Būdamas 266-asis šv. Petro įpėdinis popiežiaus poste, Pranciškus - vyriausias Romos vyskupas nuo seniausio istorijoje popiežiaus Leono XIII, kuris šias pareigas ėjo iki mirties 1903 m., sulaukęs 93 metų. Mažiau nei 10 popiežių yra tarnavę sulaukę 87 metų amžiaus. Pranciškaus pirmtakas popiežius Benediktas XVI gyveno iki 95 metų, tačiau atsistatydino iš popiežiaus pareigų likus mažiau nei dviem mėnesiams iki savo 86-ojo gimtadienio.

Gimtadienis su vaikais

Šventasis Tėvas šią dieną gavo daug šiltų sveikinimų, o taip pat ir tortą, kurį jam įteikė Šv. Mortos dispensariumo Vatikane, kuriuo rūpinasi Šv. Pauliečio Vincento Gailestingumo dukterų kongregacija, prižiūrimi ir globojami vaikai iš mažai galimybių turinčių šeimų, nepriklausomai nuo jų kilmės ir įsitikinimų.

Pranciškus trumpai kreipėsi į vaikus, pasidžiaugė jų draugija ir juos pasveikino, ir pakvietė pasirengti didžiajai Kalėdų šventei, kurios metu prisimename ir mąstome apie Jėzaus atėjimą, atveriame jam savo širdis. „Tegul kiekvienas sau pamąsto – ko paprašysiu Jėzaus“, – sakė popiežius ir, linkėdamas linksmų Kalėdų, pridūrė – „Tegul Viešpats suteikia tai, ko trokštate“.

Sveikatos problemos

Šią savaitę pontifikas savo sveikatą ir amžių komentavo išskirtiniame interviu Meksikos naujienų portalui N+, sakydamas, kad jo sveikata pagerėjo, bet taip pat vis dar prašė melstis už jį.

Per pastaruosius trejus pontifikato metus popiežius turėjo daug sveikatos problemų, tačiau viename interviu sakė, kad nesvarsto galimybės atsistatydinti. Kai 2013 m. popiežius Benediktas atsistatydino, pagrindine atsistatydinimo priežastimi jis nurodė sveikatos problemas.

Nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. sausio Pranciškus atšaukė kelis viešus pasirodymus dėl sėdimojo nervo skausmų. Jis atsidūrė ligoninėje ir 2021 m. liepą jam prireikė operacijos dėl divertikulito sukeltų storosios žarnos problemų.

2022 m. sausį pontifikas atviravo apie problemas su keliu, dėl kurių teko atšaukti kelis viešus pasirodymus. 2022 m. gegužę Pranciškus pirmą kartą po gaubtinės žarnos operacijos viešumoje naudojosi neįgaliojo vežimėliu ir paskelbė, kad jam bus atlikta kelio operacija.

Šių metų sausį Pranciškus paskelbė, kad jam grįžo divertikulitas, o vasario ir kovo mėnesiais atšaukė keletą viešų pasirodymų dėl iš pradžių stipraus peršalimo, o vėliau dėl kvėpavimo takų infekcijos. Birželio mėn. jam buvo atlikta pjūvio išvaržos šalinimo operacija. Lapkritį pontifikas atšaukė keletą kelionių dėl gripo.

Nepaisant užsitęsusių sveikatos problemų, Pranciškus toliau rengė pastoracinius vizitus visame pasaulyje. 2021 m. jis surengė tris keliones: vieną į Iraką, vieną į Vengriją ir Slovakiją, vieną į Kiprą ir Graikiją. 2022 m. jis surengė keturias keliones: lankėsi Maltoje, Kanadoje, Kazachstane ir Bahreine.

Popiežius Pranciškus 2023 m. taip pat surengė penkias keliones: po vieną į Kongo Demokratinę Respubliką ir Pietų Sudaną, Vengriją, Portugaliją, Mongoliją ir Prancūziją. 2024 m. pontifikas yra numatęs dvi keliones: vieną į Indiją, kitą - į savo gimtąją Argentiną su sustojimais Brazilijoje ir Urugvajuje.

Vatikanas nepaskelbė popiežiaus gimtadienio planų, tačiau per savo 86-ąjį gimtadienį Pranciškus pagerbė tris labdaringą veiklą vykdančius asmenis.

The post Popiežius Pranciškus švenčia gimtadienį appeared first on LAIKMETIS.

Vidudienį jį pasveikino Kauno arkivyskupijos kurijos bendradarbiai, susirinkę į maldą kurijos koplyčioje.

Vėliau vakare S. Tamkevičius SJ su broliais vyskupais, kunigais ir patarnaujančiais diakonais Kauno arkikatedroje bazilikoje vadovavo Padėkos Eucharistijai. Joje jis kvietė dėkoti Dievui labiausiai už tas dovanas, kurių kiekvienas yra gavęs iš Jo rankų.

Eucharistija buvo tiesiogiai transliuojama internetu - negalėjusiems tą vakarą apsilankyti arkikatedroje ir švęsti kartu suteikta galimybė stebėti Mišias. Taip transliacija, o su ja ir šventės džiaugsmas pasiekė ne tik kauniečius, bet ir kitų miestų gyventojus.

