„Tiekimas per „Nord Stream“ visiškai sustabdytas, šiandien pradedant aptarnavimo darbus kompresorių stotyje“, – sakoma bendrovės trumpame pranešime.

Vamzdyno operatorė „Entsog“ patvirtino, kad dujų tiekimas buvo sustabdytas prieš 9 val. Lietuvos laiku.

„Gazprom“ nurodė, kad „būtini“ darbai dujotiekio kompresorių stotyje truks tris dienas ir kad jie turi būti atliekami po „kiekvieno 1 000 veikimo valandų“.

Tačiau Vokietijos federalinių tinklų agentūros vadovas Klausas Muelleris (Klausas Miuleris) šį sprendimą vadino „techniškai nesuvokiamu“ ir perspėjo, kad tai atrodo kaip Maskvos pretekstas šantažuoti grėsme energijos išteklių tiekimui.

Patirtis rodo, kad Maskva „priima politinį sprendimą po kiekvienos vadinamosios techninės profilaktikos“, sakė K. Muelleris ir pridūrė, kad „tik rugsėjo pradžioje sužinosime, ar Rusija vėl tai padarė“.

Europoje susidarė įtempta padėtis, sparčiai kylant energijos kainoms, kai Rusija apribojo dujų tiekimą, tęsiantis Maskvos invazijai Ukrainoje.

Vokietija, itin priklausoma nuo rusiškų dujų, kaltino Maskvą naudojant energiją kaip „ginklą“.

„Daug geresnė padėtis“

Artėjant žiemai vartotojai Europoje su nerimu žvelgia į vis didesnes sumas sąskaitose už suvartotą energiją. Kai kurios šalys, įskaitant Prancūziją, perspėjo, kad energiją gali tekti normuoti.

Paklaustas, ar dujų tiekimas „Nord Stream“ vamzdynu bus atnaujintas po tris dienas truksiančių darbų, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsakė, kad „garantuojama, jog kliūčių tęsti tiekimą nėra, išskyrus technines problemas, nulemtas sankcijų“.

Vakarų šalys „įvedė sankcijas Rusijai, neleidžiančias atlikti įprastų aptarnavimo ir remonto darbų, taip pat neleidžia teisiškai įforminti būtinų agregatų grąžinimo į jų eksploatacijos vietas. Kitų kliūčių Rusijai vykdyti savo įsipareigojimus nėra“, Rusijos naujienų agentūros citavo D. Peskovo žodžius.

Liepą „Gazprom“ buvo 10 dienų sustabdęs tiekimą „Nord Stream 1“ – taip pat dėl techninės priežiūros darbų. Juos užbaigus dujų tiekimas buvo atnaujintas, bet vos po kelių dienų jis buvo drastiškai sumažintas – esą dėl turbinos techninio gedimo.

Rusijos bendrovė tvirtina, kad svarbi turbina dėl Maskvai įvestų sankcijų negali būti grąžinta į pumpavimo stotį. Tačiau Vokietija, kurioje tuo metu buvo minėta turbina, sakė, kad Rusija pati faktiškai blokuoja šį perdavimą.

Vokietijos dujų skirstymo tinklų įmonės „Gascade“ vienas pareigūnas taip pat skeptiškai vertino pastaruosius „Gazprom“ veiksmus.

„Liepą buvo atlikti planuoti ilgesni „Nord Stream 1“ priežiūros darbai, bet šįkart tai nebuvo planuota, ir nežinome, kas slypi už šios operacijos“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Naujausio dujų srauto sustabdymo išvakarėse Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) sakė, kad dabar jo šalies energetinio saugumo „padėtis daug geresnė“, nes dujų saugyklų pripildymo uždaviniai buvo įvykdyti greičiau nei planuota.

Visa Europa taip pat sparčiai pildo savo dujų saugyklas. Sekmadienį Europos Sąjungoje esančios dujų saugyklos buvo pripildytos 79,9 procento.

Ekstremalioji padėtis

Tuo pačiu metu nuogąstavimai dėl mažinamo tiekimo skatino bendroves mažinti energijos vartojimą..

Vokietijos pramonė liepą suvartojo 21,3 proc. mažiau dujų negu vidutiniškai šį mėnesį 2018–2021 metais, nurodė Federalinė tinklų agentūra.

K. Muelleris sakė, kad tokie išankstiniai veiksmai „galėtų apsaugoti nuo dujų ekstremaliosios padėties šią žiemą“.

Didžiausia Europos ekonomika taip pat stengiasi panaikinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Vokietijos pajūrio mieste Liubmine, kur „Nord Stream 1“ pasiekia krantą, jau įgyvendinamas projektas šaliai pereiti prie suskystintų gamtinių dujų (SGD).

