Rusija nesitikėjo bendro sutarimo, o susitarimas dėl formuluotės buvo "žingsnis teisinga linkme", sakė S. Lavrovas.

Baigiamajame G 20 pareiškime pasmerkiamas karinės jėgos naudojimas siekiant teritorinės plėtros, tačiau Rusijos agresija jame neminima, o tai sukėlė Ukrainos kritiką.

Dvi dienas trukusiame aukščiausiojo lygio susitikime taip pat buvo priimta nauja nuolatinė narė - Afrikos Sąjunga.

55 narių blokas prisijungė šeimininkės Indijos kvietimu, kurios vienas iš pagrindinių tikslų einant pirmininko pareigas buvo siekti, kad G20 taptų įtraukesnis ir jame dalyvautų daugiau vadinamųjų pasaulio pietų šalių.

Didžiausios pasaulio ekonomikos šalys Delyje pasiekė kitų svarbių susitarimų, įskaitant susitarimą dėl klimato ir biokuro, nors buvo kritikuojama, kad aukščiausiojo lygio susitikime neįsipareigota atsisakyti iškastinio kuro.

Jau antrus metus iš eilės nebuvo oficialios G 20 šeimos nuotraukos. Priežastys nenurodytos, tačiau pranešimuose teigiama, kad daugelis vadovų atsisakė fotografuotis, atkreipdami dėmesį į Rusijos dalyvavimą aukščiausiojo lygio susitikime.
Tik nedaugelis tikėjosi, kad šių metų G20 susitikime bus paskelbta bendra deklaracija, ypač pirmąją aukščiausiojo lygio susitikimo dieną. Grupė yra labai susiskaldžiusi dėl praėjusiais metais Rusijos įvykdytos invazijos į Ukrainą. Nei Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, nei Kinijos vadovas Xi Jinpingas Delyje nepasirodė, o vietoj jų buvo atsiųstos žemesnio lygio delegacijos.

Todėl buvo netikėta, kai praėjus kelioms valandoms po aukščiausiojo lygio susitikimo pradžios Indijos Ministras Pirmininkas Narendra Modi paskelbė, kad buvo pasiektas sutarimas dėl pareiškimo dalies dėl Ukrainos, kurioje buvo sušvelninta praėjusių metų tiesioginė kritika Rusijai.

Sekmadienį surengtoje spaudos konferencijoje S. Lavrovas sakė, kad pasiektas "svarbus etapas".

"Atvirai kalbant, mes to nesitikėjome. Buvome pasirengę ginti savo teksto formuluotę. Pasaulio Pietūs nebenori būti mokomi", - sakė jis, atsakydamas į BBC žurnalistės Yogitos Limaye klausimą.

Jungtinė Karalystė ir JAV taip pat kalbėjo apie bendrą pareiškimą, tačiau Ukraina, kuri dalyvavo praėjusių metų Balio aukščiausiojo lygio susitikime, bet šiemet nebuvo pakviesta, sakė, kad "nėra kuo didžiuotis".

Praėjusiais metais Balyje dauguma narių "griežčiausiai pasmerkė Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą

Praėjusiais metais Balyje dauguma narių "griežčiausiai pasmerkė Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą". Delio deklaracijoje, priešingai, kalbama apie "žmonių kančias ir neigiamą papildomą karo Ukrainoje poveikį pasauliniam maisto ir energijos saugumui".

Analitikai teigia, kad ekonominė pusiausvyra ir galios dinamika G 20 grupėje keičiasi - nuo išsivysčiusios Vakarų rinkos ekonomikos šalių pereinama prie kylančių milžinių, ypač Azijoje.

Aukščiausiojo lygio susitikime buvo ir kitų svarbių momentų, įskaitant plataus užmojo susitarimus, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita.

G20 nariai paskelbė, kad jie pasiekė 100 % sutarimą "siekti ir skatinti pastangas patrigubinti atsinaujinančiosios energijos pajėgumus visame pasaulyje įgyvendinant esamus tikslus ir politiką". Šiam blokui tenka daugiau kaip 75 % pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Indija kartu su JAV ir Brazilija pradėjo pasaulinį biokuro aljansą, kuriuo siekiama skatinti švaresnio kuro naudojimą. Šia grupe siekiama paspartinti pasaulines pastangas pasiekti grynojo nulinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslus, palengvinant prekybą biodegalais, gaunamais iš tokių šaltinių kaip augalinės ir gyvūninės kilmės atliekos.

