Galimybė naudotis amerikiečių sukurtomis DNR analizės sistemomis atsirado LGGRTC pasirašius teisinį susitarimą su FTB, antradienį pranešė centras.

„Toks bendradarbiavimas užmegztas siekiant kruopščiai ir išsamiai analizuoti pokario pasipriešinimo kovose žuvusių Lietuvos gyventojų DNR mėginius, kuriuos renka ir neribotą laiką ketina saugoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“, – teigiama pranešime.

LGGRTC dar 2022 metais įkūrė ir kaupia žuvusių bei dingusių Lietuvos laisvės kovotojų artimųjų biologinį (DNR) seilių banką.

Centras ir toliau kviečia partizanų artimuosius duoti mėginius galimiems DNR tyrimams ir pasidalinti žiniomis apie dar netyrinėtas arba nežinomas pokario aukų užkasimo vietas.

Nerastų pokario aukų skaičius gali siekti 20 tūkstančių.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

LGGRTC teigia, kad jam nepakanka finansavimo istoriniams tyrimams, archeologinėms paieškoms ir identifikavimui.

The post FTB leis Genocido centrui naudotis jo analizės sistemomis identifikuojant partizanų palaikus appeared first on LAIKMETIS.

Duodamas parodymus Atstovų Rūmų teismų komitetui K. Wray teigė, kad nuo 2022 m., kai buvo panaikintas sprendimas Roe prieš Wade'ą, biuras daugiausia dėmesio skyrė už abortus pasisakančių ekstremistų, o ne tyrimams, susijusiems su gyvybės gynėjais.

Tai įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai keli gyvybės gynėjai, tarp jų ir keli pagyvenę asmenys, buvo nuteisti ilgiems metams kalėjimo už tai, kad per „gelbėjimo" bandymą Vašingtono abortų klinikoje 2020 m. pažeidė Laisvo priėjimo prie klinikų įstatymą (angl. Freedom of Access to Clinic Entrances Act, FACE).

1994 m. prezidento Billo Clintono (Bilo Klintono) pasirašytas FACE aktas numato baudžiamąsias sankcijas asmenims, nuteistiems už „smurtinį, grasinantį, žalojantį ir trukdantį elgesį", trukdantį patekti į abortų klinikas, pamaldų vietas ir nėštumo centrus.

Keli Atstovų Rūmų ir Senato respublikonai, tarp jų ir respublikonas Chipas Roy (Čipas Rojus), ragino panaikinti FACE aktą, nes, jų teigimu, jis nevienodai taikomas prieš gyvybės gynėjus.

The post FTB direktorius neigia, kad biuras taikosi į gyvybės gynėjus appeared first on LAIKMETIS.

Naujojoje ataskaitoje labiau įsigilinta į FTB pastangas tirti tradicionalistus katalikus ir dabar atšauktą FTB Ričmondo biuro memorandumą, kuriame teigiama, kad egzistuoja ryšys tarp vadinamųjų „radikalių tradicionalistų katalikų“ ir „kraštutinių dešiniųjų baltųjų nacionalistų judėjimo“. Atmintinėje buvo pasiūlyta „pasiklausymo būdas arba šaltinio plėtra“ parapijose, kuriose aukojamos tradicinės lotyniškos Mišios, ir internetinėse bendruomenėse.

Ataskaitoje nustatyta, kad ši vidinė atmintinė buvo prieinama kitiems FTB biurams, kad FTB vis dar tiria atmintinėje minimą tariamą ryšį ir kad agentai apklausė kunigą ir choro vadovą, susijusius su Šv. Pijaus X draugija. Tai vyko 2022 m. pabaigoje – nors FTB tvirtina, kad šios apklausos buvo atskiro tyrimo dalis ir nesusijusios su atmintine.

„Memorandumas buvo išplatintas visame FTB, o tai prieštarauja ankstesniems teiginiams, kad memorandumas buvo skirtas tik Ričmondo tyrimų biurui“, – teigiama ataskaitoje ir pažymima, kad jis „buvo paskelbtas visoje FTB sistemoje“.

