Knyga Buona Fede. La religione nel XXI secolo („Geruoju tikėjimu: religija XXI amžiuje") Italijos knygynų lentynose pasirodė sausio 27 d. Knygos 224 puslapiuose 75 metų vokiečių kardinolas Romos dienraščio „Il Messeggero" žurnalistei Francai Giansoldati pasakoja apie savo Bažnyčios viziją, kartu aiškiai atsiribodamas nuo popiežiaus jėzuito, kurį aštriai kritikuoja dėl jo valdymo. Mülleris teigia, kad 86 metų Pranciškui daro įtaką netinkami žmonės.

„Aplink Šv. Mortos namus gravituoja savotiškas magiškas ratas, sudarytas iš žmonių, kurie, mano nuomone, nėra teologiškai pasirengę", - tvirtina kardinolas. Verta priminti, kad popiežius gyvena Šv. Mortos namuose.

Buvęs katalikų doktrinos sargas taip pat kritikuoja popiežių už tai, kad jis suteikia „privilegijuotą statusą" savo draugams, kai jie puolami dėl seksualinio išnaudojimo, kaip, pavyzdžiui, tai nutiko su argentiniečių vyskupu Gustavo Zanchetta.

Kardinolo kritika būdinga ir kitiems Romos kurijos pareigūnams, kuriems nepatinka Pranciškaus būdas priimti sprendimus, su jais nesikonsultuojant, o pasikliaujant daugiausia neformaliais ryšiais su asmenimis už Vatikano ribų. Mülleris taip pat skundžiasi dėl „antiromėniškų nuotaikų", kurios esą vyravo per 2013 m. konklavą, kuomet popiežiumi buvo išrinktas argentinietis Jorge Mario Bergoglio.

Savo priverstinį atsistatydinimą iš Tikėjimo doktrinos kongregacijos vadovo pareigų, kur 2013-2017 m. ėjo prefekto pareigas, Mülleris apibūdina kaip „griaustinį iš giedro dangaus". Jis pasakoja, kaip „įprasto susitikimo" su popiežiumi pabaigoje „Pranciškus man trumpai pasakė: ‚Jūs baigėte savo įgaliojimus. Ačiū už jūsų darbą‘, nenurodydamas man jokios priežasties nei tuo metu, nei vėliau".

Kardinolas tai vadina Argentinos popiežiaus paniekos vokiečiams pavyzdžiu. „Paprasčiau tariant, manau, kad laikui bėgant popiežius išsiugdė tam tikrą nepasitikėjimą, priešiškumą vokiečių teologams, akademikams", - mano Mülleris.

Jis taip pat kaltina Pranciškų perdėtu centralizmu, kritikuodamas popiežiaus sprendimą 2022 m. birželį sustabdyti keturių vyrų kunigystės šventimus Prancūzijos Frėjaus-Tulono vyskupijoje.

„Įsakymas viską sustabdyti atėjo iš Romos, tuo tarpu šventimai yra veiksmas, priklausantis kiekvieno diecezijos vyskupo kompetencijai, todėl tokio centrinės valdžios įsikišimo nereikėjo", - komentuoja kardinolas, kuris atmeta prielaidą, kad Vatikanas šventimus sustabdė dėl vyskupijos valdymo problemų.

Mülleris taip pat kritikuoja ataskaitą, kurią 2021 m. spalio mėn. paskelbė Prancūzijos nepriklausoma komisija dėl seksualinės prievartos Katalikų Bažnyčioje. „Galiausiai pateikiamas nenormalus aukų skaičius, perdėtas, akivaizdžiai išpūstas", - teigia jis.

Knygos puslapiuose kardinolas Mülleris atrodo kaip niekad nesutaikomas doktrinos atžvilgiu, laikydamas save dogmų sergėtoju. Jis dar kartą griežtai patvirtina savo nepritarimą moterų įšventinimui į kunigus, tvirtai teigia, kad homoseksualūs santykiai yra „nenatūralūs", ir primygtinai tvirtina, kad paskutinės Sinodo asamblėjos išvados dėl šeimos neturi teologinio pagrindo.

Kalbėdamas apie Pranciškaus propaguojamą „sinodalumą", kardinolas sako, kad dėl jo Bažnyčiai gresia pavojus būti „protestantizuotai". Jis taip pat kritikuoja Benedikto XVI atsistatydinimą, kuris, jo nuomone, turėtų likti „išimtiniu" aktu, nes dėl jo kyla pavojus susilpninti popiežiaus tarnystę.

