Kaip vertinate Europos Komisijos, kuriai pastaruosius penkerius metus vadovavo Ursula von der Leyen, pasiekimus?

Neigiamai, keliais aspektais. Visų pirma, ES nepavyko įgyvendinti pagrindinių politikos sričių - nuo imigracijos iki užsienio politikos. Antra, per pastaruosius penkerius metus matėme, kaip vis sparčiau buvo siekiama politinio korektiškumo - nuo lyčių ideologijos iki žodžio laisvės slopinimo - kuris kartu su dirigistiniu požiūriu visose srityse, ypač aplinkosaugos klausimais, paskatino sukurti supervalstybę, kuri nori nurodinėti piliečiams, kaip gyventi, ką valgyti, kokį automobilį pirkti, kaip kalbėti.

Esant tokiai padėčiai, raginimas "daugiau Europos" arba "Jungtinių Europos Valstijų" reiškia tikdar labiau pabloginti padėtį. Todėl turime iš naujo apsvarstyti dabartinį Europos modelį ir kurti tautų Europą, priimdami Paryžiaus pareiškime "Europa, kuria galime tikėti" išdėstytas vertybes.

Kas šiandien kelia didžiausią grėsmę ES? Žalioji darbotvarkė, nelegali imigracija, federalistų planai atimti iš ES valstybių narių suverenitetą?

Visi šie klausimai kelia pavojų Europai. Kiekvienas iš jų atskirai yra savotiškas pavojus, tačiau būtent žaliosios darbotvarkės, nelegalios imigracijos, genderizmo ir kėsinimosi į mūsų nacionalinį suverenitetą derinys lemia, kad Europos Sąjunga vis labiau atitrūksta nuo savo piliečių poreikių ir yra vis labiau susieta su Briuselio valdžios reikalavimais.

Tačiau norint suprasti Europą krečiančių politinių, ekonominių, migracijos ir socialinių krizių priežastis, būtina imtis veiksmų ne tik dėl pasekmių, bet ir dėl priežasčių. Pagrindinė priežastis - vertybių ir kultūros krizė, apėmusi visus Vakarus ir ypač Europą. Krizė, kurią Benediktas XVI smerkia savo knygoje "Tikroji Europa", kurioje pirštu rodo į didėjančią sekuliarizaciją. Žymiausias XX a. katalikų filosofas Augusto Del Noce pasmerkė 1968 m. seksualinės revoliucijos pasekmes mūsų visuomenei, kurios kvestionuoja šeimos instituciją.

Kaip Giorgia Meloni, Viktoro Orbano ir Mateuszo Morawieckio konservatyviosios vyriausybės paveikė Europos politiką?

Morawieckio pralaimėjimas Lenkijoje, taip pat nesugebėjimas Ispanijoje suformuoti VOX ir Liaudies partijos vyriausybės buvo smūgis idėjai sukurti konservatyvią Europą. Tačiau Italijos ir Vengrijos vyriausybės, kaip ir Europos Parlamento rinkimai, teikia vilties. Nors Šiaurės Europos šalyse stebime vis akivaizdesnę sekuliarizaciją ir daugiakultūriškumą, o Prancūzijoje abortai įtraukti į Konstituciją ir Ispanijoje įtvirtinamos vis radikalesnės priemonės, tuo pat metu Italija ir Vengrija priešinasi šioms "vertybėms", kurios, deja, vis labiau plinta Vakaruose.

Italijos ir Vengrijos vyriausybės, kaip ir Europos Parlamento rinkimai, teikia vilties

Taip pat pamatysime, kas nutiks lapkričio mėn. per rinkimus Jungtinėse Valstijose, kurių rezultatai turės įtakos ir Europos politikai.

Kaip D. Trumpo prezidentavimas pakeistų JAV ir Europos santykius?

Donaldo Trumpo užsienio politika jo prezidentavimo laikotarpiu buvo labai sėkminga. Jis suprato Kinijos keliamą pavojų, įgyvendindamas jos sulaikymo priemones. Artimuosiuose Rytuose Abraomo susitarimais jis skatino Izraelio ir arabų pasaulio suartėjimą.

