Pagarba protėviams – nuo senų senovės

Kilmės nustatymo per eilę protėvių pradžios reikėtų ieškoti žiloje senovėje. Taip pasakojimą apie tai, kuo genealogija – mokslas, nustatantis giminės kartas, svarbi kiekvienam, pradeda Gediminas. Pasak jo, daugelyje kultūrų stengtasi amžinybėn išėjusių savųjų atminimą užfiksuoti ir tas žinias perduoti ateities kartoms.

„Istorinių asmenybių kilmę mes žinome iš rašto bei kultūros paminklų, tokių kaip piramidės. Paprasti žmonės, o jų buvo absoliuti dauguma, nemokėdami nei rašyti, nei skaityti, savo protėvius įamžindavo kitaip. Seneliai ar tėvai vaikus, anūkus mokydavo mintinai protėvių vardų, svarbiausių jų gyvenimo įvykių. Tokios „pamokos“ buvo tarsi skirtingas kartas emociniu ryšiu sujungiantis tiltas. Po eilės metų, užaugęs jaunimas to jau mokė savo palikuonis“, – atskleidžia specialistas. Juk ne veltui iki mūsų dienų išliko posakis, kad žmogus gyvas tol, kol yra prisimenamas.

Gedimino teigimu, protėvių kartos šiais laikais dažniausiai vaizduojamos medžio principu, nuo to ir kilo pavadinimas „giminės medis“. Pasak jo, skirtingai nuo ankstesnių laikų, pavyzdžiui Viduramžių, kuomet šeimos praeitimi domėdavosi kilmingieji, savo giminės šaknis dabar nori atrasti visi. Nes šiandien ne tiek svarbu, kuriam luomui priklausė protėviai – daug svarbiau sužinoti savųjų vardus ir pavardes, kur jie gyveno, su kuo tuokėsi, kiek vaikų turėjo bei tą informaciją perduoti ateities kartoms.

Žmonės renkasi tvarias vertybes

Genealogas pasakoja, kad pastaruoju metu giminės šaknų paieškos tapo labai populiarios ir Lietuvoje. „Maloniai stebina tai, kad savo šeimos istorija, protėvių pasauliu domisi jauni žmonės. Jau nekalbant apie tėvus ir senelius, kuriems šeimos praeities sudarymas yra tarsi šventa pareiga“, – atskleidžia giminės medžių sudarinėtojas.

pastaruoju metu giminės šaknų paieškos tapo labai populiarios ir Lietuvoje.

Toks visuotinis susidomėjimas, specialisto įsitikinimu, susijęs su keletu veiksnių. „Kilmės tyrimai galimi tik laisvoje ir sąmoningoje visuomenėje, kurioje praeitis tampa ne tik profesionalių istorikų, bet kiekvieno mūsų susidomėjimo bei pagarbos objektu. Be to, giminės medžio sudarymas ugdo pilietinę savimonę, skatina domėtis mūsų šalies praeitimi, gerbti žmonės, gyvenusius prieš mus“, – sako jis.

Pasak Gedimino, tautiečiai ieško žinių apie šeimos istoriją, nes šios žinios nepraras svarbos, bus perduodamos iš kartos į kartą kaip vertybė. „Todėl vis daugiau žmonių nori turėti savo, o dažnai – ir sutuoktinio giminės medį“, – dalijasi genealogas.

Savųjų paieškose tenka įjungti vaizduotę

Specialistas atskleidžia, kad dalis visuomenės bando savarankiškai ieškoti protėvių dokumentų. „Giminės medžio sudarymo metodai gerokai pažengė į priekį. Šiandien bet kuris žmogus, turintis informacinio raštingumo dirbant su genealoginiais šaltiniais pagrindus, gali pats bandyti atrasti savo protėvių įrašų. Tam tereikia įgūdžių ir, žinoma, kantrybės“, – atskleidžia specialistas.

„Labai gaila, bet dauguma mūsų, taip pat ir aš, darėme tą pačią klaidą – atidėliojome giminės medžio sudarymą. O kai jau prisiruošiame, kartais būna vėlu“.

Tačiau net patyrę genealogai, kasdien dirbantys su įvairiais šaltiniais, kartais prieina aklavietę. „Labai gaila, bet dauguma mūsų, taip pat ir aš, darėme tą pačią klaidą – atidėliojome giminės medžio sudarymą. O kai jau prisiruošiame, kartais būna vėlu. Tie mūsų artimieji, kurie dar žinojo šeimos istoriją, per tą laiką iškeliauja amžinybėn. Nebelieka ko paklausti ir tenka ieškoti beveik „nuo nulio“. Tačiau net ir tada kartais galima sudaryti giminės medį, tiesiog paieškos užtrunka“, – sako jis.