Laisvais transportuojamos SGD bus gabenamos į Liubmino pramonės uostą, išdujinamos ir pumpuojamos į „Gascade“ skirstymo tinklą, kuriuo iki šiol šalyje sruvo iš Rusijos perkamos dujos.

„Tikimės, kad galėsime leisti dujas į skirstymo tinklą nuo gruodžio 1 dienos“, – sakė SGD projektui vadovaujančios bendrovės „Deutsche ReGas“ atstovas Stephanas Knabe (Štefanas Knabė).

Bendrovė tikisi, kad vien per Liubmino SGD terminalą bus galima importuoti iki 4,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Tai sudaro apie 8 proc. „Nord Stream 1“ pajėgumų.

Tuo metu Europos Sąjunga ruošiasi skubiai reformuoti elektros rinką, kad suvaldytų sparčiai augančias kainas. Baimė dėl galimo gamtinių dujų stygiaus ateities sandorių elektros kainas Prancūzijoje ir Vokietijoje iškėlė į rekordines aukštumas.

The post Dujų tiekimas per „Nord Stream“ visiškai sustabdytas - „Gazprom“ appeared first on LAIKMETIS.

Antrasis iš planuotų protestų su šūkiu #GAZwithme vyko prie prezidentūros Sofijoje. Organizatoriai teigė norintys didesnės laikinojo ministrų kabineto atskaitomybės.

Daugelis Europos Sąjungai ir NATO priklausančios Bulgarijos gyventojų baiminasi, kad ankstesnė provakarietiška vyriausybė birželį buvo nuversta dėl savo griežto požiūrio į Rusijos invaziją į Ukrainą, taip pat dėl atsisakymo mokėti rusų energetikos milžinei „Gazprom“ rubliais.

Balandžio pabaigoje Maskva nutraukė dujų tiekimą skurdžiausiai ES narei Bulgarijai, jai atmetus Rusijos reikalavimą pereiti prie atsiskaitymo rubliais. Dvišaliai santykiai pablogėjo valdant ankstesnei bulgarų vyriausybei.

Pirmieji vieši dabartinės laikinosios, prezidento Rumeno Radevo paskirtos vyriausybės pareiškimai rodo, kad Sofija gali atnaujinti derybas su „Gazprom“, norėdama išvengti gamtinių dujų trūkumo vėliau šiais metais.

„Atsisakome būti priklausomi nuo „Gazprom“ ir finansuoti pasibaisėtiną Putino karą!“ – buvo užrašyta ant vieno iš protesto akcijos plakatų.

Atanasas Šarkovas, vienas iš mitingo organizatorių, paragino R. Radevą, kuriam tenka tiesioginė atsakomybė už laikinosios vyriausybės veiksmus, garantuoti, kad ankstesni sprendimai nebus peržiūrėti.

„Pats laikas laikytis Europos politikos ir būti Europos dalimi“, – sakė A. Šarkovas, ragindamas pasirūpinti, kad „Gazprom“ nebeturėtų dujų tiekimo monopolijos Bulgarijoje. 

Praėjusį mėnesį graikų ir bulgarų lyderiai atidarė ilgai lauktą vamzdyną, kuriuo gamtinės dujos iš Azerbaidžano bus tiekiamos į Bulgariją. Anot jų, komercinis tiekimas turėtų prasidėti iki spalio 1 dienos.

The post Bulgarijoje vyko protestas prieš glaudžius energetinius ryšius su Rusija appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Latvijai... dėl [pirkimo] sąlygų pažeidimų“, – sakoma bendrovės pranešime, paskelbtame per platformą „Telegram“.

Latvija yra priėmusi sprendimą nuo sausio 1-osios visiškai atsisakyti rusiškų dujų importo. Saeima priėmė energetikos įstatymo pataisų, įpareigojančių diversifikuoti gamtinių dujų tiekimo maršrutus ir sukaupti strategines dujų atsargas.

Ekonomikos ministrė Ilzė Indriksonė šeštadienį sakė, kad Latvija, kaip rodo dabartiniai skaičiavimai, dujų per artėjantį šildymo sezoną nepristigs.

Ji sakė naujienų agentūrai BNS, kad Latvija bet kokiu atveju nebeplanavo gauti dujų iš Rusijos.

„Dabartiniai skaičiavimai rodo, kad Latvija bus aprūpinta dujomis. Parūpinsime pakankamą dujų kiekį šildymo sezonui“, – pabrėžė I. Indriksonė.

Latvijos gamtinių dujų bendrovė „Latvijas gaze“ penktadienį pareiškė, jog perka rusiškas gamtines dujas iš kitų tiekėjų ir už jas atsiskaito eurais, kaip reikalaujama pagal Latvijoje galiojančias reguliavimo nuostatas.

