Helmholco asociaciją sudaro 18-a tyrimų centrų bei dirba 42 tūkst. darbuotojų, kurie darbuojasi tokiose tyrimų srityse kaip energetika, žemė ir aplinka, sveikata, informacija, aeronautika, kosmosas ir transportas. Tai yra didžiausia mokslinė organizacija Vokietijoje.

Gimėte ir augote mokslininkų šeimoje. Ar tai ir lėmė, kad pasirinkote mokslininko kelią?

-Gal taip konkrečiai neįvardinčiau, tačiau tikra tiesa, kad tikslieji mokslai vienaip ar kitaip vyrauja mano šeimoje. Nepaisant to, nejaučiau spaudimo kažką konkrečiai pasirinkti, man buvo suteikta nemažai laisvės tai daryti pačiam. Kalbant paprastai – užaugau geroje šeimoje, o pats profesinis kelias gal ne tiek ir svarbus.

Kodėl tapote būtent fiziku?

-Fiziku tapau gana spontaniškai. Susidomėjimas gamta, jos dėsniais mokykloje atsirado pamažu, bet konkrečios srities tyrinėti dar nenorėjau, nes daug kas atrodė pakankamai įdomiai. Atėjus galutiniam pasirinkimo metui pasirinkau fiziką negalvodamas kodėl, bet ir nerimas dėl šio sprendimo nekankino.

Galbūt netyčia užprogramavo mane broliai, kai dar mokykloje prieš atsirandant fizikos pamokoms paklausiau jų, kas yra fizika. Man tiesiog pasakė, kad fizika patiks, o vyresniais broliais gi reikia pasitikėti. Laikui bėgant pamiršau ir sudvejoti jais.

Esate mokslininkas, tačiau neslepiate ir savo krikščioniškų pažiūrų. Tarp žmonių paplitusi nuomonė, kad mokslas ir tikėjimas yra vienas kitą paneigiančios tikrovės. Kaip jumyse jos dera tarpusavyje?

-Manau, kad toks požiūris labiausiai gajus ne mokslo pasaulyje. Esu susidaręs savo nuomonę, kad žmonės, kurie žiūri į mokslą kaip tikėjimo priešpriešą yra turėję blogų patirčių tikėjimo kelionėje, arba ne visai supranta koks netobulas yra mokslo pasaulis. Juk mokslą kuria žmonės - paprasti ir klystantys.

Mokslą kuria žmonės - paprasti ir klystantys.

Tarp mano kolegų nėra daug religingų žmonių, bet aršios kritikos dėl tikėjimo dar neteko iš jų išgirsti. Priešingai, su kolegomis visai įdomu padiskutuoti, pafilosofuoti įvairiais klausimais, apie dalykus už mūsų matymo ar suvokimo ribų. Tiesa sakant, vis labiau gilinantis į mokslą, jo koncepcijos tampa abstraktesnės ir reikalauja geros fantazijos. Tuomet kyla klausimas – ar, pavyzdžiui, mano įsivaizdavimas kaip „atrodo“ kokia nors dalelė yra toks pat kaip kito žmogaus? O jei ne, tai kaip žinoti, kas yra teisus..?

Aš asmeniškai randu daug panašumų tarp mokslo ir tikėjimo. Drįsčiau sakyti, kad moksle slypi nemažai tikėjimo. Mano darbas yra kelti klausimus, atlikti stebėjimą ir kritiškai vertinti, o mąstyti galima ne tik apie medžiagas laboratorijoje, bet ir apie gyvenimą ir kas slypi už jo.

Galiu pasakyti ir kitaip – kaip tikiu Niutono dėsniais eksperimentinių stebėjimų pagrindu, taip tikiu Dievu ilgo „pasaulis ir aš“ eksperimentinio stebėjimo pagrindu. Vieno stebėtojo geram tyrimui neužtenka, bet mes esame nevieni, todėl dalinamės patirtimi ir bandome ieškoti atsakymų.

Trumpai atsakant, - mokslas ir tikėjimas mano nuomone yra puikiai suderinami. Moksle yra daug tikėjimo, o tikėjime yra daug mokslo, tik teologijos mokslo objektas yra kita realybės dalis.

Moksle yra daug tikėjimo, o tikėjime yra daug mokslo.

