Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas kardinolas Victoras Manuelis Fernandezas pristatė moterų vaidmens Bažnyčioje ir jų dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose klausimą.

Pirmiausia jis pabrėžė, kad netolimoje praeityje popiežius Pranciškus buvo sudaręs dvi komisijas, kurios turėjo ištirti diakonato šventimų teikimo moterims galimybę. Nė viena šių komisijų nepasiekė vienbalsio sutarimo, kad moterų šventinimas diakonėmis neprieštarautų Bažnyčios mokymui.

Kardinolas sakė, kad jo vadovaujama dikasterija imsis analizuoti kitą problemą – iš šventimų kylančios valdžios ir pasauliečių tarnystės santykį. Bus nuodugniai analizuojami kai kurių Bažnyčios istorijoje gilius pėdsakus palikusių moterų, tokių kaip Matilda Kanosietė, Hildegarda Bingenietė, Brigita Švedė, Kotryna Sienietė, Joana Arkietė ir Teresė Avilietė, pavyzdžiai. Jos turėjo didelį autoritetą ir vykdė tikrą valdžią. Ir nors jų autoritetas kilo ne iš šventimų priėmimo, jis vis dėlto buvo labai didelis ir vaisingas Dievo tautai, lėmęs daugiau, nei galėtų lemti diakonato tarnystės vykdymas. Kardinolas patikino, kad stengiamasi išplėsti erdvę moterų dalyvavimui valdžios vykdyme Bažnyčioje.

Vokietijos Miunsterio vyskupas Felixas Glennas kalbėjo apie Dievo tautos lūkesčius, susijusius su kandidatų į vyskupus atrankos procesu. Pageidaujama daugiau skaidrumo, didesnio atsižvelgimo į vietinės Bažnyčios tikrovę ir į jos narių lūkesčius.

Kitos darbo grupės, kurių darbo rezultatai buvo pristatyti sinodo dalyviams, nagrinėjo katalikiškų Rytų Bažnyčių ir Romos Bažnyčios santykius, vyskupų ir vienuolių santykius, apaštališkųjų nuncijų vaidmenį, ekumenizmo, kai kuriuos specifinius kanonų teisės klausimus, Bažnyčios misiją vargo pasaulyje ir migracijos keliamų iššūkių akivaizdoje.

Sinodo dalyviams buvo taip pat pristatyti Afrikos vyskupų komisijos dėl poligamijos darbo rezultatai. Apie tai sinodo posėdžių salėje perduotame vaizdo įraše kalbėjo Kinšasos arkivyskupas kardinolas Fridolinas Ambongo. Jis pristatė tuos sielovadininkams Afrikoje keblius atvejus, kai Evangelijos žinią nori priimti pagal vietinius papročius poligaminėje šeimoje gyvenantys asmenys. Tai labai rimtas pastoracinis iššūkis.

Atvirai ir su dideliu pastoraciniu rūpesčiu kardinolo iškeltą problemą kai kurie Bažnyčios gyvenimo stebėtojai priėmė kaip tam tikrą staigmeną, nes Kinšasos arkivyskupas prieš keletą mėnesių buvo į save patraukęs dėmesį dėl sprendimo atmesti dokumentu Fiducia supplicans suteikiamą galimybę tam tikrais atvejais laiminti tos pačios lyties poras.

The post Kardinolas iš Afrikos nustebino sinodo dalyvius prabilęs apie poligamiją appeared first on LAIKMETIS.

Kardinolas atkreipė dėmesį, kad sinodas vyksta karo sąlygomis, nes kasdieną gaunamos kraupios žinios iš karščiausių pasaulio taškų. Sinodo dalyviai buvo paraginti tylos maldoje prisiminti karuose žūstančius bei kenčiančius žmones ir melsti pasauliui taikos.

pateiktomis temomis. Nors B2 modulis pavadintas Bendra atsakomybė misijoje, tačiau ši tema suskirstyta į penkis potėmius, padalintus nagrinėti darbo grupėms. Mano darbo grupė svarstė klausimą, – ką galima būtų padaryti, kad sinodinė Bažnyčia visose savo tarnystėse būtų nukreipta į misiją, t. y. taptų misionieriška Bažnyčia. 

