„Visi darbuotojai, tarp kurių ir vakar straipsnyje paminėtas pareigūnas (M. Staniulis – BNS), yra deklaravę savo ryšius ir laikosi pareigos nusišalinti nuo sprendžiamų klausimų, bent kažkiek susijusių su privačiais interesais“, – šeštadienį žiniasklaidai išplatintame komentare teigė FNTT. 

Naujienų portalas „Delfi“ penktadienį paskelbė, kad finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ finansų vadovės Jolantos Staniulės sutuoktinis M. Staniulis yra FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus viršininkas.

Pasak tarnybos, šio skyriaus  pagrindinė funkcija yra pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius analizė, šis struktūrinis padalinys nenagrinėja skundų, tiesiogiai neatlieka priežiūros, ikiteisminių tyrimų ar kriminalinės žvalgybos.

„Užtikriname, kad tarnybos darbuotojai žino savo pareigas, jų laikosi, o bet kokie šiuos tarpusavio įsipareigojimus pažeidžiantys atvejai nėra toleruojami“, – teigė FNTT. 

Anot „Delfi“, M. Staniulio Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktoje privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad jo sutuoktinė J. Staniulė „Foxpay“ finansų vadove dirba nuo 2023 metų gruodžio 6 dienos. 

Registrų centro duomenimis, ji mėnesį – nuo šių metų sausio 25 iki vasario 28 dienos – buvo „Foxpay“ direktorė.

Lietuvos bankas (LB)  nuo kovo vidurio atlieka neplaninį „Foxpay“ ir jos savininkės Ievos Trinkūnaitės patikrinimą. Būtent jai 2022 metais centrinis bankas leido įsigyti finansinių technologijų įmonę.

Pasak BNS turimo vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos protokolo, centrinis bankas patikrinimą pradėjo gavęs informacijos apie galimus „Foxpay“ valdymo, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir informacijos saugumo pažeidimus, taip pat gavus skundų ir pranešimų apie galimai neteisėtą jos klientų veiklą ir jų lėšų tvarkymą.

Vyriausybė, remdamasi vyriausybinės komisijos išvada, birželio pradžioje pripažino, kad I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, bei nustatė, kad verslininkė neturi teisės dalyvauti ir balsuoti įmonės akcininkų susirinkime, naudotis kitomis akcininko neturtinėmis teisėmis. 

Ketvirtadienį Lietuvos bankas apribojo „Foxpay“ naudojimąsi centrinio banko valdoma mokėjimų sistema „Centrolink“.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrios įmonės veiklos yra pradėjusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Dėl ryšių su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu, anksčiau už finansinius nusikaltimus teistu Vilhelmu Germanu, praėjusią savaitę iš pareigų pasitraukė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Jos vyras Mindaugas Navickas anksčiau dirbo „Foxpay“ valdyboje bei 2023 metų pabaigoje–šių metų metų pradžioje vadovavo įmonei. 

The post FNTT: „Foxpay“ finansų vadovės sutuoktinis yra deklaravęs privačius interesus appeared first on LAIKMETIS.

Pasak portalo, M. Staniulis yra FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus viršininkas.

Anot „Delfi“, M. Staniulio Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktoje privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad jo sutuoktinė Jolanta Staniulė „Foxpay“ finansų vadove dirba nuo 2023 metų gruodžio.

Registrų centro duomenimis, ji mėnesį – nuo šių metų sausio 25 iki vasario 28 dienos – buvo „Foxpay“ direktorė.

Lietuvos bankas (LB)  nuo kovo vidurio atlieka neplaninį „Foxpay“ ir jos savininkės Ievos Trinkūnaitės patikrinimą. Būtent jai 2022 metais centrinis bankas leido įsigyti finansinių technologijų įmonę.

Pasak BNS turimo vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos protokolo, patikrinimas pradėtas gavus informacijos apie galimus „Foxpay“ valdymo, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir informacijos saugumo pažeidimus, taip pat gavus skundų ir pranešimų apie galimai neteisėtą jos klientų veiklą ir jų lėšų tvarkymą.