Bendrovės vadovas Aigaras Kalvytis sakė, kad per pastarąjį mėnesį į Latviją iš Rusijos buvo gauta maždaug 1 teravatvalandė (TWh) dujų.

Pasak A. Kalvyčio, dujos nėra perkamos tiesiogiai iš „Gazprom“, tačiau įvardyti naują tarpinį tiekėją, iš kurio Rusijoje perkamos dujos, jis atsisakė.

„Latvijas gaze“ taip pat tvirtina, jog nėra vienintelė gamtinių dujų prekiautoja, perkanti ir gaunanti rusiškas gamtines dujas Baltijos šalių regione.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą, dujų tiekimas Latvijai iš Rusijos kelis kartus buvo nutrūkęs ir sustojęs.

Tačiau nuo birželio vidurio dujų tiekimas iš Rusijos didėja.

34 proc. „Latvijas Gaze“ akcijų valdo Rusijos koncernas „Gazprom“, 28,97 proc. – Europos energetikos, klimato kaitos ir infrastruktūros investicijų fondas „Marguerite“, 18,26 proc. – Vokietijos koncernas „Uniper Ruhrgas International“, 16 proc. – bendrovė „Itera Latvija“, 2,77 proc. – smulkieji akcininkai.

Trečiadienį „Gazprom“ drastiškai sumažino dujų tiekimą Europai – Rusiją ir Vokietiją jungiančiu dujotiekiu „Nord Stream 1“ plūstantis energijos išteklių srautas buvo sumažintas nuo 40 proc. iki maždaug 20 proc. šio vamzdyno pajėgumų.

Rusijos valstybinė įmonė pirmadienį informavo sumažinsianti tiekimą iki 33 mln. kubinių metrų per parą. Šis kiekis yra perpus mažesnis negu buvo praeitą savaitę atnaujinus tiekimą po 10 dienos trukusios pertraukos dėl techninės priežiūros darbų.

Europos Sąjungos šalys kaltina Rusiją tyčia ribojant tiekimą dėl Vakarų šalių sankcijų, įvestų Maskvai už intervenciją Ukrainoje.

„Gazprom“ argumentavo, kad turėjo sustabdyti vieną iš paskutinių dviejų likusių „Nord Stream“ dujų pumpavimo turbinų dėl „variklio techninės būklės“.

ES šią savaitę susitarė dėl plano mažinti dujų vartojimą, demonstruodama solidarumą su Vokietija.

The post „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Latvijai  appeared first on LAIKMETIS.

Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas ir toliau žais savo nešvarius žaidimus piktnaudžiaudamas dujų tiekimu ir šantažuodamas“, sakė J. Sikela, atvykęs į Briuselį aptarti bendro plano su Europos Sąjungos energetikos ministrais.

„Gazprom“ pranešimas, kad dujų tiekimas Europai bus dar labiau sumažintas, „yra tik papildomas... įrodymas, kad turime perimti žaidimą į savo rankas ir kuo greičiau sumažinti priklausomybę nuo Rusijos [energijos išteklių] tiekimo“, pridūrė jis.

Išvakarėse „Gazprom“ pranešė, kad dujų tiekimas Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ nuo trečiadienio bus sumažintas iki 33 mln. kubinių metrų per parą – tai sudaro maždaug 20 proc. dujotiekio pajėgumų.

„Gazprom“ pranešimas, kad dujų tiekimas Europai bus dar labiau sumažintas, „yra tik papildomas... įrodymas, kad turime perimti žaidimą į savo rankas ir kuo greičiau sumažinti priklausomybę nuo Rusijos

Bendrovė nurodė, kad turės sustabdyti vieną iš dviejų tebeveikiančių dujų pumpavimo turbinų dėl „variklio techninės būklės“.

Vokietijos vyriausybė savo ruožtu pareiškė, kad tolesniam dujų tiekimo mažinimui „techninių priežasčių nėra“.

Europa yra labai priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių, o Vakarai kaltina Maskvą, kad ši, keršydama už sankcijas, pritaikytas Rusijai įsiveržus į Ukrainą, naudoja energiją kaip ginklą.

Europos Komisija praėjusią savaitę paragino Bendrijos šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.

Komisija taip pat prašo ES nares suteikti jai specialius įgaliojimus įvesti privalomus suvaržymus vartojimui, jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai.

The post Čekija: ES privalo „kuo greičiau reaguoti“ į „Gazprom“ planą sumažinti dujų tiekimą appeared first on LAIKMETIS.

„Gazprom“ neturi nė vieno dokumento, leidžiančio [Vokietijos bendrovei] „Siemens“ paimti iš Kanados dujų turbinos variklį, kuris šiuo metu ten remontuojamas“, – sakoma „Gazprom“ pranešime.