Nors FTB pareigūnai teigė, kad ši problema buvo koncentruota viename biure, ataskaitoje nustatyta, kad „FTB planavo išorinį, viso FTB produktą, pagrįsto Ričmondo memorandumu“. Nepaisant to, kad FTB vadovas Christopheris Wrayus atsiribojo nuo memorandumo, ataskaitoje taip pat nustatyta, kad „FTB vis dar gali bandyti paversti informaciją iš Ričmondo memorandumo į išorinį dokumentą“.

Ataskaitoje cituojamas privatus pokalbis, kurį komitetas surengė su specialiuoju agentu, atsakingu už Ričmondo biurą Stanley'u Meadoru, kuris atskleidė, kad diskusijos dėl platesnio dokumento tebevyksta.

„Žinau, kad viduje buvo diskusijų… visus mėnesius, kai norėjosi vis tiek kažkaip pabandyti gauti šią informaciją, bet… aš nieko nemačiau dėl to“, – sakė Meadoras.

FTB vis dar tiria atmintinėje minimą faktą, kad agentai apklausė kunigą ir choro vadovą, susijusius su Šv. Pijaus X draugija.

Paprašytas paaiškinti, Meadoras sakė turįs galvoje „bendrą temą“ – tariamą ryšį tarp vadinamųjų radikalių tradicionalistų katalikų ir rasiniais ar etniniais motyvais smurtaujančių ekstremistų.

Tyrime taip pat remiamasi informatoriaus atskleista informacija apie FTB agentus, apklaususius kunigą ir choro vadovą bažnyčioje, susijusioje su Ričmondo Šv. Pijaus X draugija, kuri turi kanoniškai nereguliarų statusą Katalikų Bažnyčioje, nes jos įkūrėjas, arkivyskupas Marcelis Lefebvre'as be popiežiaus pritarimo įšventino vyskupus.

„Atrodo, kad interviu įvyko 2022 m. lapkritį ir gruodį – tuo pačiu metu analitikai pradėjo rengti memorandumą“, – teigiama ataskaitoje. „Ši informacija, kurią FTB atsisakė atskleisti, patvirtina, kad FTB tiesiogiai bendravo su katalikų dvasininkais ir darbuotojais apie savo tikėjimą praktikuojančius parapijiečius."

„Bet koks apibūdinimas, kad FTB taikosi į katalikus, yra klaidingas“, – rašoma FTB atsakyme katalikų naujienų agentūrai. „Mes ne kartą teigėme, kad vieno FTB biuro parengtas žvalgybos produktas neatitiko griežtų FTB standartų ir buvo greitai pašalintas iš FTB sistemų. FTB atlikta vidinė patikra nerado jokių piktavališkų ketinimų nusitaikyti į katalikus ar bet kokios kitos religinės tikybos narius ir nenustatė jokių tyrimo veiksmų, kurių buvo imtasi dėl produkto.

Tačiau komitetas savo ataskaitoje nurodė, kad biuras „ir toliau priešinasi keliems komiteto prašymams dėl skaidrumo ir atsakymų“.

Ataskaitoje teigiama, kad FTB „turi imtis ryžtingų veiksmų tam, kad atkurtų visuomenės pasitikėjimą“, pažymima, kad Ričmondo biuras nepaskelbė viešo atsiprašymo ir nepašalino nė vieno darbuotojo, dalyvavusio kuriant atmintinę.

The post JAV FTB tyrė tradicinius katalikus kaip galimus teroristus appeared first on LAIKMETIS.

Ch. Wray'us sakė, kad FTB nerimauja, jog kinai gali kontroliuoti programėlės rekomendacijų algoritmą, „o tai leidžia jiems manipuliuoti turiniu ir, jei nori, naudoti jį įtakos operacijoms“.

Jis taip pat teigė, kad Kinija gali naudoti programėlę rinkdama duomenis apie savo naudotojus, kurie gali būti naudojami tradicinėms šnipinėjimo operacijoms.

„Visi šie dalykai yra vyriausybės, kuri nepritaria mūsų vertybėms ir kurios misija labai prieštarauja Jungtinių Valstijų interesams, rankose. Tai turėtų mums kelti susirūpinimą“, – sakė Ch. Wray'us Mičigano universiteto Geraldo R. Fordo (Džeraldo R. Fordo) viešosios politikos mokykloje susirinkusiai auditorijai.