Homiliją pasakęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį į Dievo Žodį, tądien kalbėjusį apie Tėvo širdį. Dievas dalijasi su žmogumi savo laime, yra parengęs kiekvienam savo pilnatvės ir džiaugsmo pokylį ir kviečia Jam atsiliepti.

Kunigiška tarnystė yra Dievo troškimo kviesti žmogų į atsivertimą ir bičiulystę su Kūrėju išsipildymas. Jis pasirenka tai misijai konkrečius žmones.

„Kunigiška tarnystė yra Dievo troškimo kviesti žmogų į atsivertimą ir bičiulystę su Kūrėju išsipildymas. Jis pasirenka tai misijai konkrečius žmones. Jis pasirinko šiai kilniai misijai mūsų Eminenciją Sigitą Tamkevičių SJ, kurio gyvenimo gražią sukaktį šiandien švenčiame.

Dėkojame Gerajam Dievui už Jūsų dosnų širdies atsiliepimą tapti Bažnyčios ganytoju ir tarnauti Kūrėjui. Jo rūpestį kviesti žmones į dangiškąjį pokylį Jūs pavertėte savuoju ir savo gyvenimą padovanojote tam, iš kurio ateina gyvybės dovana, kuris pašaukė mus į šį pasaulį ir amžinybę“, – kalbėjo arkivyskupas, gražiausius homilijos žodžius skirdamas kardinolui, kuris anksti pažino Tėvo širdį, o kartu ir jos skausmą, vaikystėje netekus mamos. Tėvų perduota meilė Dievui ir Tėvynei okupacijos ištiktoje Lietuvoje padėjo atsirinkti, kas yra tiesa, o kas – melas.

Homilijoje pažvelgta į kardinolo kunigystės pradžią, kai sutikti tėviški kunigai ir net sovietinės valdžios daromos kliūtys dar labiau stiprino jauno kunigo užsidegimą.

Vėliau kardinolo ir jo bičiulių dėka gimė legendinė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. O po išgyvento gūdaus kalėjimo bei tremties metų išbandymo – nepamirštama akimirka, kai sveikinanti minia 1988 metais Kauno geležinkelio stotyje įteikė lietuvišką Trispalvę.

„Jūsų vyskupo ir arkivyskupo tarnystė sutapo su beatsikuriančios Lietuvos džiaugsmu ir iššūkiais. Kiek daug per tuos ganytojiškosios tarnystės metus nuveikta!“ – sakė arkivykupas, atkreipdamas dėmesį, kad būtent kardinolo, buvusio Kauno arkivyskupo metropolito rūpesčiu arkivyskupijoje buvo sukurtos svarbiausios bažnytinės struktūros bei institucijos, pastatytos naujos bažnyčios ir įsteigtos bendruomenės, surengtas antrasis Eucharistinis kongresas bei antrasis Sinodas, atnaujinta Šiluvos šventovė.

Dievo meilės ženklu visai mūsų Tėvynei arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pavadino Sigito Tamkevičiaus paskyrimą kardinolu  popiežiaus Pranciškaus sprendimu 2019 metų rudenį.

Homilijos klausytojai savo įspūdį apie ištikimą, drąsią ir palaimintą kardinolo tarnystę bei naujai atgijusį džiaugsmą, kad savo tarpe turi tokį ganytoją, išreiškė netikėtai arkikatedroje išsiliejusiais plojimais.

Liturgijos pabaigoje nuoširdų padėkos žodį visiems taręs kardinolas S. Tamkevičius SJ pabrėžė, kad tarnaudamas Bažnyčioje nesijaučia herojumi ir dėkoja Dievui, vedusiam jį per gyvenimą, bei žmonėms, kurie buvo šalia anksčiau, kurie ir šiandien palaiko.

Esu dėkingas už tuos geruosius žmones – už dvasininkus ir pasauliečius. Ir kitas mano vietoje, jei būtų turėjęs greta tokių atsidavusių žmonių, būtų daug padaręs.

„Esu dėkingas už tuos geruosius žmones – už dvasininkus ir pasauliečius. Ir kitas mano vietoje, jei būtų turėjęs greta tokių atsidavusių žmonių, būtų daug padaręs“, – kukliai sakė kardinolas.

Už tarnavimą sekmadienio Mišiose, už homilijos žodį šia proga kardinolui arkikatedros bendruomenės vardu padėkojo klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius, perdavęs žmonių sveikinimą ir stiprios sveikatos linkėjimus, o juos palydėjo choro sugiedotas „Ilgiausių metų“.

Asmeniški sveikinimai kardinolui vėliau tęsėsi arkikatedros parapijos namuose šiltame susitikime prie arbatos puodelio. Dovanų savo jubiliejui atsisakęs kardinolas prašė skirti šias išlaidas Ukrainos, tebesikaunančios už tiesą ir laisvę, paramai.

Sveikinimais kardinolui Sigitui Tamkevičiui šią dieną žmonės dalijosi ir institucijų, parapijų, kitų bendruomenių socialiniuose tinkluose. Palinkėjimus ir padėkas rašė taip pat ir Kauno arkivyskupijos feisbuko lankytojai – arkivyskupijos feisbuko paskyra lygiai prieš dešimt metų, 2013 m. lapkričio 4-ąją, buvo sukurta kardinolo Sigito Tamkevičiaus, tuometinio Kauno arkivyskupo, palaiminimu, tad šitokiu būdu radosi dar viena žmonių susitikimų ir bendrystės erdvė.

