„Turime Seimo nario viešus pasisakymus ir ekspertų, specialistų išvadas, kuriose konstatuota, kad šiuose pasisakymuose kurstoma neapykanta prieš žydų tautybės asmenis, todėl šiandien ir kreipiausi į Seimą, su prašymu leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė generalinė prokurorė.

Pasak jos, ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8-ą, birželio 13-ą, birželio 14-ą ir birželio 15-ą dienomis socialinio tinklo „Facebook“  paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose galimai viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę.

Pasak N. Grunskienės, R. Žemaitaitis patvirtino pats paskelbęs minėtus įrašus feisbuke, tačiau nesutinka, kad jo pareiškimai vertintini kaip neapykantos kalba. Jis apklausoje teigė tokiu būdu viešai išsakęs savo nuomonę.

Pernai gegužės 8 dieną pradėtame ikiteisminiame tyrime R. Žemaitaitis praėjusių metų rugsėjį apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau patraukti baudžiamojon atsakomybėn jį galima tik Seimui davus leidimą.

Po generalinės prokurorės kreipimosi Seime sudaryta komisija, kuri Seimo balsavimui teiks siūlymą, ar duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. Žemaitaitį. Komisija išvadą turi pateikti iki trečiadienio, kai parlamente šiuo klausimu numatytas balsavimas.

R. Žemaitaitis savo teisinės neliečiamybės klausimą sieja su dalyvavimu artėjančiuose prezidento rinkimuose ir kartoja nemanantis, kad jo pasisakymai kursto neapykantą.

Komisija išvadą turi pateikti iki trečiadienio, kai parlamente šiuo klausimu numatytas balsavimas

Prokurorai nori R. Žemaitaičiui pateikti įtarimus dėl viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones.

Dėl tų pačių įrašų tinkle „Facebook“ R. Žemaitaičiui pradėta ir apkaltos procedūra. Konstitucinis Teismas pernai gruodį priėmė nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl galimo priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo.

Šiuos įrašus R. Žemaitaitis skelbė pernai gegužę.

„Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – viename įrašų feisbuke teigė Seimo narys.

R. Žemaitaitis panašią poziciją socialiniame tinkle ir žodžiu yra ne kartą išsakęs ir vėliau, jis pirmadienį Seime pakartojo nemanantis, kad jo pareiškimai yra antisemitiniai.

„Tikrai ne. Jeigu pažiūrėsite šios nakties įvykius, Izraelis toliau bombarduoja Palestiną, 50 palestiniečių yra nužudyta nakties metu. Jeigu jūs galvojate, kad tokie parazitai ir barbarai kaip Izraelis gali vadovauti pasauliui ir gali toliau žudyti žmones, tai sėkmės. Nes Putinas yra toks pats“, – žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys pažeidė Konstituciją, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

The post Generalinė prokurorė: ekspertų vertinimu, R. Žemaitaičio pasisakymai kursto neapykantą appeared first on LAIKMETIS.

Nes kad sužinojo, manau, dabar klausimų niekam per daug nebekyla. Konkuruojanti istorija, kad, neva, pilietį K. B. penktadienio vakare, būnant Čilėje, staiga ištiko egzistenciniai klausimai ir jis nusprendė trauktis iš Seimo, nors iki tol intensyviai derino savo, kaip Seimo nario, darbotvarkę, manau, neverta net 0,1 proc. tikimybės.

Gerai, pradėkime nuo pagrindinio klausimo – ar pranešimas piliečiui K. B. apie tai, kad yra ketinama kreiptis dėl jo, kaip Seimo nario, teisinės neliečiamybės panaikinimo, gali reikšti, kad galimai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 247 str., t. y. ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo? Mano asmeniniu vertinimu – ne, ir jokia apimtimi.