Buvęs TMK prefektas taip pat smerkia 2018 m. Šventojo Sosto su Kinija pasirašytą susitarimą dėl vyskupų skyrimo. Jis lygina jį su ankstesniu, kuris buvo sudarytas su Adolfo Hitlerio Vokietija. Jis tai vadina suprantamu „pragmatizmu", tačiau apgailestauja, kad susitarimo turinys nebuvo paviešintas.

Įdomu tai, kad kardinolas pristato save kaip išlaisvinimo teologijos šalininką, neigdamas bet kokias sąsajas su marksistiniais elementais, tačiau nurodydamas savo draugystę su Gustavo Gutiérrezu, Peru kunigu, kuris yra vienas iš šios teologinės srovės pradininkų.

„Mūsų Viešpats pirmasis prabilo apie supasaulietinimą. Jis iš karto stojo vargšų pusėn. Jis kritikavo galinguosius ir tuos, kurie naudojasi valdžia savo šlovei, o ne žmonių gerovei", - pabrėžia Muleris, laikydamas šį santykį su vargingiausiais vienu iš ateities Bažnyčios „prioritetų". „Išlaisvinimo teologija plėtoja socialinių problemų analizę taikydama krikščioniškąją antropologiją", - tvirtina jis.

Šis naujas knygos apimties interviu su buvusiu Vatikano doktrinos vadovu buvo planuotas prieš Benedikto XVI mirtį. Jis skamba kaip naujas manifestas, kurį paskelbė popiežiaus Pranciškaus kritikas, atrodo besiruošiantis artėjančiai konklavai.

The post Popiežiaus kritikas kardinolas Miuleris išleido naują knygą appeared first on LAIKMETIS.

„Krikščionybė skatina gyvybės civilizaciją ir meta iššūkį antropologinio nihilizmo kultūrai, kuri turėtų baigtis kolektyvine žmonijos savižudybe. Ateizmas yra nihilizmas. Jo vaisius - mirtis", - sakė kardinolas savo sekretoriaus ispanų kalba rugsėjo 30 d. perskaitytame pranešime XIV Pasauliniame šeimų kongrese, kuris vyko rugsėjo 30-spalio 2 d. Meksikoje.

Savo paskaitoje kardinolas aiškino, kad „nihilizmas, t. y. ,naujųjų laikų jausmas', kad ,pats Dievas yra miręs', kaip rašė filosofas Nyčė, gali sukelti jausmą, jog ,žmoguje nėra nieko blogo ir viskas, kas jam patinka, yra leistina, jei tikime geranorišku dieviškuoju racionalumu virš visko, kas turi būtį jo kūrinijoje".

Savo kalboje, pavadintoje „Žmogus, sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą: manifestas prieš antropologinį nihilizmą", kardinolas rėmėsi Nyčės, „pokrikščioniškojo nihilizmo pranašo", skelbusio „Dievo mirtį", tezėmis ir istoriko Yuvalo Noah Harari, kuris „tapo kažkuo panašiu į vadinamojo trans ir posthumanizmo guru" mintimis.

„Dieviškasis antžmogis" gali tapti „velniškai nežmonišku"

Kardinolas paaiškino, kad „kaip istorikas Hararis pats turėtų žinoti, kaip greitai dieviškojo antžmogio vizija gali tapti velniškai nežmoniška. XX amžius tai žiauriai pademonstravo Vakarų ir Rytų Europoje. Ypač Vokietijoje ir Rusijoje."

„Jei žmogus nustoja būti kūriniu pagal Triasmenio Dievo paveikslą ir panašumą, jis grimzta į antropologinio nihilizmo gelmes", - perspėjo Vokietijos kardinolas.

Pavyzdžiui, kardinolas paminėjo žmones, kuriems „pakeltas" ar „atnaujintas" veidas ar kitos kūno dalys. „Tai jau nebe Holivudo mada, o veikiau tai, kad šie gailestingumo būtini vargšai kūriniai, patys to nežinodami, pasinėrė į antropologinį nihilizmą", - mano jis.

„Antropologinio nihilizmo tėvas yra kūrinio išdidumas, kuris nori tapti panašus į Dievą (Pr 3, 5) ir nori pats sau nustatyti skirtumą tarp gėrio ir blogio, tiesos ir melo", - sakė jis.

Jo motyvacijos šaltinis, tęsė vokiečių kardinolas, „yra aklas bepročių, kurie ,neblėstančią Dievo šlovę' iškeičia į savo pačių susikurtus ideologinius įvaizdžius, pamišimas. Kai žmogus garbina kūrinį, o ne Kūrėją, jis praranda Dievo sūnų ir draugų šlovę".