Ketvirtadienį LB apribojo „Foxpay“ naudojimąsi centrinio banko valdoma mokėjimų sistema „Centrolink“.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrios įmonės veiklos yra pradėjusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Dėl ryšių su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu, anksčiau už finansinius nusikaltimus teistu Vilhelmu Germanu, praėjusią savaitę iš pareigų pasitraukė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kurios vyras anksčiau dirbo „Foxpay“ valdyboje.

The post Aukšto FNTT pareigūno sutuoktinė dirba „Foxpay“ finansų vadove - žiniasklaida appeared first on LAIKMETIS.

Ikiteisminiame tyrime, kurį kuruoja Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje, o atlieka FNTT pareigūnai, buvo atlikta per 40 kratų visoje Lietuvoje.

Įtariama, kad asmenys pasitelkė aštuonias įmones, kurių dalis nevykdo jokios veiklos, ir Inovacijų agentūrai dviejų juridinių asmenų vardu pateikė keturias paraiškas finansavimui gauti.

Patvirtinus projektus, asmenys galimai veikė pagal identišką schemą – siekdami neprisidėti prie įrangos įsigijimo nuosavomis lėšomis, panaudojo susijusias įmones, imitavo tarpusavio sandorius bei vykdė mokėjimus ratu, taip nuslėpdami tikrąją projektams įgyvendinti skirtos įrangos įsigijimo vertę, dirbtinai užkeldami įrangos kainas ir sukurdami įspūdį, kad projektų vykdytojai turi užtektinai lėšų likusia dalimi prisidėti prie projektų įgyvendinimo.

Taip veikdami asmenys, įtariama, apgaule, įgijo per 3 mln. eurų lėšų, tai yra galimai daugiau, nei kainavo projektuose nurodyta įranga.

Atliekant ikiteisminį tyrimą pavyko nustatyti ir ketvirtąjį projektą. Panaudoję tą pačią schemą asmenys galimai įgijo dar beveik 1 mln. eurų.

Kratų metu paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, laikmenos, per 20 tūkst. eurų grynųjų pinigų.

Įtarimai dėl labai didelės vertės sukčiavimo pareikšti devyniems fiziniams asmenims, du iš jų buvo suimti, dviem yra taikoma intensyvi priežiūra, taip pat sprendžiamas dviejų juridinių asmenų atsakomybės klausimas.

Šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nekilnojamam įtariamųjų turtui bei fizinių asmenų piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose. Apriboto turto vertė visiškai padengia galimo civilinio ieškinio užtikrinimą.

Ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą Baudžiamajame kodekse numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

The post Devyni asmenys įtariami apgaule galėję įgyti per 4 mln. eurų ES fondų lėšų appeared first on LAIKMETIS.

Kaip penktadienį paskelbė FNTT, tiriamos aplinkybės dėl daugiau nei 500 tūkst. eurų dydžio Europos Sąjungos (ES) biudžeto lėšų galimo įgijimo apgaule, kaip įtariama, neatliekant, nevykdant ir imituojant EP narių padėjėjų darbo funkcijas, turint tikslą apgaule gauti darbo užmokestį bei nedarbo išmokas. 

Pranešama, kad tyrimas susijęs su EP nario iš Lietuvos buvusiu padėjėju.

Įtarimai pareikšti vienam asmeniui, jo teisėsauga neįvardijo. Tyrimui vadovaujantis Europos deleguotasis prokuroras kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros įtariamajam asmeniui skyrimo, nustatant draudimus bendrauti su konkrečiais asmenimis.

Šį prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pilnai patenkino ir nustatė dviejų mėnesių taikymo terminą. Taip pat prokuroro nutarimu taikomi laikini nuosavybės teisės apribojimo veiksmai.

Skelbiama, kad lėšos apgaule įgytos 2014–2020 metais.