The post Kaune dėkota ir melstasi už kardinolą S. Tamkevičių SJ appeared first on LAIKMETIS.

Mišios skirtos dėkojimui už kardinolą – „kad Viešpats taip vedė, apdovanojo, įkvėpė ir toliau lydi mūsų ganytoją", kaip rašo Kauno arkivyskupija.

Gyvenantys toliau ar negalintys atvykti vėlų vakarą šios arkivyskupijos yra kviečiami melstis stebint tiesioginę transliaciją arkivyskupijos „YouTube" kanale ir „Facebook" paskyroje.

Lygiai prieš dešimt metų, 2013 m. lapkričio 4-ąją, kardinolo Sigito Tamkevičiaus, tuometinio Kauno arkivyskupo, palaiminimu buvo įkurta Kauno arkivyskupijos paskyra, ir taip radosi dar viena erdvė, kur galime susitikti!" - skelbia vyskupija.

Iškilmių su vyskupais proga homiliją Kauno arkikatedroje lapkričio 5 d. sakė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, buvęs kardinolo, tuomet Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ pagalbininkas (2002–2012 m.).

„Šį sekmadienį, Viešpaties dieną, dėkodami gerajam Dievui už Jo meilę ir maloningumą, meldžiamės su jumis ir už jus, minėdami jūsų amžiaus sukaktį. Jėzus jus pakvietė ir Jo valia skyrė kunigo ir vyskupo tarnystę Bažnyčioje, vienuolinį pašaukimą. Kartu su jumis šiandien dėkojame už tikėjimo dovaną, jūsų tėvus, tarnystės kelyje sutiktus brolius ir seseris, ištikimus bendraminčius.

Sveikindami jus norime pasakyti nuoširdų ačiū už pasišventimą Bažnyčiai, uolumą, ištikimybę, tvirtumą, „Kronikos“ puslapiuose skambėjusį persekiojamų tikėjimo brolių ir seserų balsą; įkalinimo, kunigo bei vyskupo tarnystės metus“, – sakė vyskupas Jonas Ivanauskas, kreipdamasis į kardinolą Sigitą ir pabrėždamas, kad Bažnyčia Lietuvoje yra dėkinga už jo tarnystę, gyvenimą ir liudijimą.

Iškilmingai sekmadienio Eucharistijai Kauno arkikatedroje vadovavo pats kardinolas S. Tamkevičius, kurio 85-erių metų gyvenimo bei tarnystės kelyje buvo mylinčių tėvų šeima, atsiliepimas į pašaukimą tapti kunigu, pirmieji kunigystės metai ir užgriuvę pirmieji susidūrimai su KGB, kai kurį laiką buvo uždrausta atlikti kunigo tarnystę.

Vėliau „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ ir tuo „pelnyta“ sovietinio kalinio duona. Atsivėrus lagerio vartams su bundančia Lietuva netrukus vyskupo šventimais tekusi ištikimai ir drąsiai priimta atsakomybė – kad su atgauta Lietuvos laisve keltųsi, žaizdas gydytųsi, išsiskleistų ir Bažnyčia Lietuvoje, lig tol visaip drausta, varžyta bei persekiota.

Padėkos Eucharistijoje susirinkusių vyskupų ir visų tikėjimo brolių bei seserų su nuolankumu kardinolas paprašė kartu su juo dėkoti už Viešpaties jam dovanotus gyvenimo metus ir kartu atsiprašyti, jei iš žmogiškojo silpnumo ne viską padarome, ko Viešpats iš mūsų tikisi.

Pilna arkikatedra jos lankytojų, kauniečių, „Marijos radijo“ klausytojai bei tiesioginių transliacijų internetu dalyviai tądien Eucharistiją šventė dėkodami ir už tai, Dievas ir šiandien tebelaimina kardinolo dienas, dovanoja jėgų ir sveikatos.

Šventojo Tėvo vardu kardinolą nuoširdžiai pasveikinęs apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius atkreipė dėmesį, kad kardinolo vaikystės ir jaunystės metai buvo sovietinės priespaudos laikas, tačiau Viešpats, nežiūrint sunkumų, jį pakvietė būti savo kunigu. Be to, palinkėjo kardinolui 100 metų, kad tokioje pat gražioje šventėje būtų galima susitikti po 15 metų.

Sveikinimo žodį vyskupų vardu tarė buvęs kardinolo pagalbininkas (1997–2002), dabar Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, „Marijos radijo“ prezidentė Egidija Vaicekauskienė.

The post Kardinolas S. Tamkevičius SJ mini svarbią progą - vyksta tiesioginė transliacija iš Kauno appeared first on LAIKMETIS.

Padėkos šventosios Mišios ta proga bus švenčiamos Kauno arkikatedroje bazilikoje lapkričio 5 d., sekmadienį, 12 val., dalyvaus ir sveikins Lietuvos vyskupai. Lapkričio 7 d., antradienį, 18 val., dalyvauti kviečiami visi norintys, pasveikinti bus galimybė po šv. Mišių.

