Keleiviai iš jos bus vežami tiek tarpmiestiniais, tiek vietiniais maršrutais, o nuo 2025-ųjų kursuos ir visiškai nauji autobusai. Dalis jų bus elektriniai, pranešė Klaipėdos rajono savivaldybė. 

„2025 metais čia pradės kursuoti ir nauji, aplinkai draugiški, tvarūs elektriniai autobusai. Planuojama, kad atsiras dvylika iki 24 keleivių talpinančių autobusų, trys, talpinantys iki 60 keleivių, ir dar trys dideli, talpinantys iki 85 keleivių, autobusai“, – pranešime teigė savivaldybė.

2025 metais čia pradės kursuoti ir nauji, aplinkai draugiški, tvarūs elektriniai autobusai

140 kv. metrų ploto stotyje yra keturios vietos autobusams, 11 vietų automobiliams.  

2021 metų rugpjūtį savivaldybė buvo pasirašiusi  777,4 tūkst. eurų vertės statybų sutartį su „Viremidos statyba“, tačiau įmonei bankrutavus statybos nutrūko, bendrovė neatliko apie 30 proc. numatytų darbų.

„Viremidos statybai“ buvo sumokėta apie 200 tūkst. eurų, dar 1 mln. eurų – bendrovei „Autentė“, BNS pranešė savivaldybė.

The post Gargžduose už 1,2 mln. eurų iškilo nauja autobusų stotis appeared first on LAIKMETIS.

Vyskupas 2008 m. lapkričio 25 d. iškeliavo į dangiškojo Tėvo namus.

„Kviečiame maldos bendrystei", - raginama pranešime.

Taip pat vyks tiesioginė šv. Mišių transliacija per Marijos radiją.

The post Tikintieji kviečiami melstis už a. a. Telšių vyskupą A. Vaičių appeared first on LAIKMETIS.

Klaipėdos rajono taryba praėjusią savaitę pritarė sprendimui iš Lietuvos pašto už 274 tūkst. eurų pirkti Kvietinių gatvėje esantį nebenaudojamą pastatą. Rajono meras Bronius Markauskas sako, kad tai pirmas žingsnis aikštės sutvarkymo link.

„Perkame tą paštą, pradedame projektuoti jo griovimą ir aikštės sutvarkymą“, – BNS sakė B. Markauskas.

Tankiai užstatytoje teritorijoje nugriovus dviejų aukštų mūrinį pastatą bus geriau matoma Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Meras sako, kad sovietmečiu paštą šioje vietoje suplanuota statyti sąmoningai – siekiant, kad maldos namai matytųsi kuo mažiau, todėl miestiečiai norėtų, jog jis būtų nugriautas. 

Meras sako, kad sovietmečiu paštą šioje vietoje suplanuota statyti sąmoningai – siekiant, kad maldos namai matytųsi kuo mažiau

„Gargždiškiai seniai kalba apie tokį norą, nes tas paštas ir buvo, senųjų gargždiškių teigimu, pastatytas todėl, kad užstotų bažnyčios vaizdą – sovietiniais laikais buvo stengiamasi daryti, kad religiniai objektai nesimatytų. Noras, kad tas pastatas būtų nugriautas, yra senas“, – aiškino B. Markauskas.

Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė BNS teigė, kad slepiant bažnyčią nuo visuomenės akių senojoje aikštėje sovietai pastatė ne tik paštą, bet ir kitą pastatą, kur dabar veikia muzikos mokykla: „Jie yra pastatyti sovietiniu laikotarpiu, kad pridengtų bažnyčios vaizdą“.

Iki tol, anot jos, rinkos aikštė buvo didesnė, kol Klaipėdos kraštas nebuvo prijungtas prie Lietuvos, čia vyko prekių mainai tarp abiejų šalių prekybininkų.  