Aukščiausiojo lygio susitikimo metu taip pat buvo sudarytas tarptautinis susitarimas dėl geležinkelių ir uostų, jungiančių Artimuosius Rytus ir Pietų Aziją. Šis paktas laikomas priešprieša Kinijos iniciatyvai "Juosta ir kelias", kuria siekiama sukurti pasaulinę infrastruktūrą.

Ankstyvą sekmadienio popietę M. Modi uždarė aukščiausiojo lygio susitikimą, taip užbaigdamas kelis mėnesius trukusį fanfarų ir laukimo laikotarpį. Jis įteikė iškilmingą plaktuką pirmininkavimą perimančiam Brazilijos Prezidentui Luizui Inacio Lula da Silvai.

Prezidento Lulos kalboje dominavo besivystančių šalių problemos.

"Gyvename pasaulyje, kuriame turtas yra labiau koncentruotas, kuriame milijonai žmonių vis dar badauja, kuriame nuolat kyla grėsmė darniam vystymuisi, kuriame pasaulinės valdymo institucijos vis dar atspindi praėjusio amžiaus vidurio realybę", - sakė jis.

Musoninės liūtys apsunkino kai kuriuos anksčiau suplanuotus renginius - lyderiai per lietų ėjo pagerbti Indijos nepriklausomybės didvyrio Mahatmos Gandžio jo kremavimo vietoje.

M. Modi vyriausybė nuo pat pradžių iki galo surengė ekstravagantišką šou: delegatų laukė kultūriniai pasirodymai, iškilminga vakarienė ir Indijos svetingumas.

Tačiau tai taip pat sukėlė nemažai diskusijų, ypač po to, kai aukščiausiojo lygio susitikimo atidarymo metu M. Modi plakate Indiją pavadino "Bharat" (Indijos pavadinimas hindi kalba), o tai sukėlė spekuliacijų dėl galimo šalies pavadinimo pakeitimo.

M. Modi ir jo ministrai pavadino renginį labai sėkmingu ir sakė, kad Indijos pirmininkavimas G20 įrodė jos, kaip pasaulinės lyderės, gebėjimus.

Finansų ministrė Nirmala Sitharaman sakė, kad Indijai pavyko užtikrinti, jog nesutarimai dėl klausimų neužgožtų pagrindinių pasaulio bendruomenės vystymosi problemų.

"Indijos pirmininkavimas G20 buvo sėkmingas", - sakė ji.

The post Rusija džiaugiasi jiems palankia G20 šalių deklaracija appeared first on LAIKMETIS.

Šiuolaikinės vergovės problemai skirtoje fondo „Walk Free Foundation" (teisių gynimo grupė, kuri daugiausia dėmesio skiria šiuolaikinei vergovei) ataskaitoje teigiama, kad šešios 20-ies šalių grupės narės turi daugiausiai šiuolaikinėje vergovėje gyvenančių žmonių - priverstiniame darbe arba priverstinėje santuokoje. Sąrašo viršuje yra Indija (11 mln.), po jos eina Kinija (5,8 mln.), Rusija (1,9 mln.), Indonezija (1,8 mln.), Turkija (1,3 mln.) ir Jungtinės Valstijos (1,1 mln.).

„Dauguma šalių, kuriose šiuolaikinės vergovės paplitimas yra mažiausias - Šveicarija, Norvegija, Vokietija, Nyderlandai, Švedija, Danija, Belgija, Airija, Japonija ir Suomija - taip pat yra G20 narės", - teigiama ataskaitoje.

„Tačiau net ir šiose šalyse tūkstančiai žmonių vis dar verčiami dirbti ar tuoktis, nepaisant aukšto ekonominio išsivystymo, lyčių lygybės, socialinės gerovės ir politinio stabilumo lygio bei stiprių baudžiamojo teisingumo sistemų".