Kardinolas prašo gėlėms ar dovanoms numatytas lėšas skirti Ukrainos paramai.

„Vyskupo, kaip ir kardinolo, tarnystė nebuvo planuota; net ir per sapną angelas apie tai nepasakė. Kaskart atsiliepdamas į Viešpaties pakvietimą, bandžiau laikytis Jo rankos, nors neretai pūsdavo labai priešingi vėjai. Labai linkėčiau, kad kiekvienas iš jūsų taip pat stipriai laikytumėtės Viešpaties rankos. Tai labai svarbu kiekvieno žmogaus gyvenime, tuomet nebaisios jokios audros“, – yra sakęs kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, kurio gyvenimo 85-uosius jubiliejinius metus netrukus švęsime dėkodami Dievui.

1991 m. gegužės 4 d. popiežiaus Jono Pauliaus II kunigas Sigitas Tamkevičius buvo paskirtas tituliniu Turudos vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru. Vyskupo šventimai vyko 1991 m. gegužės 19 d., per Sekmines, Kauno arkikatedroje. 

Kardinolas S. Tamkevičius SJ yra pelnęs daugybę apdovanojimų.

Kiekvieną sekmadienį jis su tikinčiaisiais feisbuke dalinasi savo homilijomis, kurios sulaukia didelio atgarsio ir pritrimo.

Paskutinė S. Tamkevičiaus skelbta homilija.

Biografija.

The post Kauno arkivyskupija: melskimės ir dėkokime Dievui už kardinolą S. Tamkevičių SJ appeared first on LAIKMETIS.

„Kardinolui Sigitui Tamkevičiui SJ lapkričio 7-ąją sukanka 85-eri", - primena Kauno arkivyskupija.

Padėkos šventosios Mišios ta proga bus švenčiamos Kauno arkikatedroje bazilikoje:

Lapkričio 5 d., sekmadienį, 12 val., dalyvaus ir sveikins Lietuvos vyskupai.

Lapkričio 7 d., antradienį, 18 val., dalyvauti kviečiami visi norintys, pasveikinti bus galimybė po šv. Mišių.

Kardinolas prašo gėlėms ar dovanoms numatytas lėšas skirti Ukrainos paramai. 

The post Kardinolas S. Tamkevičius SJ netrukus minės savo gimtadienį appeared first on LAIKMETIS.

Tikintieji savo sveikinimuose vyskupui šiandien linki stiprybės, sveikatos, džiaugsmo, vilties ir Dievo palaiminimo.

„Šventoji Dvasia pripildė šiandien jūsų gyvybės. Dievas tesuteikia jums sveikatos ir džiaugsmo vilties", - rašoma viename iš sveikinimų.

Tačiau garbingo jubiliejaus dvasininkas nešvenčia – jam svarbesnės kitos datos, o labiausiai laukia birželio 24 dienos. Tuomet su jam artimais žmonėmis švęs Jonines.

Vyskupas emeritas J. Kauneckas nuoširdžiai prisipažino portalui „Jūsų Panevėžys", kad gimtadienių nešvenčia.

„Anokia tai šventė. Nešvenčiu gimtadienio. Kur kas geriau vardo diena. Anksčiau svarbias datas minėdavau rugpjūčio pabaigoje Daujėnuose, kur palaidoti tėvai. Tuomet kviesdavau į šventę buvusius kaimynus, gimines. Tačiau daugelis paseno, numirė, tai nutariau švęsti Panevėžyje. Todėl birželio 24 dieną ir įvyks šventė. Tai bus ir jubiliejaus paminėjimas, ir Joninės. Į šventę pakviesiu gimines ir man artimus žmones iš Žemaitijos, iš Telšių. Ten labai ilgai teko atlikti tarnystę, ir eucharistijos bičiuliai atvažiuos į Panevėžį pasveikinti“, – naujienų portalui JP pasakojo J. Kauneckas.

J. Kauneckas pristatomas kaip vienas ryškiausių antisovietinės rezistencijos dalyvių, buvo vienas iš Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos leidėjų, taip pat yra Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys, ilgus metus buvo persekiotas, tačiau taip ir liko nenugalėtas sovietinių struktūrų.

Šiais metas J. Kaneckas pristatė savo atsiminimų knygą „Prieš visus vėjus“, kurioje jis vaizdingai pasakoja apie savo gyvenimo etapus, gilų pėdsaką palikusius žmones, antisovietinę ir ganytojišką veiklą, vyskupystę ir šiuolaikinę Lietuvą. Tai autentiškas meilės žmogui, Dievui ir Lietuvai liudijimas.

„Tai prisiminimų knyga, kurioje atskleista mano gyvenimo istorija. Joje apžvelgiau visą savo gyvenimą nuo pat vaikystės. Knygoje bandžiau atsakyti į daugelį klausimų, kurie svarbūs man pačiam. Smagu, kad knyga populiari ir skaitoma. Knyga buvo pristatyta G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje, Kristaus Karaliaus Katedroje. Dar ir dabar knyga pristatinėjama. Neseniai Berčiūnuose buvo pristatyta. Knyga perkama ir tai labai džiugu“, – kalbėjo J. Kauneckas ir naujienų portalui JP sakė, kad knygoje išvardijo pačius svarbiausius gyvenimo įvykius.