Šie nuogąstavimai yra panašūs į tuos, kuriuos FTB vadovas išsakė praėjusį mėnesį, kai šis klausimas buvo iškeltas Kongrese. Jie išsakyti ir Vašingtone tebesitęsiančiose diskusijose apie programėlę.

Susirūpinusi Kinijos įtaka „TikTok“, 2020 metais Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija pagrasino uždrausti programėlę Jungtinėse Valstijose ir spaudė patronuojančiąją įmonę „ByteDance“ parduoti platformą kokiai nors JAV bendrovei.

Dabar amerikiečių pareigūnai ir bendrovė derasi dėl galimo susitarimo, kuris išspręstų Amerikos susirūpinimą dėl saugumo, o šis procesas, pasak Ch. Wray'aus, vyksta visose JAV vyriausybinėse agentūrose.

„Kaip anksčiau sakė direktorius Wray'us, FTB nuomonė yra svarstoma vykstančiose derybose su JAV vyriausybe“, – sakoma „TikTok“ atstovės spaudai Brooke Oberwetter (Bruk Oberveter) elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime.

„Nors negalime komentuoti šių konfidencialių diskusijų detalių, esame įsitikinę, kad einame keliu, kuris visiškai patenkins visus pagrįstus JAV nacionalinio saugumo klausimus, ir jau padarėme didelę pažangą siekdami įgyvendinti šiuos sprendimus“, – pridūrė ji.

„TikTok“ priklauso Pekine įsikūrusiai bendrovei „ByteDance“. Penktadienį paskelbtame „TikTok“ pareiškime pažymima, kad „ByteDance“ yra privati bendrovė ir kad „TikTok Inc.“, teikianti „TikTok“ paslaugą Jungtinėse Valstijose, yra JAV bendrovė, kuriai taikomi JAV įstatymai“.

Rugsėjį vykusiame Senato posėdyje „TikTok“ vyriausioji operacijų vadovė Vanessa Pappas (Vanesa Papas), atsakydama į abiejų partijų narių klausimus, teigė, kad bendrovė saugo visus Amerikos naudotojų duomenis ir kad Kinijos vyriausybės pareigūnai neturi prieigos prie jų.

„Niekada nesidalysime duomenimis, – sakė V. Pappas.

The post FTB susirūpino dėl „TikTok" appeared first on LAIKMETIS.

Teismui pateiktame dokumente D. Trumpas tvirtina, kad į jį buvo nusitaikyta dėl politinių priežasčių, ir reikalauja paskirti „specialųjį pareigūną“, kuris peržiūrėtų daugiau nei dvi dešimtis dėžių su dokumentais, konfiskuotų per rugpjūčio 8-ąją surengtą beprecedentę kratą eksprezidento rezidencijoje „Mar-a-Lago“.  

Specialusis pareigūnas, kuris nebūtų pavaldus Teisingumo departamentui, nurodžiusiam surengti kratą, įvertintų dokumentus ir nustatytų, kuriuos iš jų D. Trumpas galėtų pasilikti, t. y., jie negalėtų būti naudojami atliekant tyrimus.   

„Įsilaužimas į „Mar-a-Lago“, krata ir dokumentų konfiskavimas buvo neteisėti ir antikonstituciniai, todėl imamės visų būtinų veiksmų, kad dokumentai būtų grąžinti“, – sakoma D. Trumpo pareiškime.

„Jie paėmė dokumentus, kuriems taikoma advokato ir kliento bendravimo ir vykdomosios valdžios konfidencialumo privilegija“, – pridūrė jis.

Rugpjūčio 8-ąją FTB agentai per kratą D. Trumpo rezidencijoje konfiskavo dokumentų su žymomis „Visiškai slapta“, „Slapta“ ir „Konfidencialu“

Rugpjūčio 8-ąją FTB agentai per kratą D. Trumpo rezidencijoje konfiskavo dokumentų su žymomis „Visiškai slapta“, „Slapta“ ir „Konfidencialu“. Kai kurie dokumentai pažymėti anglišku akronimu SCI, reiškiančiu opią informaciją, peržiūrimą tik saugiuose vyriausybės objektuose.