Grupelės svarstymuose buvo aptarti dvasininkų ir pasauliečių santykiai bei moterų vaidmuo Bažnyčioje. Pastebima tendencija, kad mažėjant dvasininkų skaičiui, aktyviau veikia pasauliečiai, tačiau pasauliečių veikimas neturėtų priklausyti nuo dvasininkų skaičiaus, nes pasauliečiai turi savo sritį veikdami pasaulio pašventinime. Nepalankiai žiūrima į bandymą klerikalizuoti pasauliečius suteikiant jiems kokį nors statusą, nes iš Krikšto išplaukianti misija nėra pakankamai suprasta ir įgyvendinama.

Grupelės baigė šios savaitės darbą paruošdamos bendrą įžvalgų sintezės projektą, kuris bus pristatytas visam susirinkimui kitą savaitę.

Spalio 13 d. ryte sinodo dalyviai rinkosi į Šv. Petro baziliką šv. Mišioms, kurių liturgija rūpinosi prancūzakalbiai afrikiečiai. Šv. Mišioms vadovavo Afrikos žemyno vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas Kinšasos kardinolas Fridolinas Ambongo Besungu OFM Cap. Eucharistijos metu giedojo afrikiečių dvasininkų choras, pamaloninęs maldininkus ir afrikietiškomis giesmėmis.

Homilijoje kardinolas komentavo dienos Evangelijos ištrauką (Lk 11,15–26) apie demonų išvarymą ir norą sugrįžti. „Velnias visuomet yra aktyvus ir mūsų dienomis. Jo stiprybė glūdi strategijoje būti nepastebimam ir pulti tuomet, kai niekas to nelaukia. Piktasis siekia sugriauti Dievo darbus pasėdamas nerimą žmogaus širdyje, įvesdamas priešiškumą tarp kūno ir sielos, tarp žmogaus ir Dievo, sukeldamas suirutę žmogiškų, socialinių ir tarptautinių santykių srityje“, – kalbėjo kardinolas.

Posėdį pradėjo 344 dalyviai. Prieš pradedant svarstyti B2 modulį apie visų bendrą atsakomybę už Bažnyčios misiją, sinodo sekretoriatas ta tema pasiūlė platų ir įvairiapusį įvadą. Kardinolas Jeanas-Claude'as Hollerichas atkreipė dėmesį į moterų vaidmenį Bažnyčioje, tačiau priminė, kad „ne mes, o Kristus yra Bažnyčios galva“.

Posėdį pradėjo 344 dalyviai.

Benediktinė ses. Maria Grazia Angelini kalbėjo apie Viešpaties Jėzaus požiūrį į moteris: „Jėzaus laikais galime atpažinti, kad moterys buvo dinaminis Bažnyčios misijos elementas, nes Jėzus buvo labai novatoriškas priimdamas moteris, bendraudamas su jomis ir net patikėdamas joms prisikėlimo žinios sklaidą“.

Prof. Carlos Maria Galli iš Argentinos atkreipė dėmesį į tai, kad Bažnyčia savo prigimtimi yra misionieriška. Teologiniu požiūriu jis apžvelgė istorinę ir eschatologinę Bažnyčios misiją.

Teologinius pranešimus atgaivino trumpi liudijimai iš įvairių regionų. Sesuo Gloria Liliana Franco Echerverri iš Kolumbijos priminė, kad tikroji reforma prasideda nuo susitikimo su Jėzumi. Vienuolė apgailestavo, kad Kolumbijoje moterys neturi teisės studijuoti teologijos (tai rezervuota tik vyrams!), bet tik religijos mokslus.

Ses. Xiskya Lucia Valladeres Papagua iš Nikaragvos kalbėjo apie internetinę sielovadą ir taip vadinamą skaitmeninį žemyną (digital continent), į kurį emigruoja vis daugiau žmonių.

Vienuolei pavyko sutelkti virš dviejų tūkstančių interneto misionierių, aktyviai evangelizuojančių į skaitmeninį žemyną atklydusius asmenis.

Jos mintį pratęsė José Manuel De Urguidi Gonzalez, aktyviai besidarbuojantis internetinėse misijose.

