 procento.

POPULIARUMAS. Prezidentas Gitanas Nausėda lieka palankiausiai vertinamu šalies politiku, nors jo reitingas krito, daugiausiai neigiamų vertinimų sulaukė socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.

The post Naujienų telegrafas: pagalys Ukrainai, Trumpo favoritai, kandūs epitetai appeared first on LAIKMETIS.

„Prezidentas Zelenskis atvyks penktadienį, tai jau patvirtinta“, – trečiadienį pareiškė respublikonas. 

Anksčiau pranešta, kad Ukraina susitarė su JAV dėl naudingųjų iškasenų sandorio sąlygų ir gali jį pasirašyti jau penktadienį. Kyjivas savo ruožtu tikisi, kad dėl to Vašingtonas ateityje suteiks jam saugumo garantijų.

RUMUNIJA. Rumunų prokurorai trečiadienį pateikė kaltinimus sulaikytam dešiniųjų politiku laikomam Calinui Georgescu (Kelinui Džordžesku), kuris pernai laimėjo pirmąjį Rumunijos prezidento rinkimų turą, tačiau jis buvo vėliau atšauktas.

NATO. Kai kurios JAV NATO sąjungininkės vos išlaiko savo ginkluotąsias pajėgas, todėl Vašingtonas negali toliau jų subsidijuoti, interviu televizijai „Fox News" sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

AUKSINĖ KORTELĖ. JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pristatė planus pardavinėti naujus „auksinės kortelės“ leidimus gyventi šalyje, kurių kiekvieno kaina sieks 5 mln. dolerių (4,7 mln. eurų), ir pareiškė, kad Rusijos oligarchai gali turėti teisę į juos pretenduoti.

MAITINIMAS. Vyriausybė planuoja įvesti nemokamą maitinimą trečiųjų klasių moksleiviams nuo 2027 metų rudens, o po metų – ir ketvirtokams.

ESKALACIJA. Šių metų pabaigoje baigiantis dujų tranzito per Lietuvą į Rusijos Kaliningrado sritį sutarčiai, premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, jog Lietuva vienašališkai nesiruošia eskaluoti santykių su Rusija.

ŠALTINIAI. Socialiniuose tinkluose D. Trumpas rašė, kad po itin sėkmingo pirmojo mėnesio valdžioje, pasirodė „netikrų knygų ir pasakojimų“ su anoniminiais šaltiniais ir „tam tikru metu ketinu paduoti į teismą kai kuriuos iš šių negarbingų autorių ir knygų leidėjų“, kad būtų nustatyta, ar šie šaltiniai egzistuoja.

„O jie dažniausiai neegzistuoja“, – tvirtino jis. „Tai išgalvoti, šmeižikiški prasimanymai, ir už šį akivaizdų nesąžiningumą reikėtų sumokėti didelę kainą. Padarysiu tai kaip tarnystę mūsų šaliai. Kas žino, gal sukursime kokį nors PUIKŲ NAUJĄ ĮSTATYMĄ!!!“ – pridūrė D. Trumpas. 

URANAS. Pasak konfidencialaus Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pranešimo, kurį trečiadienį matė naujienų agentūra AFP, Iranas ženkliai padidino itin prisodrinto urano atsargas

ŽALIASIS KURSAS. Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pristatė siekį supaprastinti savo aplinkosaugos taisykles ir taip suteikti daugiau veikimo erdvės verslui, susiduriančiam su JAV ir Kinijos konkurencija, tačiau neišsižadant tikslo dekarbonizuoti Europos ekonomiką.

BLINKEVIČIŪTĖ. Valdančiųjų socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako neketinanti siekti trečios kadencijos partijos pirmininkės pareigose.

The post Naujienų telegrafas: auksinė kortelė, Zelenskis Vašingtone, NATO išlaikytiniai appeared first on LAIKMETIS.

„AUŠRIEČIAI" IR PREZIDENTAS. Premjeras Gintautas Paluckas klaida vadina „Nemuno aušros“ sprendimą nedalyvauti trečiadienį Prezidentūroje rengiamame susitikime dėl gynybos finansavimo.