Entuziastas atskleidžia, kad norint atrasti protėvius bei sužinoti, ar yra gyvų kitų linijų giminaičių, neretai tenka griebtis ir originalių metodų bei įjungti vaizduotę. „Kartais atsakymą randame tik po ilgų paieškų, kartais jis būna visiškai prieš pat mūsų nosį, tik jo nematome. Todėl reikia bandyti įsijausti į žmonių, gyvenusių prieš šimtmečius, situacijas“, – pasakoja Gediminas.

Vietoj praeities moralizavimo verčiau keiskime dabartį

Pasak G. Duboniko, dar vienas patarimas ieškantiems savo protėvių – atsisakyti noro moralizuoti, kuris kartais kyla savaime arba dėl pagrįstų nuoskaudų. „Pasaulis nesikeičia, nes tiek šiandien, tiek anksčiau gyvenimuose yra ir buvo visko: neteisingai padalintų palikimų, nesantuokinių vaikų, prakeikimų, pykčių tarp giminių, apgautų savų ir svetimų moterų, paliktų vyrų. Tačiau ieškodami protėvių mes neturėtume iš moralinės pusės vertinti jų gyvenimo. Moralizavimas tikrai nėra genealoginis metodas“, – teigia jis.

Specialisto įsitikinimu, mes negyvename tokiomis sąlygomis, nesame apsupti tokios aplinkos, kurioje gyveno praėjusios kartos. „Niekas nežino, kaip tas laikmetis ar asmeninės patirtys būtų paveikusios mus pačius, kaip būtų susiklostę mūsų likimai“, – įsitikinęs Gediminas. – „Be to, neužmirškime, kad visi protėviai turėjo gyventi tam, kad gimtume mes. Būkime dėkingi prieš mus gyvenusiems artimiesiems, net jeigu ir jaučiame nuoskaudas, turime neatleistų dalykų, nes be protėvių nebūtų kiekvieno iš mūsų“, – sako genealogas.

G. Duboniko nuomone, vietoje praeities moralizavimo geriau stengtis keisti dabartį, atkuriant ar stiprinant bendravimą su šiandien gyvenančiais savaisiais. „Tikrai žinau atvejų, kuomet giminės medis tapo tema, atgaivinusia santykius tarp giminių. Atrasta bendra šeimos istorija, manau, gali iš naujo suvienyti išsibarsčiusius ar susipykusius savuosius. Tad, atrasdami praeitį, tieskime tiltus į ateitį“, – kviečia jis.

The post Genealogas: giminės medis – tiltas tarp praeitis, dabarties ir ateities appeared first on LAIKMETIS.

Genealogija susižavėjo pradėjęs Giminės medį

„Esu turbūt vienos rečiausių profesijų Lietuvoje atstovas“, – taip pasakojimą apie istorijoje nugrimzdusių asmenų ir faktų paieškas pradeda Gediminas Dubonikas. Pasak jo, specialistų, profesionaliai užsiiminėjančių genealogija, turbūt yra mažiau nei šimtas. Tai privatūs genealogai, teikiantys paslaugas mūsų tautiečiams ir užsienio piliečiams, turintiems lietuviškų šaknų. „Norintiems turėti Giminės medį ar rasti pavienius įrašus į pagalbą gali ateiti ir archyve dirbantys specialistai. Kiek žinau, vienas kitas genealogas dirba muziejuje. Štai ir visa mūsų „kariauna“, – pasakoja jis.

Gediminas ir pats ilgą laiką su šia sritimi buvo tik „draugiškuose santykiuose“, tačiau į „meilę“ tai peraugo praėjusiais metais. „Genealogija mane domino visada. Tuo labiau, kad aš pats Vilniaus universitete esu baigęs Istorijos studijų programą. Tačiau savo Giminės medžio sudarymą vis atidėliodavau – tai nebuvo laiko, tai atsirasdavo neva svarbesnių užsiėmimų. Deja, atidėliojimas yra didelė klaida, nes artimųjų, galinčių iš žodinės atminties papasakoti daugybę faktų, ratas mažėja. Jeigu galėčiau atsukti laiką, jokiu būdu nebūčiau tiek metų delsęs pradėti Giminės medžio sudarymą“, – sako jis.

Galiausiai praėjusiais metais nutaręs savarankiškai sudaryti savo Giminės medį, G. Dubonikas sako iš karto supratęs, kad ši sfera yra būtent tai, kas giliausiai paliečia jo širdį. „Daug metų dirbau žurnalistikoje, komunikacijoje, tačiau genealogija padėjo man atrasti save iš naujo“, –atskleidžia genealogijos entuziastas. – „Ir nors žurnalistikos visiškai neapleidau, šiandien jau profesionaliai padedu norintiems sudaryti Giminės medį ir atrasti savo šaknis“, – atvirauja šios srities specialistas.