J. Kauneckas gimė 1938 m., vyskupu tapo 2000 m. 2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II vyskupą Joną Kaunecką paskyrė Panevėžio vyskupu.

The post Panevėžio vyskupas emeritas J. Kauneckas mini 85-ąjį savo gimtadienį appeared first on LAIKMETIS.

Šio Carito gimtadienio išskirtinumas – netikėtos vietos ir vyksmus 12-oje Lietuvos miestelių ir miestų apjungianti „Rūšiuok, bet ne žmones“ tema.

„Gimtadienio renginiai vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Kaišiadoryse, Birštone, Kėdainiuose, Tauragėje, Pabradėje, Pagėgiuose ir, tikimės, spontaniškai visur, kur tik atsiras nors vienas karitietis. Nes kas moka dirbti – moka ir linksmintis!“ – sako Lietuvos Carito vadovė Deimantė Bukeikaitė.

Carito gimtadienis Kaune: pamatyk, ką aš galiu ir kuo gyvenu
Laikas: balandžio 21 d., 14-18 val.
Vieta: Benamystę patiriančiųjų dienos centras „Ateik“, Partizanų g. 5 (įėjimas iš namo galo), Kaunas.

Gimtadienio šventėje jūsų laukia:
• protmūšis (nuo 15 val.)
• Uno žaidimas
• baristos ypatinga kava
• šventinis tortas
• pasibendravimai
• Just dance šokiai

Carito gimtadienis Kėdainiuose: ateik su papuošalu, išeik pasipuošęs širdį
Laikas: Balandžio 21 d., 15-18 val.
Vieta: Didžioji g. 21, Kėdainiai

34-ąjį gimtadienį minintis Caritas kėdainiečius ir miesto svečius kviečia į pačią Kėdainių senamiesčio širdį. Niekada nebuvote pas mus? Ruoškitės, puoškitės ir ateikite!
Didžiausia dovana 34-ojo Carito gimtadienio proga kėdainiečiams būtų pagalba sunkiai sergančiam Jonukui. Gydymas Vokietijoje brangus, tad prisidėti prie jo Carito gimtadienio šventėje Kėdainių Carito vadovė Lina Zakaravičienė kviečia netradiciniu būdu: „Ateidami atsineškite papuošalą, kurio galbūt nebenešiojate, tačiau galėtumėte skirti Jonuko gydymui. Antram gyvenimui išsirinkę papuošalą už auką, Carito svečiai į namus grįš pasipuošę dvigubai: ir padėję Jonukui, ir su Carito gimtadienio puošmena“.

Carito gimtadienis Vilniuje: nuo susitikimų iki gėlių bombų... Socialiniame centre kartu kepsime skanėstus, Žvakių dirbtuvėje – liesime žvakes ir tai tik maža dali įdomybių į kurias gimtadienio proga kviečia Vilniaus arkivyskupijos Caritas.

Programa, laikai ir vietos.

Registracijos į Caritas gimtadienio Vilniuje renginius.

Carito gimtadienis Pabradėje

Laikas: balandžio 22 d., 12.00

Vieta: Įkalnės g. 7, Pabradė

Bent akies krašteliu svajojote pamatyti, kaip iš tikrųjų gyvena pabėgėliai, migrantai ir trečiųjų šalių piliečiai Pabradėje? Leonardas jums viską papasakos taip, kad būtų ir įdomu, ir prasminga, ir smagu. O galbūt netgi nustebins meniniu pasirodymu!

Carito gimtadienis Klaipėdoje „Kartu įveiksime visas audras!“

Organizacijos gimtadienio proga Klaipėdos Carito jaunimas į šventę suburs ne tik skirtingo amžiaus, bet ir labai skirtingos patirties, tautybių žmones, o vakare piknike prie jūros atidarys šokių bei saulės palydų sezoną.

Laikas: balandžio 21 d., nuo 10 val. iki sutemos

• 10 val. Šv. Mišios Taikos Karalienės globos namuose, Taikos pr. 29a, po jų šventinis tortas drauge su globos namų gyventojais, senjorų klubo nariais ir Carito savanoriais.
• 16 val. susitikimas su Klaipėdos Universitetu, tarptautiniais studentais ir vietos studentais, kurie atlieka praktiką Carite, jaunaisiais karitiečiais, Carito savanoriais.
• 18 val. Saulės palydėjimas, šokiai, piknikas Melnragėje.

Carito gimtadienis Šiauliuose: pažvelk į miestą iš paukščio skrydžio

Laikas: balandžio 21 d. 17 val.

Vieta: Aušros takas 3, Šiauliai, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra
Po 17 val. Šv. Mišių Šiaulių karitiečiai visus kvies kilti į katedros apžvalgos bokštą pasigrožėti miesto panorama. Po ekskursijos - gimtadienio tortas.

Panevėžyje Carito gimtadienio proga ners maskuojantį tinklą iš antrinių žaliavų

Laikas: balandžio 22 d., nuo 12 iki 16 val.

Vieta: Upytės g. 3, Panevėžys

Carito gimtadienis Marijampolėje - atvirų durų diena

Laikas: balandžio 21 d., nuo 11 iki 13 val.

