Vasario 23 d. datuotame ir kovo 1 d. paskelbtame laiške vyskupas Georgas Bätzingas (Georgas Bėcingas) rašo, kad Vokietijos vyskupai rimtai vertina „Vatikano susirūpinimą" dėl Vokietijos sinodo tarybos.

Laiškas adresuotas Valstybės sekretoriui kardinolui Pietro Parolinui ir Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektui jėzuitui kardinolui Luisas Ladaria (Luisui Ladarijai) bei Vyskupų dikasterijos prefektui kardinolui Marcui Ouellet (Markui Velei).

Vokietijos vyskupas kardinolams sako, kad Vokietijos „sinodo komitetas" per trejus metus parengtų sinodo tarybą. Šis žingsnis, rašo G. Bätzingas, yra „ženklas, kad vis dar reikia daug aiškumo dėl būsimo sinodinio bendradarbiavimo".

Sausio mėn. keturių puslapių laiške Vatikanas rašė, kad „nei Sinodinis kelias, nei jo paskirta institucija, nei vyskupų konferencija neturi kompetencijos steigti sinodo tarybą nacionaliniu, vyskupijos ar parapijos lygmeniu".

G. Bätzingo atsakyme sakoma, kad Vokietijos pusė dabar nori gilintis į Romos iškeltus teologinius klausimus. „Todėl prašau Jūsų supratimo, jei šiame laiške nenagrinėsiu atskirų Jūsų pastabų aspektų, bet mielai ir su dėkingumu priimsiu Jūsų pasiūlytą pokalbį", - sako vyskupas.

Pokalbis, priduria G. Bätzingas, turėtų būti tęsiamas Romoje „kaip galima greičiau" - bet jau po baigiamojo Vokietijos Sinodinio kelio susitikimo Frankfurte.

Šią savaitę Vokietijos vyskupai renkasi į plenarinę asamblėją Rytų Vokietijos mieste Drezdene.

Šio susitikimo pradžioje popiežiaus nuncijus Vokietijoje arkivyskupas Nikola Eterovičius pareiškė, kad jam „ex officio" pavesta „patikslinti, kad, teisingai interpretuojant šio laiško turinį, net vyskupijos ordinaras negali įsteigti sinodo tarybos vyskupijos ar parapijos lygmeniu".

Nuncijus taip pat pareiškė, kad sinodalumas nereiškia „naujų institucijų kūrimo su tolesnio biurokratijos didėjimo rizika". Vietoj to, įspėjo jis Vokietijos vyskupus, „reikia sinodine dvasia atgaivinti jau egzistuojančias vyskupijų institucijas".

Pasak jo, sinodalumas yra „labiau dvasios ir stiliaus, o ne struktūrų klausimas".

The post Nepaisant Vatikano „ne", Vokietijos vyskupai tęsia sinodo tarybos planus appeared first on LAIKMETIS.

Sausio 27 d. paskelbtame interviu Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas sakė, kad popiežiaus „vadovavimo Bažnyčiai būdą per interviu" laiko „labai abejotinu".

G. Bätzingas turėjo omenyje popiežiaus Pranciškaus komentarus apie Sinodinį kelią, išsakytus praėjusią savaitę vykusiame plačiame interviu naujienų agentūrai „Associated Press", neminint kitų temų.

Limburgo vyskupas pažymėjo, kad lapkričio mėnesį Vokietijos vyskupai su popiežiumi Pranciškumi lankėsi ad limina.

„Kodėl popiežius nekalbėjo su mumis apie tai, kai buvome pas jį lapkritį? - klausė G. Bätzentas. - Būtų buvusi proga, bet jis tada nepasinaudojo galimybe diskusijai".

Anksčiau Vokietijos Sinodinio kelio pirmininkas G. Bätzingas apkaltino Vatikaną, kad šis pažemino Vokietijos katalikus, lapkričio mėnesio susitikimuose išsakydamas „esminę kritiką" dėl prieštaringai vertinamo proceso ir rezoliucijų.