„Esant tokiai padėčiai neįmanoma daryti objektyvios išvados apie šios situacijos raidą ir Portovajos stoties, kuri yra dujotiekiui „Nord Stream“ kritiškai svarbus objektas, saugaus veikimo užtikrinimą“, – pridūrė bendrovė.

Rusija pirmadienį sustabdė savo pagrindinį gamtinių dujų tiekimo į Europą kanalą – per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestą vamzdyną „Nord Stream 1“ – planuotai techninei priežiūrai.

Ilgalaikis dujotiekio uždarymas smarkiai paveiktų ES šalis, ypač Vokietiją, ir dar labiau pagilintų energetikos krizę Europoje

Baiminamasi, kad dėl invazijos į Ukrainą, kai Rusijos ir Vakarų santykiai yra blogiausi per daugelį metų, „Gazprom“ gali pasinaudoti proga ir paprasčiausiai atsisakyti vėl atidaryti sklendes. Ilgalaikis dujotiekio uždarymas smarkiai paveiktų ES šalis, ypač Vokietiją, ir dar labiau pagilintų energetikos krizę Europoje, kurioje dėl neaiškių tiekimo perspektyvų dujų kainos neregėtas aukštumas pasiekė dar pernai rudenį.

Nepaisant sankcijų Rusijai ir Ukrainos prašymų, Otava sekmadienį nusprendė Vokietijai grąžinti Kanadoje remontuotą „Nord Stream“ turbiną.

Ukraina ragino Kanadą negrąžinti turbinos, taip siekiant išlaikyti tarptautinį spaudimą Rusijai praėjus keliems mėnesiams nuo jos invazijos į kaimyninę valstybę pradžios. Otavai nusprendus, kad turbina turi būti grąžinta, Kyjivas iškvietė Kanados ambasadorė Larisa Galadza.

The post „Gazprom“ pareiškė negalinti garantuoti „Nord Stream“ dujotiekio „tinkamo veikimo“ appeared first on LAIKMETIS.

„Tiekimo sumažinimo priežastys... kaip mums sakoma, yra techninės. Tačiau tiek mums, tiek ir Vokietijai akivaizdu, kad tai yra melas“, – per spaudos konferenciją Kyjive ketvirtadienį kalbėjo Italijos vyriausybės vadovas.

Šią savaitę Rusija du kartus skelbė apie dujų tiekimo Europai mažinimą vamzdynu per Baltijos jūrą „Nord Stream“ – iš viso 60 proc., o tai paaiškino sunkumais dėl dujotiekio įrangos remonto. Savo ruožtu Vokietija šį žingsnį pavadino „politiniu“, siekiu dar labiau kilstelėti dujų kainas.

Šią savaitę Rusija du kartus skelbė apie dujų tiekimo Europai mažinimą vamzdynu per Baltijos jūrą „Nord Stream“ – iš viso 60 proc.

Italijos energetikos milžinė „Eni“ ketvirtadienį pranešė, kad antrąją sumažinto tiekimo dieną gaus tik 65 proc. įprasto rusiško dujų kiekio.

M. Draghi sakė, kad Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“, pareiškęs, jog turi teisę žaisti pagal savo taisykles, nes tai yra jo produkcija, naudoja dujų tiekimą „politiniais“ sumetimais.

„Matome, kad dujų tiekimo motyvai yra politiniai, kaip ir kviečių“, – sakė jis, turėdamas omenyje milijonus tonų kviečių, šiuo metu įstrigusių Rusijos karinę agresiją patiriančios Ukrainos uostuose.

Maskva jau nutraukė dujų tiekimą kelioms Europos Sąjungos valstybėms, įskaitant Lenkijai, Bulgarijai, Suomijai ir Nyderlandams, atsisakiusioms paklusti Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimui už jas mokėti rubliais, kuris pažeidžia sutarčių sąlygas. Kai kurios kitos ES narės, tokios kaip Lietuva ir Estija, rusiškų dujų atsisakė pačios, o jų poreikį patenkins suskystintų gamtinių dujų importu.

The post Italijos premjeras melu pavadino „Gazprom“ paaiškinimus dėl dujų tiekimo Europai mažinimo appeared first on LAIKMETIS.

M. Morawieckis kalbėjo Lenkijos valstybinei dujų įmonei PGNiG patvirtinus, kad Rusijos milžinė „Gazprom“ „visiškai sustabdė“ dujų tiekimą Lenkijai vamzdynu Jamalas–Europa.

„Rusija įvykdė ne tik brutalų, žudikišką Ukrainos užpuolimą... bet ir atakavo visos Europos energetinį bei maisto saugumą“, – įstatymų leidėjams sakė M. Morawieckis.