Kiekviena paieška pilna netikėtumų

Kalbėdamas apie Giminės medžio sudarymo subtilybes, G. Dubonikas džiaugiasi, kad vis daugiau lietuvių supranta jo reikšmę. „Ilgą laiką žavėjausi lenkais, kuriems jų praeitis, istorija yra šventas dalykas. Tačiau nepaprastai džiugu, kad mūsų tautiečiai taip pat vis labiau gilinasi į savo šaknis, ieško praeities akcentų, nori sudarinėti Giminės medžius, dovanoja juos savo artimiesiems“, – sako genealogijos entuziastas.

Pasak G. Duboniko, sovietmetis itin pakenkė mūsų tautai genealoginiu požiūriu. „Kalbėdamas su užsakovais nuolat girdžiu pasakojimus, kaip tais laikais tėvai, seneliai bijojo vaikams ar anūkams atskleisti giminės praeitį, ypač, jeigu giminė turėjo bajoriškų šaknų. Viena užsakovė prisiminė, kaip jos močiutė sudegino bajorystės dokumentus, nes bijojo sovietų represijų“, – įžvalgomis dalijasi jis“, – „Jeigu seneliai būtų anūkams daugiau papasakoję apie giminės praeitį, išsaugoję dokumentus, genealogų darbas vyktų daug greičiau ir paprasčiau“.

Tačiau net ir nežinant dalies faktų, pasak genealogijos entuziasto, galima juos atkurti remiantis kitais šaltiniais, tokiais kaip bažnytinės metrikos, surašymų duomenys, bajorų sąrašai, asmens dokumentų kolekcijos archyvuose. „Kiekviena paieška pilna netikėtumų, todėl genealogas turi nuolat ieškoti vis naujų kelių, papildomos informacijos, tikrinti, ar dokumentuose, jų vertimuose nėra klaidų. Tam padeda ir labai draugiška bei vienas kitą palaikanti genealogų bendruomenė, aktyviai komunikuojanti socialiniuose tinkluose“, – pasakoja jis.

Akivaizdi nauja kiekvienai šeimai

Kalbėdamas apie finansines galimybes turėti savo Giminės medį, G. Dubonikas sako, kad šį paslauga nėra brangi. „Valanda genealogo darbo turbūt daug pigesnė nei valanda laminato klojėjo ar sienų dažytojo paslaugų. O sienas ar grindis po poros metų vėl norėsis remontuoti, nes, pavyzdžiui nusibos spalva. Tuo tarpu Giminės medis gali būti perduodamas iš kartos į kartą“, – atskleidžia jis. – „Netgi neturint finansinių galimybių, Giminės medį galima susidaryti savo pastangomis. Tam tereikia laiko ir kantrybės“.

Dar vienas pastebėjimas, kuriuo pasidalijo G. Dubonikas, yra tai, kad ieškodami praeityje gyvenusių artimųjų žmonės visada sustiprina ryšius su jau esamais giminėmis, pradeda aktyviau bendrauti, o atrasta giminės istorija tampa šeimos susitikimų, pokalbių tema. 

„Giminės medžių, kuriuos sudarinėju, esmė yra ne tik pavardžių ir istorinių faktų suradimas. Atrasta giminės istorija padeda užsakovams atkurti emocinį ryšį su protėviais, stiprinti bendravimą su gyvais giminės nariais ir suvokti, iš kur jie kilo ir ką paliks. Todėl Giminės medis yra akivaizdi nauda vienijant po pasaulį išsibarsčiusius giminaičius, iš kartos į kartą perduodant istorinę atmintį “, – įsitikinęs Gediminas.

Genealogijos entuziastas turi ir profesinę, tuo pačiu asmeninę svajonę – atrasti senelio gimimo metriką ir kitus, jo linijos artimuosius. „Netgi mes, daugiau ar mažiau patyrę genealogai, kartais nerandame istorinio dokumento. Pavyzdžiui, aš niekur nerandu savo senelio metrikos, nors paieškoms pasitelkiau labai patyrusius kolegas. Galbūt kai kurie žmonės mums dar nenori pasirodyti iš praeities. Tačiau svarbiausia nenusiminti. Juk Giminės medis – tai šventė, kuri niekada nesibaigs ir visada bus su jumis“, – sako jis.

The post Genealogijos entuziastas: kiekviena šeima turėtų sudaryti savo Giminės medį appeared first on LAIKMETIS.