Penktadienį paskelbtame interviu G. Bätzingas sakė, kad popiežius Pranciškus sinodalumą supranta kaip „platų impulsų iš visų Bažnyčios kampelių surinkimą, tada vyskupai tai aptaria konkrečiau, o galiausiai viršuje yra vienas žmogus, kuris priima sprendimą".

Tai nėra „toks sinodalumas, kuris galėtų tinkamai veikti XXI amžiuje", - pridūrė G. Bätzingas.

Popiežius Pranciškus ir kiti Bažnyčios vadovai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl planų sukurti nuolatinę Vokietijos Bažnyčios sinodo tarybą. Toks organas veiktų „kaip patariamasis ir sprendimus dėl esminių pokyčių Bažnyčioje ir visuomenėje priimantis organas", teigiama Sinodinio kelio pasiūlyme.

The post Vokietijos vyskupų pirmininkas papriekaištavo popiežiui dėl Sinodinio kelio kritikos appeared first on LAIKMETIS.

Sausio 23 d. paskelbtame pareiškime Limburgo vyskupas Georgas Bätzingas (Georgas Bėcingas) sakė, kad Vokietijos vyskupai aptarė laišką ir sieks „artimiausiu metu" toliau diskutuoti šiuo klausimu.

Kartu G. Bätzingas kaip nepagrįstus atmetė nuogąstavimus, kad Vokietijos sinodo taryba turės galią Vyskupų konferencijai ir pakenks atskirų vyskupų autoritetui.

Į šiuos nuogąstavimus buvo atsižvelgta naujausiame Vatikano laiške, nes penki Vokietijos vyskupai paprašė Romos tai padaryti.

Kelno, Regensburgo, Passau, Eichštato ir Augsburgo vyskupai 2022 m. gruodžio 21 d. raštu kreipėsi į Vatikaną. Jie iškėlė tai, ką pirmadienį G. Bätzingas pripažino esant „pagrįstais ir būtinais klausimais" - visų pirma, ar vyskupai gali būti priversti laikytis tokio susirinkimo įgaliojimų.

To nebuvo, pažymima naujausiame Vatikano laiške. Vokiečių kalba parašytame pranešime vyskupui G. Bätzingui priminta, kad, remiantis „Lumen gentium", Vatikano II susirinkimas moko, „kad vyskupo konsekracija kartu su šventimų tarnyba suteikia ir mokymo bei valdymo tarnystę, kuri dėl savo prigimties gali būti vykdoma tik hierarchinėje bendrystėje su vadovu ir kolegijos nariais".

Keturių puslapių naujausiame Vatikano laiške Vokietijai rašoma, kad jį patvirtino popiežius Pranciškus. Jį pasirašė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas, Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas kardinolas Luisas Ladaria SJ ir Vyskupų dikasterijos prefektas kardinolas Marcas Ouellet (Markas Uelė).

Įspėdamas apie naujos schizmos grėsmę iš Vokietijos, Vatikanas 2022 m. liepos mėn. jau įsikišo prieš Vokietijos sinodo susirinkimą.

Naujausioje sausio 16 d. datuotoje notoje G. Bätzingui buvo pranešta, „kad nei Sinodinis kelias, nei jokia įsteigta institucija ar vyskupų konferencija neturi kompetencijos steigti ,sinodo tarybos' nacionaliniu, vyskupijos ar parapiniu lygmeniu".

Pirmadienį paskelbtame viešame pareiškime vyskupas G. Bätzingas teigė, kad naujausias „Romos dokumentas mums Vokietijoje turės tą pasekmę, jog daug intensyviau galvosime apie sinodinio konsultavimosi ir sprendimų priėmimo formas bei galimybes, kad ugdytume sinodalumo kultūrą".

The post Vokietijos vyskupas atmeta Vatikano nuogąstavimus dėl nuolatinės sinodo tarybos appeared first on LAIKMETIS.

Iš Kolumbijos kilęs N. Medina yra įtakingas ispanakalbių pasaulio veikėjas, pasisakantis tviterio, jutubo ir tiktoko tinkluose. Jis turi 63 tūkst. sekėjų tviteryje ir 442 tūkst. prenumeratorių jutube.