„Tai tiesioginis puolimas prieš Lenkiją... Mes užsiimsime šiuo šantažu, šiuo į galvą įremtu pistoletu taip, kad lenkai nepajustų poveikio“, – sakė premjeras.

„Dėl mūsų pastangų Lenkijai nuo rudens išvis nereikės rusiškų dujų“, – pareiškė jis.

„Gazprom“ anksčiau paskelbė sustabdanti tiekimą Lenkijai ir nuo rusiškų dujų itin priklausomai Bulgarijai, šioms dviem Europos Sąjungos narėms atsisakius mokėti rubliais.

„Gazprom“ anksčiau paskelbė sustabdanti tiekimą Lenkijai ir nuo rusiškų dujų itin priklausomai Bulgarijai

Reaguodama į tai Europos Sąjunga trečiadienį pranešė, jog yra „pasirengusi“ rusiškų dujų tiekimo 27 valstybių blokui sustabdymui, ir planuoja „koordinuotą“ atsaką.

„Gazprom“ sprendimas – tai dar vienas Rusijos bandymas šantažuoti mus dujomis. Esame pasirengę tokiam scenarijui. Planuojame koordinuotą ES atsaką“, – pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį per įprastą spaudos konferenciją atmetė Bulgarijos, Lenkijos ir ES kaltinimus, kad dujų tiekimo sustabdymas prilygsta „šantažui“ ir tvirtino, kad Maskva šį sprendimą priėmė dėl šių šalių „beprecedenčių nedraugiškų žingsnių“ jos atžvilgiu.

„Ši būtinybė buvo padiktuota fakto, kad mums užblokavo, rusiškai tariant, pavogė gana reikšmingą mūsų atsargų sumą. Visa tai pareikalavo, kad pereitume prie naujos apmokėjimo sistemos“, – aiškino jis.

„Apie jokį šantažą šiuo atveju nekalbama, apie visas šios naujos sąlygas laiku buvo pranešta pirkėjams“, – teigė D. Peskovas.

The post Lenkų premjeras: Rusijos sprendimas sustabdyti dujų tiekimą – puolimas prieš Lenkiją appeared first on LAIKMETIS.

Interviu BNS jis teigė manantis, kad tai didžiulis pokytis, labai svarbus ir rimtas sprendimas.

Pasak Energetikos ministerijos, Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė, užsitikrinusi nepriklausomybę nuo „Gazprom“ dujų, o visą šalies poreikį nuo šiol patenkins Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas.

– Savaitgalį feisbuke rašėte, jog „buvo įsimintinai darbinga naktis ir šeštadienis“. Papasakokite, kodėl ta diena ir naktis buvo įsimintina. 

– Tokiam momentui (rusiškų dujų importo nutraukimui – BNS) Lietuva ruošėsi ne vienerius metus, ir ta infrastruktūra, kuri pas mus yra, buvo pritaikyta darbui iš Rytų krypties į Vakarus ir kitas kryptis, ir darbui iš terminalo. Jeigu konkrečiai apie paskutinius sprendimus, tai bet kokiu atveju mes nuolat turime atlikti įvairius scenarijus, skaičiavimus sistemos, tą priežiūrą, koordinuotis ir su regiono partneriais, ir su ministerija, ir su „Klaipėdos nafta“, kad užtikrintume stabilų ir patikimą sistemos darbą.

Tiek tos nakties, tiek kitos dienos darbas, natūralu, buvo toks operatyvinis darbas, siekiant užtikrinti aiškų sistemos stabilumą, srautų suskaičiavimą, susiderinimą su visais klientais, kad visi gautų tai, ko reikia, ir tiek, kiek reikia. Toks operatyvinis mūsų darbas kolegų rankomis buvo atliktas tikrai kokybiškai. 

– Kaip tai – rusiškų dujų importo stabdymas – atrodė techniškai?

– Prasidedant naujam mėnesiui buvo akivaizdu, kad nebeliko tokių realizuotinų srautų ir tas srautas tapo nulinis. Srautas iš Baltarusijos tolygiai mažėjo ir kadangi užsakymų transportuoti dujas į ateitį nebuvo, tas srautas liko tokio dydžio, kuris yra reikalingas tranzitui (į Karaliaučių – BNS) užtikrinti. Techniškai būna įvairiai – kartais reikia sklendes prisukti, kartais nereikia – čia jau detalės. 

– Jūs žinojote, kad dujų nepirks „Ignitis“, apie ką įmonė jau buvo pranešusi, ar „Achema“ taip pat, kaip didžiausias „Gazprom“ dujų pirkėjas, buvo pranešusi jums, kad jų nebeperka? Taip pat ir mažesni tiekėjai?

– Taip. 

– Šiam procesui, kaip suprantu, buvo ruoštasi iš anksto. Prieš kiek laiko žinojote, kad nuo balandžio niekas Lietuvoje nepirks „Gazprom“ dujų?