Visų pirma, remiantis LAT praktika, BK 247 str. numatytą nusikalstamą veiką gali padaryti tik specialus subjektas – proceso dalyvis ar kitas asmuo, matęs atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno pasirašytinai įspėtas, kad be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis yra draudžiama (žr. pvz. LAT 2005-12-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2005). Aš kažkodėl abejoju, kad tiek Seimo pirmininkė, tiek ministrė pirmininkė būtų pasirašytinai įspėta apie draudimą be prokuroro leidimo atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis, konkrečiai – įtariamojo tapatybę. Taigi, baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju, mano asmeniniu vertinimu, nekyla ir negali kilti.

Bet va politinė atsakomybė, tai ojojoj!

Bet va politinė atsakomybė, tai ojojoj! Žinot, gerbiamieji, man visa ši istorija kažkuo labai stipriai pradeda priminti praeitos kadencijos pačioje pradžioje nutikusią Gretos visureigio istoriją. Atsimenate tokią? Visa ši istorija vystėsi apie tai, kad labai turtingas partijos pirmininkas ne tokiai turtingai Seimo narei iš jo partijos nupirko naują visureigį. Tačiau, greičiausiai dėl sau įprastinio skūpumo partijos pirmininkas nusprendė kiek sutaupyti ir tą visureigį „užkabino“ ant įmonės balanso. Kad galėtų skaičiuoti amortizaciją ir dar kurą į sąnaudas galėtų įsitraukti.

Kaip ten senovės lietuviai sakydavo: „Kas skatiko nevertina, tas ir dukato nevertas“. Teisiškai tokie veiksmai trauktų, maks, iki mokestinio pažeidimo, kurių partijos pirmininko įmonės, spėju, yra turėjusios ne vieną. Nieko daugiau. Bet kai iš pat pradžių buvo pradėta veltis su atsakymais, pateikinėjamos istorijos, kurios, švelniai tariant, neatrodė labai įtikinamai, ta istorija pagavo tokį pagreitį, kad viskas baigėsi konkrečios Seimo narės mandato padėjimu.

Tai va lygiai taip pat yra ir šiuo atveju: vos ne kasdien pradeda aiškėti vis naujos detalės, kurių nebuvo žinota anksčiau, o atsakymų į vis iškylančius naujus klausimus nei Seimo pirmininkė, nei dabar jau ir ministrė pirmininkė nelabai turi ir vis labiau veliasi savo pasakojimuose.

atsakymų į vis iškylančius naujus klausimus nei Seimo pirmininkė, nei dabar jau ir ministrė pirmininkė nelabai turi ir vis labiau veliasi savo pasakojimuose.

Nuo pirminės informacijos iškilimo į viešumą mes jau sužinojome, kad Seimo pirmininkė buvo susitikusi asmeniškai su generaline prokurore penktadienį, o ne, priešingai nei ji pati teigė iš pradžių, buvo gavusi generalinės prokurorės kreipimąsi pirmadienį. Atsakydama į klausimą, kodėl ji iš pradžių šios aplinkybės nenurodė, jo teigė, kad „nebuvo tokio klausimo užduota“. O va šiandien mes jau sužinojome, kad, netrukus po Seimo pirmininkės susitikimo su generaline prokurore, sekė ir Seimo pirmininkės susitikimas su ministre pirmininke, kurią delegavo kaip tik ta pati partija, kurios frakcijai priklausė ir minimas pilietis K. B.

Ir šiandien mes jau išgirdome ir p. ministrės pirmininkės komentarą, kad taip, susitikimas toks buvo, bet apie jokius ikiteisminius tyrimus kalbėta nebuvo. Tiesiog su Seimo pirmininke buvo kalbėta apie neeilinės Seimo sesijos poreikį (būtent neeilinės Seimo sesijos prašė ir generalinė prokurorė – aut. past.), bet apie pilietį K. B. ir jo atžvilgiu vykdomus ikiteisminius tyrimus kalbėta nebuvo.

Aha. Dar verta paminėti aplinkybė, kad, kiek suprantu, nei Seimo pirmininkės susitikimas su generaline prokurore, nei su ministre pirmininke Seimo pirmininkės darbotvarkėje atspindėtas nebuvo. Priešingu atveju apie juos abu būtumėm žinoję jau praeitą savaitę.