Spaudos konferencijoje Romoje po Vokietijos vyskupų vizito ad limina G. Bätzingas žurnalistams sakė, kad Vokietijos Sinodiniu keliu neketinama nukrypti nuo katalikybės. Atvirkščiai, sakė jis, jo šalininkai nori išlikti katalikais, „bet mes norime būti katalikais kitaip", sakė jis.

Vokietijos vyskupas taip pat teigė, kad netrukdys laiminti homoseksualių porų, kas masiškai vyko šių metų gegužę, nepaisant aiškaus Tikėjimo mokymo dikasterijos draudimo, paskelbto 2021 m. Responsum.

Tuo tarpu kitas kunigas tėvas Javieras Olivera Ravasi, argentiniečių kunigas, vadovaujantis apologetikos projektui „Que no te la cuentan" (liet. „Netikėkite viskuo, ką girdite"), tviteryje pareiškė, kad „kitoniški katalikai" „vadinami protestantais, jūsų eretiška ekscelencija".

N. Medina taip pat įsitikinęs - atkakli G. Bätzingo pozicija homoseksualų atžvilgiu „yra dar vienas modernistinės erezijos, kuri, kaip ir visos didžiosios erezijos, niekada iki galo neišnyksta, atodūsis".

Jis aiškina, kad „palaiminimas, kurio iš tikrųjų reikia nusidėjėliui, yra gailestingas, bet aiškus ir tvirtas raginimas atsiversti. Be jo tariamas „palaiminimas" patvirtina klaidą ir yra paniekos bei žiaurumo forma nuodėmėje gyvenančiųjų atžvilgiu".

Tėvas Juanas Manuelis Góngora, ispanų kunigas, turintis daugiau kaip tūkst. sekėjų tviteryje, aiškino, kad „nuodėmė negali būti palaiminta".

„Vyskupas turėtų grįžti į seminariją mokytis arba pereiti prie protestantiškosios deformacijos ir nustoti erzinti žmones", - sako jis, kritikuodamas Vokietijos vyskupų vadovą.

The post Teologai G. Bätzingui: parama homoseksualų darbotvarkei yra moderni erezija appeared first on LAIKMETIS.

Lapkričio 19 d. išplatintame pareiškime pasaulietė Irme Stetter-Karp (Irmė Šteter-Karp), kuri yra Vokietijos katalikų centrinio komiteto (ZdK) pirmininkė ir viena iš Sinodinio kelio pirmininkų, teigė, kad praėjusią savaitę Vatikano išsakyta „esminė Sinodinio kelio kritika" „ne tik nublanksta prieš Vokietijos vyskupus, kurie didžiąja dalimi mano, kad reformos yra būtinos. Ši kritika taip pat neatsižvelgia į daugelio katalikų nepakantą dėl savo Bažnyčios".

Šešiasdešimt trys Vokietijos vyskupai praėjusią savaitę buvo atvykę į Romą pokalbių su popiežiumi Pranciškumi ir Romos kurija.

Penktadienį paskelbtame bendrame Šventojo Sosto ir Vokietijos vyskupų konferencijos pareiškime kalbama apie dialogą ir kantrybę, tačiau visa kita rodo, kad Vatikanas ir Vokietijos prelatai nelabai sutaria dėl proceso, kuris sukėlė susirūpinimą visame pasaulyje ir perspėjimus apie naują schizmą Vokietijoje.

Trokšta permainų

Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas vyskupas Georgas Bätzingas (Georgas Bėcingas) šeštadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė, kad neketinama nukrypti nuo katalikybės. Priešingai, sakė jis, Sinodinio kelio šalininkai nori išlikti katalikais, bet jie nori „būti katalikais kitaip".

Pasau vyskupas Stefanas Osteris (Štefanas Osteris) buvo vienas pirmųjų Vokietijos vyskupų, pasisakiusių po vizito Romoje. Jis pabrėžė, kad „nė karto nebuvo padaryta jokių nuolaidų" Vokietijos procesui.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad penktadienio susitikime nedalyvavo popiežius Pranciškus, „priešingai nei tikėjomės ir priešingai nei buvo paskelbta iš pradžių".