Kaip praneša FNTT, kovo 26–28 dienomis buvo vykdomos kratos fizinių asmenų gyvenamosiose vietose, taip pat su veika galimai susijusių asmenų buvusioje darbo vietoje – Darbo partijos būstinėje, atliktos proceso dalyvių, įskaitant liudytojus, apklausos, toliau atliekami ir kiti didelės apimties proceso veiksmai.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje, jį FNTT atlieka bendradarbiaudami su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba.

Antradienį Darbo partijos būstinėje teisėsauga atliko procesinius veiksmus, tyrimą kontroliuoja Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis trečiadienį teigė, kad tyrimas susijęs su buvusios partijos vadovybės veikla EP. Vienintelis Darbo partijos atstovas EP yra jos įkūrėjas, garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas.

„Darbiečių“ lyderis sakė, kad tyrimas nėra susijęs „su kuo nors iš dabartinės partijos vadovybės arba kokias nors pareigas šiuo metu partijoje einančių asmenų“.

Jis V. Uspaskicho pavardės neįvardijo, tačiau netiesiogiai leido suprasti, jog tyrimas atliekamas dėl partijos įkūrėjo veiklos.

The post FNTT apie kratas „darbiečių“ būstinėje: tyrimas susijęs su EP nario iš Lietuvos buvusiu padėjėju appeared first on LAIKMETIS.

„Manau, kad taip – kelių mėnesių. Ne visus, bet didžiąją dalį, kad aiškiai būtų atsakyta į klausimus, kokia sistema veikia, kokia ne, kokius saugiklius reikėtų sustiprinti, kaip reikėtų pakeisti kažkurį reguliavimą, pavyzdžiui, liečiantį pinigų plovimo sistemą“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ penktadienį sakė R. Kiškis. 

Anot jo, tyrimas turėtų paskatinti ir iniciatyvas teisėkūroje. Kol kas FNTT vadovas teigė manantis, kad „sistema veikia“.

„Mes labai didelių trūkumų nematome. Matome, kur reikėtų suefektyvinti veiklą, tai faktas. Turbūt visos suinteresuotos institucijos tą mato ir tą padarys, net neabejoju“, – kalbėjo R. Kiškis. 

Prokuratūra penktadienį pranešė atnaujinusi 2022 metais nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl įtartinos piniginės operacijos iš elektroninių pinigų įstaigos „Paysera“, susijusios su investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ buvusiu partneriu Š. Stepukoniu, įtariamu dėl neteisėto turto pasisavinimo kitame, pernai pradėtame ikiteisminiame tyrime. Tyrimas atliekamas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.

FNTT 2022 metais buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įtartinos finansinės operacijos iš Lenkijos, kai į Š. Stepukonio „Paysera“ sąskaitą kovo pabaigoje buvo pervesta 3,9 mln. eurų. Šios lėšos tada buvo įšaldytos. 

Apie sprendimą atnaujinti su 2022 metų pinigų pavedimu susijusį tyrimą pranešta ir Europos prokuratūrai, atliekančiai kitą, pernai pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Jame Š. Stepukonis pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo. Spėjama, kad jis šiuos pinigus pralošė kazino.

Anot teisėsaugos, ikiteisminis tyrimas yra labai didelės apimties, įstaigoms Lietuvoje ir užsienyje išsiųsta šimtai užklausų apie įvairias finansines operacijas.

„Olympic Casino“: atsakingo lošimo gairės įvestos, kai Š. Stepukonis nebebuvo klientas

Lošimų priežiūros tarnybai (LPT) tikrinant, ar lošimų bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ laikėsi visų reikalavimų, šios bendrovės vadovas Tomas Palevičius teigia, kad atsakingo lošimo gairės įvestos, kai buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis nebebuvo klientas. 

„Vykdydami veiklą atsižvelgėme į Lošimų priežiūros tarnybos 2021 metų rudenį pateiktas rekomendacijas, o nuo 2023 metų rudens ir Atsakingo lošimo organizavimo gaires“, – pranešime spaudai cituojamas T. Palevičius. 