Vieta: Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centras „Rūpintojėlis“, Bažnyčios g. 42, Marijampolė.

Marijampolės karitiečiai gimtadienį švęs visiems atverdami Marijampolės Carito duris ir supažindinami su Caritas veiklomis bei galimybėmis prie jų prisijungti.

Carito gimtadienio piknikai Tauragėje

Laikas: balandžio 24 d. po 10 val. ir po 12 val. šv. Mišių

Vieta: Parapijos namų kiemelyje, Gintaro g 22, Tauragė

Padėka už Caritą ir vaišės Pagėgiuose

Minint Carito gimtadienį Pagėgių Šv.Kryžiaus parapijos bažnyčioje karitiečiai ir tikintieji bursis bendrai maldai už Caritas bendruomenę, po Šv.Mišių šventoriuje – bendravimas, vaišės, tiek jauni, tiek vytesni turės progą susipažinti su Caritas Pagėgiuose veikla ir savanorystės galimybėmis.

Laikas: balandžio 24 d. po 13 val. Šv. Mišių.

Vieta: Pagėgių šv. Kryžiaus bažnyčia ir šventorius, Vydūno g. 8, Pagėgiai

Carito gimtadienis Kaišiadorių dekanate Žiežmariuose

Kaišiadorių dekanatas Caerito gimtadienį kviečia švęsti Žiežmariuose.

Laikas: balandžio 29 d. 12 val.

Vieta: Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, A. Ažubalio g. 5, Žiežmariai.

Birštone – skirtingų kartų susitikimas

Laikas: balandžio 23 d.

Vieta: Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, Birutės g. 14
Birštono gimnazistus karitiečiai kvies įsitraukti į pagalbos pagyvenusiems žmonėms akciją. Jos dalyviai sekmadienį su šeimomis bus kviečiami švęsti šv. Mišias, po kurių planuojama agapė.

The post Carito gimtadienį švęs 12 miestų ir miestelių appeared first on LAIKMETIS.

Sausio 29 dieną savo 95-tąjį gimtadienį šventė iškilus Lietuvos sūnus Jonas Kadžionis – Bėda. Vardan Lietuvos laisvės jis penkerius metus ginklu kovojo prieš okupantus bei vietinius kolaborantus, o po to 25-erius metus praleido sovietiniuose lageriuose.

Renginyje dalyvavo Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, LLKS Algimanto apygardos partizanų ryšininkas ir rėmėjas dim. kpt. Gediminas Juozapas Dobkevičius, dim. mjr. Gediminas Reutas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis Zigmas Tamakauskas, LPKTS Anykščių filialo pirmininkas ir LGGRTC istorikas Gintaras Vaičiūnas, LK KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės atstovai, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos atstovai ir kiti svečiai.

LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas pasveikino jubiliatą generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio bei visos LGGRTC bendruomenės vardu ir įteikė prof.Algio Vyšniūno knygą „Lietuviai ypatinguose Kazachstano lageriuose 1948–1955 m.“

Jonas Kadžionis gimė 1928 m. sausio 29 dieną Piktagalio kaime, Anykščių rajone. Po tėvų ištrėmimo nenorėdamas tarnauti okupacinėje kariuomenėje J. Kadžionis 1948 m. gegužės 25 d. išėjo partizanauti. 1948–1949 m. buvo Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio narys, Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanas, pasirinkęs Bėdos slapyvardį. Nuo 1949 m. lapkričio pradžios (kai aktyvi ir ginkluota partizaninė kova šiose apylinkėse nutrūko) – Butageidžio kuopos vadas.

1949–1953 m. J. Kadžionis-Bėda kartu su žmona partizane M. Gedžiūnaite-Kadžioniene-Sesute slapstėsi miško bunkeriuose Kavarsko – Dabužių – Traupio apylinkėse, kur jiems gimė sūnus.

1953 m. gegužės 22 d. J. Kadžionis-Bėda kartu su žmona buvo apgaule įviliotas į pasalą prie Putriškių kaimo (Anykščių r.) ir agentų smogikų suimtas. 1953 m. rugsėjo 12 d. Pabaltijo karinis tribunolas jį ir jo žmoną nuteisė po 25 metus kalėti ir po 5 metus tremties.

Atsisakęs pripažinti, kad buvęs suklaidintas, Jonas Kadžionis Sibire praleido visus 25-erius metus. Į Lietuvą grįžo 1978-aisiais, tačiau 1983 m. vėl ištremtas į Kaliningrado sritį. Sąjūdžio metais, 1989-ais, galutinai sugrįžo namo.

1998 m. J. Kadžioniui suteiktas leitenanto laipsnis, jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino 3-ojo laipsnio ordinu – Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000 m.), Generolo Jono Žemaičio medaliu.

2009 m. vasarą J. Kadžionis surado savo buvusio bunkerio vietą Dabužių miške ir jį atkūrė.

2018 m. Jonui Kadžioniui – Bėdai paskirta Laisvės premija kartu su Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupe – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Juozui Mociui. Liūdna, bet iš šios Lietuvos laisvės kovotojų grupės jis vienintelis likęs gyvas.

The post Garsiausias Lietuvos partizanas Jonas Kadžionis–Bėda paminėjo 95-erių metų jubiliejų appeared first on LAIKMETIS.

