„Realias“, – į klausimą kokias savo galimybes mato savivaldos rinkimuose ketvirtadienį žurnalistams sakė išankstiniame balsavime dalyvavęs V. Grubliauskas. 

„Labai blaiviai, racionaliai, labai bešališkai vertinu situaciją, visas aplinkybes, nesu nei naivus idealistas, nei kažkoks tragikomiškas optimistas – tikrai ne. Klaipėdiečiai pasirinks“, – teigė meras.

Anot V. Grubliausko, nė vienas rinkimuose dalyvaujantis kandidatas mieste neturi „kažkokio scenarijaus sužlugdyt, nusmukdyt, trukdyt, stabdyt“.

„Tikrai manau, kad ne. Skiriasi galbūt scenarijai, tačiau aš esu už patirtį, už atsakomybę, už stabilumą judėjime, bet ne stabilumą stovėjime, ne už stagnaciją, bet už dinamiką, ateitį, kuria tikiu ir į kurią kviečiu“, – kalbėjo V. Grubliauskas. 

Paklaustas, ar mato save antrajame ture ir su kokiu kandidatu, V. Grubliauskas buvo santūrus.

Jeigu matys klaipėdietis mane antrame ture – aš tam pasiruošęs, o su kuo – irgi nuspręs klaipėdietis

„Ne aš save turiu matyti antrame ture. Jeigu matys klaipėdietis mane antrame ture – aš tam pasiruošęs, o su kuo – irgi nuspręs klaipėdietis, todėl į tai žiūriu ne asmeninių tam tikrų planų ar projekcijos prizmės kontekste, bet žiūriu į tai ir vertinu kaip klaipėdiečių pasirinkimą“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Su Socialdemokratų partija pirmą kartą rinkimuose dalyvaujantis meras nebuvo linkęs atskleisti ir lūkesčių taryboje. Mero teigimu, suplanuoti pasiekimai yra „realūs, adekvatūs“. 

„Klausimas į kurį bevelyčiau šiai minutei taip tiksliai skaičiais neatsakinėti, – sakė meras. – Be abejo, kiekviena politinė jėga, kiekvienas politikas dalyvaudamas rinkimuose dalyvauja ne tam, kad pralaimėtų ar išeitų su niekuo. Turbūt visi turi ambicijų, visi turi tam tikrų planų, ne išimtis ir socialdemokratų partija. Yra tam tikros viltys, tam tikri lūkesčiai, tam tikri planai, bet aš tikrai neskubėčiau juos vertinti kaip kažkokį užsibrėžtą tikslą, kurio nepasiekus būtų kažkokia drama“.

Ketvirtos kadencijos siekiantis miesto vadovas pernai lapkritį paskelbė prisijungiantis prie socialdemokratų. 

Iki 2018 metų politikas priklausė Liberalų sąjūdžiui, o praėjusiuose rinkimuose dalyvavo su savo vardo komitetu, kurio gretos per ketverius metus taryboje gerokai praretėjo. Šis komitetas su konservatoriais sudarė valdančią koaliciją.

Klaipėdos mero posto siekia dar 10 kandidatų. Tarp stipriausiųjų įvardijami konservatorius Audrius Petrošius bei „valstiečių“ atstovė Ligita Girskienė, taip pat su komitetu dalyvaujantis buvęs uosto vadovas Arvydas Vaitkus. 

Mero posto siekia ir buvęs Seimo narys Naglis Puteikis, atstovaujantis Tautos ir teisingumo sąjungai.

Liberalų sąjūdis kandidatu antrą kartą iš eilės iškėlė buvusį savivaldybės administracijos vadovą S. Budiną. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Artūrą Bogdanovą, partija „Laisvė ir teisingumas“ – Remigijų Žemaitaitį. 

Darbo partija rinkėjams pasiūlė Giedriaus Bindzos kandidatūrą, Lietuvos žaliųjų partija – Arvydo Ekčio, Laisvės partija – Birutės Andruškaitės.  

The post Ketvirtos kadencijos mero poste siekiantis V. Grubliauskas: galimybes vertinu kaip realias appeared first on LAIKMETIS.

Anot ministerijos, ministrės Jurgitos Šiugždinienės pakeisti kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams plės galimybes į mokyklas ateiti profesionalams iš kitų sričių, jie pedagogo kvalifikaciją galės įgyti jau dirbdami mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios.

Tikisi pritraukti specialistų

J. Šiugždinienės teigimu, akivaizdu, kad po kelerių metų mokykloms itin trūks matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokytojų.

„Todėl reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas į mokyklas pritraukti motyvuotus šių ir kitų sričių profesionalus, o jau dirbantiems pedagogams pasirengti mokyti dar vieną dalyką”, – pranešime teigė ministrė.