„Manau, kad tai yra klaida, nes nepaisant to, kad nebus priiminėjami sprendimai, bet bus pasikeista informacija, bus kalbama apie kai kurių partijų nuogąstavimus, ar mes pajėgūs tiek investuoti, ar reikia tiek investuoti“, – žurnalistams po Trišalės tarybos posėdžio antradienį sakė G. Paluckas.

„Tai, kad „Nemuno aušros“ atstovų nebus, tai nėra gerai, nereiškia, kas mes to negalėsime kompensuoti po to, bet tai bus jau papildomas darbas, galėjome rytoj visi susirinkt“, – kalbėjo jis.

„Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis BNS sakė, kad nedalyvaus susitikime Prezidentūroje, nes šiuo metu posėdžiauja NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, o kiti „aušriečiai“ taip pat yra išvykę į komandiruotes arba atostogauja.

VAISTAI. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) atnaujinus prekybos vaistais tvarką, nuo šiol gyventojai nereceptinius vaistus galės įsigyti interneto prekybos platformose ir mobiliosiose programėlėse, antradienį pranešė ministerija.

KINAI NESUINTERESUOTI. Kinija kol kas nerodo didelio intereso grąžinti pilnavertį diplomatinį atstovavimą santykiuose su Lietuva, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja.

„Naujoji Lietuvos vyriausybė yra sakiusi, kad norėtų sugrąžinti diplomatinį atstovavimą, kas yra visiškai normalu, tačiau, vėlgi, tai yra dviejų šalių požiūrio klausimas“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

DATA. Prezidento Vladimiro Putino patarėjas užsienio reikalams Jurijus Ušakovas, kuris kartu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu dalyvavo derybose Rijade, sakė, kad kol kas nenustatyta V. Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimo data. Jis sakė, kad susitikimas „mažai tikėtinas“ kitą savaitę.

KOLONIZACIJA. Britų laikraštis „The Telegraph“ pirmadienį paviešino JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus Kyjivui, skirtus atlyginti JAV suteiktą karinę ir finansinę paramą perimant Ukrainos gamtinius išteklius bei infrastruktūrą, kurios bendra vertė būtų apie 500 mlrd. dolerių (477,7 mlrd. eurų).

Prieš savaitę Volodymyro Zelenskio kabinete atsidūrusios sutarties sąlygos iš esmės reikštų JAV ekonominę Ukrainos kolonizaciją neribotam laikui – nuostolių atlyginimą, kurio neįmanoma pasiekti. Dokumentas sukėlė sąmyšį Kyjive, teigia leidinys.

PERSPEKTYVOS. Rusija antradienį pareiškė, kad Ukraina turi „suverenią teisę“ įstoti į Europos Sąjungą (ES), tačiau pakartojo, kad priešinasi Kyjivo stojimui į NATO.

ZELENSKIS APIE DERYBAS. „Ukraina, Europa plačiąja prasme – o tai apima Europos Sąjungą, Turkiją ir Jungtinę Karalystę – turėtų būti įtraukta į pokalbius ir būtinų saugumo garantijų su Amerika dėl mūsų pasaulio dalies likimo kūrimą“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją Ankaroje po susitikimo su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).

NATO UKRAINOJE. Rusija Jungtinėms Valstijoms pareiškė, kad nepritaria, jog bet kuri NATO narė siųstų savo karius į Ukrainą taikai palaikyti, kai būtų sudarytos paliaubos, po antradienį vykusių derybų sakė rusų užsienio reikalų ministras.

The post Naujienų telegrafas: Ukrainos kolonizacija, šyla rusų ir amerikiečių santykiai, užsigavę „aušriečiai“ appeared first on LAIKMETIS.

ELEKTRA. Energetikos ministerija siūlo leisti smulkiems – iki 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros per metus suvartojantiems gyventojams, taip pat socialiai remtiniems ar su negalia buitiniams vartotojams iki 2030-ųjų pradžios naudotis visuomeniniu elektros tiekimu. Tai reiškia, kad maždaug 800 tūkst. vartotojų neturėtų privalomai rinktis nepriklausomo tiekėjo. 