Pasidalinimą baigė kardinolas Stephenas Ameyu Martinas Mulla iš Pietų Sudano primindamas, kad visa vyskupo tarnystė turi būti misionieriška, ir pakvietė melstis už taiką Sudane.

Popietinėje sesijoje darbas prasidėjo naujai suformuotose grupelėse. Džiaugiuosi savo darbo grupėje susipažinęs su broliais bei seserimis iš Indijos, Kanados, Australijos, Nigerijos, Naujosios Zelandijos, Kamerūno, Trinidado bei Italijos.

The post Sinodo darbas tęsiasi - darbo grupės ruošia įžvalgų projektą appeared first on LAIKMETIS.

Kongo kardinolas Fridolinas Ambongo Besungu taip pat stengėsi pasipriešinti tam, ką jis pavadino „perdėtais kai kurių Bažnyčios narių lūkesčiais", kad Sinodas „išspręs visas jų problemas". Vietoj to jis teigė, kad šia iniciatyva siekiama suteikti „naujų būdų problemoms, kad ir kokios jos būtų", spręsti „sinodiškumo dvasia".

„Nemanau, kad Sinodo tikslus sudaro ne tai, kad susiduriame su tuo ar kitkuo, bet naujas būdas būti Bažnyčia, nauja dvasia", - sakė Kinšasos arkivyskupas, taip pat Afrikos ir Madagaskaro vyskupų konferencijų simpoziumo pirmininkas.

Jo komentarai, išsakyti per popietinę spaudos konferenciją, kurią surengė Sinodo organizatoriai, sukėlė klausimų apie tikrąją Sinodo galią pačiam nustatyti Bažnyčios kryptį - šis klausimas iškilo neseniai vykusiame popiežiaus Pranciškaus ir penkių kardinolų grupės, kuri Sinodo išvakarėse viešai išsakė rimtas abejones dėl dabar Vatikane įsibėgėjusio proceso, pokalbyje.

Tarp F. Besungu užduotų klausimų buvo ir toks: kaip Sinodo rezultatus galima laikyti autoritetinga Dievo valios išraiška, atsižvelgiant į tai, kad jis neturi ypatingo ekumeninės tarybos statuso, kokį turėjo Vatikano II susirinkimas.

Kardinolas atkreipė dėmesį į „įžvalgumo metodą", kuriuo vadovaujasi sinodas.

Pirmasis sinodo etapas baigėsi tuo, kad kiekvienas iš 35 circuli minores, arba „mažųjų ratų", pateikė savo galutines ataskaitas Sinodo sekretoriatui, kuris bus atsakingas už apibendrinamojo dokumento, kurį asamblėja patvirtins baigiamajame Sinodo etape, parengimą.

Prieš pateikdamas savo ataskaitas, kiekvienas diskusijų stalas praėjo kelių etapų procesą, kurio metu visi 12 sėdinčių narių išsakė savo požiūrį į temą, pateikė atsiliepimus apie kitų narių pasisakymus ir išklausė kitų stalų pirmines ataskaitas. Kiekvienas stalas išsirinko „pranešėją", kuris buvo atsakingas už galutinės ataskaitos santraukos, patvirtintos gavus paprastos stalo narių daugumos pritarimą, parengimą.

Kai kurie pirmojo modulio akcentai buvo tokie: pakrikštytųjų bendraatsakomybė, seminarinis ugdymas ir „energijos suteikimas mąstyti apie naujas dalyvavimo formas ir vietas".

Ruffini sakė, kad kai kurie iš dažniausiai stalo ataskaitose pasitaikiusių žodžių buvo „Jėzus", „Bažnyčia", „bendrystė", „šeima", „įsiklausymas", bendruomenė", „vargšai" ir „meilė".

Sinodo darbinio dokumento „Instrumentum laboris" A modulis jau baigtas, todėl pirmadienį Sinodo dalyviai pradės kito modulio „Spinduliuojanti bendrystė" aptarimą. Pagal šią temą planuojama aptarti tokias temas kaip ėjimas kartu su migrantais ir vargšais, konkretūs žingsniai siekiant įtraukti LGBTQ+ tapatybę turinčius asmenis ir įveikti neįgaliųjų atskirtį.

The post Sinodo rezultatus „visi priims kaip Dievo valią", mano Afrikos prelatas appeared first on LAIKMETIS.