– Įvairius scenarijus mes skaičiavome jau seniai, keletą mėnesių, dėliojomės vienus ir kitus variantus. Paprastai dujų versle taip jau vyksta, kad visos detalės tampa aiškios tą pačią dieną, kai įvyksta kažkokie pasikeitimai. Balandžio pirmą dieną ir susidėliojo tie srautai ir nominacijos (dujų užsakymai – BNS) taip, kaip jie susidėliojo. Operatyvinio darbo šiek tiek buvo.

– Ar procesas buvo koordinuojamas kartu su latviais ir estais?

– Tiek, kiek reikėjo, sistemų valdymo centrai bendradarbiavo su aplinkinėmis šalimis, bet iš principo pirmiausia mes turėjome susitvarkyti ir susibalansuoti savo sistemą ir daugiausia mūsų darbas buvo orientuotas į darbą su „Klaipėdos nafta“ ir jos terminalu. 

– Ar jūs žinojote, kad Latvija ir Estija nuo balandžio taip pat nebepirks „Gazprom“ dujų, kas daugeliui taip pat buvo naujiena?

– Kad yra apribotas dujų patekimas į Latviją ir Estiją dėl dujotiekio remonto, kuris iš Rusijos pusės vis dar vyksta, tai mes šitą informaciją žinojome. 

– Bet ar jūs iki balandžio 1-os žinojote, kad Latvija ir Estija nutrauks dujų iš Rusijos importą?

– Konkrečiai mes nesikoordinavome dėl dujų importo į Latviją ir Estiją. 

– Jums tai irgi buvo naujiena?

– Nepasakyčiau, kad naujiena, nes įvairių gandų buvo, bet kaip tai konkrečiai ir kada įvyks, mes tokių detalių neturėjome. 

– Kas, jūsų žiniomis, lėmė, kad iki tol didžiausia rusiškų dujų importavusi „Achema“ nutraukė jų importą? Ar toks sprendimas priimtas dėl reikalavimo už dujas mokėti Rusijos rubliais, ar dėl karo Ukrainoje?

– Man sunku būtų turbūt svarstyti už tiekėjus, nes tuos sprendimus priėmė jie. Bet aš tiesiog konstatuoju faktą, kad situacija dabar yra tokia – tos dujos nebeperkamos ir mūsų nominacijų tarsi nėra. Tai dėl to turbūt būtų geriausia paklausti pačių tiekėjų. „Ignitis“ tą yra pranešęs ir viešai. 

– Energetikos ministerija pranešė, kad tranzitas į Kaliningrado sritį dabar vyksta kitokiu techniniu režimu. Ar galite paaiškinti, koks tas režimas?

– Techninis režimas vyksta paprastai taip – labai svarbu, kad tas bendras dujų kiekis, kuris papuola į mūsų perdavimo sistemą, paros metu ir būtų paimtas kitoje pusėje – Karaliaučiuje. Valandos bėgyje tas kiekis gali šiek tiek svyruoti, technologiškai tai yra normalu, tačiau paros bėgyje kiekiai susidėlioja tokie, kad kiek pateko į Lietuvą dujų iš Baltarusijos perdavimo sistemos, tiek jų yra išimama Karaliaučiuje. 

– Tai pats principas nesikeičia – jis toks ir iki šiol buvo? Tik tiek, kad tos dujos maišydavosi...

– Kai srautas buvo didesnis, jis gal šiek tiek kitaip buvo valdomas, bet esmė yra ta pati. 

– Ar didžioji dalis iš Klaipėdos SGD terminalo transportuojamų dujų, kurios nereikalingos Lietuvos poreikiams, nuo balandžio keliauja į Inčukalnio dujų saugyklą?

– Dujas mes transportuojame pagal sistemos naudotojų užsakymus, tai natūralu, kad dabar, kadangi yra aprūpinami visi Lietuvos vartotojai, likutis keliauja į Inčukalnio požeminę saugyklą arba apskritai Latvijos kryptimi. Kur jos atsiduria paskui, nusprendžia dujų tiekėjai, parduodami dujas. 

– Ar Inčukalnio dujų saugykloje yra „Gazprom“ dujų?

– Nežinau, kam tos dujos priklauso, tiesiog, šios dienos skaičiai yra tokie, kad saugykla užpildyta apie 34 procentus. 

– Ar tai yra normalu?

– Pavasariui tai yra neblogas skaičius. Skirtingai nei daugybę metų iki tol, saugykla šiemet buvo pradėta pildyti vasario pabaigoje, iškart kilus karui, o ne po šildymo sezono. 

