G. Vitkus rašo (kalba netaisyta - red. past.): "Po kelių mėnesių tylos norėčiau paaiškinti savo dabartinę situaciją. Traukiuosi iš Jėzaus draugijos ir kunigystės. Pasitraukimo priežastis - apsisprendimas santuokoje gyventi su mylima moterimi."

"Traukiuosi, širdyje jausdamas didelį dėkingumą už tuos metus, kai po jaunystėje patirto dvasinio apšvietimo, atsiliepdamas į gautą pašaukimą, tarnavau Dievui ir žmonėms kaip kunigas jėzuitas. Tuomet Dievo artumoje patirta meilės apstybė kvietė dosniai atsiliepti ir neapsiriboti penkerius metus trukusia gydytojo tarnyste.

Duodamas vienuolinius įžadus, o vėliau kelis kartus juos atnaujindamas, apsisprendžiau visam gyvenimui susisieti su Jėzaus Draugija. Tai dariau nuoširdžiai, visus savo gebėjimus skirdamas Evangelijos idealų realizavimui laisvės keliu einančioje Lietuvos visuomenėje," - apie savo pašaukimą liudija buvęs jėzuitas.

Toliau G. Vitkus paaiškina, kas lėmė jo pasitraukimą iš dvasininko kelio: "Dievas visuomet man buvo dosnus ir galiausiai apdovanojo meile moteriai, kuri įgalina dar giliau pažinti savo žmogiškumą, dar dosniau atsiverti gyvenimui ir siekti išsipildymo. Tai ir nulėmė mano apsisprendimą prašyti būti atleistam nuo vienuolinių įžadų ir sakramentinės celibatinės kunigystės."

Be kita ko, G. Vitkus užsimena ir apie ateitį: "Vienas iš Šv. Ignaco dvasingumo principų - Magis kviečia vis labiau ir giliau atsiverti meilei ir ieškoti būdų, kaip vis geriau tarnauti Dievui ir žmonėms. Noriu juo vadovautis ir ateityje."

Jis išreiškė apgailestavimą, jo sprendimu nusivylusiems žmonėms: "Puikiai suprantu, kad šis mano apsisprendimas daug žmonių nustebino, ir labai apgailestauju, kad kai kuriuos labai papiktino bei nuvylė."

"Dėkoju Dievui už tuos metus ir visus žmones, su kuriais daugiau nei 35 m kūrėme tikėjimo bendrystę. Ypač dėkoju savo dvasinės kelionės bičiuliams jėzuitams, broliams kunigams, Dievui pasišventusiems, Kauno jėzuitų gimnazijos ir kitų su žmogaus ugdymu susijusių bendruomenių nariams. Trokštu ir ateityje išlikti jėzuitų bendradarbis ir tarnauti Kristaus ir Jo Bažnyčios idealams.

Kitokiu būdu, nei lig šiolei. Kartu su mylima moterimi," - išreiškė viltį žinomas šalyje dvasininkas.

Primename, kad Gintaras Vitkus gimė 1958 m. Kaune. Baigęs medicinos studijas, 1982 m. įstojo į Jėzaus Draugiją, o 1991 m. buvo įšventintas kunigu. Nuo 1993 m. iki 2005 m. – Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius. 2009–2017 m. G. Vitkus buvo Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos provincijolas. 2018–2022 m. gyveno Rygoje (Latvija).

Nuo 2022 m. rudens iki 2023 m. sausio mėn. buvo VU kapelionas.

The post Gintaras Vitkus paaiškino savo pasitraukimo iš kunigystės priežastį - santuoka su mylima moterimi appeared first on LAIKMETIS.

Jėzuitų interneto svetainėje rašoma: "Gintaras Vitkus savo noru 2024 m. rugsėjo 1 d. paliko Jėzaus Draugiją. Jau nuo 2024 m. sausio 3 d. jis pasitraukė iš jėzuitų bendruomenės ir nevykdė jokių kunigo pareigų ir tarnysčių. Šiuo metu Šv. Sostui yra pateiktas prašymas suteikti G. Vitkui dispensą nuo kunigo pareigų vykdymo. Tokia dispensa suteikiama neatšaukiamai."

Primename, kad Gintaras Vitkus gimė 1958 m. Kaune. Baigęs medicinos studijas, 1982 m. įstojo į Jėzaus Draugiją, o 1991 m. buvo įšventintas kunigu. Nuo 1993 m. iki 2005 m. – Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius. 2009–2017 m. G. Vitkus buvo Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos provincijolas. 2018–2022 m. gyveno Rygoje (Latvija).

Nuo 2022 m. rudens iki 2023 m. sausio mėn. buvo VU kapelionas.

The post Kunigas Gintaras Vitkus palieka jėzuitus, prašo Vatikano dispensos appeared first on LAIKMETIS.