Neseniai atšventėm Jėzaus gimtadienį, šiandien minime Vilniaus gimtadienį. Gimtadieniai mums yra ir asmeninė proga, ir šeimos proga ne tik pažymėti laiko tėkmę, bet, visų pirma, dėkoti Dievui, vertinti Jo mums suteiktą gyvybės dovaną. Proga kiekvienam iš mūsų apžvelgti išgyventus metus, mūsų patirtis, žmones, su kuriais teko bendrauti, mūsų asmeninio gyvenimo nueitą kelią. Mes gimstame ne vakuume, o šeimoje, platesnėje bendruomenėje, visuomenėje. Gimtadienis yra nauja pradžia.

Kaip girdėjome šiandienos pirmajame skaitinyje, nauja pradžia nebūtinai būna su vaiko gimimu. Apaštalas Paulius, pakeliui į Damaską, irgi patyrė naują gyvenimo pradžią. Viešpats ateina ir perkeičia jį, suteikia naują tapatybę, jis pradeda naują gyvenimą, naują misiją ir pats vykdo tai, ką girdėjome šiandienos Evangelijoje, kai Viešpats apaštalams ir mums sako: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją“, skelbkite Gerąją naujieną.

Vilniaus gimtadienio minėjimas taip pat žymi naują šios vietovės, šio miesto pradžią. Gyventojų šioje vietoje būta anksčiau, net buvo ankstesnis Gedimino laiškas, rašytas popiežiui, kuris rodo, kad šioje vietoje jau vyko gyvenimas. Iš čia Didysis Kunigaikštis valdė, vadovavo kovoms, mezgė tarptautinius ryšius.

Mūsų miesto gimimo diena nėra tokia aiški, bet minima būtent sausio 25 diena, nes antrasis Gedimino laiškas miestams, parašytas ir pasirašytas 1323 m. sausio 25 dieną, ir jame pažymėta, kad ta diena – apaštalo Pauliaus Atsivertimo diena. Tame laiške – kvietimas Europos miestams ir jų gyventojams ir aiškus noras įžengti į naują gyvenimą, į naują savo gyvenimo erą. Kreipimasis į Romos miestus, tiems, kurie gyvena Romos tvarkoje, ir išreikštas noras tapti plačios krikščionių visuomenės nariais, kvietimas kitiems atvykti ir kurtis šiose žemėse – Vilniuje ir Lietuvoje.

Laiške kunigaikštis Gediminas tarsi Saulius, tapęs apaštalu Pauliumi, ketina pasikeisti. Jis rašo: „nes nuo šiol norime ne kam nors pakenkti, bet visiems padėti ir stiprinti taiką, brolybę ir tikrą gailestingumą su visais Kristaus ištikimaisiais amžina sutartimi“. Rašo, kad atveria mūsų žemę, valdas ir karalystę kiekvienam geros valios žmogui, skleidžia mintį, kad čia būtų laisvas žmonių ir idėjų judėjimas.

Gediminas kviečia amatininkus, pirklius, kareivius, žemdirbius ir jų dvasios ganytojus atvykti į Lietuvą. Bet čia tuo metu jau buvo ir pranciškonai, ir dominikonai, kurie jam padėjo susirašyti su kitais kraštais, buvo jo patarėjai, jis jau tuomet buvo juos priėmęs. Tokios gilios mūsų miesto krikščioniškos šaknys.

Ką reiškia toks Gedimino kvietimas steigiant miestą? Jis atsiveria tam, ką krikščionybė buvo jau atnešusi Vakarų Europos civilizacijai. Jis atsiveria Europos šalių narystei, kurią šiandien taip pat branginam, tik kitaip suprantam. Krikščionybės įnašas į mūsų miesto istoriją yra nepaprastai didelis. Ne tik dėl to, kad pirmieji vienuoliai ir Bažnyčia atnešė tikėjimą ir išganymą tiems, kurie tikėjo, bet vienuolynai atnešė ir žinių, ir kultūrą.

Jei pasižiūrime į mūsų miestą ir jo istoriją – aiškiai galime pamatyti: krikščionybės atneštas menas, architektūra, švietimas, jėzuitų įsteigtas universitetas, atnešta gausi karitatyvinė veikla ir jos pavyzdys, ligoninės, rūpestis vargšais, didžiulis vienuolių vaidmuo nelaimių, maro metu.

Krikščionybė atnešė mūsų miestui ir politinę, ekonominę naudą. Viduramžiais pirkliai, meistrai, gildijos tampriai buvo susiję su Bažnyčia.

Mūsų mieste per tuos 700 metų prisilietė ir savo įnašą davė įvairūs šventieji: šv. Kazimieras, kurio palaikus gerbiame šioje arkikatedroje bazilikoje; šv. Juozapatas, jo jubiliejinius metus šiais metais minime, šv. Rapolas Kalinauskas ir šv. Faustina; taip pat palaimintieji, kurių relikvijas Katedroje turime: pal. Jurgis Matulaitis, pal. Teofilius Matulionis, pal. Mykolas Sopočka.

Krikščionybė atnešė mūsų miestui ir politinę, ekonominę naudą.