Tai, kad popiežius nedalyvavo susitikime su valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu (Pietro Parolinu) ir kai kurių kitų dikasterijų vadovais - nors iš pradžių buvo skelbta - Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas įvertino teigiamai.

Liko nežinioje

Limburgo vyskupas G. Bätzingas sakė: „Popiežius yra sumanus jėzuitas. Jis leido mums tarpusavyje kovoti kaip broliams".

Jis sakė, kad kai kurie Vokietijos vyskupai siekė „aiškumo" dėl prieštaringų Sinodinio kelio nutarimų, užduodami klausimus, kad gautų aiškius atsakymus" į juos, t. y. „ar tai įmanoma, ar ne?".

G. Bätzingas sakė: „Ir aiškaus atsakymo nebuvo. Esu už tai dėkingas."

Nors Romos kurija gali dar kartą apibendrinti „savo prieštaravimus ir susirūpinimą" dėl Vokietijos proceso, Sinodinis kelias priėmė savo sprendimus, taip pat ir dėl nuolatinės Sinodo tarybos, pridūrė G. Bätzingas.

Liepos mėnesį Vatikanas dėl šių sprendimų įsikišo, įspėdamas apie naujos schizmos Vokietijoje grėsmę.

Vyskupas S. Osteris penktadienį sakė, kad Vatikano prefektai, ypač kardinolas Luisas Ladaria, vadovaujantis Tikėjimo mokymo dikasterijai, ir kardinolas Marcas Ouellet (Markas Velė), Vyskupų dikasterijos prefektas, „labai aiškiai pasakė, kad jie nori tęsti dialogą su Vokietijos vyskupais, taip pat apie Sinodinio kelio Vokietijoje sprendimus ir rezultatus".

Tuo pat metu, kaip teigė S. Osteris, jis niekur nepastebėjo nuolaidumo, o veikiau „aiškų prieštaravimą" esminiais klausimais, tarp kurių buvo moralinis mokymas ir Bažnyčios vaidmuo bei struktūra.

The post Vokietijos vyskupų vadovas po apsilankymo Vatikane: likome nežinioje appeared first on LAIKMETIS.

Šį pirmadienį, lapkričio 14 d., Vokietijos vyskupai pradėjo savo penkių dienų ad limina vizitą, kurį vidutiniškai kas penkerius metus Romoje turi atlikti visi pasaulio katalikų vadovai.

Tądien švęsdamas Mišias Šv. Petro bazilikoje Limburgo vyskupas Georgas Bätzingas (Georgas Bėcingas) paskelbė, kad Vokietijos vyskupai šią savaitę per savo ad limina vizitą Romoje „atvirai ir sąžiningai nagrinės" prieštaringai vertinamo proceso temas.

Kiekvienas vyskupas privalo atvykti pas popiežių vizito ad limina apostolorum, kad pateiktų naujausią informaciją apie savo vyskupijos būklę.

Vokietijos vyskupų konferencijos duomenimis, šią savaitę į Romą vizito, kuris baigsis lapkričio 18 d., atvyko šešiasdešimt trys Vokietijos vyskupai.

G. Bätzingas pirmadienį sakytoje homilijoje pareiškė: „Išsaugoti vienybę ir kartu sudaryti sąlygas atsivertimui ir atsinaujinimui - tai tikrai nelengva užduotis mūsų Bažnyčiai šiandien".

Keletas Vokietijos vyskupų pastarosiomis savaitėmis buvo pastebėti Romoje, akivaizdžiai besistengiantys surengti pokalbius apie šį prieštaringai vertinamą procesą.

Prieš vizitą savo vyskupijos interneto svetainėje paskelbtame interviu G. Bätzingas sakė manąs, kad „neatsitiktinai mes, vyskupai, dabar esame pakviesti į Romą".

Vokiečių vyskupas teigė, kad Romoje „labai trūksta supratimo apie mūsų procesą".