Jis paskelbė husių judėjimą teroristine organizacija, jo prezidentavimo laikotarpiu nebuvo jokių karų. Nežinau, ar, jei jis būtų buvęs prezidentas, nebūtų kilęs karas Ukrainoje, bet Rusija ir Kinija tikrai būtų labiau bijojusios Jungtinių Valstijų.

Ar ES yra pakankamai stipri, kad apsisaugotų nuo geopolitinių konfliktų, karo Ukrainoje, karo Artimuosiuose Rytuose karinių ir ekonominių padarinių?

Daug diskutuojama apie galimybę sukurti bendrą Europos kariuomenę kaip gynybos priemonę ir suteikti ES daugiau svorio tarptautiniuose scenarijuose, ypač karo atveju, tačiau ką daryti su Europos kariuomene, jei neturime bendros užsienio politikos? Kaip naudosime šią kariuomenę, jei Prancūzijos, Vokietijos, Italijos - jau nekalbant apie visų kitų Europos tautų interesus - interesai nesutampa? Tiesa ta, kad šiandien ES nėra svarbi diplomatinė veikėja, ir visais svarbiausiais atvejais, kai ji buvo raginama išsakyti savo nuomonę, ji to nepadarė.

Kas lemia konservatyvių ir dešiniųjų partijų augimą Europoje?

Vakaruose praradome sveiko proto sąvoką. Politinio korektiškumo, "cancel culture" ir "wokeizmo" sąveika rodo, kad ribojama žodžio laisvė ir kartu bandoma ne tik pakeisti mūsų istoriją, bet ir ištrinti praeitį.

Taigi, mūsų nacionalinė ir europinė tapatybė, kurią nori ginti konservatyviosios partijos, kelia abejonių. Tai nereiškia priešiškumo naujovėms, bet reiškia, kad reikia žvelgti į ateitį ir kartu išsaugoti tradicijas ir papročius, kuriems gresia išnykimas.

Ar po Europos Parlamento rinkimų konservatyviosios jėgos turi galimybę susivienyti, glaudžiau bendradarbiauti?

Yra du lygmenys: vienas - kultūrinis, kitas - politinis. Kultūriniu požiūriu pastaraisiais metais daug nuveikta: tokie žurnalai kaip " The European Conservative", tokios grupės kaip "Vanenburg", tokios iniciatyvos kaip Konservatizmo darbo grupė, daugybė Vengrijoje gimusių projektų padėjo sukurti Europos konservatorių tinklą. Politiniu požiūriu prioritetas yra pakeisti dabartinę daugumą Briuselyje ir neleisti socialistams ir toliau būti pagrindiniais sprendimų priėmėjais ES institucijose.

Kokios temos lems Europos Parlamento rinkimų Italijoje rezultatus?

Pagrindinės Italijos Europos Parlamento rinkimų kampanijos temos bus ekonomika, imigracija, aplinka ir užsienio politika. Tačiau Europos Parlamento rinkimai bus interpretuojami daugiausia nacionaliniame kontekste kaip balsavimas už arba prieš Meloni vyriausybę.

Deja, tai dažnai Italijoje pasitaikanti problema, kai į tarptautines situacijas žiūrima kaip į nacionaliniu mastu svarbias, neskiriant reikiamo dėmesio tarptautinėms Europos balsavimo pasekmėms. Italijoje balsuosime pagal proporcinę sistemą, taigi be koalicijų, tačiau iššūkis bus suprasti, kokie bus atskirų partijų rezultatai ir ar "Fratelli d'Italia", "Lega" ir "Forza Italia" gaus daugiau balsų nei Demokratų partija, "Penkių žvaigždučių judėjimas" ir kairieji.

Nepaisant to, kad Italijos konservatyvioji vyriausybė vykdė kampaniją už nelegalios migracijos sustabdymą, ji susiduria su vis didėjančiu į Italiją atvykstančių migrantų skaičiumi. Ką galima padaryti, kad jie būtų sustabdyti?