„Tiek LPT parengtos rekomendacijos, tiek, žinoma, ir gairės atsirado, kai Š. Stepukonis jau nebebuvo mūsų klientas“, – teigia jis. 

Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys penktadienį teigė, kad tarnyba šiuo metu tikrina, ar lošimų bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ laikėsi visų reikalavimų, „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ buvusį partnerį Š. Stepukonį įtariant kazino pralošus ne mažiau kaip 27 mln. eurų.

V. Daukšys pripažino, kad Š. Stepukonio lošimas buvo „galimai probleminis“ ir „Olympic Casino“ turėjo jį užkardyti. 

Pasak jo, tarnyba 2021 ir 2023 metais yra išleidusi gaires, kuriomis turi vadovautis lošimų organizatoriai pastebėjus probleminį lošimą, tačiau jos yra tik rekomendacinio pobūdžio. 

Bendrovė pabrėžia, kad jai svarbus valstybės institucijų, visuomenės, tiek klientų pasitikėjimas, tad kiekvieną procedūrą – privalomą įstatymų nustatyta tvarka ar rekomendacinę – vertina rimtai ir vykdo atsakingai.

Kaip anksčiau skelbė bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“, Š. Stepukonio finansinė situacija leido jam dalyvauti lošimuose statytomis sumomis – tai yra statomos sumos neatrodė didelės palyginti su Š. Stepukonio gaunamomis pajamomis.

Bendrovėje „Olympic Casino Group Baltija“ lošimai buvo vykdomi tik internetu ir asmeniniais negrynaisiais pinigais, į asmeninę lošimo paskyrą pervestais iš šalyje veikiančių finansinių institucijų.

Dėl Š. Stepukonio su teisėsaugos institucijomis bendrovė teigia bendradarbiaujanti nuo 2020 metų. Tai liudijančią dokumentaciją bendrovė teigia pateikusi ir LPT, kuri atlieka „Olympic Casino Group Baltija“ patikrinimą. 

Pasak Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo Rolando Kiškio, tarnyba nėra gavusi nė vieno „Olympic Casino“ pranešimo apie įtartinas operacijas, o apskritai per paskutinius trejus metus tokių pranešimų iš lošimo bendrovių gauta nuo trijų iki penkių.

Š. Stepukonis yra įtariamas neteisėtai iš „BaltCap“ insfratruktūros fondo įmonių pasisavinęs keliasdešimt milijonų eurų ir pralošęs juos bendrovėje „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje įmonėje „OB Holding 1“. 

The post FNTT vadovas: atsakymai dėl Š. Stepukonio istorijos turėtų būti rasti per kelis mėnesius appeared first on LAIKMETIS.

„Taip, aš visiškai pripažįstu savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo – prekybos poveikiu“, – per teismo posėdį antradienį Vilniaus miesto apylinkės teisme sakė K. Jucevičius. Jis taip pat sutiko duoti parodymus teismui. 

Teismas pradėjo nagrinėti jo baudžiamąją bylą.

K. Jucevičiaus advokatas prašo jo klientą atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamąjį siūloma perduoti buvusiam Specialiųjų tarnybos (STT) vadovui ir buvusiam vidaus reikalų viceministrui Žimantui Pacevičiui.

„Gerai, aš tave perauklėsiu“, – Ž. Pacevičiaus pasakytus žodžius teisme prisiminė K. Jucevičius.  

55 metų K. Jucevičius, kaip ir buvęs STT vadovas 59 metų Ž. Pacevičius, priklauso vidaus tarnybos generolų klubui, po sulaikymo K. Jucevičius teigė norėjęs išstoti ir iš generolų klubo, tačiau Ž. Pacevičius pasiūlė jam palaukti galutinio teismo sprendimo.