Visuomeninį tiekimą užtikrina valstybės valdomos „Ignitis grupės“ tiekėja „Ignitis“. Ministerija ketvirtadienį užregistravo tai numatančius Energetikos įstatymo pakeitimus, juos kovą planuojama svarstyti Vyriausybėje ir pavasario sesijoje pateikti Seimui.

SPĄSTAI. „Yra du labai akivaizdūs pasirinkimai, ar mes nuspręsime patikėti iliuzija, kad ponas Trumpas ir ponas Putinas ras sprendimą mums visiems – ir tai būtų mirtini spąstai – arba mes, kaip Europa, pasinaudosime savo ekonominiais, finansiniais ir kariniais pajėgumais, ir būsime tie, kurie nuspręs, kas bus Europoje ir Ukrainoje kartu su JAV“, – teigė ministrė.

Taip Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kalbėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui trečiadienį pirmą kartą šioje kadencijoje pasikalbėjus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir sutarus susitikti aptarti galimą taiką Ukrainoje.

NAUSĖDA. Kremliui pareiškus, kad Rusija siekia derybų su JAV ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl NATO plėtros, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad niekas neturi teisės kelti ultimatumų Aljansui.

„Niekas neturi kelti NATO jokių ultimatumų, NATO priima sprendimus, kurie pagrįsti pirmiausia visų Aljanso narių saugumu, įskaitant ir mus, be jokios abejonės“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis.

„NATO penktasis straipsnis veikia, visa tai agresoriui turi būti tinkamai pristatyta, paaiškinta ir duota suprasti, kad agresorius negali kaip iš meniu rinktis savo kokių nors pageidaujamų opcijų“, – pridūrė Lietuvos vadovas.

RAIDĖ. Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį priimta nutartimi nusprendė, kad Lietuvos pilietis turi teisę asmens dokumentuose vardą ir pavarę rašyti naudojant raidę „w“, bet atmetė pareiškimą dėl raidės su diakritiniu ženklu naudojimo.

Pasak teismo, tokios raidės rašyba neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia šalies piliečiams rašyti savo vardą ir pavardę lotyniškos abėcėlės raidėmis, bet be lietuvių abėcėlėje nesančių diakritinių ženklų.

Tai reiškia, kad tokios raidės kaip „w“, „x“ ar „q“ gali būti naudojamos, tačiau tokios raidės kaip „ł“, „ń“ ar „ř“ – ne.

POROŠENKO. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį uždraudė savo pirmtakui Petro Porošenkai išvykti iš šalies, naudotis savo turtu ir rodytis viešose laidose ar naudotis internetu.

Pranešimas sutapo su audringa parlamento sesija, kai P. Porošenkos sąjungininkai, protestuodami prieš šias sankcijas, įsiveržė į parlamento pirmininko tribūną ir privertė posėdį nutraukti anksčiau laiko.

DERYBOS. „Mes, kaip nepriklausoma šalis, negalime sutikti su jokiais susitarimais, (sudarytais) be mūsų. Aš tai labai aiškiai sakau mūsų partneriams – bet kokios dvišalės derybos dėl Ukrainos, ne kitomis temomis, bet bet kokios dvišalės derybos dėl Ukrainos be mūsų – mums nepriimtinos“, – lankydamasis atominėje elektrinėje Vakarų Ukrainoje teigė V. Zelenskis. 

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas bus įtrauktas į taikos derybas, kuriomis siekiama vienaip ar kitaip užbaigti jau beveik trejus metus trunkantį karą, praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) surengė atskirus pokalbius su Rusijos ir Ukrainos vadovais.

The post Naujienų telegrafas: mokesčių lengvumas, betvarkė Ukrainoje, taikos derybos vyks appeared first on LAIKMETIS.

Anot jo, tai, kaip mėginama šį klausimą įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą, rodo, jog klausimu nesirūpinama rimtai.