Savo socialinio tinklo paskyroje (prieš tai pakeitus profilio nuotrauką, kurioje jis jau be kunigiškos tarnystės ženklų), rašo: "Tikriausiai, daugelis jūsų paskaitėte, ką paskelbė Jėzuitų Centrinės Europos provincijos FB apie permainas mano gyvenime."

Pakartojęs, kas buvo parašyta, oficialiame jėzuitų komunikate, G. Vitkus tęsė:

"Galiu tik papildyti, kad toks netikėtas daugeliui mano sprendimas yra nuosekli sąžiningų apsvarstymų pasekmė. Tai, kuo tikėjau ir ką skelbiau, tuo tebetikiu ir noriu liudyti ateityje. Tiktai ieškodamas kitokių būdų.

Pasitikiu Dievo vedimu ir visų Jūsų maldomis. Dėkoju broliams jėzuitams už supratingumą ir g geranoriškumą."

Primename, kad Gintaras Vitkus, SJ, gimė 1958 m. Kaune. Baigęs medicinos studijas, 1982 m. įstojo į Jėzaus Draugiją, o 1991 m. buvo įšventintas kunigu. Nuo 1993 m. iki 2005 m. - Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius. 2009–2017 m. G. Vitkus buvo Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos provincijolas. 2018–2022 m. gyveno Rygoje (Latvija).

Nuo 2022 m. rudens iki 2023 m. sausio mėn. buvo VU kapelionas.

The post Kunigas Gintaras Vitkus apie savo sprendimą: tai nuosekli sąžiningų apsvarstymų pasekmė appeared first on LAIKMETIS.

VU kapeliono pareigas perims t. Vidmantas Šimkūnas, SJ.

The post Kunigas jėzuitas G. Vitkus laikinai atleistas iš kunigiškos tarnystės appeared first on LAIKMETIS.

Mums, žmonėms, reikia laiko, kad galėtume susivokti savo jausmuose ir patirtyse. Kad pajėgtume persiimti perkeičiančiu mūsų būtį džiaugsmu, Bažnyčia kviečia visas aštuonias velykinės oktavos dienas skaityti skirtingų autorių surinktus liudijimus, pasakojimus.

Kas gi atsitiko Jeruzalėje ir jos apylinkėse prieš du tūkstančius metų? Kodėl pradėjome kitaip skaičiuoti metus, susiedami juos su Jėzaus iš Nazareto gimimu? Atsakymas aiškus – dėl to, kad Jėzus iš Nazareto prisikėlė. Jei nebūtų prisikėlęs, jo vardo niekas neminėtų. Gal ir būtų minimas jo neįprastas gyvenimas ir kilnus mokymas, galbūt raštai apie jį rikiuotųsi vienoje bibliotekos lentynoje tarp kitų graikų, romėnų ir vėlesnių amžių išminčių, filosofų…

Bet tikrai nuo jo gimimo nebūtų skaičiuojami naujos eros metai…

Evangelistas Lukas Apaštalų darbuose rašo, kad per Sekmines iš esmės pasikeitė situacija, ir baimingi mokiniai galiausiai įsidrąsino skelbti, kad jų Mokytojas tikrai gyvas. Šventoji Dvasia padėjo jiems susivokti ir įveikti Jų mokytojo nukryžiavimo sukeltą traumą bei nusivylimą. Ir tada moterų liudijimai apie sutiktą vėl gyvą Jėzų ir paties Kristaus inicijuoti susitikimai lašas po lašo suformavo įsitikinimą ir galiausiai ryžtą liudyti. Petras drąsiai prabilo, nebijodamas konfrontuoti su judėjais, bet išreiškė savo gilią patirtį. Jėzus gyvas, jį prikėlė.

Moterys! Tai jos visų pirma buvo mobilizuotos skelbti žinią apie Prisikėlimą ir nukryžiuoto Mokytojo pergalę! Evangelija pagal Joną nuosekliai dėlioja atskirus pasakojimus. Ir šiandien skaitomoje ištraukoje Marija Magdalietė tampa apaštalų apaštale, po to, kai nepajėgdama įveikti atsiskyrimo skausmo viena pirmųjų atsiduria prie kapo. Troškimas būti greta mylimojo, tai kas, kad nebegyvo, atveda ją į Golgotą.

Dramatiškoje scenoje matome angelus, Mariją Magdalietę ir Jėzų. Marija susitinka su angelais, ir jie, regis, jos nė kiek nenustebina! Pirmiausia jie užduoda klausimą: „Moterie, kodėl verki?“ Tada Marija atsisuka ir mano, kad mato sodininką, kuris taip pat jos klausia: „Moterie, kodėl verki?“, bet dar tikslinasi jos lūkesčius: „Ko tu ieškai?“

Ji atsako jam panašiai, kaip ir angelams: ji ieško Jėzaus, bet nesupranta, kad jau jį atrado, kol jis neištaria jos vardo. O kaipgi kitaip! Išankstinės nuostatos dažniausiai trukdo aiškiai matyti ir suprasti tikrovę! Išgirdusi Mylimojo balsą, atpažįsta, dramatiškai jį apkabina, o Jėzus priverstas jai pasakyti, kad prasideda kažkas nauja, ir jai dera eiti pirmyn! Skelbti Jo prisikėlimą.