Įvertinus tai, kas paminėta, aš turiu vieną paprastą klausimą gerbiamoms Seimo pirmininkei ir ministrei pirmininkei: kuo Jūs mus laikote?

Įvertinus tai, kas paminėta, aš turiu vieną paprastą klausimą gerbiamoms Seimo pirmininkei ir ministrei pirmininkei: kuo Jūs mus laikote? Nes bent jau aš ketvirtą pradinę klasę esu baigęs jau pakankamai seniai, kad tokiomis istorijomis patikėčiau.

Žiūrėkit, gerbiamieji, įsivaizduokite situaciją: esate Seimo pirmininkė, pas jus atvažiuoja generalinė prokurorė ir praneša, kad vienas iš Seimo narių yra įtariamas itin sunkių nusikalstamų veikų padarymu. Nors Seimo pirmininkė neigia, kad jai buvo įvardinti konkretūs BK straipsniai, bet generalinė prokurorė nurodė, kad straipsniai įvardinti buvo.

Šiuo atveju labiau būčiau linkęs pasitikėti generalinės prokurorės puse. Nes ji bent jau savo pasakojimuose nesivelia, o ir suinteresuota kažką slėpti yra mažiau. Ir kadangi, jei neklystu, Seimo pirmininkė nėra teisininkė, spėju, kad jai buvo pateikti ne tik konkretūs BK straipsniai, bet ir nurodyta, kas tuose straipsniuose yra parašyta.

Ir va dabar įsivaizduokite save Seimo pirmininkės vietoje. Jūs, kaip Seimo pirmininkė, esate atsakinga ne tik už Seimo darbo organizavimą, bet ir už jo įvaizdį visuomenėje. Ir jums pranešama, kad vienas iš narių yra įtariamas va būtent tokių nusikalstamų veikų galimu padarymu. Dar daugiau, esate ne tik Seimo pirmininkė, bet ir konkrečios parlamentinės partijos pirmininkė. Partijos, kuri ir šiaip vos vos kapstosi vandens paviršiuje po „dėžutės“ skandalo.

Ar nekiltų jums natūralus ir esminis klausimas – kurios tai partijos frakcijos narys? Ar kartais ne mano vadovaujamos?! Nes, jei aš būčiau tos partijos pirmininkas, iš karto sau mintyse sumesčiau, kad jei prie „dėžutės“ mano partijai dar bus pridėta ir galima pedofilija – viskas, ant partijos durų bus galima kabinti spyną ir dar lentom užkalti.

Tai, gerbiama Seimo pirmininke, tikrai norite pasakyti, kad, sužinojusi iš generalinės prokurorės apie kažkuriam Seimo nariui ketinamus pareikšti va tokius įtarimus, nebuvo įdomu nei kuriam, nei iš kurios frakcijos? Neuždavėt tokių klausimų ir atsakymų į juos negavot? Tikimybė, sakyčiau, viena iš dešimties tūkstančių. Bet kokių tik stebuklų Seime nebūna... Šiame – ypač.

Tuo labiau, kad generalinei prokurorei nuo Seimo pirmininkės slėpti būsimo įtariamojo tapatybės tikslo didelio ir nebuvo. Nes, kaip jau minėjau ankstesniuose savo įrašuose, nuasmenintam Seimo nariui teisinė neliečiamybė panaikinta būti negali. Teisinė neliečiamybė gali būti panaikinta tik labai konkrečiam bei „suasmenintam“ Seimo nariui ir už labai konkrečias inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Tai jei generalinė prokurorė ketina teikti prašymą Seimo pirmininkei dėl klausimo apie nario teisinės neliečiamybės panaikinimo įtraukimo į Seimo darbotvarkę, vadinasi, Seimo pirmininkė konkretų Seimo narį sužinos arba sužino. Tuo labiau, kad tiek žmogiškai, tiek kaip partijos pirmininkė, tiek kaip Seimo pirmininkė, ji tokią informaciją sužinoti interesą turėjo net labai didelį, ir aš niekaip nepatikėsiu, kad generalinės prokurorės nepaklausė.