„Aš manau, kad tai dar viena eilinė provokacija, kuria bus pasiektas tik eilinis visuomenės erzinimas ir kiršinimas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

„Kai tai tampa kažkokia reklamine akcija, kad mes esame tokie ir nepamiršime klausimo, tai aš tai ir vertinu kaip reklaminę akciją, kuri nepasieks reikalingų rezultatų“, – pridūrė jis.

Pasak premjero, jeigu iniciatyva būtų rimta, projekto rėmėjai kreiptųsi į kitas frakcijas, ieškotų paramos, tačiau tai nevyko.

Jis pats sakė neketinantis telkti paramos tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių partnerystę įteisinančio Civilinės sąjungos įstatymo priėmimui, nes šio klausimo nėra Vyriausybės programoje, tačiau balsuojant Seime projektą palaikytų.

Kaip rašėme anksčiau naujojoje Seimo kadencijoje dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto galutinai apsispręsti parlamentarus ragina keli konservatoriai – Matas Maldeikis šią savaitę savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė su frakcijos kolegomis Jurgita Sejoniene ir Arūnu Valinsku siūlantys šį teisės akto projektą įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą.

Seimas prieš beveik dvejus metus po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui.

Jis numato, kad sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną.

The post Premjeras Gintautas Paluckas: siūlymas priimti Civilinės sąjungos įstatymo projektą - provokacija appeared first on LAIKMETIS.

SLAPTA INFORMACIJA. Milijardieriaus Elono Musko vadovaujamo JAV Vyriausybės efektyvumo departamento (DOGE) darbuotojai gavo prieigą prie slaptų milijonų valstybės tarnautojų duomenų, praneša „Washington Post“, remdamasis šaltiniais.

GAZA. JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį pareiškė, kad jo pasiūlymui Jungtinėms Valstijoms perimti Gazos Ruožą neprireiktų jokių amerikiečių karių. „JAV karių neprireiks! Regione įsivyrautų stabilumas!!!“ – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė jis. 

NEHIPERBOLIZUOTI. Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog užsienio lyderiai valdančiosios koalicijos parterio „Nemuno aušros“ primininko Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų neaptarinėja bei ragina nehiperbolizuoti reakcijų. „Nehiperbolizuokite reakcijų iš užsienio, jūs jų nežinote“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime po Socialdemokratų partijos frakcijos posėdžio kalbėjo ministras pirmininkas.

„Aš taip pat kalbu su užsienio lyderiais, su vyriausybių vadovais ir dar kartą galiu atsakingai pasakyti: niekas pono Remigijaus Žemaitaičio neaptarinėja, neišsigalvokite dalykų, tokių dalykų nėra, o kalbant apskritai apie įvarius emocinius pareiškimus, aš jų nekomentuosiu“, – pabrėžė jis.

ŽEMAITAITIS. „Tikrai su Remigijumi nieko nedarysime, nes tie pasiūlymai tramdyti ar netramdyti… Supraskite, koalicija tai ne koks nors cirkas, o partneriai – ne žvėrys, o aš ne koks nors dresuotojas, kad su botagu ar skanėstais mėginčiau vienaip ar kitaip priversti ką nors kaip nors elgtis“, – ketvirtadienį TV3 sakė Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas.

LRYTAS. Konkurencijos tarybai artimiausiu metu žadant paskelbti verdiktą dėl „Delfi“ naujienų portalus Baltijos šalyse valdančios Estijos žiniasklaidos grupės „Ekspress Grupp“ dėl įmonės „Lrytas“ įsigijimo, portalui „Verslo žinios“ keli su situacija susipažinę ir tarpusavyje nesusiję šaltiniai patvirtino, kad „Delfi“ savininkė bando parduoti „lrytas.lt“ – ieško potencialių pirkėjų, kuriuos galėtų dominti žiniasklaidos verslas, skelbia „Verslo žinios“.