„Su lazda generolų klube nemušė“, – teisme teigė K. Jucevičius. Su buvusiu STT vadovu jis teigė bendraujantis ir šeimomis, pažįstami maždaug nuo 2010 metų, bendrauja kiekvieną savaitę.

Prokurorė prašymą dėl laidavimo ketina spręsti po apklausos.

Pats Ž. Pacevičius teismui sakė pasmerkęs kolegos ir draugo poelgį.

„Pasmerkiau ir buvau šokiruotas. Jeigu yra galimybė laiduoti, reikia ranką ištiesti“, – teismui sakė Ž. Pacevičius. 

Tyrimo duomenimis, buvęs FNTT vadovas, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, galimai savo naudai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie neteisėtai veikų vykdydami įgaliojimus – pakeistų asmens procesinį statusą tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Prokurorė Jūratė Karčinskienė paskelbė kaltinamąjį aktą, pagal jį K. Jucevičius pinigus iš asmens priėmė Pilaitės rajone esančioje kavinėje. 2022 metų lapkritį per susitikimą kavinėje jis parodė lapelį su užrašu „2 tūkstančiai“ ir euro ženklu.

„Aš jam pasakiau, kad galiu padėti už 2 tūkstančius eurų“, – teismui pripažino K. Jucevičius.

Pinigai buvo perduoti šių metų sausį.

„Po pinigų perdavimo aš buvau sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų“, – sakė K. Jucevičius.

Buvo pažadėta daryti poveikį Šiaulių ir Panevėžio valdyboje atliekamame tyrime, susijusiame su galimu PVM sukčiavimu.

„Dėl šios nusikalstamos veikos aš labai gailiuosi, man teko išstoti iš socialdemokratų partijos. Gėda prieš buvusius kolegas, draugus, pažįstamus,  pakenkiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reputacijai. Tikrai labai gailiuosi“, – teismui sakė K. Jucevičius.

Vėliau per apklausą teisme K. Jucevičius teigė, kad neketino daryti neteisėto poveikio pareigūnams, o ketino veikti teisėtomis priemonėmis, pinigai buvo gauti už jo žinias. 

2018 metais K. Jucevičius pasuko į politiką ir kurį laiką buvo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu.

Ikiteisminį tyrimą atliko STT Centrinė tyrimų valdyba. Tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

FNTT vadovo pareigas K. Jucevičius ėjo 2012–2017 metais. Baigęs kadenciją jis paliko vidaus tarnybą ir išėjo į pensiją.

The post Buvęs FNTT direktorius K. Jucevičius teisme pripažino kaltę dėl prekybos poveikiu appeared first on LAIKMETIS.

„Mūsų žinia iš VRM yra tai, kad FNTT Europos Sąjungos lėšų grobstymas yra prioritetas ir taikinys – visos pajėgos, visi mūsų resursai tarnybos skirti bus tam, kad užkirstų ES lėšų grobstymą, tai yra sutarta jau su vadovu“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir FNTT vadovu Rolandu Kiškiu trečiadienį teigė A. Bilotaitė. 

Anot ministrės, daugiau negu trečdalis tyrimų dėl ES lėšų neteisėto pasisavinimo susiję su Nacionaline mokėjimų agentūra (NMA), todėl pasitarimo metu nutarta, kad būtina sustiprinti būtent jos rizikų valdymo gebėjimus. 

„FNTT šiuo metu atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo pasisavinant ES pinigus. (...) Atliekami 9 (iš 25 – BNS) ikiteisminiai tyrimai, susiję su Nacionaline mokėjimų agentūra, suma siekia nemažus pinigus – apie vieną milijoną eurų“, – sakė A. Bilotaitė. 

FNTT šiuo metu atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo pasisavinant ES pinigus

„Sutarėme, kad susėsime instituciniu lygmeniu ir tikrai peržiūrėsime visą rizikų valdymo algoritmą įtraukiant visas institucijas, kad turėtume labai aiškų standartą užtikrinti skaidriam ES lėšų panaudojimui“, – teigė ministrė.