Vienintelis būdas sustabdyti nelegalią migraciją - sustabdyti jų išvykimą iš Šiaurės Afrikos. Sprendimas nėra migrantų perskirstymas, neteisėtus migrantus iš Italijos perkeliant į kitas Europos šalis. Jiems turi būti užkirstas kelias įvažiuoti į Europos šalį, tai vienintelis būdas išspręsti problemą. Prieš kurį laiką ėmiau interviu iš buvusio Australijos ministro pirmininko Tonio Abboto (Tony Abbott), sukūrusio projektą "No Way". Manau, kad Australijos modelio taikymas Viduržemio jūros regione (nors ir su tam tikrais skirtumais) yra tinkamas būdas: Šiaurės Afrikos šalyse steigti karštuosius taškus, pasitelkti karinį jūrų laivyną migrantams jūroje gelbėti ir grąžinti juos atgal į Afriką. Tai skaudžiai smogtų prekeiviams žmonėmis.

Jiems turi būti užkirstas kelias įvažiuoti į Europos šalį, tai vienintelis būdas išspręsti problemą

Pastaruosius kelis mėnesius Italijos ūkininkai kartu su ūkininkais iš visos Europos protestavo prieš nacionalinius ir ES reglamentus, kurie žlugdo jų pragyvenimo šaltinius. Ar ūkininkų maištas turės kokių nors pasekmių Europai dėl nacionalinių ir ES ekologinių taisyklių?

Ūkininkų protestai yra teisėti ir turi būti palaikomi. Mane pribloškė Italijoje vykusiame proteste ūkininko iškeltas ženklas: "Mes esame ne teršėjai, o maisto gamintojai". Vien tai, kad tie, kurie labai sunkiai dirbdami tiekia maistą ant mūsų stalo, turi teisintis, nes yra kaltinami teršimu, byloja, kokį lygį pasiekė ekologinis absurdas.

Vis dėlto akivaizdu, kad visa tai yra politiškai sumanyta, nes kol ūkininkai kaltinami ir puolami, skatinamas sintetinio maisto plitimas. Šiandien susidūrėme su prieštaravimu: norime smogti Europos ūkininkams, tuo pat metu importuodami vaisius ir daržoves iš Šiaurės Afrikos, nežinodami, ką valgome, nesilaikydami tų pačių maisto kontrolės standartų, ir tuo pat metu naikindami Europos žemės ūkio tiekimo grandinę.

The post Francesco Giubilei. Reikia permąstyti Europos Sąjungos modelį appeared first on LAIKMETIS.

Tačiau šiais metais „Pride" aktyvistai daugiau dėmesio skyrė ne LGBT bendruomenės šventimui, o Giorgios Meloni vyriausybės puolimui. Šis naujas dėmesys buvo pademonstruotas Milane vykusiame renginyje.

Tarp parade dalyvavusių transparantų buvo vienas, vaizduojantis Giorgia Meloni galvą ant Musolinio kūno, o jo fone - Margaret Atwood tarnaitės baltais galvos apdangalais ir raudonomis tunikomis, simbolizuojančiomis feministinę kovą už abortų „teises" Amerikoje.

Protestas buvo skirtas Milano teismo sprendimui panaikinti dviejų tėvų vaiko, pradėto surogatinės motinystės būdu, gimimo liudijimą, taip pat Paduvos prokuratūros sprendimui užginčyti 33 tos pačios lyties tėvų įregistruotus gimimo liudijimus „dėl neteisėtumo". Reaguodamas į tai, „+Europa" sekretorius Riccardo Magi išreiškė aštrią nuomonę: „Norima įtvirtinti šeimos modelį, tačiau demokratija turi gerbti įvairovę." Jis pridūrė: "Dešinysis sparnas vis labiau puola", o idėja tokią tėvystę paversti visuotiniu nusikaltimu „yra labai rimta keliais aspektais", nes „ji prieštarauja Europos teisių chartijai".