Kratos orderyje, kurį asmeniškai patvirtino generalinis prokuroras Merrickas Garldanas (Merikas Garlandas), nurodyta, kad D. Trumpas įtariamas neteisėtai išgabenęs iš Baltųjų rūmų įslaptintus dokumentus, kurių neturi teisės laikyti ir kuriuos atsisakė perduoti.

D. Trumpas griežtai pasmerkė FTB reidą savo namuose kaip „raganų medžioklę“. Eksprezidento teigimu, visa per kratą konfiskuota medžiaga buvo anksčiau „išslaptinta“.

Respublikonas nekilnojamojo turto magnatas susiduria su dideliu teisėsaugos dėmesiu ir dėl savo pastangų anuliuoti 2020 metų rinkimų rezultatus, taip pat dėl praėjusių metų sausio 6 dieną jo šalininkų surengtų riaušių JAV Kapitolijuje.

The post D. Trumpas: įsilaužimas ir krata buvo neteisėti ir antikonstituciniai  appeared first on LAIKMETIS.

Šis FTB žingsnis žymi stulbinantį teisėsaugos tyrimų 45-ojo prezidento atžvilgiu eskalavimą ir buvo žengtas tuo metu, kai jis svarsto galimybę dar kartą kandidatuoti į JAV lyderio postą.

Keli buvę 76 metų D. Trumpo patarėjai ragino jį nedelsiant patvirtinti, kad jis 2024 metais balotiruosis į prezidentus.

„Nieko panašaus Jungtinių Valstijų prezidentui dar nebuvo nutikę“, – komentavo D. Trumpas FTB operaciją jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Vest Palm Byče.

Jis pasmerkė FTB reidą kaip „teisingumo sistemos instrumentalizavimą“, neva vykdomą „kairių radikalų demokratų, desperatiškai nenorinčių, kad 2024 metais kandidatuočiau į prezidentus“.

Tuo metu Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan-Pjer) sakė, kad prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) nebuvo iš anksto informuotas apie reidą ir gerbia Teisingumo departamento nepriklausomybę.

Paklausta apie pavojų, kad D. Trumpo teisinės problemos išprovokuos pilietinius neramumus, K. Jean-Pierre pareiškė, kad „šioje šalyje nėra vietos politiniam smurtui“.

D. Trumpo paskirto Christopherio Wray (Kristoferio Rėjaus) vadovaujamas FTB atsisakė nurodyti reido priežastį.

Tačiau JAV žiniasklaida pranešė, kad agentai atliko teismo sankcionuotą kratą, susijusią su galimais taisyklių pažeidimais tvarkant slaptuosius dokumentus, išsiųstus į „Mar-a-Lago“.

D. Trumpas taip pat susiduria su dideliu teisėsaugos dėmesiu dėl savo pastangų anuliuoti 2020 metų rinkimų rezultatus, taip pat dėl praėjusių metų sausio 6 dieną jo šalininkų surengtų riaušių JAV Kapitolijuje.

Pasitraukęs iš posto D. Trumpas išlieka labiausiai JAV visuomenę skaldanti figūra ir neatsisako savo pareiškimų, kad iš tikrųjų jis laimėjo 2020 metų rinkimus.

Kitą dieną po reido „Mar-a-Lago“ Atstovų Rūmų narys Scottas Perry (Skotas Peris), eksprezidento sąjungininkas, pareiškė, kad FTB agentai konfiskavo jo mobilųjį telefoną, bet nepatikslino, kodėl įrenginys buvo paimtas.

„Šį rytą, kai keliavau su šeima, mane aplankė trys FTB agentai ir konfiskavo mano mobilųjį telefoną“, – televizijai „FOX News“ sakė S. Perry, pasmerkęs „tokią bananų respublikos taktiką“.

Sąjungininkų parama

Eksprezidentas, kurio nebuvo „Mar-a-Lago“, kai buvo vykdomas reidas, sulaukė aukšto rango respublikonų palaikymo.

Buvęs viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas), potencialus D. Trumpo varžovas 2024-ųjų rinkimuose, išreiškė „didelį susirūpinimą“ ir pareiškė, kad šis reidas kvepia Teisingumo departamento „partietiškumu“.

šis reidas kvepia Teisingumo departamento „partietiškumu“

Kevinas McCarthy (Kevinas Makartis), kuris nori tapti Atstovų Rūmų pirmininku, jei respublikonai laimės lapkritį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus, apkaltino Teisingumo departamentą „instrumentalizuotu politikavimu“.