Praėjusį rugsėjį JT Tarptautinės darbo organizacijos ir Tarptautinės migracijos organizacijos bei organizacijos „Walk Free" ataskaitoje apskaičiuota, kad 2021 m. pabaigoje 50 mln. žmonių gyveno šiuolaikinėje vergovėje" - 28 mln. dirbs priverstiniame darbe ir 22 mln. gyvens priverstinėje santuokoje. Vos per penkerius metus, skaičiuojant nuo 2016 m. pabaigos, šis skaičius padidėjo 10 mln.

„Šiuolaikinė vergovė persmelkia visus mūsų visuomenės aspektus, - pareiškime sakė „Walk Free" įkūrėja Grace Forrest (Greis Forest).

Atskleidžiama, kad priverstinis darbas naudojamas gaminant elektroniką, drabužius, palmių aliejų, saulės baterijas ir tekstilės gaminius.

Australijoje įsikūrusi organizacija teigia, kad jos 172 puslapių ataskaita ir pasaulinės vergovės 160 šalių įverčiai grindžiami tūkstančiais interviu su nukentėjusiaisiais.

Australijoje įsikūrusi organizacija teigia, kad jos 172 puslapių ataskaita ir pasaulinės vergovės 160 šalių įverčiai grindžiami tūkstančiais interviu su nukentėjusiaisiais, surinktais atliekant nacionaliniu mastu reprezentatyvias namų ūkių apklausas, ir šalies pažeidžiamumo vertinimais.

Ji teigia, kad per prievartą dirbančių žmonių skaičiaus padidėjimas atspindi sudėtingų krizių poveikį - „sudėtingesnius ginkluotus konfliktus, plačiai paplitusį aplinkos niokojimą, išpuolius prieš demokratiją daugelyje šalių, visuotinį moterų teisių mažinimą ir ekonominį bei socialinį COVID-19 pandemijos poveikį".

Dėl šių veiksnių labai sutriko švietimo ir užimtumo sistema, itin padidėjo skurdas ir priverstinė bei nesaugi migracija, „o tai kartu didina visų formų šiuolaikinės vergovės riziką", sakoma ataskaitoje.

Joje taip pat rašoma, kad 2021 m. pabaigoje moderniosios vergovės paplitimas buvo didžiausias Šiaurės Korėjoje, Eritrėjoje, Mauritanijoje, Saudo Arabijoje ir Turkijoje.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad priverstinis darbas pasitaiko visose šalyse, daugelyje sektorių ir kiekviename tiekimo grandinės etape. Joje minimi greitosios mados ir jūros gėrybių poreikiai, skatinantys priverstinį darbą, kuris paslėptas giliai šiose pramonės šakose, o „blogiausios vaikų darbo formos naudojamos auginant ir renkant kakavos pupeles, iš kurių gaminamas šokoladas".

Ir nors Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pažymėta, kad jų vyriausybės imasi ryžtingų priemonių kovai su vergove, ataskaitoje teigiama, kad šių patobulinimų buvo mažiau ir jie buvo silpnesni, nei reikalaujama.

„Dauguma G20 šalių vyriausybių vis dar daro nepakankamai, kad užtikrintų, jog šiuolaikinė vergovė nebūtų įtraukta į jų šalis importuojamų prekių gamybą ir įmonių, su kuriomis jos vykdo verslą, tiekimo grandines", - teigiama ataskaitoje.

2015 m. vienas iš JT tikslų, kurį patvirtino pasaulio lyderiai, buvo iki 2030 m. panaikinti šiuolaikinę vergiją, priverstinį darbą ir prekybą žmonėmis. Tačiau „Walk Free" teigia, kad smarkiai išaugęs šiuolaikinėje vergovėje gyvenančių žmonių skaičius ir stagnuojantys vyriausybių veiksmai rodo, kad šis tikslas dar labiau nutolęs nuo įgyvendinimo.

„Walk Free" ragina viso pasaulio vyriausybes dėti daugiau pastangų, kad jų šalyse ir tiekimo grandinėse būtų nutraukta šiuolaikinė vergovė.

The post Turtingiausios pasaulio šalys - už šiuolaikinę vergiją, teigia ataskaita appeared first on LAIKMETIS.