Dešiniųjų pažiūrų Giorgia Meloni vyriausybė kėsinasi į  „vaivorykštinių šeimų" ir jų vaikų teises. Štai kodėl pasididžiavimas yra pasipriešinimo demonstracija

Taip pat dalyvavo Milano meras Beppe Sala, kuris prisijungė prie išpuolių prieš ministrę pirmininkę: „Dešiniųjų pažiūrų Giorgia Meloni vyriausybė kėsinasi į "vaivorykštinių" šeimų ir jų vaikų teises. Štai kodėl pasididžiavimas yra pasipriešinimo demonstracija".

Lacijaus regiono gubernatorius Francesco Rocca atšaukė savo paramą Romos eitynėms ir vėliau atsistatydino iš Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus prezidento pareigų: "Pastarieji įvykiai, susiję su "Rome pride", privertė mane suvokti, kad kiekvienu mano sprendimu ir veiksmu, net jei jis visada atitinka mūsų pagrindinius principus ir vertybes, gali būti pasinaudota gera ar bloga valia."

Nors „pasididžiavimo mėnuo" baigėsi birželio 30 d., kaltinimai dėl priespaudos tęsis tol, kol valdžioje bus dešinieji. Diskriminacijos „nepaprastoji padėtis" baigsis tik tada, kai į valdžią ateis kairieji.

The post LGBT mėnesio priešas - G. Meloni appeared first on LAIKMETIS.

Italija iš tikrųjų yra gana konservatyvi šalis. Palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis, Italijos gyventojai yra konservatyvesni, įskaitant daugelį tų, kurie savęs nelaiko konservatoriais. Šiuo metu turime ne tik konservatyvų kultūrinį, bet ir politinį kraštovaizdį. Turime gana gerą konservatyvią vyriausybę. Ir manau, kad svarbu pradėti aiškintis, kokios yra konservatyvių žmonių vertybės.

Ar galėtumėte teigti, kad Italija su Giorgia Meloni priešakyje dabar eina Vengrijos ir Lenkijos keliu?

Vakarų Europos šalių istorija skiriasi nuo Vidurio Europos šalių istorijos. Be abejo, Vengrijos ir Lenkijos vyriausybių vykdoma, pavyzdžiui, palanki šeimai ir pronatalistinė politika, kurią turime vykdyti ir mes. Tačiau yra tam tikra politika, kurią būtų sunkiau įgyvendinti Vakarų Europoje.

Nepamirškime, kad konservatizmo idėja visada susijusi su visomis konkrečios šalies nacionalinėmis ypatybėmis. Štai kodėl lotyniškasis konservatizmas gerokai skiriasi nuo Vidurio Europos konservatizmo, kuris pats savaime skiriasi nuo angloamerikietiškojo konservatizmo. Taigi svarbu bandyti ieškoti tam tikrų konservatyvių vertybių skirtingose šalyse skirtingai.

Kalbėdami apie tas konservatyvias vertybes, kurios kiekvienoje šalyje gali skirtis, susitinkame Vengrijoje vykstančioje CPAC - Amerikos ir Europos konservatorių konferencijoje. Kokia tikslas susirinkti ir čia kalbėti?

Manau, kad prasmė yra sukurti tradiciją. Pradedame tai daryti su daugeliu Europos, taip pat Amerikos ir Izraelio analitinių centrų ir fondų. Mūsų tikslas turėtų būti surasti bendras vertybes ir siekti, kad visi jas gintume savo šalyse. Tai svarbu, jei norime organizuotai kovoti su politinio korektiškumo idėja ir panaikinimo kultūra, o ne būti susiskaldę ir izoliuoti savo šalyse. Mums tikrai reikia rasti bendrų vertybių ir kovoti kartu, kad pasiektume gerų rezultatų.

Parodoje "CPAC Hungary 2023" dalyvavote panelinėje diskusijoje, per kurią kalbėjote apie kultūrinę revoliuciją ir tai, kad ji bent jau didele dalimi įvyko per mokyklas ir universitetus, o kairiosios jėgos šiose srityse yra labai populiarios. Kaip manote, ar dar galime pakeisti šią kultūrinę revoliuciją?