Na o šiandien, kaip jau minėta, išaiškėjo, kad, netrukus po Seimo pirmininkės susitikimo su generaline prokurore, įvyksta Seimo pirmininkės susitikimas su ministre pirmininke. Irgi į darbotvarkę neįtrauktas. Ir nors dabar abi tvirtina, kad šio susitikimo metu buvo kalbėta apie ką tik nori, tik ne apie generalinės prokurorės planus, susijusius su vienu Seimo nariu, bet jūs įsivaizduokite tokią situaciją: dirbate vienoje konkrečioje įmonėje, kurioje dirba 141 darbuotojas. Ir staiga sužinote, kad kažkuris iš jūsų kolegų yra įtariamas va tokių nusikalstamų veikų galimu padarymu. Nekiltų noras su kitu kolega pakalbėti dėl šios situacijos? „Papliatkinti“, taip žmogiškai kalbant? O įsivaizduokite, kad jei jūs esate tos įmonės valdybos pirmininkė, ir susitinkat su įmonės generaline direktore? Tikrai tikrai nekalbėtumėte ir neaptarinėtumėte tokios situacijos? Pavyzdžiui, kaip tokia situacija gali paveikti įmonės veiklą, reputaciją, santykius su klientais ir užsakovais?

Long story short, situacija yra tokia: generalinė prokurorė penktadienį atvyksta pas Seimo pirmininkę, pranešdama jai apie tai, kad Seimo narys yra įtariamas paminėtų nusikalstamų veikų galimu padarymu. Po to, netrukus tą pačią dieną, seka Seimo pirmininkės susitikimas su ministre pirmininke, kurios frakcijos narys yra pilietis K. B. Ir dar po kelių valandų, penktadienį vėlai vakare, į VRK elektroninį paštą iš Čilės atskrenda piliečio K. B. elektroniniu parašu pasirašytas prašymas panaikinti jo, kaip Seimo nario, mandatą. Tai gerbiamieji, ar šioje situacijoje dar kažkam kažkokių klausimų gali kilti?

Tai gerbiamieji, ar šioje situacijoje dar kažkam kažkokių klausimų gali kilti?

Taip, teisingai, įrašo pradžioje minėjau, kad baudžiamoji atsakomybė už pranešimo piliečiui K. B. pateikimą niekam kilti negali. Nėra jokios nusikalstamos veikos sudėties. Bet va politinė atsakomybė....

Nes šiuo atveju darosi visiškai akivaizdu, kad TS-LKD, kuri prieš rinkimus deklaravo, kad va jie tai bus sąžiningi, skaidrūs, balti ir pūkuoti, o ir šios partijos deleguota ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė draskėsi taškuotus marškinius ant krūtinės, kad jei jos vadovaujamas koks nors ministras, patekęs į kotletų skandalą, kaip Jaroslav Narkevič, neatsistatydins, tada atsistatydins ji. Elementariai bandyta nuo visuomenės nuslėpti šį skandalą ir jį tyliai pašluoti po kilimu.

Ir tą bandyta padaryti ne bet kaip, bet pasinaudojant savo turima tarnybine ir politine padėtimi. Kad niekas nieko nesužinotų, o konservatoriai ir toliau galėtų kabinti visiems makaronus ant ausų apie tai, kokie jie yra sąžiningi ir skaidrūs.

Tai va, gerbiamieji užingridai ir konservatorių rinkėjai. Faktai jums ant stalo, stipresnių ir aiškesnių nebūna. Artėja rinkimai, darykit išvadas. Ar jums tinka toks jūsų partijos elgesys, o gal, vis dėlto, norėtumėt ką nors keisti?

The post Dominykas Vanhara. Ar dar kyla klausimų? appeared first on LAIKMETIS.

Kaip BNS nurodė Generalinės prokuratūra, praėjusiais metais dėl atlyginimo už vertingą informaciją kreipėsi vienas pranešėjas, jam buvo išmokėta 10 tūkst. eurų.

2021-aisiais toks pernešėjas taip pat buvo tik vienas (išmokėta 5 tūkst. eurų), 2020 metais dėl atlygio kreipėsi du pranešėjai, jiems sudėjus išmokėta 19 tūkst. eurų.