„Todėl esu labai dėkingas, kad tikrai turime daug laiko kartu pasikalbėti. Tai tikra galimybė", - sakė jis.

The post Bažnyčios vienybė - „tikrai nelengva užduotis", sako Vokietijos vyskupų vadovas appeared first on LAIKMETIS.

Spalio 4 d. vyskupas Georgas Bätzingas (Georgas Bėcingas) susitiko su Popiežiaus dešiniaja ranka ekumenizmo klausimais kardinolu Kurtu Kochu, kad abu išsiaiškintų tai, ką vyskupas pavadino „visiškai nepriimtinu Vatikano kardinolo, kilusio iš Šveicarijos ir Vatikano Popiežiškosios krikščionių vienybės skatinimo dikasterijos prefekto, akibrokštu".

Apsikeitimas nuomonėmis įvyko kilus nesutarimams dėl pastabų, susijusių su „vokiečių krikščionimis", nacių ideologija ir teologiniais teiginiais pagrindiniame Vokietijos Sinodinio kelio dokumente.

„Kardinolui Kochui ir vyskupui Bätzingui po pokalbio aišku, kad teologiniai debatai, prie kurių kardinolas norėjo prisidėti interviu, turi tęstis", - trečiadienį sakė atstovas spaudai.

Pasak Vyskupų konferencijos pareiškimo, kardinolas „patikino vyskupą, kad jokiu būdu neturėjo omenyje Bažnyčios Vokietijoje Sinodinio kelio ar Sinodo asamblėjos, kai lygino teologinius debatus dėl Sinodinio kelio su įvykiais, susijusiais su vadinamaisiais „Vokietijos krikščionimis nacių laikais".

„Kardinolas Kochas aiškiai pabrėžia, kad jam visiškai tolimas noras Sinodiniam keliui priskirti siaubingą XX a. ketvirtojo dešimtmečio ideologiją, - tęsė atstovas spaudai. - Kardinolas Kochas prašo atleidimo visų tų, kurie jaučiasi įžeisti dėl jo palyginimo".

Tačiau šis teiginys nėra naujas, kaip ir atsiprašymas, kuris, kaip sakė G. Bätzingas, jo netenkino.

Rugsėjo 29 d. K. Kochas atsiprašė už bet kokią skriaudą, bet kartu gynėsi nuo G. Bätzingo teiginių apie „nepriimtiną apsirikimą".

„Negaliu atsiimti savo esminės minties vien dėl to, kad jokiu būdu nelyginau Sinodinio kelio su nacių ideologija ir niekada to nedarysiu", - sakė jis.

Tuo metu šis paaiškinimas nepatiko Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkui.

Praėjus dienai po K. Kocho replikos, rugsėjo 30 d., G. Bätzingas atsakė, kad nepriims šio atsiprašymo kaip „patenkinamo".

Tad ką gi pasakė šveicarų prelatas, kad supykdė Vokietijos vyskupą ir dabar privedė prie susitikimo Romoje?

Interviu Vokietijos laikraščiui Kochas - tarptautiniu mastu gerbiamas teologas - buvo sakęs, kad jį šokiravo, jog būtent Vokietijos Sinodinis kelias kalba apie naujus apreiškimo šaltinius.

„Šis reiškinys egzistavo jau nacionalsocialistų diktatūros laikais, kai vadinamieji „Vokietijos krikščionys" naują Dievo apreiškimą įžvelgė kraujyje ir dirvoje bei Hitlerio iškilime", - sakė Kochas katalikiškam savaitraščiui „Die Tagespost".

Daugiau anglų kalba.

The post Viešas vokiečių vyskupo ir šveicarų kardinolo ginčas baigėsi privačiu susitikimu Romoje appeared first on LAIKMETIS.

G. Bätzingas kalbėjo antradienį tiesiogiai transliuotose šv. Mišiose vyskupų plenarinės asamblėjos, kuri rugsėjo 26-29 d. vyksta centrinės Vokietijos Fuldos mieste, proga.