– Tačiau turint galvoje, kad Latvija labiausiai buvo priklausoma nuo rusiškų dujų – „Gazprom“ yra „Latvijas Gaze“ akcininkas – kalbant apie bendrą Baltijos šalių dujų rinką, turbūt negalima sakyti, kad mes šiandien visiškai nebenaudojame „Gazprom“ dujų?

– Bendrą Baltijos rinką šiandien sunku dar įvertinti – aš dar tokių atsakymų neturiu. Situaciją stebėsime. Bet ką aš galiu pasakyti, kad per Lietuvą tos dujos nepatenka. Greičiausiai jos šiuo metu nepatenka ir per Latviją, nes dujotiekis (su Rusija – BNS) yra remontuojamas. Kaip bus ateityje – situaciją stebėsime. 

 – Nuo kada jis remontuojamas?

 – Tiksliai nepasakysiu, berods, praėjusią savaitę.

 – Tai galima sakyti, kad jau nuo praėjusios savaitės Baltijos šalys iš esmės buvo aprūpintos tik SGD dujomis?

 – Iš esmės taip. 

 – O kai ateis žiema, kitas šildymo sezonas? Energetikos ministerija aiškina, kad jei pritrūktų Lietuvoje dujų, tada iš Latvijos ir Lenkijos galėtų atitekėti. Bet iš Latvijos jos tekės iš to paties Inčukalnio, kur jos atitekės iš Klaipėdos, o iš Lenkijos – dabar orientuojamės, kad iš mūsų tekės į Lenkiją dujos. Tai ar jos galės atgal tekėti?

 – GIPL dujotiekis, kuris pradės veiklą gegužės 1 dieną, pritaikytas dirbti abejomis kryptimis ir dujų versle paprastai dujos teka ten, kur yra užsakymas, – į tą pusę. Matome, kad gali tekėti ne tik iš Lietuvos į Lenkiją, bet lygiai taip pat iš Lenkijos į Lietuvą ir į Baltijos šalis. Visos galimybės yra. 

 – O kokios dujos iš Lenkijos tekėtų? Lenkai juk vis dar importuoja „Gazprom“ dujas. 

– Kiek man tekę skaityti Lenkijos spaudoje, tai sutartis su „Gazprom“, kuri baigiasi 2023 metų sausio 1 dieną, lyg ir nebus pratęsta, o Lenkija nemažai investuoja į savo terminalo išplėtimą ir į dujotiekį „Baltic Pipe“, kuris sujungs Lenkiją su Norvegijos šelfo dujomis. Tos naujos galimybės metų pabaigoje atsiras. 

 – Bet iki metų pabaigos, kol lenkai dar importuoja „Gazprom“ dujas, teoriškai gali būti, kad į Lietuvą pateks ir „Gazprom“ dujos?

 – Tas miksas yra Lenkijoje įvairus, kokios ten konkrečiai molekulės papuls, labai sudėtinga pasakyti. 

 – O kaip jūs asmeniškai galvojate, ar užteks visoms trims Baltijos šalims Klaipėdos SGD terminalo? Kai kurie ekspertai sako, kad užteks tuo atveju, jei SGD terminalas dirbs maksimaliu technologiniu režimu, o tai neįmanoma, – jis negali dirbti 100 proc. pajėgumu. Tai faktiškai reiškia, kad neužteks terminalo visoms trims Baltijos šalims.

 – Dėl terminalo pajėgumų galima būtų įvairiai svarstyti. Technologija tokia yra, kad kartais jai reikia remonto, kartais nereikia, tikėkimės, kad viskas vyks sklandžiai. Bet nepamirškime, turime ir terminalą, turime ir saugyklą (Latvijos Inčukalnio dujų saugykla – BNS), kurioje yra dalis dujų sukaupta. Turėsime ir jungtį su Lenkija. Skaičiuosime, dėliosime įvairius scenarijus su kolegomis šiaurėje nuo mūsų ir tada matysime, kaip tas ruduo ir žiema galėtų atrodyti.

Dar yra laiko, o mūsų pagrindinė dabar užduotis ir darbas yra kuo geriau aprūpinti mūsų sistemą ir kuo daugiau tų dujų transportuoti į regioną, kad dalis jų būtų padėta į saugyklą. Saugykla užtikrina didesnį saugumą ir sistemos balansą.

 – Kiek reikėtų laiko, kad atsirastų antras SGD terminalas Estijoje ar Latvijoje? Kada greičiausiai jis galėtų atsirasti?

 – Sudėtinga svarstyti, manau, kad „Klaipėdos naftos“ kolegos geriausiai atsakytų, bet, ko gero, yra įvairių technologinių sprendimų, kuriuos galima greičiau realizuoti įrengus tam tikrus inžinerinius dalykus, svarbiausia yra susirasti patį tą terminalą įsigyti ar jo nuomą, – patį laivą su išdujinimo įrangą. 