„2020-2022 priimti 123 sprendimai dėl pranešėjo statuso suteikimo. Kiekviename sprendime asmenims buvo išaiškinta jų teisė kreiptis dėl atlyginimo, tačiau prašymus 2020-2022 metais pateikė tik keturi asmenys“, – pažymi prokuratūra.

Prokuratūra tvirtina negalinti tiksliai atsakyti, kodėl toks mažas pranešėjų skaičius teikia prašymus dėl atlyginimo už vertingą informaciją, tačiau sieja tai su galimu informacijos trūkumu.

„Manome, kad tai gali būti susiję su tuo, kad trūksta visuomenei informacijos apie Pranešėjų apsaugos įstatymą, skatinimo ir pagalbos priemones. 2023 metais Generalinė prokuratūra įgyvendins plataus masto visuomenės informavimo kampaniją ir tikimės, kad besikreipiančių dėl atlygio pranešėjų skaičius išaugs“, – nurodo prokuratūra.

Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė BNS pažymėjo, jog 2022 metais buvo gautas vienas motyvuotas pasiūlymas, siūlant išmokėti 1 tūkst. eurų išmoką asmeniui už vertingą informaciją apie sunkų nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Ši suma asmeniui skirta ir išmokėta.

Policijos duomenimis, 2020 metais tokių teikimų nebuvo gauta, o 2021-aisiais buvo gautas vienas motyvuotas siūlymas.

„Asmeniui išmokėta 600 eurų už suteiktą vertingą informaciją apie nesunkų ekonomikos ir verslo tvarkos nusikaltimą, kuriuo daroma žala valstybei“, – nurodė R. Janavičiūtė.

Tuo metu FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė BNS teigė, jog per praėjusius metus tarnyba piniginių premijų už vertingą informaciją neskyrė.

„Jau keletą metų iš eilės stebimas išaugęs žmonių aktyvumas pranešant FNTT apie pastebėtas galimai nusikalstamas veikas, tokias kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei kitų mokesčių galimas vengimas, galimai apgaulingai tvarkoma įmonių apskaita ir kitas veikas, galimai kenkiančias valstybės finansų sistemai“, – pažymėjo ji.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šią savaitę nurodė, jog 2022 metais gavo 4729 asmenų pranešimus apie galimas korupcinio pobūdžio veikas, pranešėjų skaičius ir jiems už informaciją išmokėtos sumos, lyginant su ankstesniais metais, išaugo.

STT duomenimis, už vertingą informaciją buvo atlyginta 57 asmenims, jiems išmokėta daugiau nei 40 tūkst. eurų. Tai beveik du kartus daugiau nei 2021 metais, kuomet 31 asmeniui išmokėta 22 tūkst. eurų.

The post Už vertingą informaciją - tik viena išmoka per metus appeared first on LAIKMETIS.

Anot prokuratūros, asociacijos veikla yra priešinga Konstitucijai, kenkia valstybei.

„Įvertinę asociacijos tikslus pagal jos vykdomą veiklą, prokurorai padarė išvadą, kad asociacijos veiksmai, kuriais propaguojamas karas ir smurtas, autoritarinis valdymas, veikimas dėl kitų valstybių interesų, kurie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams, neatitinka teisėtumo reikalavimų, asociacijos veikla priešinga Konstitucijai, kenkia Lietuvos valstybei, t. y. asociacija aiškiai veikia prieš Lietuvos Respubliką, o tokia veikla prieštarauja viešajai tvarkai“, – teigiama pranešime.

„Iš asociacijos vykdomos veiklos akivaizdu, kad tikrieji steigimo tikslai yra neteisėti, todėl asociacija negali veikti ir turi būti pripažinta neteisėtai įsteigta“, – rašoma jame.

Už viešojo intereso gynimą atsakingi prokurorai tyrimą dėl asociacijos steigimo aplinkybių ir veiklos pradėjo liepos viduryje.

Prokurorai konstatavo, kad „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ tikslai įstatuose nurodyti formaliai, nesiekiant ginti jos narių interesų tam tikroje srityje.