IŠSIUNTĖ DIPLOMATĄ. Jungtinė Karalystė (JK) atšaukia vieno Rusijos diplomato akreditaciją po to, kai pernai Maskva išsiuntė britų pareigūną, apkaltinusi jį šnipinėjimu, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Londone ir pasakė, kad tai buvo „atsakas į neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos sprendimą lapkritį atimti iš britų diplomato akreditaciją Maskvoje“, minima ministerijos pareiškime. 

PRANCŪZIJA. Prancūzijos parlamentas ketvirtadienį pagaliau patvirtino 2025-ųjų valstybės biudžetą po ilgus mėnesius trukusio audringo proceso, per kurį buvo nuversta ankstesnė vyriausybė, o dabartinė administracija atlaikė kelis balsavimus dėl nepasitikėjimo. Aukštieji rūmai Senatas, kuriame dominuoja dešinieji ir centro dešinieji, patvirtino biudžetą 219 balsų. „Prieš“ balsavo 107 senatoriai.

„MIRAŽAI". Prancūzija ketvirtadienį pristatė pirmąją naikintuvų „Mirage-2000“ siuntą Ukrainai, pranešė prancūzų gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu). Orlaiviai pristatyti pagal karinio bendradarbiavimo programą su Kyjivu, kurio pajėgos ginasi nuo Rusijos invazijos.

G20. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) trečiadienį pareiškė, kad nedalyvaus šį mėnesį Pietų Afrikoje vyksiančiose Didžiojo dvidešimtuko (G-20) derybose, kaltindamas priimančiosios šalies vyriausybę „antiamerikietiška“ darbotvarke.

The post Naujienų telegrafas: antroji pensijų pakopa, Žemaitaitis, „miražai" Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.

„Aš manau, kad verta apie tai kalbėti ir iš tikrųjų tuos asmenis, kurie dar eina pareigas kažkokias, informaciją apie juos pateikti visuomenei, matyt, būtų prasminga“, – žurnalistams Seime sakė ministras pirmininkas.

Šiuo metu įstatymas prisipažinusiems KGB bendradarbiams garantuoja 75 metų apsaugą nuo viešumo.

„Nemuno aušra“ siūlo išslaptinti su sovietų saugumu dirbusius valstybės politikus, pareigūnus, tarnautojus, teisėjus, karius, žvalgybos pareigūnus, valstybės įstaigų ir įmonių vadovus, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus bei politinių partijų narius.

SIRIJA IR TURKIJA. Laikinasis Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa (Ahmedas Šaraa) antradienį atvyko į Turkiją su antruoju tarptautiniu vizitu po to, kai gruodį buvo nuverstas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas), naujienų agentūrai AFP pranešė vienas Turkijos pareigūnas.

ES INTERESAI. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turi aiškiau žvelgti į pasaulį susidūrusi su JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) „Pirmiausia – Amerika“ politika ir kitomis konkuruojančiomis galiomis.

„Europa turi tvarkytis su tokiu pasauliu, koks jis yra. Ji turi priimti sprendimus ne vedama emocijų ar nostalgijos buvusiam pasauliui, o vadovaudamasi apgalvotu sprendimu dėl to, kas mums patiems naudinga šiandien“, – sakė U. von der Leyen kalboje ES ambasadoriams.

PANIKA SANTORINE. Tūkstančiai žmonių antradienį vis dar stengiasi išvykti lėktuvais ar keltais iš turistų pamėgtos Graikijos Santorino salos, kurią supurtė virtinė žemės drebėjimų. 

Pasak pareigūnų, iš salos, garsėjančios nuo uolų atsiveriančiais įspūdingais vaizdais ir snaudžiančiu ugnikalniu, kurią nuo praėjusios savaitės sukrėtė šimtai žemės drebėjimų, jau išvyko apie 6 tūkst. žmonių.

Ankstų antradienio rytą įvyko dar vienas 4,9 balo stiprumo žemės drebėjimas, po kurio buvo užfiksuota keletas mažesnių požeminių smūgių. Pranešimų apie sužeistuosius ar žalą Santorino ir kaimyninėse Anafės, Joso ir Amorgo salose, kurias taip pat paveikė seisminis aktyvumas, negauta.