Homilijoje Limburgo vyskupas sakė, kad „pernelyg užtikrintai tvirtinamas tęstinumas, t. y. vientisi ryšiai pagal šūkį „taip buvo visada; taip buvo manoma visada; kas buvo blogai vakar, negali būti teisinga šiandien". Tai, jo manymu, yra „atvirai įtartina".

G. Bätzingas kalbėjo apie „didingus vaizdinius, kuriuose Dievo tauta su tikėjimu išdėstė savo istorinę patirtį ir atpažino joje Dievo vadovavimą".

Gegužės mėnesį nusivylimą popiežiumi Pranciškumi išreiškęs vokiečių prelatas sakė, kad iš tiesų „mūsų žmogiškoje prigimtyje reikia ieškoti tiltų tarp vakarykštės dienos ir rytdienos, brėžti laiko ribas ir atrasti prasmingas sąsajas - o tai dažnai įmanoma tik retrospektyviai. Mes siekiame tęstinumo. Tačiau trumpiausias religijos apibrėžimas yra ir lieka ,pertrūkis', kaip sakė Johanas Baptistas Metzas", kuris buvo įtakingas vokiečių kunigas ir teologas, miręs 2019 m.

The post Vokietijos vyskupų pirmininkas teigia, kad religija yra „pertrūkis", o ne tęstinumas appeared first on LAIKMETIS.

Gegužės 26 d. Limburgo vyskupas vakarų Vokietijoje sakė, kad jei sprendimą jis būtų priėmęs šiandien, bylą būtų siuntęs peržiūrėti vyskupijos patariamajai tarybai.

Tuo metu, kai vyskupas G. Bätzingas paskyrė neįvardytą kunigą į dekano pareigas, šios tarybos dar nebuvo, nors vyskupas žinojo apie įtarimus ir bendravo su abiem nukentėjusiomis, gegužės 25 d. rašė vienas Vokietijos laikraštis.

Nukentėjusiosios buvo įvardytos kaip protestantų pastoriaus stažuotoja ir Limburgo vyskupijos katalikų darbuotoja.

Vyskupas G. Bätzingas, nuo 2020 m. einantis Vokietijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininko pareigas, sakė, kad „pristatys visą reikalą ir paprašys valdybos patarimo".

„Kalbama ne apie baudžiamąją atsakomybę, - sakė jis. - Kalbama apie skriaudą ir konfliktą, kuris tiesiog neįtikėtinai gilus".

Gegužės 25 d. Limburgo vyskupija išplatino pareiškimą, kuriame aptarė šią bylą.

Jame teigiama, kad 2007 m. - likus metams iki G. Bätzingo paskyrimo - viena vyskupijos darbuotoja pareiškė, kad kunigas ją vadino mažybiniais vardais ir ranka glostė jos plaukus bei nugarą.

Vyskupija teigė, kad ši nedelsdama ėmėsi veiksmų. Kunigas buvo supažindintas su kaltinimais ir jam buvo liepta susilaikyti nuo tokio elgesio.

Vėliau, 2013 m., darbuotoja teigė, kad 2007 m. kunigas ją grabinėjo po marškinėliais.

„Su šiuo kaltinimu kunigas taip pat buvo supažindintas, tačiau, priešingai nei ankstesnių kaltinimų atveju, jis kategoriškai neigė juos", - sakė vyskupija.

Vyskupija pareiškė, kad tai yra tikrovės neatitinkantis teiginys: Georgas Bätzingas apie kunigo netinkamą elgesį ir kaltinimus sužinojo tik praėjus keleriems metams po to, kai [2016 m.] persikėlė į Limburgo vyskupiją. Tada buvo pasikalbėta su darbuotoja ir kunigu. 2020 m. vyskupas taip pat susidūrė su ja dėl naujo kaltinimo, susijusio su netinkamu elgesiu, kuris datuojamas 2000 m. ir pateiktas kunigui.

G. Bätzingas nedviprasmiškai leido suprasti, kad nepritaria tokiam elgesiui, teigiama žiniasklaidoje. Jis išleido monitio, raštišką pamokymą. Kunigas atsiprašė darbuotojos už savo elgesį, paprašė atleidimo ir parodė įtikinamą gailestį. Jis daugelį metų intensyviai sprendė savo netinkamo elgesio problemą.