Respublikonų senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas), D. Trumpo sąjungininkas, sakė, kad „pradėti tyrimą buvusio prezidento atžvilgiu taip arti rinkimų yra daugiau nei problemiška“.

Trečioji pagal rangą Atstovų Rūmų respublikonė Elise Stefanik (Eliz Stefanik) pavadino tai „tamsia diena Amerikos istorijoje“.

„Jei FTB gali atlikti reidą prieš JAV prezidentą, įsivaizduokite, ką jie gali padaryti jums“, – tviteryje parašė E. Stefanik.

Demokratų atstovas Tedas Lieu (Tedas Lju) jai atsakė: „Kodėl FTB negali tirti JAV prezidento? Mes nesame Rusija, kur įstatymai netaikomi valstybės vadovui ir jo bičiuliams.“

Tuo metu Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi (Nensi Pelousi) televizijai NBC sakė, kad „niekas nėra viršesnis už įstatymą“.

Prezidento dokumentai

Savo pareiškime D. Trumpas nenurodė, kodėl FTB surengė reidą jo namuose, bet pareiškė, kad „jie net įsilaužė į mano seifą!“

Buvęs FTB direktoriaus pavaduotojas Andrew McCabe'as (Endrius Makeibas) televizijai CNN sakė, kad agentai galbūt ieškojo „kažko konkretaus“, susijusio su tyrimu dėl įslaptintos informacijos tvarkymo.

Vasarį Nacionaliniai archyvai pranešė, kad iš „Mar-a-Lago“ atgavo 15 dėžių dokumentų, ir paprašė Teisingumo departamento ištirti, kaip D. Trumpas elgėsi su įslaptinta medžiaga.

Tų dėžių atgavimas iškėlė klausimų, kaip D. Trumpas laikėsi Prezidento dokumentų įstatymo, priimto 1978 metais po Votergeito skandalo. Pagal įstatymą JAV prezidentai privalo visus elektroninius laiškus, laiškus ir kitus darbo dokumentus perduoti Nacionaliniams archyvams.

Buvusi D. Trumpo komunikacijos direktorė Alyssa Farah Griffin (Alisa Fara Grifin) CNN sakė, kad FTB reidas gali mobilizuoti eksprezidento šalininkus. Kai kurie iš jų antradienį jau mitingavo prie „Mar-a-Lago“.

„Jei tai bus palaikyta kažkokiu didžiuliu piktnaudžiavimu, o ne kažkuo neįtikėtinai rimtu, tai labai gera diena Donaldui Trumpui“, – teigė A. F. Griffin.

Ištisas savaites Vašingtono dėmesį kaustė Kongreso tyrimas dėl praėjusių metų sausio 6-osios įvykių, kai tūkstančiai D. Trumpo šalininkų šturmavo Kapitolijų, siekdami užkirsti kelią Kongresui patvirtinti J. Bideno pergalę prezidento rinkimuose. Riaušės pareikalavo penkių žmonių gyvybių, nukentėjo dešimtys policijos pareigūnų.

Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas) ne kartą buvo spaudžiamas paaiškinti, ar Teisingumo departamentas ruošiasi iškelti D. Trumpui bylą dėl riaušių Kapitolijuje.

D. Trumpo atžvilgiu taip pat vyksta tyrimas dėl jo pastangų pakeisti 2020 metų balsavimo Džordžijoje rezultatus, o jo verslo reikalai tiriami dviejose atskirose bylose Niujorke – civilinėje ir baudžiamojoje.

The post FTB reidas D. Trumpo namuose įžiebė politinę audrą JAV appeared first on LAIKMETIS.

FTB atsisakė komentuoti, ar atliekama krata ir kodėl ji galėtų būti vykdoma. D. Trumpas taip pat kol kas neužsiminė, kodėl federaliniai agentai atvyko į jo namus.

Susidariusi padėtis dar labiau padidina teisinį spaudimą eksprezidentui.

„Tai tamsūs laikai mūsų Valstybei, nes mano gražūs namai, „Mar-a-Lago“ Palm Biče, Floridoje, šiuo metu apsiausti, [juose] vykdomas reidas, [juos] užėmusi didelė FTB agentų grupė“, – sakoma D. Trumpo pareiškime, paskelbtame jo socialiniame tinkle „Truth Social“.