Ministrė pabrėžia, kad motyvuotų, norinčių išbandyti save dirbant su vaikais kitų sričių specialistų buvo ir iki šiol. Tai rodo „Renkuosi mokyti“ programa, kurios iniciatyva į mokyklas per 10 metų jau yra atėję 162 naujų mokytojų, iš kurių daugiau nei trys ketvirtadaliai po dviejų metų programos lieka švietimo sistemoje.

Iki šiol pedagogo kvalifikacijos neįgiję asmenys į mokyklas ateiti galėjo tik tada, jeigu buvo baigę studijų programas, įtrauktas į reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą. Kitų sričių profesionalai, pavyzdžiui, medikai, pradėti dirbti biologijos mokytojais galimybių neturėjo.

Reikalavimas – 60 studijų kreditų

Dabar mokyklose galės dirbti aukštąjį nepedagoginį išsilavinimą turintys asmenys, studijų aukštojoje mokykloje metu surinkę bent 60 atitinkamo dalyko kreditų. Pavyzdžiui, jeigu asmuo studijuodamas aukštojoje mokykloje buvo surinkęs 60 matematikos dalyko kreditų, jis galės pradėti dirbti matematikos mokytoju, net jeigu jo studijų programa nėra įrašyta reikalavimų mokytojų kvalifikacijai apraše. Pedagogo kvalifikaciją įgis jau dirbdamas mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios.

Numatyta ir kitų išimčių. Mokykloje nesant reikiamos kvalifikacijos mokytojo, mokyti dalyko taip pat galės aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, kurių baigtoje studijų programoje yra ir mažesnė negu 60 kreditų reikiamo dalykinio turinio dalis.

Neturinčiam pedagoginio išsilavinimo specialistui norint pradėti dirbti atitinkamo dalyko mokytoju užteks mažesnio dalyko kreditų skaičiaus nei anksčiau, jis trumpinamas nuo 24 iki 18 studijų kreditų.  

Dirbti mokytojais taip pat galės ir asmenys, jau turintys kitą aukštąjį ne pedagoginį išsilavinimą, bet pradėję atitinkamo dalyko studijas. Tokiu atveju pilnos apimties dalykines kompetencijas mokytojas galės įgyti ne per trejus metus, kaip buvo numatyta anksčiau, o per ketverius.

Anksčiau ne pedagogiką baigusiems, bet siekiantiems, kad būtų įskaityta pedagogo kvalifikacija, buvo taikoma daugiau sąlygų

Tačiau visais atvejais išlieka nuostata, kad pradėjusieji dirbti mokytojais per dvejus metus nuo darbo pradžios privalės įgyti mokytojo kvalifikaciją. Tai galima padaryti įstojus į valstybės finansuojamas profesines studijas, kurių vietų skaičių 2022 metais taip pat planuojama didinti penktadaliu.

Turintiems stažą – daugiau lengvatų

Taip pat nuo šiol pedagogo kvalifikaciją bus galima įskaityti aukštąjį nepedagoginį išsilavinimą įgijusiems asmenims, kurie turi trejų metų pedagoginio darbo stažą ir studijų metu yra išklausę šešis pedagogikos, psichologijos ir didaktikos dalykų kreditus.

Anksčiau ne pedagogiką baigusiems, bet siekiantiems, kad būtų įskaityta pedagogo kvalifikacija, buvo taikoma daugiau sąlygų: šalia aukštojo išsilavinimo buvo būtinas šešerių metų pedagoginio darbo stažas ir devyni pedagogikos, psichologijos ir didaktikos dalykų kreditai.

Taip pat pedagogo kvalifikacija galėjo būti užskaitoma universitetinį išsilavinimą turintiems aukštųjų mokyklų dėstytojams, turintiems penkerių metų pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje stažą ir išklausius šešis  pedagogikos, psichologijos ir didaktikos dalykų kreditus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia numačiusi ir kitus veiksmus, kaip pritraukti į mokyklas naujus specialistus ir sistemiškai spręsti augančią mokytojų stygiaus problemą. Tai ir skatinimo programa susiejant stipendijas su darbo vieta mokyklose, galimybė dirbant įgyti antrą kvalifikaciją, papildomas finansavimas profesinėms studijoms.

Ministerija tikisi, kad naujas planas, prie iniciatyvos jungiantis ir savivaldybėms, padės per 2022-2024 metus pritraukti iki 800 mokytojų.

The post Plečiamos galimybės tapti mokytojais be pedagoginio išsilavinimo – ŠMSM appeared first on LAIKMETIS.