Taip pat nutarta parengti pasienio su Rusija ir Baltarusija fortifikavimo planus.

„Tikiu, kad metų pabaigoje turėsime labai aiškiai struktūruotą tinklą“, – trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė jo pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Kariuomenės Gynybos štabo viršininkas brigados generolas Mindaugas Steponavičius informavo, kad jau paskirti visi 60 karo komendantų, rugsėjį ketinama paskirti jų pavaduotojus, formuojamas kiekvieno jų štabas ir bus sudaromi komendantiniai vienetai, karo metu savivaldybėse vykdysiantys svarbių objektų apsaugą, dirbsiantys užkardų postuose, sudarysiantys diversines grupes.

„Ką parodė Ukrainos atvejis, kad teritorinė apsauga, objektų apsauga, priešdiversinės grupės yra labai svarbu. Taip pat labai svarbu įtraukti žmones, kurie nebus reguliariojoje kariuomenėje, kurie nebus priešakinėse linijose, bet užtikrins užnugarį“, – sakė L. Kasčiūnas.

Bataliono, būrio dydžio vienetai

Karo komendantais paskirti profesinės tarnybos kariai, pavaduotojais – vietoje esantys kariai savanoriai, o komendantinius vienetus sudarys parengto rezervo kariai, šauliai ir ginklus turintys bei prie krašto gynybos prisidėti norintys asmenys.

Pasak NSGK vadovo, skaičiuojama, jog šešiose didžiųjų miestų savivaldybėse komendantinį vienetą turėtų sudaryti ne mažiau kaip po bataliono dydžio vienetai, likusiose 54 savivaldybėse – ne mažiau kaip po būrio dydžio vienetai.

„Didžiuosiuose miestuose skaičiuojame tą komendantinį vienetą nuo bataliono dydžio, tai yra nuo 800 žmonių ir į viršų. Gali būti ir du batalionai, trys batalionai, dydis priklausys nuo jiems paskirtų užduočių, toje savivaldybėje saugomų objektų skaičiaus. Mažesnėse savivaldybėse – nuo būrio dydžio, tai yra nuo 25–60 žmonių. Gali būti keli būriai“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Anot jo, galima kalbėti apie 10 tūkst. žmonių per visą Lietuvą.

Ragino pasirūpinti apsauga

NSGK narys Valdas Rakutis pabrėžė, kad taikos metu būtina pasirūpinti ir šių žmonių teisine apsauga.

„Žmonės, ateidami į tokias struktūras, rizikuoja savo gyvybe ir sveikata. Tuo pačiu valstybė turi turėti savo rankose svertus, kaip galėtų juos valdyti labai sunkiais atvejais, – sakė parlamentaras. – Vienas dalykas pasakyti, kad šauliai ateina ginti tėvynės, bet jeigu iškeliame klausimą, kas bus, jei šaulys pasišalins iš kokio nors posto, ar jį galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, pagal kokį punktą? Be to, karo metu žmonės gali žūti, gali būti sužeisti, patekti į nelaisvę. Ar valstybė garantuos jiems vadinamąjį būvį (socialines garantijas – BNS)?“

Pagal Karo padėties įstatymą, karo komendantas yra konkrečioje savivaldybėje veikiantis karininkas, kuris turi užtikrinti sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldybės įstaigų.

Rengs fortifikavimo planą

Trečiadienį NSGK taip pat pradėjo svarstyti būtinybę parengti pasienio su Rusija ir Baltarusija fortifikavimo planą.

„Jeigu sakome, kad priešas negali ateiti į mūsų teritoriją nė per colį, kad bus ginamas kiekvienas colis mūsų teritorijos, turime tuo pasirūpinti“, – sakė komiteto vadovas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) jau atliko į pasienį vedančių kelių ir kitų susisiekimo arterijų inventorizaciją.

„Ir jie su kariuomene dabar turės įsivertinti, kur kiekvienu atveju reikėtų vienokio ar kitokio sprendimo“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Stabdytų gamtinėmis kliūtimis

Pasak NSGK nario, buvusio kariuomenės vado Arvydo Pociaus, fortifikacija šiuo atveju reiškia priešo stabdymą gamtinėmis kliūtimis, jas papildžius ir dirbtiniais barjerais.

„Valstybės sienos apsaugos tarnyba su kariuomene turėtų rimtai išanalizuoti tiek Baltarusijos, tiek Rusijos pasienio zonoje esančias gamtines sąlygas, akcentuojant Suvalkų koridoriaus ruožą. Yra dalis fortifikacinių priemonių, kuriuos reikia statyti taikos metu“, – tvirtino atsargos generolas.

Jis ypač ragino šioje srityje pasinaudoti Lietuvoje dislokuotų vokiečių karo inžinierių patirtimi.

V. Rakutis teigė, kad būtina įvertinti ir meteorologines sąlygas: „Žiemą ir vasarą truputį keičiasi šitie dalykai“.

Anot jo, būtina žinoti, kur koks tiltukas nutiestas, nes sugriovus vieną tiltą gana smarkiai keičiasi visas kelių tinklas.

„Sakykime, tankas sveria tiek ir tiek, o jeigu stovi toks tiltukas, per kurį tik lengvasis automobilis pravažiuoja, o nepravažiuoja toks sunkus daiktas kaip tankas, toks tiltas jau nebenaudojamas. Tada tie, kurie planuoja gynybą, iš karto mato, kurioje vietoje reikia gynybą koncentruoti“, – tvirtino Seimo narys.

Būtina derinti su kaimynais

Karybos ekspertas Deividas Šlekys atkreipė dėmesį, kad fortifikavimą būtina derinti su kaimynais.

„Kas iš to, jei mes tvarkysime, o kaimynai lenkai nieko nedarys. (...) Tikrai turi būti sinchronizacija“, – teigė jis.

Komiteto posėdyje dalyvavęs ekspertas taip pat ragino įsivertinti, ar Lietuvai pakanka vieno karo inžinerijos bataliono, bei nepamiršti strateginės komunikacijos.

Anot jo, privalu paaiškinti savo piliečiams, kodėl kariai jo lauke ką nors kasa ar daro įtvirtinimus. 

„Turime suvokti, kad dabar gyvename Pietų ir Šiaurės korėjų geopolitiniame efekte. Mes iki šiol į Ukrainą žiūrime „per televizorių“, taip neturi būti, turime suvokti, kad turime ruoštis“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

Su Baltarusija Lietuva turi  678 kilometrus valstybės sienos, su Rusija – 253 kilometrus.

Vasario pabaigoje Rusija pradėjo karą Ukrainoje.

The post Lietuvoje planuojama sudaryti karo komendantūras, kuriamas pasienio fortifikacijos planas appeared first on LAIKMETIS.