FNTT vadovas R. Kiškis teigė, kad tarnyba iš pradžių koncentruosis į rizikų vertinimo planą, ES pinigų skyrimo procesų skaitmenizavimą. 

„Mūsų pagrindinė užduotis – aiškiai pasakyti, kokie saugikliai neveikia esančiame reguliavime pasisavinant ES lėšas“, – spaudos konferencijoje teigė R. Kiškis. 

„Nesąžiningas duomenų pateikimas, duomenų klastojimas dirbtinai išpučiant kainas tam tikrų įrenginių ar prekių“, –  dažniausius sukčiavimo būdus vardijo FNTT vadovas.

FNTT neseniai atskleidė didelio masto piktnaudžiavimą ES lėšomis žemės ūkio srityje – klastojant dokumentus buvo siekiama arba buvo užvaldyta virš 1 mln. eurų paramos. Įtarimai pareikšti 9 fiziniams asmenims.

Žemės ūkio ministras K. Navickas teigė, kad sutarta sukurti išankstinio informavimo instrumentą, kad tokie nusikaltimai būtų pradėti tirti iš anksto, dar nespėjus pasisavinti ES paramos.

„Precedentas arba impulsas šitam susitikimui buvo informacija apie pradėtus ikiteisminius tyrimus piktnaudžiaujant per jaunųjų ūkininkų programą. (...) Mes turime anksčiau sukurti išankstinio informavimo per rizikos vertinimą instrumentą, kad jeigu matosi požymiai vieno ar kito vertinime neteisėto veiksmo, kad būtų išankstinis bendradarbiavimas su tarnyba ir mes tam pritariame. Sutarėme kartu peržiūrėti rizikų vertinimo planą“, – sakė K. Navickas.

Ministro teigimu, dalis būtinų darbų jau atlikta.

„Sulaukėme palaikymo, kad tie veiksmai, kuriuos mes padarėme – daug laiškų ir paraiškų perkėlėme į elektroninę erdvę, užtikrinimą paramos aiškesnės instrumentų, dalyvių, kas gali dalyvauti vienuose ar kituose procesuose, – tai tą mes esame atlikę, gerai, kad judame teisingu keliu“, – teigė K. Navickas. 

ES parama kasmet sudaro apie penktadalį Lietuvos metinio biudžeto – ji siekia apie 3,1 mlrd. eurų. Vien žemės ūkiui  šiais metais suplanuota skirti 0,91 mlrd. eurų ES paramos (įskaitant bendrojo finansavimo lėšas). 

The post A. Bilotaitė: FNTT privalės sustabdyti ES lėšų grobstymą appeared first on LAIKMETIS.

Ketvirtadienio vakarą jis sulaikytas iš karto po galimo kyšio priėmimo. Buvusiam FNTT direktoriui pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu.

Kaip penktadienį skelbia STT, gavusi pranešimą apie tai, kad buvęs FNTT direktorius K. Jucevičius galbūt reikalauja kyšio, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, K. Jucevičius galėjo reikalauti ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį, žadėdamas asmeniui pakeisti procesinį statusą FNTT atliekamame tyrime. Asmeniui taip pat žadėta grąžinti tyrimo metu paimtus daiktus.

K. Jucevičius byloje yra vienintelis įtariamasis, penktadienį BNS sakė STT atstovė Renata Keblienė.

FNTT vadovo pareigas K. Jucevičius ėjo 2012–2017 metais. Baigęs kadenciją jis paliko vidaus tarnybą ir išėjo į pensiją.

Tarnyba penktadienį pranešė, kad viešumoje pasirodžiusi informacija, kad K. Jucevičius įtariamas prekyba poveikiu, įstaigai buvo žinoma, šiuo metu ji yra vertinama.

FNTT taip pat teigė bendradarbiaujanti su STT dėl šio ir kitų tyrimų.