Priešiškumas gyvybei ir santuokai

Kardinolas įspėjo, kad antropologinis nihilizmas „yra itin priešiškas gyvybei", nes skatina „vaikų žudymą įsčiose kaip žmogaus teisę ir utilitaristinį vadinamosios ,gailestingos mirties' (eutanazijos) reikalavimą išsekusiems ar nebereikalingiems žmonėms".

„Tačiau supuvusius antropologinio nihilizmo vaisius rodo ir santuokos tarp vyro ir moters kvestionavimas, kuri suvokiama kaip variantas iš daugelio galimybių orgiastiškai mėgautis seksualiniu pasitenkinimu be visiško atsidavimo meilėje ir neperžengiant savęs, kad (suformuotų) trečiąjį asmenį, būtent vaiką kaip meilės ir tėvų įsčių vaisių", - tęsė jis.

Taip paneigiamas santuokos ryšys su vaisingumu, „kuriuo Kūrėjas palaimino vyrą ir moterį, kad jie perduotų, išsaugotų ir skatintų Dievo sukurtą gyvybę".

Lyčių ideologija

Toliau kardinolas G. Mülleris palietė lyčių ideologijos, klaidingai skiriančios lytį į biologinę ir į sociokultūrinį konstruktą, klausimą.

„Be biologiškai įrodyto fakto, kad tikras lyties pakeitimas neįmanomas, fikcija, kad laisvai pasirenkame savo lytį, yra Dievo valios mūsų asmeniui neigimas. Kiekvienas žmogus egzistuoja (savo) kūno prigimtyje turėdamas arba vyrišką, arba moterišką išraišką", - sakė jis.

„Jei žmogus nustoja būti kūriniu pagal Triasmenio Dievo paveikslą ir panašumą, jis grimzta į antropologinio nihilizmo gelmes", - perspėjo Vokietijos kardinolas.

„Lyčių ideologija, kuri neabejotinai taip pat patenka po antropologinio nihilizmo skėčiu, atima tiek iš vyrų, tiek iš moterų jų pačių galimybes", - pažymėjo jis.

„Vyras dėl savo dvasinių ir kūniškų polinkių turi galimybę tapti mylinčiu vyru savo žmonai ir ištikimu tėvu savo vaikams. Tačiau jis negali būti žmona ar motina kitam asmeniui neišduodamas savęs", - sakė kardinolas.

Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas emeritas sakė, kad „niekas negali reformuoti ar modernizuoti Kristaus mokymo, „nes jis pats (savo Įsikūnijimu) atsinešė su savimi visą naujumą ir modernumą, kad atnaujintų ir atgaivintų žmogų", kaip sakė šventasis Ireniejus Lijonietis, kurį popiežius Pranciškus neseniai paskelbė Bažnyčios daktaru.

Antropologinis nihilizmas pavojingas Bažnyčiai

„Antropologinis nihilizmas tampa iš tiesų pavojingas Bažnyčiai, kai net svarbiausius postus užimantys katalikų teologai nebepripažįsta istoriškai unikalaus ir neįveikiamo Dievo apreiškimo Jėzuje Kristuje fakto, o eina į ydingą kompromisą su posthumanizmu vien tam, kad Bažnyčia ,išgyventų' kaip socialinė organizacija moderniame pasaulyje be Dievo", - sakė kardinolas.

Taigi šiai „teologijai be Dievo sukūrimas ir sandora, Jėzaus įsikūnijimas ir auka ant kryžiaus bei jo kūniškas prisikėlimas laikomi tik mitinės kokybės egzistenciniais simboliais", - mano G. Mülleris.

„Jei krikščionybė būtų tik skirtingų požiūrių į nepažįstamą dieviškumą rinkinys, užgožiantis mūsų teorinį pasaulio supratimą ir praktinį būdą susidoroti su atsitiktinumais, tuomet iš tiesų nebūtų verta kovoti, kentėti ir mirti dėl Kristaus tiesos", - aiškino Mülleris.

Vokiečių kardinolas pabrėžė, kad „mūsų tikėjimas į Jėzaus Kristaus Dievą ir Tėvą nugali mirties kultūrą ir antropologinį nihilizmą. Tikėjimas atveria mus gyvenimo kultūrai Triasmenio Dievo meilėje, nes esame išlaisvinami iš laikinumo vergijos į Dievo vaikų laisvę ir šlovę".

The post Vokietijos kardinolas G. Mülleris įspėja apie didelį pavojų žmonijai appeared first on LAIKMETIS.