Organizacijos vadovė Erika Švenčionienė penktadienį BNS sakė nieko nežinanti apie prokuratūros sprendimą.

„Niekas neinformavo, kodėl turiu domėtis visais pletkais ir šiukšlėmis, kuriuos kas nors skleidžia. Kai bus su mumis susisiekta, mes susipažinsime, pasižiūrėsime ir tada galėsime pakomentuoti, gi čia nedega. Mes nieko blogo nepadarėme ir nesuprantu, kodėl turime būti uždaryti“, – teigė ji.

„Lietuvos administratoriai ginasi, jie gina gi ne Lietuvos valstybę, jie gina savo vietas ir savo buvimą valdžioje, tai yra normalu. O mes norėtume, kad bent 90 proc. lietuvių gyventų taip, kaip gyvena Lietuvos administratoriai, turiu omeny sočiai, saugiai finansiškai“, – kalbėjo E. Švenčionienė.

Prokuratūra taip pat atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su A. Paleckio organizacija.

Vienas jų vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Kitas tyrimas vyksta dėl A. Paleckio parašo ant minėtos organizacijos steigimo dokumentų. Jie buvo pasirašyti A. Paleckiui jau atliekant laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Kauno tardymo izoliatoriuje.

Atliekant šiuos tyrimus, įtarimai dar niekam nėra pateikti, BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė.

Teisėsaugos dėmesio asociacija sulaukė po jos atstovų apsilankymo Maskvoje, kur jie susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais, surengė spaudos konferenciją.

Joje dalyvavusi organizacijos vadovė Erika Švenčionienė, už korupciją nuteistas buvęs „Vilniaus vandenų“ direktorius Darius Norkus, forumo nariai Edikas Jagelavičius ir  Mindaugas Ramoška tvirtino, kad jų kelionės į Maskvą tikslas – pralaužti informacinę blokadą ir prašyti bevizio režimo Lietuvos piliečiams į Kaliningrado sritį.

E. Švenčionienė kėlė abejonių dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.

Anksčiau E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.

The post Prašysime teismo likviduoti už šnipinėjimą nuteisto A. Paleckio asociaciją - prokuratūra appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuvos atstovai pristatys mūsų šalyje atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Ukrainoje, bus diskutuojama bendradarbiavimo tarp šalių klausimais“, – BNS informavo Generalinė prokuratūra.

Anot jos, Lietuvoje atliekamo tyrimo tikslas yra rinkti ir dokumentuoti iš Ukrainos į kitas Europos šalis besitraukiančių žmonių parodymus, rinkti visą įmanomą medžiagą, kuri galėtų būti panaudojama patraukiant kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. 

Lietuvos Generalinė prokuratūra kovo pradžioje pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Rusijai užpuolus Ukrainą. Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, 110 straipsnį dėl agresijos ir 111 straipsnį dėl draudžiamų karo atakų.

Vėliau Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prokuratūros pasirašė susitarimą dėl jungtinės tyrimo grupės sukūrimo. Ji fiksuos, analizuos ir saugos duomenis apie Ukrainoje padarytas nusikalstamas veikas, jų vykdytojus ir nukentėjusiuosius, kitaip padės Ukrainos prokurorams užtikrinti tinkamą karo nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą.

Vasario 24 dieną Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą. Jos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad savo kariniu puolimu Rusija siekia „denacifikuoti“ Ukrainą.

Per karo veiksmus Ukrainoje sugriauta daug civilių pastatų, iš rusų atkovotose teritorijose ukrainiečiai pranešė aptikę masines nužudytų civilių žmonių kapavietes, dalis jų buvo kankinti.

The post Lietuvos prokurorai Hagoje dalyvaus pasitarime dėl karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimo appeared first on LAIKMETIS.

Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, 110 straipsnį dėl agresijos ir 111 straipsnį dėl draudžiamų karo atakų.

Į prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai dėl karo Ukrainoje šią savaitę kreipėsi Teisingumo ministerija.