Iš oro nufilmuotoje medžiagoje matyti prie „Mar-a-Lago“ stovintys policijos automobiliai.

„Tai prokurorų nusikaltimas, teisingumo sistemos vertimas ginklu ir radikalios kairės demokratų, desperatiškai nenorinčių, kad 2024-aisiais siekčiau prezidento posto, ataka“, – pareiškė D. Trumpas. Kratos metu jo rezidencijoje nebuvo, rašė laikraštis „The New York Times“.

„Toks užpuolimas galėjo įvykti tik žlugusiose trečiojo pasaulio šalyse. Deja, Amerika dabar tapo viena iš tokių šalių“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė: „Jie net įsilaužė į mano seifą!“

Daug JAV žiniasklaidos priemonių citavo tyrimui artimus šaltinius, sakiusius, kad agentai atlieka teismo sankcionuotą kratą, susijusią su galimais slaptų dokumentų, išsiųstų į „Mar-a-Lago“, tvarkymo taisyklių pažeidimais.

Nacionaliniai archyvai vasario mėnesį paskelbė atgavę iš D. Trumpo rezidencijos Floridoje 15 dėžių dokumentų, kuriuos eksprezidentas pasiėmė išvykdamas iš Vašingtono po pralaimėjimo rinkimuose. Kaip rašė laikraštis „The Washington Post“, tarp šių dokumentų yra griežtai įslaptintų tekstų.

Toks užpuolimas galėjo įvykti tik žlugusiose trečiojo pasaulio šalyse. Deja, Amerika dabar tapo viena iš tokių šalių

Dokumentai, tarp kurių taip pat yra buvusio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) laiškų, pagal įstatymą turėjo būti perduoti pasibaigus D. Trumpo kadencijai, bet atsidūrė jo rezidencijoje Floridoje.

Tų dėžių atgavimas iškėlė klausimų, kaip D. Trumpas laikėsi Prezidento dokumentų įstatymo, priimto 1978 metais po Votergeito skandalo. Pagal įstatymą JAV prezidentai privalo visus elektroninius laiškus, laiškus ir kitus darbo dokumentus perduoti Nacionaliniams archyvams.

Nacionaliniai archyvai tuo metu paprašė Teisingumo departamento pradėti D. Trumpo elgesio su dokumentais tyrimą.

„Patraukti atsakomybėn“ 

Vėliau šiemet pasirodysiančioje „The New York Times“ žurnalistės Maggie Haberman (Megi Haberman) knygoje „Confidence Man“ rašoma, kad „Baltųjų rūmų rezidencijos darbuotojai kartais rasdavo tualetą užkimšusių spausdintų lapų gniūžčių ir manė, kad prezidentas nuleisdavo suplėšytus dokumentus“.

D. Trumpas, kurio kadencija baigėsi pernai sausio 20 dieną, išlieka labiausiai JAV visuomenę skaldančia figūra ir tęsia savo beprecedentę melo kampaniją tvirtindamas, kad tai jis iš tikrųjų laimėjo 2020 metų rinkimus.

Ištisas savaites Vašingtono dėmesį kaustė Kongreso tyrimas dėl praėjusių metų sausio 6-osios įvykių, kai tūkstančiai D. Trumpo šalininkų šturmavo Kapitolijų, siekdami užkirsti kelią Kongresui patvirtinti Joe Bideno (Džo Baideno) pergalę prezidento rinkimuose. Riaušės pareikalavo penkių žmonių gyvybių, nukentėjo dešimtys policijos pareigūnų.

JAV Teisingumo departamentas taip pat tiria sausio 6-osios riaušes.

Nors Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas) atsisako komentuoti kalbas, kad D. Trumpui galėtų grėsti kriminaliniai kaltinimai, jis tvirtina, kad „joks žmogus nėra virš įstatymo“, ir sako ketinantis „patraukti atsakomybėn kiekvieną, pagal baudžiamąją teisę atsakingą už bandymą panaikinti teisėtus rinkimus“.