KARAS MUITAIS. JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) mėnesiui atidėjo muitų kaimynėms Kanadai bei Meksikai taikymą, tačiau tarifai Kinijai toliau taikomi nauji mokesčiai, keliantys nerimą pasaulio ekonomikai.

Tiek Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum (Klaudija Šeinbaum), tiek Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) paskutinę minutę sudarė susitarimus su D. Trumpu dėl pasienio priemonių sugriežtinimo kovojant su migrantų srautu ir narkotikų, ypač fentanilio, kontrabanda į Jungtines Valstijas.

RUSIJA IR VOKIETIJA PRIEŠ D. TRUMPĄ. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymą, kad jis gali suteikti karinę pagalbą Ukrainai mainais į galimybę naudotis jos retųjų žemių ištekliais.

„Jei vadiname dalykus tikraisiais vardais, tai yra siūlymas pirkti pagalbą, kitaip tariant, ne teikti ją besąlygiškai ar dėl kokių nors kitų priežasčių, o būtent teikti ją komerciniu pagrindu“, - žurnalistams sakė D. Peskovas.

„Žinoma, būtų geriau, jei pagalba apskritai nebūtų teikiama, nes tai padėtų užbaigti šį konfliktą“, - pridūrė jis, turėdamas omenyje Rusijos išprovokuotą karą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas taip pat kritikavo D. Trumpo pasiūlymą, vadindamas jį „labai savanaudišku“ ir sakydamas, kad Ukrainai jos gamtinių išteklių reikėtų pokario atstatymui finansuoti, o ne derėtis dėl saugumo pagalbos. „Todėl manau, kad būtų geriau, jei Ukrainos ištekliai būtų panaudoti gerai ateičiai“, - sakė jis.

The post Naujienų telegrafas: KGB, ES pirmiausia, panika Santorine appeared first on LAIKMETIS.

Susitikime kalbėtasi apie valstybei svarbiu pripažintos projektų grupės „Bernardinų takais“ įgyvendinimą, siekiant Lietuvoje puoselėti piligrimystės tradicijas ir unikalų kultūrinį paveldą. Aptartos galimybės, kaip bendradarbiaujant užtikrinti kuo sklandesnį projektų grupės įgyvendinimo procesą.

Taip pat susitikime išsakyti atstovų lūkesčiai dėl Vilniaus Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino vienuolyno nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą Vilniuje, Maironio gatvėje, atkūrimo.

Kaip akcentavo Ministras Pirmininkas, šiuo atveju itin reikšmingas tiek sudėtingas istorinis, tiek teisinis kontekstas, į šią aplinkybių visumą atsižvelgdama Vyriausybė gali užtikrinti, jog teisingiausių galimų sprendimų bus ieškoma remiantis dialogu ir įsiklausymu.

The post Premjeras susitiko su Mažesniųjų brolių ordino Šv. Kazimiero provincijos atstovais  appeared first on LAIKMETIS.

Sausio 8 dieną Lietuvos žemdirbiai visoje šalyje degindami laužus pradėjo protestus prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką. Jiems tęsiantis protestuojantys žemdirbiai į Vilniaus centrą atvyko su maždaug pusantro tūkstančio ūkio technikos. Sostinėje sausio pabaigoje vykusi protesto akcija tęsėsi dvi dienas.

Vasario 10 dieną sulaikytas buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis, įtariamas keliasdešimt milijonų eurų pasisavinimu. Vyras kurį laiką buvo suimtas, vėliau paleistas skyrus intesyvią priežiūrą. Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partneris įtariamas neteisėtai pasisavinęs keliasdešimt milijonų eurų iš fondo įmonių, kuriuos, spėjama, pralošė kazino.

Kovo 7 dieną Konstitucinis Teismas nusprendė, kad pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.

Gegužės 13 dieną paaiškėjo, kad nepavyko ir antrasis bandymas referendumu pakeisti Konstituciją, išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes. Pataisai priimti pritrūko apie 180 tūkst. balsų „už“.