Tarp Nobelio premijos laureatų, kurie yra sakę, kad mano egzistuojant Pirmąją Būtybę daugiausia fizikų. Ar sutiktumėte su teiginiu, kad būtent fizika yra atviriausias transcendencijai mokslas?

-Labai įdomus ir platus klausimas. Negaliu nei sutikti, nei nesutikti su šiais Nobelio premijos laureatais – gamtos mokslų yra daug, o ką kalbėti apie kitas mokslo sritis. Manau statistiškai tikinčiųjų Pirmąja Būtybe skaičius turėtų būtų panašus tarp skirtingų gamtos mokslo sričių. Juk fizikos šakų irgi yra daug.

Transcendentiniam mąstymui, manau, yra artimos astrofizika, kosmologija, nes stebimi tolimi, nepačiupinėjimai kūnai, nagrinėjama kokios jėgos vyrauja Visatoje ir kaip ji vystėsi bei vystosi toliau, tačiau abejoju, kad astrofizikai yra labiau tikintys nei fizikai konstruojantys lazerius. Mano manymu labiausiai mokslininko požiūrį į tikėjimą nulemia ne šaka, o asmeninė patirtis, išsilavinimas bei auklėjimas.

Ar galėtumėte skaitytojams paprasta, ne moksline, kalba paaiškinti jūsų darbo susilaukusio tarptautinio įvertinimo praktinę reikšmę?

-Ligoninėse, magnetinio rezonanso tomogramose galima detaliai pamatyti audinius organizme, jų struktūrą ir tirti pakitimus, tačiau vėžinius darinius atskirti nuo sveikų yra vis dar gana sudėtinga. Taip pat galima pridurti, kad aptikus vėžį, jo gydymo efektyvumui stebėti reikia daug laiko, gali prireikti net chirurginio mėginio paėmimo tolimesniems laboratoriniams tyrimams.

Mūsų vystomos technologijos idėja yra panaudoti naujo tipo kontrastines medžiagas, kurių privalumas, kad jos yra chemiškai tapačios toms, kurios organizme dalyvauja medžiagų apykaitoje. Tai yra labai svarbu, nes medžiagų apykaitos sutrikimai ląstelėse yra vienas iš pirmų „signalų”, kad ląstelės yra pakitusios. Mūsų vystomos technologijos leistų ne tik tiksliai aptikti auglį, bet ir stebėti kaip jis reaguoja į gydymą biologiniame lygmenyje ir ar terapija yra veiksminga.

Tiesa, mūsų komanda visko naujai neišrado. Tiesiog susibūrėme vienoje vietoje ir sudėjome viską, ką žinome, į vieną sistemą. Šiuo metu bandome tai paversti į vieną prietaisą automatiniu būdu išskiriantį tokias kontrastines medžiagas. Galbūt kada nors toks prietaisas atsidurs ir klinikose bei pagelbės sunkių ligų diagnostikoje.

Ką jums asmeniškai reiškia jūsų mokslinių pasiekimų tarptautinis įvertinimas ir pripažinimas?

-Žinoma yra labai malonu gauti sveikinimus, tačiau tokio įvertinimo mes nei laukėme, nei tikėjomės. Buvome labai nustebinti ir mėgavomės galimybe dar kartą susitikti vienoje vietoje ir kartu atšvęsti. Labai lengva yra džiaugtis gerų žmonių kompanijoje.

Aš asmeniškai nesijaučiu, kad mano mokslinis indėlis vertas pripažinimo, man tiesiog pasisekė sutikti darbščius ir talentingus žmones. Todėl stengiuosi šio pripažinimo nesureikšminti, bet paslapčia didžiuojuosi tuo, kad kažkur Vokietijoje, tarp mokslininkų, Lietuvos vardas yra paminėtas kartu su didžiojo septyneto šalimis.

Vis tik didžiausia šio pripažinimo vertė, kad mano šeimos, mokytojų ir draugų viltys bei pastangos nenuėjo veltui ir tikiuosi jas pateisinti pavyks ir tolimesnėje ateityje.

Ačiū už atsakymus.

The post Dr. Laurynas Dagys: randu daug panašumų tarp mokslo ir tikėjimo appeared first on LAIKMETIS.