D. Trumpo atžvilgiu taip pat vyksta tyrimas dėl jo pastangų pakeisti 2020 metų balsavimo Džordžijoje rezultatus, o jo verslo reikalai tiriami dviejose atskirose bylose Niujorke – civilinėje ir baudžiamojoje.

Nekilnojamojo turto magnatas oficialiai dar nėra iškėlęs savo kandidatūros 2024 metų prezidento rinkimuose, tačiau pastaraisiais mėnesiais pateikė aiškių užuominų apie tai.

Prezidento J. Bideno darbui šiuo metu pritaria mažiau nei 40 proc. amerikiečių, be to, prognozuojama, kad demokratai lapkritį per kadencijos vidurio rinkimus praras Kongreso kontrolę, tad D. Trumpas tikriausiai mano galintis pasinaudoti šia paramos respublikonams banga ir 2024-aisiais sugrįžti į Baltuosius rūmus.

The post D. Trumpo namuose Floridoje FTB vykdo kratą appeared first on LAIKMETIS.

Lėktuvo nutupdymas. Priverstinį į Vilnių skridusio lėktuvo nutupdymą Minske tiria Lietuvos, Lenkijos teisėsauga bei FTB, pranešė Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas. Tuo metu Lietuva išsiunčia du Baltarusijos ambasados darbuotojus už veiklą, nesuderinama su diplomato statusu. Baltarusijai taip pat pareikštas protestas dėl Minske nutupdžius lėktuvą sulaikytų opozicijos atstovų. 

Alkoholio vartojimas. Vienas Lietuvos gyventojas šalyje ir svetur kasdien vidutiniškai išgeria bokalą alaus, taurę vyno arba 80 gramų degtinės, paskelbė Statistikos departamentas. Anot jo vadovės, daugiausiai išgeriama alaus, taip pat spiritinių gėrimų, o mažiausiai – vyno.

Vokietijos prisipažinimas. Vokietija pirmą kartą pripažino, kad kolonijinio valdymo laikais Namibijoje vykdė genocidą, ir pažadėjo daugiau kaip milijardo eurų vertės finansinę paramą pagalbos projektams šioje Afrikos valstybėje. Vokiečių kolonistai 1904–1908 metais išžudė dešimtis tūkstančių vietos hererų ir namų tautų žmonių. Istorikai šiuos įvykius vadina pirmuoju XX amžiaus genocidu.

Atsigavimo fondas. Austrija ir Lenkija tapo paskutinėmis Europos Sąjungos valstybėmis, patvirtinusiomis didžiulį atsigavimo po pandemijos fondą. Europos Sąjungos pareigūnai anksčiau sakė, jog jeigu bloko narės patvirtins šį planą, 672 mlrd. eurų dotacijų ir paskolų paketo lėšos galėtų „pradėti tekėti liepą“.

Rinkimai Sirijoje. Sirijos lyderis Basharas al-Assadas buvo perrinktas ketvirtai kadencijai, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai.Vakarai šių rinkimų nelaiko „nei laisvais, nei teisingais“.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 503 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė penki žmonės. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 348,5 atvejus.

* Praėjusią parą paskiepyta per 28 tūkst. žmonių: pirmąja skiepo doze vakcinuota 14 tūkst. 880 žmonių, antrąja – 13 tūkst. 540.

* Lietuvoje nustatyti 1165 nauji britiškosios (B.1.1.7) koronaviruso atmainos atvejai, dar 26 – Anykščiuose ir kitur aptiktos atmainos (B.1.620) atvejai.

* Klaipėdoje savaitgalį nuo COVID-19 bus skiepijami visi gyventojai nuo 16 metų.

* Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė, kad ketinama atgaivinti pernai veikusį Baltijos šalių „kelionių burbulą“ – leidimą tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos keliauti nevaržomai.

* Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nuo rugsėjo į „be jokių išimčių“ į klases turėtų grįžti visi moksleiviai.

* Čekija, žiemą susidūrusi su viena didžiausių Europoje COVID-19 bangų, švelnina kovos koronavirusu priemones ir atveria sienas turistams iš septynių valstybių, tarp jų – iš Vokietijos, Austrijos, Vengrijos ir Lenkijos.

* Jungtinė Karalystė patvirtino kompanijos „Johnson & Johnson“ vakciną nuo koronaviruso.

The post Svarbiausi gegužės 28 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.