 – Tai nėra turbūt paprasta šioje situacijoje, turint omeny, kad kitos Europos šalys dabar bandys pasistatyti kuo daugiau SGD terminalų.

 – Dirbant yra pasiekiamų dalykų. 

 – Tai pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai Lietuva užsuka „Gazprom“ kranelį. Kaip jūs įvertintumėt šitą sprendimą?

 – Manau, kad technologiškai susitvarkysime, o rinkos santykiai, kuriuose esame ir pasaulinės dujų kainos importas ir mokėjimas tiek, kiek moka visi pasaulyje, ne daugiau, ir bus ta tendencija ateityje. Aš vertinu pozityviai, dirbsime taip, kad sistema veiks patikimai, o tiekėjai, manau, tikrai nupirks dujų tinkamomis kainomis, kurios yra visame pasaulyje. 

 – Ar esate tikras, kad visam laikui šitas sprendimas padarytas ir Lietuvai daugiau niekada neteks to kranelio atsukti? 

 – Sunku vertinti ir spekuliuoti labai toli į ateitį. Iš to, ką dabar turime, vertinčiau, kad mes galime dirbti su terminalu ir su kitomis infrastruktūromis, kurias turime prijungtas prie mūsų sistemos, papankamai patikimai ir stabiliai. Apie tai galime šnekėti. O kaip bus ateityje, sunku vertinti, nes nežinome, kas bus po kelerių metų ar po dešimties. 

 – Ar tai istorinis sprendimas, jūsų manymu?

 – Akivaizdu, kad dujų nebepirkimas iš Rusijos yra tikrai didžiulis pokytis, o vertinant ir kontekstą, be abejo, tai labai svarbus ir rimtas sprendimas.

– Ačiū už pokalbį. 

The post Gyventi be rusiškų dujų Lietuva ruošėsi jau ne vienerius metus appeared first on LAIKMETIS.

„Neįsivaizduojame, kaip galėtume. Sutartimi įtvirtintos atsiskaitymo priemonės. Ji neleidžia vienai šaliai jų keisti pagal savo valią. Mes vykdysime įsipareigojimus pagal galiojančios sutarties sąlygas“, – naujienų agentūra PAP citavo PGNiG vadovą Pawelą Majewskį (Pavelą Majevskį).

Vokietija, kuri iki Rusijos invaziijos į Ukrainą iš Rusijos pirko 55 proc. sunaudojamų gamtinių dujų, anksčiau šią savaitę perspėjo, kad toks Rusijos reikalavimas yra sutarties pažeidimas.

„Pranešimas apie mokėjimą rubliais yra... sutarties pažeidimas, ir mes su mūsų Europos partneriais dabar aptarsime, kaip į jį reaguosime“, – sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas).

Savo ruožtu Austrijos energetikos bendrovės OMV vadovas Alfredas Sternas (Alfredas Šternas) konstatavo, kad galiojanti sutartis su „Gazprom“ neleidžia atsiskaityti rubliais.

PGNiG ilgalaikė sutartis su „Gazprom“ dėl jo vamzdynais eksportuojamų dujų pirkimo baigs galioti šių metų pabaigoje, o Varšuva ne kartą skelbė, kad jos pratęsti neketina.

The post Lenkija atsisako už rusiškas dujas mokėti Rusijos rubliais appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jo, tai bus viena šio mėnesio pabaigoje numatyto Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje temų.

Kita vertus, kylančių energijos išteklių kainų problema gali būti iškelta jau spalio 5-ąją, per neformalų ES aukščiausiojo lygio susitikimą Brdo, Slovėnijoje. Lenkijos radijo Briuselyje korespondento teigimu, šį klausimą ketina kelti kelios bendrijos narės.

pastaruoju metu Rusija apribojo dujų tiekimą Europai ir dėl to jų kainos gerokai ūgtelėjo

Prieš kelias savaites daugiau kaip 40 Europos Parlamento narių grupė kreipėsi į Europos Komisiją su panašiu reikalavimu. Parlamentarai atkreipė dėmesį į tai, kad pastaruoju metu Rusija apribojo dujų tiekimą Europai ir dėl to jų kainos gerokai ūgtelėjo, o tai neigiamai atsilieps Europoje tiek dujų, tiek ir elektros vartotojams.

„Dėl to kyla įtarimų, kad „Gazprom“ sąmoningai bando daryti spaudimą Europai, kad ji kuo greičiau pritartų naujojo Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ įjungimui, pro pirštus žvelgtų į galiojančius ES normas“, – pabrėžė EP deputatų grupė.

The post Lenkija reikalaus Europos Komisijos ištirti „Gazprom“ manipuliacijas appeared first on LAIKMETIS.