Po pakartotinio kaltinimų nagrinėjimo ir tolesnių diskusijų vyskupas G. Bätzingas paskyrė kunigą dekanu.

„Darbuotojos sumišimas ir pasipiktinimas dėl šio personalo sprendimo yra suprantamas. Asmeninio pokalbio su darbuotoja metu vyskupas G. Bätzingas bandė jai perteikti ir paaiškinti šį sprendimą."

Teigiama, kad skiriant dekanu buvo atsižvelgta tiek į oficialiai nepritariamą kunigo nusižengimą ir jo tvarkymąsi su juo, tiek į tai, kad pastoraciniai darbuotojai, turintys teisę teikti pasiūlymus, išreiškė savo valią balsavimu už šio kunigo paskyrimą. Vyskupas priėjo prie išvados, kad kunigo paskyrimas dekanu yra galimas.

Gegužės 26 d. kalbėdamas 102-ajame katalikų susibūrime Štutgarte, pietvakarių Vokietijoje, vyskupas Bätzingas sakė, kad fizinis ar žodinis priekabiavimas prie moterų yra „absoliučiai draudžiamas".

Tačiau jis sakė, kad atsižvelgiant į kaltinamojo kunigo apgailestavimą ir atsiprašymą bei jau paskirtas bausmes, jam turi būti suteikta reabilitacijos galimybė.

The post Vokietijos vyskupų vadovas teisina seksualiniu priekabiavimu kaltinamo kunigo paaukštinimą appeared first on LAIKMETIS.

Aiškindamas, ką jis turėjo omenyje, vyskupas sakė: „Popiežius, net ir Katalikų Bažnyčioje, net ir turėdamas visas jam suteiktas galias, negali pasukti Bažnyčios kurso nauja vaga, ko mes norėtume".

61 m. vyskupas G. Bätzingas pridūrė: „Popiežius daro, ką gali. Būtent, jis inicijuoja procesą, kurio metu visi šie klausimai padedami ant stalo. Kalbant apie 2023 m. pasaulinį sinodą ir apie tokius klausimus kaip „Ar leidžiama LGBTQ grupėms dalyvauti?", jis visada sako „taip, visoms".

Plačiame interviu nacionaliniam valstybiniam transliuotojui „Deutschlandfunk" Limburgo (vakarų Vokietija) vyskupas sakė: „Manau, kad galutinai suvokus, koks yra mūsų Dievo ir žmogaus paveikslas, pavyzdžiui, homoseksualių žmonių, gyvenančių santykiuose, diskriminacija turėtų būti suformuluota ne kaip draudimas, bet kaip vertinga galimybė".

G. Bätzingas taip pat sakė, kad moterų įšventinimo į katalikų kunigus klausimu jis norėtų „išlaikyti tokią pusiausvyrą", kad galėtų pasakyti, koks yra Bažnyčios mokymas, bet kartu ir pripažinti, kas „šis mokymas nebesulaukia pritarimo ne tik socialiniame kontekste, bet ir tarp tikinčiųjų".

„Sensus fidelium, t. y. tikinčiųjų jausmas, pasistūmėjo į priekį", - sakė Bätzingas. „Tai ženklas, kurį turime teologiškai priimti ir kuris veda į pokyčius. Būtent tam ir esu įsipareigojęs. Taigi nesėdžiu fotelyje ir nesakau: „Dabar yra taip, kaip yra", bet tikrai atiduodu daug savo jėgų, kad tai pasiektume. Ir tikiu, kad pokyčiai įvyks".

Paklaustas, ar svarstytų galimybę pasitraukti iš Bažnyčios, jei niekas nesikeistų, G. Bätzingas atsakė teigiamai, tačiau prodūrė: „Vis tik man susidaro įspūdis, kad šiuo metu daug kas keičiasi".

The post Vokietijos vyskupų vadovas pareiškė esąs nusivylęs popiežiumi Pranciškumi appeared first on LAIKMETIS.