Neskaitant tų šventųjų, kurie aplankė šį miestą – šv. Jonas Paulius II, kurio aplankymo trisdešimtmetį šiemet minėsime, šv. Maksimilijonas Kolbė, kuris buvo atvykęs lankyti savo brolių pranciškonų konventualų.

Gedimino laiške minėtas noras visiems padėti ir stiprinti taiką, brolystę ir tikrą gailestingumą nuo praeito amžiaus nuskamba visiškai kitaip, naują prasmę įgauna po Viešpaties apsireiškimo šiame mieste šv. Faustinai. Tas noras, kad būtume Gailestingumo vieta gražiai susipina su popiežiaus Jono Pauliaus II skirtu įpareigojimu keturiems miestams, kuriuose gyveno šv. Faustina, Vilniuje patyrusi Jėzaus apsireiškimus.

Mūsų miesto istorija turėjo savo bangavimus, savo juoduosius puslapius. Buvo liūdnų momentų, įvairių karų, tremčių, tautinių ir religinių nesantaikų, neapykantų – tai mūsų miesto ir mūsų istorijos tamsieji puslapiai, kurie užtemdė broliško sugyvenimo grožį, ilgą laiką buvusį šio miesto žyme. Šis daugybės religijų ir įvairų tautybių miestas, ilgą laiką tikrai buvo tolerancijos ir sugyvenimo pavyzdys, o šiuo metu naujai skamba kaip iššūkis.

Šiandien baigiame maldos už krikščionių vienybę savaitę – siekiame, meldžiame tos vienybės, kad tikrai įvykdytume Viešpaties valią, kad „visi būtų viena“. Istorijos sūkuriai apsunkina tą vienybę, bet skatina malda prašyti ir siekti tos vienybės.

Šis gimtadienis yra nauja pradžia kiekvieno vilniečio gyvenime – iš naujo susipažinti su miestu, kuris teikia džiaugsmą gyvenimui ir vietą mums puoselėti tą gyvenimą.

Atsimenu, kai mano motina grįžo į Vilnių po daugelio metų savo gyvenimo pabaigoje. Atskridusi prisiminė vieną seną Vilniaus krašto dainą ir važiuojant iš oro uosto mintinai ją pacitavo:

Sveikas, Vilniau, mano mieste,
Pasiilgau aš Tavęs,
Bet štai linksma vėl sugrįžtu,
Džiaugsmas ima vis mane.

Iš tikrųjų, tas miesto džiaugsmas turėtų būti mums kasdienybė ir šiandienos gimtadienis turi tą priminti. Čia ne tik žemė ir pastatai, kurie sudaro šį miestą, bet žmonės – bendruomenė, mūsų šeima. Tai yra ypatingas mūsų bendruomeniškumo išgyvenimas, kad visi širdyje neštume supratimą, kad aš esu vilnietis ir kad mes visi kartu esame vilniečiai.

Mes esame pašaukti pamilti gyvenimą, pamilti savo miestą, pamilti savo miestiečius. Esame Dievo pašaukti kartu kurti meilės civilizaciją pradedant savo namuose ir savo mieste. Tą ragino ir pranciškonai, ir dominikonai, kurie buvo Gedimino raštininkai ir patarėjai, tą Dievas ragina ir mus švenčiant Vilniaus 700 metų gimtadienį.

Šiandien mums ypatingai tinka malda prie Sapiegų Dievo Motinos paveikslo, kuris kabo šioje arkikatedroje, junkimės šioje maldoje:

ANGELŲ KARALIENE, Dangiškasis perle! Tavo Sūnus išklauso mūs maldavimus, perėjusius per Tavo rankas – Jis tikrai Tave gerbia.
Saugok šį miestą ir jo gyventojus; neatmesk jų prašymų, kai jie kreipiasi į Tave. Juk į Tave – lyg į Motiną – kyla mūsų akys. Nusidėjėlių gynėja, tavo užtarimu tedovanoja mums Viešpats savo malonę ir teatleidžia mūsų kaltes.
Gailestingumo Motina, Lietuvos Globėja, neatmesk mūsų maldų, kai šaukiamės Tavo apgynimo! Geriau už mus žinai, ko mums reikia, todėl saugok mus nuo visokių nelaimių, užtark visus žmones ir suvienyk juos su savo Sūnumi. Amen.

The post Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Su 700-uoju gimtadieniu, Vilniau appeared first on LAIKMETIS.

„Kai garbaus amžiaus sulaukę tėveliai sugrįžo iš JAV gyventi į Lietuvą, automobilyje iš oro uosto mama prisiminė šiuos žodžius: Sveikas, Vilniau, mano mieste, Pasiilgau aš Tavęs, Bet štai linksma vėl sugrįžtu, Džiaugsmas ima vis mane", - pasakoja G. Grušas.

„Sveikinkime Vilnių, mūsų miestą, 700-ojo gimtadienio proga! Tegul džiaugsmas būna kiekvieno Vilniaus gyventojo ir miesto svečio nuolatinis palydovas. Dieve, laimink Vilnių, Vilniaus gyventojus ir svečius", - sostinę su gražiu jubiliejumi sveikina Vilniaus arkivyskupas.

The post Vilniaus arkivyskupas sveikina sostinę su gimtadieniu appeared first on LAIKMETIS.