Gegužės 26 dieną ekonomistas Gitanas Nausėdai antrai kadencijai perrinktas Lietuvos prezidentu. Gavęs 74 proc. rinkėjų palaikymą, jis antrajame ture nugalėjo tuometinę premjerę I. Šimonytę.

Birželio 3 dieną tarp Lietuvos ir Vokietijos pasirašyta sutartis, numatanti, kad Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“ į amunicijos gamyklą Lietuvoje investuos daugiau nei 180 mln. eurų.

Birželio 9 dieną Lietuvoje vyko Europos Parlamento (EP) rinkimai. Juos laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris iš 11 mandatų, o antri liko socialdemokratai su dviem mandatais.

Birželio 12 dieną Monika Navickienė atsistatydino iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigų. Tokį sprendimą konservatorė priėmė paaiškėjus, kad su sutuoktiniu Mindaugu Navicku, dirbusiu teisėsaugos akiratyje atsidūrusioje finansinių technologijų įmonėje „Foxpay“, jos savininke Ieva Trinkūnaite ir jos sugyventiniu Vilhelmu Germanu pernai privačiu lėktuvu skrido į Dubajų atostogauti. Vėliau M. Navickienė paskelbė nusprendusi nedalyvauti Seimo rinkimuose. Ją socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigose pakeitė Vytautas Šilinskas.

Na, o spalio 16 dieną vykstant ikiteisminiam tyrimui, teisėsauga sulaikė finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ akcininkę I. Trinkūnaitę, jos sugyventinį V. Germaną ir M. Navickienės vyrą M. Navicką. Anot pareigūnų, su minėta įmone susijęs ikiteisminis tyrimas vyksta tiek dėl turtinių nusikaltimų, tiek dėl korupcijos – galėjo būti legalizuota per 17 mln. eurų ir mokėti 100 tūkst. eurų siekiantys kyšiai.

Spalio 27 dieną Lietuvos socialdemokratų partija laimėjo Seimo rinkimus. Politinė jėga gavo 52 mandatus iš 141 galimo ir suformavo didžiausią frakciją naujame parlamente. Spalio 30 dieną prieš Seimo rinkimus pergalės atveju žadėjusi imtis premjerės pareigų, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė paskelbė nevadovausianti Ministrų kabinetui dėl savo amžiaus ir sveikatos. Kandidatu į šias pareigas, o vėliau ir premjeru tapo Gintautas Paluckas.

Lapkričio 11 dieną Socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pasirašė sutartį dėl valdančiosios koalicijos sudarymo būsimajame Seime ir Vyriausybėje. Lapkričio 14 dieną prisiekė į pirmąjį posėdį susirinkę naujos kadencijos Seimo nariai. Seimo pirmininku tapo buvęs premjeras, demokratų lyderis Saulius Skvernelis.

Tuoj po rinkimų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis pranešė, kad dėl Seimo rinkimų rezultatų traukiasi iš partijos pirmininko posto ir atsisako mandato naujai išrinktame parlamente. Savo kandidatūrą į jo vietą atšaukė buvusi premjerė Ingrida Šimonytė.

Lapkričio 25 dieną Vilniuje, netoli oro uosto, nukritus bendrovės DHL siuntas gabenusiam krovininiam lėktuvui, žuvo jį pilotavęs 48-erių Ispanijos pilietis, dar trys įgulos nariai sužeisti. Orlaivis kliudė namą, kuriame buvo 13 žmonių, tačiau visi gyventojai sėkmingai evakuoti.

The post 10 svarbiausių Lietuvos gyvenimo įvykių 2024-aisiais appeared first on LAIKMETIS.

Drauge su juo Kyjive lankosi beveik visas Ministrų kabinetas.

„Jaučiu privilegiją ir garbę lankytis Kijeve su pirmuoju vizitu kaip Lietuvos ministras pirmininkas“, – penktadienį savo paskyroje „X“ teigė politikas.