GP nurodo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas įvertinus tai, kad Ukrainoje vykdoma karinė agresija ir tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamos karo atakos prieš civilius žmones, medikus, griaunami gyvenamieji namai, ligoninės, švietimo įstaigos ir kiti civiliniai objektai, žūsta ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.

Taip pat vertinama tai, kad karo atakos vykdomos ir teritorijose, kuriose yra didelį pavojų aplinkai ir žmonėms keliantys objektai – atominės elektrinės, radioaktyvaus kuro ir kitokių nuodingų cheminių medžiagų saugyklos, be to, yra grasinama panaudoti masinio naikinimo ginklus.

Pasak prokuratūros, tyrimo tikslas yra rinkti ir dokumentuoti iš Ukrainos į kitas Europos šalis besitraukiančių žmonių parodymus, rinkti visą įmanomą medžiagą, kuri galėtų būti panaudojama patraukiant kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.

„Suprasdami, kad būtent Ukrainos prokuratūra turi didžiausią teisę baudžiamąja tvarka persekioti asmenis už jų šalyje vykdomą karo agresiją, taip pat suvokiame, kad jiems reikalinga pagalba vykdant tokį baudžiamąjį persekiojimą“, – sakoma GP pranešime. 

Pradėtą ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti tyrimo grupei, sudarytai iš prokuratūros ir policijos pareigūnų.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai.

The post Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Rusijos nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų appeared first on LAIKMETIS.

Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė pirmadienį informavo BNS, kad penki įtariamieji paleisti prokurorams skyrus švelnesnes kardomąsias priemones.

Anksčiau pirmadienį vieną suimtą įtariamąjį paleido Vilniaus apygardos teismas, dar trys paleisti praėjusį penktadienį.

Anot prokuratūros atstovės, šiuo metu suimtas išlieka vienas įtariamasis, kuris buvo sulaikytas praėjusią savaitę.

Anot prokuratūros atstovės, šiuo metu suimtas išlieka vienas įtariamasis, kuris buvo sulaikytas praėjusią savaitę

Iš viso įtarimų riaušių prie Seimo byloje sulaukė 31 asmuo, byloje taip pat yra 21 nukentėjusysis.

Apie 5 tūkst. žmonių rugpjūčio 10 dieną buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos. 

Policija ir prokuratūra atlieka didelės apimties tyrimą dėl kilusių riaušių, nagrinėja visuomenės jiems siųstą vaizdo medžiagą. 

The post Į laisvę paleisti beveik visi suimti įtariamieji riaušių prie Seimo byloje appeared first on LAIKMETIS.

Ją parlamentarai į posėdžių salę kvietė jau praėjusį ketvirtadienį, iškart po kratos M. Puidoko kabinete Seime, tačiau tuomet vietoj generalinės prokurorės atvyko jos pavaduotojas Gintas Ivanauskas.

Kai kurie parlamentarai tai įvertino kaip nepagarbą Seimui ir reikalavo, kad į jų klausimus atsakytų pati Generalinės prokuratūros vadovė.

Ketvirtadienį Seimo Darbo partijos frakcijos narys M. Puidokas pranešė, kad STT pareigūnams atliekant kratą jo kabinete prieš jį panaudotas smurtas.

Politikas tvirtino, kad jam atsisakius atiduoti mobiliuosius telefonus pareigūnai jį prispaudė, ėmė dusinti, suplėšė kelnes, įdrėskė ranką. 

Po šio Seimo nario pranešimo STT informavo atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl M. Puidoko padėjėjo Kęstučio Motiečiaus bandymo papirkti parlamentarą konservatorių Matą Maldeikį. 

STT teigė, kad jos darbuotojai turėjo prievarta paimti telefonus iš Seimo nario M. Puidoko, nes parlamentaras atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus.

Dėl įvykio pradėtas vidinis patikrinimas.

Tyrimo duomenimis, M. Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius Seimo patalpose pasiūlė M. Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus kolegas, jog būtų sustabdytas ar atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto priėmimas.

Šioje byloje įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu taip pat pateikti azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-A-Tete“ savininkui Samoilui Kacui. 

Tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

The post Dėl pareigūnų veiksmų prieš M. Puidoką į Seimą kviečiama generalinė prokurorė appeared first on LAIKMETIS.

Laisvės partijos pirmininkė prokuratūros prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę bei dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. 

Šeštadienį Katedros aikštėje vykusio mitingo metu į susirinkusius žmones kreipėsi Vitolda Račkova, kuri T. V. Raskevičių vadino „absoliučiu kolorado vabalu“ ir „antivalstybininku“ bei teigė, kad „tokius reikėtų šaudyti“. 

„Raskevičius yra absoliutus kolorado vabalas, kuris gaus finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto. Jis yra antivalstybininkas, tokius reikėtų šaudyti šiaip jau, bent po vieną į metus“, – sakė ji. 

Anot V. Račkovos, šių žodžių autorius yra Antanas Kandrotas. 

Kreipimąsi į prokuratūrą nusiuntusi A. Armonaitė dokumente nurodė, kad, jos manymu, tokiais žodžiais yra tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti ir smurtauti prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį. 

Jos teigimu, V. Račkovos pasisakymas taip pat atitinka ir kitame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytą atsakomybę – už grasinimą nužudyti arba sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. 

„Grasinimo susidoroti realumas gali būti pagrindžiamas faktu, kad pastaruoju metu Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius gauna itin didelį kiekį panašaus pobūdžio žinučių ir komentarų savo socialinėse paskyrose, matome organizuotą puolimą, neapykantos kurstymą ir grasinimus socialinių tinklų ir žiniasklaidos portalų komentaruose“, – rašoma A. Armonaitės pranešime prokuratūrai. 

Kaip pavyzdį ji įvardijo ir minėtame mitinge pastebėtą plakatą, ant kurio buvo užrašyta: „Šimonytę į Sibirą, Raskevičių ant kuolo“. 

Laisvės partijos pirmininkė prokuratūros prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių dviejų baudžiamojo kodekso straipsnių ir pripažinti šios partijos narį T. V. Raskevičių nukentėjusiuoju. 

BNS primena, kad tokius pat žodžius spalio mėnesį apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininką europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį išsakė ir buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. 

„Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris, gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto, yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyti, šiaip jau. Po vieną į metus. Pradėti nuo jo“, – pareiškė A. Valinskas interviu portalui delfi.lt, komentuodamas Seimo rinkimų rezultatus. 

Vilniaus apylinkės prokuratūra tuomet buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, tačiau gruodžio pradžioje jis buvo nutrauktas. 

Tyrimui vadovavusi prokurorė tąkart konstatavo, kad A. Valinskas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 

„Remiantis ikiteisminio tyrimo metu gautomis kalbos specialistų išvadomis, konstatuota, kad A. Valinsko išsakyti teiginiai negali būti pripažinti kurstymu smurtauti ar fiziškai susidoroti, nes šių teiginių komunikacinis tikslas – ne raginti ar skatinti žiūrovus atitinkamai elgtis, o išreikšti A. Valinsko asmeninę negatyvią nuomonę“, – rašyta prokuratūros pranešime. 

Prokuratūra pažymėjo, kad buvusio parlamento pirmininko žodžiai buvo menkinantys bei įžeidūs, saviraiškos laisvę jis įgyvendino pasirinkdamas netinkamas išraiškos priemones ir, galbūt, pažeisdamas etikos ir moralės normas, tačiau ne asmenų lygiateisiškumą. 

Taip pat pabrėžta, kad A. Valinsko teiginiai neperžengė politinės kritikos ribų, jis neišsakė jokių neapykantą kurstančių teiginių apie lenkų tautinės mažumos ar LLRA-KŠS deklaruojamas vertybes bei kalbėjo tik apie partijos ir jos pirmininko politinę veiklą. 

Vilniaus Katedros aikštėje šeštadienio popietę surengtas mitingas už prigimtines žmogaus teises, į jį susirinko keli šimtai asmenų. 

The post A. Armonaitė kreipėsi į prokuratūrą dėl prieš T. Raskevičių nukreiptų pasisakymų appeared first on LAIKMETIS.