„Ten buvo platesnė, didesnė nei šiom dienom. Ten vykdavo turgūs, mugės prie bažnyčios. (...) Kadangi Gargždai buvo pasienio miestelis ilgą laiką, tai atvažiuodavo ūkininkai iš Žemaitijos ir suvažiuodavo iš Klaipėdos krašto prekybininkai, aišku, dauguma atvažiuojančių ir prekiaujančių buvo žydų tautybės prekeivių, čia buvo tokia stotelė iš dviejų kraštų susitikti ir prekes pirkti, parduoti“, – teigė S. Bučnytė.

Mero teigimu, tolesni aikštės tvarkymo darbai bei jos vizija priklausys ir nuo visuomenės nuomonės.

„Norisi įtraukti ir Gargždų visuomenę, kad tai nebūtų kažkieno vieno matymas, nes tai svarbi vieta“, – sakė B. Markauskas.

S. Bučnytė BNS teigė, kad Gargždų krašto muziejus turėtų pasiūlymų, kaip tvarkant aikštę reikėtų priminti miesto istoriją, tačiau susitarimų su istorikais dėl dalyvavimo ją projektuojant kol kas nėra. 

„Yra apskritai dėliojama kultūros strategija, Klaipėdos rajono plėtros strategija, pamąstymų, kaip miesto centre galėtų būti atspindėta miesto istorija. Galbūt turėtume tai aikštei pasiūlymų (...), priemonių, kurios atvykusiam turistui ir gyventojui primintų ar paaiškintų miesto istoriją“, – teigė S. Bučnytė.

B. Markausko manymu, senasis pašto pastatas galėtų būti nugriautas kitais metais.

The post Gargždai ruošiasi atnaujinti istorinę miesto aikštę, atverti vaizdą į bažnyčią appeared first on LAIKMETIS.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas sako besitikintis, kad naujos stoties statyba bus baigta iki šių metų pabaigos. 

„Rangos pirkimas buvo skelbiamas antrą kartą, pirmą kartą konkursą laimėjusi įmonė „Viremidos statyba“ neužbaigė savo įsipareigojimų ir bankrutavo. Turėjome nutraukti su ta įmone sutartį ir jie padarė mažiau nei 30 proc. darbų nei buvo numatyta“, – BNS sakė B. Markauskas. 

„Gargždų autobusų stotis – tai ne Klaipėda, ne Vilnius, čia pastato plotas apie 140 kvadratinių metrų, pagrindiniai darbai yra įrengti aikštelę. Turim vilties, kad iki Naujųjų metų, jei pajėgus rangovas bus, nes tie darbai nėra tokie sudėtingi“, – kalbėjo jis. 

Sutartis su „Viremidos statyba“ pasirašyta pernai rugpjūtį, jos vertė siekė 777,4 tūkst. eurų, tačiau meras sako, kad nuo to laiko išaugus kainoms, likę darbai kainuos apie 1 mln. eurų.

Sutartis su „Viremidos statyba“ pasirašyta pernai rugpjūtį, jos vertė siekė 777,4 tūkst. eurų, tačiau meras sako, kad nuo to laiko išaugus kainoms, likę darbai kainuos apie 1 mln. eurų

Be to, naujasis konkursas jau buvo du kartus sustabdytas, nes teko tikslinti jo sąlygas. Dabar paraiškų laukiama iki rugpjūčio 22 dienos. Visgi B. Markauskas pripažįsta, kad susidomėjimas nėra didelis. 

„Dabar žinome, kas darosi statybų sektoriuje, tai turbūt nieko keista, kad kaina taip užaugo. Ir besidominčių nėra daug, buvom paskelbę galimybę atvažiuoti į vietą pasidomėti, pasižiūrėti, tai susidomėjimo didelio nebuvo, bet tikimės, kad bus dalyvaujančių“, – kalbėjo jis. 

2020 metų pabaigoje savivaldybė už 222,8 tūkst. eurų aukcione pardavė 51,85 proc. įmonės „Stotis“, kuri valdo senąją autobusų stotį, akcijų. Jį laimėjo didžiausią kainą pasiūliusi įmonė „Plungupė“, iki tol valdžiusi 46,48 proc. akcijų. Tikėtasi, kad naują stotį pavyks pastatyti už akcijas gautas lėšas, tačiau pinigų savivaldybė numatė biudžete.