Per Velykų vigiliją tūkstančiai žmonių krikštijami arba įsilieja į mūsų Bažnyčią iš kitų krikščioniškų tradicijų arba visai be tradicijų. Jų tikėjimo istorijos įkvepia. Dažnai tai būna labai laipsniškas, žingsnis po žingsnio procesas. Išgirdę Jėzaus ištartą savo vardą ir atsiliepę į jo kvietimą, jie tuo nepasitenkina. Jie trokšta liudyti. Negalima įsikabinti į tikėjimą kaip į asmeninį turtą ir pasilaikyti jį sau, bet reikia jį skelbti kitiems.

Mes gerbiame Mariją Magdalietę kaip pirmąją pamokslininkę. Atpažinusi prisikėlusį Jėzų, ji pakluso Jo įsakymui ir nuėjo Gerosios Naujienos skelbti kitiems mokiniams. Rekomenduoju, jei tik įmanoma, susitikti su kuo nors, kas per praėjusią Velykų vigiliją pasikrikštijo ir įsiliejo į krikščionišką bendruomenę, ir sužinoti jų įtikėjimo ir atsivertimo istoriją. Taip mes visi tapsime skelbėjais. Amen.

The post Kunigas Gintaras Vitkus SJ: Marija Magdalietė pirmoji pamokslininkė appeared first on LAIKMETIS.

Renginį vedė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vyriausiasis muziejininkas Gaudentas Aukštikalnis.

Salė vos talpino gausiai susirinkusius garbius svečius, kurie susirinko pagerbti ir prisiminti 2022 m. gruodžio 19 d. Amžinybėn iškeliavusį J. A. Borutą.

Renginio pradžioje vedėjas G. Aukštikalnis bendrai maldai pakvietė Lietuvos partizano J. Vitkaus-Kazimieraičio anūką kunigą Gintarą Vitkų SJ.

Renginyje dalyvavo ir atsiminimais dalinosi Vilniaus universiteto kapelionas kunigas Gintaras Vitkus SJ, arkivyskupas Lionginas Virbalas, vyskupas Darius Trijonis, Vilniaus universiteto dėstytojas, Lietuvos katalikų akademijos akademikas doc. dr. Liudas Jovaiša, LGGRTC Okupacinių režimų veiklos tyrimo ir viešinimo skyriaus vedėjas, docentas dr. Artūras Grickevičius, LGGRTC Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė, mokslo draugas Saulius Norvaiša, sesuo vienuolė, eucharistietė Birutė Gučaitė.

Kalbėjusieji dalijosi pasakojimais ir prisiminimais apie garbingą J. A. Borutos gyvenimą ir dvasinį pašaukimą, apie jo tvirto tikėjimo, pasiaukojamos meilės Dievui, Bažnyčiai ir Tėvynei metus.  Išminties žodžiu ir prasmingais darbais jis vedė Lietuvos žmones krikščioniškųjų vertybių puoselėjimo keliu, mokė mylėti gyvenimą ir žmones.

Anuomet žmonių širdyse pasėtą ir gausų derlių davusį tikėjimą šiandien vėl pasitinka nauji išbandymai. Mes visi tikime, kad Amžinybėn iškeliavusio vyskupo J. A. Borutos dvasios šviesa ir kilni tarnystė daugeliui buvo, yra ir išliks stipria dvasine atrama, surandant ir išsaugant tai, kas tikra ir amžina, dovanojant meilę ir gerumą artimui, šeimai, bendruomenei ir Tėvynei.

Ypatinga padėka už prasmingo renginio organizavimą – jo iniciatorei ir šeimininkei, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėjai Dovilei Lauraitienei. Ji padėkojo vyskupo J. A. Borutos bičiuliams ir bendraminčiams, palinkėjo gražaus pasibuvimo kartu. Ir pabrėžė, kad Amžinybėn iškeliavęs Telšių vyskupas J. A. Boruta inicijavo vyskupo Vincento Borisevičiaus palaikų suradimą, kuris 1946 m. lapkričio 18 d. buvo sušaudytas ir užkastas Tuskulėnuose. Ir tik 1999 m. rugsėjo mėn. vyskupo V. Borisevičiaus palaikai buvo surasti ir perkelti įTelšių katedros kriptą.

Taip pat D. Lauraitienės iniciatyva 2016 metais LGGRTC Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso darbuotojai buvo nuvykę į Telšius pas vyskupą J. A. Borutą ir užrašė jo pasakojimus. Vakaro dalyviai turėjo galimybę išvysti šį unikalų video įrašą.

The post Vilniuje vyko a. a. Telšių vyskupo J. Borutos SJ atminimo vakaras appeared first on LAIKMETIS.