„Nuolat glaudžiai bendradarbiaujame su STT, ir anksčiau, ir dabar keičiamės reikalinga informacija. Šiandien mes vertiname su šiuo tyrimu susijusią informaciją, norime išsiaiškinti visas detales, todėl plačiau komentuoti negalime dėl STT atliekamo ikiteisminio tyrimo“, – pranešime spaudai sako FNTT direktorius Rolandas Kiškis.

FNTT vadovu K.Jucevičius tapo po to, kai tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis iš šių pareigų atleido Vitalijų Gailių. Jis su pavaduotoju Vytautu Giržadu pareigų neteko po Valstybės saugumo departamento pateiktos medžiagos apie poligrafo tyrimus. Šie pareigūnai poligrafu tikrinti aiškinantis, kas atskleidė informaciją apie teisėsaugos planuojamus veiksmus dėl banko „Snoras“. Teismas vėliau šiuos įtarimus panaikino ir pripažino FNTT vadovų atleidimą buvus neteisėtu.

K. Jucevičius 2012 metais vienintelis dalyvavo FNTT vadovo konkurse. Jis į pareigas paskirtas, nepaisant to, kad ankstesnė Vyriausybė buvo sutarusi dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pertvarkos.

Pareigūnui laimėjus konkursą į FNTT direktoriaus pareigas, tačiau jo dar nepaskyrus paaiškėjo, kad dirbdamas Operatyvinės veiklos skyriaus viršininku jis pats pasirašė raštą dėl savo patikimumo siekiant naujų pareigų. Vis dėlto jis buvo paskirtas vadovauti FNTT. Vėliau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad pareigūnas supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Be to, Seimo Antikorupcijos komisija buvo paskelbusi, kad K. Jucevičius yra atsakingas dėl dingusių šimto slaptų FNTT dokumentų. Pats K. Jucevičius tai pavadino neteisingomis interpretacijomis ir aiškino, jog dokumentai nebuvo dingę – nesutapo tik jų atžymos registre.

2014 metų pabaigoje Vidaus reikalų ministerija pradėjo tikrinti K. Jucevičiaus patikimumą paaiškėjus, kad jis buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje kaip specialusis liudytojas, atliekant ikiteisminį tyrimą buvusio advokato Juzefo Kozubovskio byloje.

Vis dėlto tam sudaryta komisija 2015 metais nusprendė, kad pagrindo naikinti FNTT vadovui leidimo dirbti su įslaptinta informacija nėra.

2018 metais K. Jucevičius pasuko į politiką, įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją. Šiuo metu jis nebepriklauso partijai, BNS informavo LSDP. 

The post STT sulaikė buvusį FNTT vadovą Kęstutį Jucevičių appeared first on LAIKMETIS.

Kaip BNS nurodė Generalinės prokuratūra, praėjusiais metais dėl atlyginimo už vertingą informaciją kreipėsi vienas pranešėjas, jam buvo išmokėta 10 tūkst. eurų.

2021-aisiais toks pernešėjas taip pat buvo tik vienas (išmokėta 5 tūkst. eurų), 2020 metais dėl atlygio kreipėsi du pranešėjai, jiems sudėjus išmokėta 19 tūkst. eurų.

„2020-2022 priimti 123 sprendimai dėl pranešėjo statuso suteikimo. Kiekviename sprendime asmenims buvo išaiškinta jų teisė kreiptis dėl atlyginimo, tačiau prašymus 2020-2022 metais pateikė tik keturi asmenys“, – pažymi prokuratūra.

Prokuratūra tvirtina negalinti tiksliai atsakyti, kodėl toks mažas pranešėjų skaičius teikia prašymus dėl atlyginimo už vertingą informaciją, tačiau sieja tai su galimu informacijos trūkumu.

„Manome, kad tai gali būti susiję su tuo, kad trūksta visuomenei informacijos apie Pranešėjų apsaugos įstatymą, skatinimo ir pagalbos priemones. 2023 metais Generalinė prokuratūra įgyvendins plataus masto visuomenės informavimo kampaniją ir tikimės, kad besikreipiančių dėl atlygio pranešėjų skaičius išaugs“, – nurodo prokuratūra.

Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė BNS pažymėjo, jog 2022 metais buvo gautas vienas motyvuotas pasiūlymas, siūlant išmokėti 1 tūkst. eurų išmoką asmeniui už vertingą informaciją apie sunkų nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Ši suma asmeniui skirta ir išmokėta.

Policijos duomenimis, 2020 metais tokių teikimų nebuvo gauta, o 2021-aisiais buvo gautas vienas motyvuotas siūlymas.

„Asmeniui išmokėta 600 eurų už suteiktą vertingą informaciją apie nesunkų ekonomikos ir verslo tvarkos nusikaltimą, kuriuo daroma žala valstybei“, – nurodė R. Janavičiūtė.

Tuo metu FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė BNS teigė, jog per praėjusius metus tarnyba piniginių premijų už vertingą informaciją neskyrė.

„Jau keletą metų iš eilės stebimas išaugęs žmonių aktyvumas pranešant FNTT apie pastebėtas galimai nusikalstamas veikas, tokias kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei kitų mokesčių galimas vengimas, galimai apgaulingai tvarkoma įmonių apskaita ir kitas veikas, galimai kenkiančias valstybės finansų sistemai“, – pažymėjo ji.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šią savaitę nurodė, jog 2022 metais gavo 4729 asmenų pranešimus apie galimas korupcinio pobūdžio veikas, pranešėjų skaičius ir jiems už informaciją išmokėtos sumos, lyginant su ankstesniais metais, išaugo.

STT duomenimis, už vertingą informaciją buvo atlyginta 57 asmenims, jiems išmokėta daugiau nei 40 tūkst. eurų. Tai beveik du kartus daugiau nei 2021 metais, kuomet 31 asmeniui išmokėta 22 tūkst. eurų.

The post Už vertingą informaciją - tik viena išmoka per metus appeared first on LAIKMETIS.

Šis tyrimas pradėtas 2017 metais, surinkus duomenų, kad Vilniuje registruota bendrovė, jos direktorius ir galimai bendrininkavęs Latvijos pilietis vengia mokėti mokesčius, organizuodami fiktyvių sandorių grandines.

Jiems pateikti kaltinimai dėl didelės vertės sukčiavimo, Lietuvos pilietis ir jo vadovaujama įmonė dar kaltinami apgaulingu apskaitos tvarkymu. 

Jie organizavo galimai fiktyvių sandorių grandines, į jas įtraukdami ne mažiau kaip 17 realiai veiklos nevykdančių ir Lietuvoje registruotų įmonių

Bylos duomenimis, įmonės direktorius su bendrininku latviu, pasinaudodami lietuviška įmone, iš Latvijos ir Estijos įmonių pirko rafinuotą rapsų aliejų, baltąjį cukrų, rafinuotą dezodoruotą saulėgrąžų aliejų, saulėgrąžų aliejų bei kakavą. Siekdami išvengti mokesčių, jie organizavo galimai fiktyvių sandorių grandines, į jas įtraukdami ne mažiau kaip 17 realiai veiklos nevykdančių ir Lietuvoje registruotų įmonių, jų direktoriais buvo paskirti Moldovos, Rumunijos, Latvijos ir Estijos piliečiai. Galimai imituodami tarpusavio prekybą, bendrininkavę asmenys siekė įteisinti pirkimo–pardavimo sandorius, kuriems taikomas PVM, taip mokėjimo prievolę perkeldami veiklos nevykdžiusioms įmonėms. 

Skaičiuojama, kad taip veikiant 2015–2017 metais valstybei galėjo būti nesumokėta beveik 2,8 mln. eurų PVM ir beveik 2 mln. pelno mokesčio

The post FNTT baigė sukčiavimo bylą, valstybė galėjo negauti beveik 5 mln. eurų mokesčių appeared first on LAIKMETIS.