Skelbta, kad naujoji autobusų stotis bus cilindro formos. Suplanuotos keturios autobusų sustojimo vietos, 11 vietų automobiliams. Perone bus įrengta lauko medija ir keleivių informavimo sistema. Stoties pastate bus keleivių laukimo salė, prekybos vieta, bilietų kasa, informacijos centras, sanitarinės bei administracinės patalpos.

The post Gargždai naują autobusų stotį tikisi pastatyti iki metų pabaigos appeared first on LAIKMETIS.

Nuo pirmadienio iki rugpjūčio 12-osios Petro Cvirkos, Juliaus Janonio ir Butkų Juzės gatvių gyventojai kviečiami pareikšti poziciją dėl šių pavadinimų keitimo.

„Gyventojų nuomonė ir parodys, ar keisime, ar ne. Ten gyvenančių žmonių nuomonė – svarbiausia, jiems tai aktualiausia“, – BNS sakė Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas.

Anot savivaldybės pranešimo, P. Cvirkos gatvės pavadinimą siūloma keisti, nes rašytojas „1940 metų vasarą formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti Lietuvos komunistų partijos pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtuose ar susijusiuose su komunistais, buvo aktyvus kolaborantas“. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai jis šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras.

P. Cvirkos gatvės pavadinimą siūloma keisti, nes rašytojas „1940 metų vasarą formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku

J. Janonio gatvės pavadinimo norima atsisakyti, nes poetas buvo įstojęs į bolševikų partiją, kalintas už revoliucinę veiklą, o pedagogo ir rašytojo Butkų Juzės – dėl to, kad tarpukariu jis „buvo nuoseklus prokomunistų pažiūrų atstovas“, keletą kartų už savo pažiūras kalintas, o jo knyga „Darbas ir prakaitas“ uždrausta platinti. 

Klaipėdos rajono savivaldybės Gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimų suteikimo komisijos sprendimu, gyventojams, pritariantiems gatvių pavadinimų keitimui, siūloma rinktis iš trijų galimų variantų.

„Visi siūlomi nauji gatvių pavadinimai yra apgalvoti, pasiūlyti atsižvelgus į Gargždų istoriją, čia gyvenusias istorines asmenybes ar mūsų kraštui ir valstybei nusipelniusius žmones, istorinius įvykius“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Butkus.

P. Cvirkos gatvę siūloma pervadinti nepriklausomybės kovų savanorių Prano Eimučio, Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos arba akademiko Jono Lankučio vardu.

J. Janonio gatvei siūloma suteikti kunigo Izidoriaus Noreikos, Kovo 11-osios arba Ukrainos miesto Limano vardą.

Butkų Juzės gatvės pavadinimą norima keisti į Lietuvos kariuomenės pulkininko Jurgio Butkaus, pedagogo Edvardo Cirtauto arba tremtinio, politinio kalinio Jono Kudžmos vardą.

Apklausoje gali dalyvauti gyvenamąją vietą Gargždų J. Janonio, P. Cvirkos ir Butkų Juzės gatvėse deklaravę gyventojai. 

B. Markausko teigimu, iniciatyvos keisti šių gatvių pavadinimus ėmėsi savivaldybė. 

Pasak jo, anksčiau ar vėliau tai reikės padaryti, nes Seime svarstomas vadinamasis desovietizacijos įstatymo projektas.

„Aišku, būtų gerai, kad įstatymas būtų greičiau priimtas, būtų visiems aiškiau ir nereikėtų laiko bei žmonių resursų naudoti. Bet kol laukiame, pasidarysime ir patys namų darbus“, – BNS sakė meras.

Jei būtų priimtas, vadinamasis desovietizacijos įstatymas draustų propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose juos įamžinant ar atvaizduojant bet kokia forma.

Taip pat būtų draudžiamas tokių režimų simbolių, informacijos apie juos, susijusių asmenų, organizacijų, įvykių, datų įamžinimas.

The post Gargždų gyventojai balsuoja, ar atsisakyti P. Cvirkos, J. Janonio ir Butkų Juzės gatvių appeared first on LAIKMETIS.