Tai geras klausimas. Neturėtume stengtis vienos kultūrinės hegemonijos pakeisti kita kultūrine hegemonija. Tačiau turime pabrėžti laisvės svarbą. Kultūrinė kontrrevoliucija galėtų reikšti, kad, pavyzdžiui, konservatoriai gali turėti galimybę kalbėti dideliuose renginiuose, kurie nėra konservatyvūs.

Sugrąžinti žodžio laisvę dabartiniu kultūriniu momentu savaime būtų tam tikra revoliucija

Pavyzdžiui, mūsų šalyje vyksta daugybė viešų valstybės finansuojamų renginių, o kai pažvelgiame į komisijas, jose nėra nė vieno žmogaus iš konservatyviosios, klasikinės liberaliosios ar katalikiškosios sferos, ir tai nėra teisinga. Taigi turime stengtis pabrėžti, kas yra svarbu laisvei visuomenėje ir politikoje. Sugrąžinti žodžio laisvę dabartiniu kultūriniu momentu savaime būtų tam tikra revoliucija.

O kaip dėl žiniasklaidos Italijoje? Ar ji įvairi, ar joje dominuoja kairieji, kaip Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje?

Italijoje turime daug žiniasklaidos priemonių, tarp jų ir konservatyvių. Turime konservatyvių laikraščių ir žurnalų, kai kuriuos konservatyvius televizijos kanalus, tačiau apskritai kalbant, pagrindinė Italijos žiniasklaida taip pat yra liberali. Kaip ir visoje Vakarų Europoje, žiniasklaidos priemonės, kurios save pristato kaip neutralias, iš tikrųjų yra labiau linkusios būti liberalios.

Per diskusiją taip pat kalbėjote apie tai, kad laisvę reikia ginti. Ar Italijoje kyla grėsmė laisvei?

Palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis, Italijos padėtis yra gera, nes žmonės Italijoje atmeta daugybę beprotiškų idėjų. Italija taip pat yra politinio korektiškumo ir leftistinių idėjų pastangų centre, tačiau dauguma žmonių tam nepritaria. Nežinau, kokia padėtis bus dar po 20 ar 30 metų, bet šiuo metu padėtis Italijoje nėra tokia kaip, pavyzdžiui, Belgijoje ar Prancūzijoje, be to, neturime tokio masto problemų dėl imigracijos.

Evoliucija vyksta bloga linkme. Tačiau manau, kad turint konservatyvią vyriausybę tai galima sustabdyti, o mes, konservatyvūs analitiniai centrai ir fondai, taip pat galime prisidėti prie šios tendencijos keitimo.

Jūs pats esate "Nazione Futura" pirmininkas. Kas yra "Nazione Futura"?

Tai vienas iš tų konservatyvių tyrimų centrų ir fondų. Jis buvo įkurtas 2017 m. Dabar turime daugiau kaip 70 skyrių visoje Italijoje, daugelyje miestų, kuriuose organizuojame renginius ir konferencijas. Dirbame tą patį darbą, kuris įprastas Amerikos ir Anglijos analitiniams centrams, bet su kuriuo Italijoje konservatyvioji pusė nelabai dažnai susiduria. Mūsų idėja - užmegzti ryšius su politikais ir kultūros pasauliu, siekiant skleisti idėjas ir vertybes, kurios, mūsų nuomone, yra konservatyvaus požiūrio į visuomenę dalis.

Francesco Giubilei "Forbes" įtraukė į 100 įtakingiausių jaunesnių nei 30 metų amžiaus jaunų žmonių Italijoje sąrašą. Jis ne tik vadovauja "Nazione Futura", bet ir komentuoja dešiniosios pakraipos žiniasklaidos priemones, taip pat yra eseistas, leidėjas ir įvairių fondų mokslinio komiteto narys. Jis buvo Italijos vyriausybės mokslinio Europos ateities komiteto narys, kurį Ministro Pirmininko biuras ir Užsienio reikalų ministerija paskyrė dalyvauti konferencijoje dėl Europos ateities.

The post Francesco Giubilei: situacija Italijoje gera, nes žmonės atmeta leftistines idėjas appeared first on LAIKMETIS.