„Prie Kijevo Atminimo sienos kartu su Vyriausybės nariais pagerbiau žuvusius Ukrainos didvyrius, vyrus ir moteris, kurie paaukojo savo gyvybes už savo šalies, o kartu ir Europos laisvę“, – rašo premjeras.

Į vizitą prieš Rusiją kariaujančią Ukrainą atvyko visi naujieji ministrai, išskyrus finansų – Rimantą Šadžių.

Delegacijos sudėtyje taip pat yra Lietuvos ambasadorė Ukrainoje Inga Stanytė-Toločkienė, energetikos atašė Ukrainoje Laura Pušinskaitė, ministerijų, ambasados, institucijų atstovai. Vizitas truks iki šeštadienio.

Kaip anksčiau pranešė Vyriausybė, vizito metu pirmą kartą įvyks bendras Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių susitikimas, taip pat dvišaliai premjero pokalbiai su Ukrainos vadovais.

Akcentavo narystę NATO

Jo išvakarėse Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys BNS teigė, kad vizitas pasiųs žinią, jog parama Ukrainai tęsis ir su naująja valdžia, nes tai – pirmas toks įvykis istorijoje, kai „kita valstybė atvažiuoja su visu Vyriausybės kabinetu“.

Penktadienį Lietuvos diplomatijos vadovas Kyjive susitiko su Ukrainos kolega Andrijumi Sybiha. Pokalbio metu ministrai aptarė karinės, diplomatinės, finansinės paramos ir humanitarinės pagalbos Ukrainai prioritetus.

Kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija, taip pat daug dėmesio skirta Rusijos sulaikymo priemonėms, tarp jų – ir Europos Sąjungos (ES) sankcijoms Rusijai bei jas apeiti talkinančioms šalims.

„Vis garsiau skambant raginimams sėsti prie derybų stalo su agresore Rusija, turime visomis išgalėmis padėti Ukrainai atlaikyti šį spaudimą ir iš esmės susistiprinti savo pozicijas. (...). Vienintelis kelias į tvarią ir teisingą taiką – realios saugumo garantijos, pirmiausia – Ukrainos narystė NATO. Suteikti šias garantijas yra mūsų – Vakarų šalių – atsakomybė“, – susitikimo metu pabrėžė K. Budrys.

Rusijos plataus masto invazijai tęsiantis jau beveik trejus metus, Maskva nuolat žengia į priekį ir atakuoja itin svarbią Ukrainos energetikos infrastruktūrą, nors ir patiria nemažų nuostolių.

Žada tęsti sankcijų politiką

Šią savaitę ES lyderiai Briuselyje susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, jis įvyko likus beveik mėnesiui iki Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) grįžimo į Baltuosius rūmus.

„Pirmadienį vykusiame ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje priėmėme jau 15-ąjį sankcijų paketą, sankcijų politika bus tęsiama ir toliau. Rusijos karo mašiną spausime tol, kol ji sustos“, – teigė K. Budrys.

Jungtinių Valstijų išrinktasis prezidentas ne kartą gyrėsi, kad gali greitai užbaigti karą, sukeldamas nuogąstavimus, kad jis gali raginti Kyjivą nusileisti Maskvai. Taip pat manoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudos bet kokiu tarpuvaldžiu, kad geriau aprūpintų Maskvos pajėgas ir sukeltų dar didesnę įtampą. 

Be kita ko, pastaruoju metu girdėti pasvarstymų apie galimas taikos derybas kitąmet ir galimybę Ukrainoje dislokuoti Europos taikos palaikymo pajėgas, kurios užtikrintų galimo būsimo taikos susitarimo sėkmę. 

Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų Vakaruose, o praėjusią savaitę prisiekusi Vyriausybė savo programoje žada remti šalį „iki pergalės ir po jos“.

Programoje žadama teikti karinę paramą, kad ji sudarytų ne mažiau nei 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto, padėti siekiant greitesnės Kyjivo narystės ES ir NATO.

The post Kyjive lankosi beveik visas Ministrų kabinetas appeared first on LAIKMETIS.